- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-05-02
- Bylos Nr.
- A2.11.-224-486/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-04-3-00185-2012-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jeugenijušas Jaglinskis
- Pažeidėjas
- J. S.
- Advokatai
- Jodita Rapalavičienė
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui J. S., jo gynėjai advokatei Joditai Rapalavičienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo J. S. (J. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., pagal bylos medžiagą - nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187² straipsnį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. S. 2012 m. kovo 5 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10P-1479711-12 už tai, kad jis 2011-08-07, apie 08.27 val., Vilniuje, Šiaurės-G.Žemkalnio gatvių sankryžoje, dalyvavo eismo įvykyje, kuriuo metu apsivertė jam priklausantis automobilis Dodge Caravan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams jis nenurodė, kas vairavo automobilį, 2011-08-10, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyboje, duodamas paaiškinimą dėl įvykio aplinkybių nurodė, kad automobilį vairavo pats, ką pakartotinai patvirtino 2011-08-27 surašant jam administracinio teisės pažeidimo protokolą už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Perdavus bylą nagrinėti teismui, teismo posėdžio metu parodė, kad duodamas parodymus Kelių policijos valdyboje melavo, automobilį vairavo jo brolis, o jis pats važiavo kaip keleivis. Kelių policijos valdybos manymu, tokie J. S. veiksmai turi būti vertinami kaip tyčinis melagingų parodymų davimas ir trukdymas teisingai išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, už ką numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos ATPK 187² straipsnyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. S. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino, motyvuodamas tuo, kad atvykus policijos pareigūnams jis apskritai nenurodė, kas vairavo automobilį, kad broliui neskirtų baudos. Vėliau, nuvykęs į Kelių policijos valdybą, jis nurodė, kad automobilį vairavo jo brolis V. J.. Tuomet tyrėja pasakė, kad norint įrodyti, kas vairavo automobilį, tektų atlikti papildomus tyrimus ir automobilį pastatyti į mokamą stovėjimo aikštelę, kur už vieną stovėjimo dieną tektų mokėti apie 150-200 litų. Išsigandęs didelių išlaidų jis pasakė, kad automobilį vairavo pats. Vėliau, pasitaręs su broliu, nutarė, kad teisme reikėtų sakyti tiesą. J. S. teismo posėdyje pažymėjo, kad automobilį vairavo jo brolis V. J., kuris neturi vairuotojo pažymėjimo ir jis už tai jau yra nubaustas administracine tvarka.
Administracinėn atsakomybėn trauktino asmens gynėja advokatė Jodita Rapalavičienė prašė nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą J. S., nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, kadangi ATPK 272 straipsnyje, kuriame numatytos administracinėn atsakomybėn trauktino asmens teisės, yra numatyta tik teisė, bet ne pareiga duoti paaiškinimus. Todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, atsisakančiam duoti paaiškinimus, taip pat ir duodančiam tikrovės neatitinkančius paaiškinimus, sankcijos negali būti taikomos. Be to, apklausdami J. S. dėl jo galimai padaryto pažeidimo bei įspėdami jį dėl atsakomybės už melagingų paaiškinimų teikimą, policijos pareigūnai pažeidė asmens konstitucinę garantiją, numatytą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, draudžiančią versti duoti parodymus prieš save ar artimus giminaičius. Dėl šių priežasčių J. S. negali būti administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187² straipsnyje, subjektu, todėl byla jo atžvilgiu turėtų būti nutraukta.
Motyvuojamoji dalis
Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.
Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. A2.6-599-816/2011, kurioje J. S. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 126 str. 1 d. ir 124¹str. 7 d. už tai, kad jis, būdamas neblaivus, 2011-08-07, apie 08.27 val., Vilniuje, Šiaurės – G.Žemkalnio gatvių sankryžoje nesuvaldė savo vairuojamo automobilio, nuvažiavęs nuo kelio važiuojamosios dalies atsitrenkė į supilto žvyro krūvą, apsivertė, apgadindamas vairuotą transporto priemonę bei sutrikdydamas sau sveikatą. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-11-11 nutarimu (b.l. 40-42) ši J. S. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta, nesant administracinių teisės pažeidimo sudėčių. Vilniaus apygardos teismo 2012-01-06 nutartimi (b.l. 55-58) nutarimas paliktas nepakeistas. Administracinėn atsakomybėn už šį teisės pažeidimą buvo patrauktas J. S. brolis – V. J..
Vilniaus apygardos teismui nepatenkinus Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo ir palikus Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-11-11 nutarimą nepakeistą, Kelių policijos valdyba surašė J. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 187² str. už tai, kad jis į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams nenurodė, kas vairavo automobilį, 2011-08-10, duodamas paaiškinimą nurodė, kad automobilį vairavo pats, ką pakartotinai patvirtino 2011-08-27 surašant jam administracinio teisės pažeidimo protokolą. Perdavus bylą nagrinėti teismui, teismo posėdžio metu parodė, kad duodamas parodymus Kelių policijos valdyboje melavo, automobilį vairavo jo brolis, o jis pats važiavo kaip keleivis. Kelių policijos valdybos manymu, tokie J. S. veiksmai turi būti vertinami kaip tyčinis melagingų parodymų davimas ir trukdymas teisingai išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą.
Vadovaujantis LR Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, LR ATPK 256 straipsnio 3 dalies, 284 straipsnio 1 dalies nuostatomis, administracinių teisės pažeidimų teisenoje galioja nekaltumo prezumpcijos principas, tai yra asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo nekaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat reiškia, kad pareiga pateikti traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltumo įrodymus tenka kaltinimus reiškiančiai pusei, t.y. visų pirma, institucijai surašiusiai ATP protokolą bei institucijai, nagrinėjančiai bylą. ATPK 272 straipsnio 1 dalyje traukiamam administracinėn atsakomybėm asmeniui numatyta teisė, tačiau ne pareiga, teikti įrodymus, patvirtinančius jo kaltumą ar nekaltumą.
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas savo 2011-11-11 nutarime pažymėjo, kad bylos tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai, apsiribojant tik J. S. prisipažinimu, nesiaiškinant tokio prisipažinimo (nors prieš tai savo kaltę neigė) tikrųjų priežasčių ir nesistengiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti eismo įvykio aplinkybių. Tuo tarpu teismas, išklausęs liudytojų ir administracinėn atsakomybėn trauktino asmens J. S. parodymus, įvertinęs tai, jog Kelių policijos valdyboje, duodamas paaiškinimus bei prisiimdamas kaltę sau, jis siekė išvengti dar didesnių nuostolių, susijusių su automobilio gabenimu ir saugojimu aikštelėje, pagrįstai nutraukė bylą jo atžvilgiu, informuodamas protokolą surašiusią instituciją apie galimybę už šį teisės pažeidimą patraukti atsakomybėn V. J.. Esant tokioms aplinkybėms, traukti J. S. administracinėn atsakomybėn už melagingų parodymų davimą dėl paviršutiniško ir neišsamaus policijos pareigūnų bylos ištyrimo, nėra teisinio pagrindo.
Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Todėl nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti suteikiamos iš esmės tokios pačios teisės, kaip ir kaltinamajam baudžiamojoje byloje. LVAT 2003-01-22 konsultacijoje 26.1-K (Administracinių teismų praktika Nr. 4, 421 p.) nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, kurio atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Lietuvos Respublikos ATPK 272 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus. Remiantis šiuo straipsniu, paaiškinimų davimas yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė ir tai yra jo teisė, bet ne pareiga. Todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, atsisakančiam duoti paaiškinimus, taip pat ir duodančiam melagingus paaiškinimus, dėl to jokios sankcijos negali būti taikomos.
Pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje yra numatytas draudimas versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius. Ši konstitucinė garantija užtikrina žmogaus ir valstybės santykių suderinamumą, sprendžiant teisingumo klausimus. Taikant pozityviąją teisę kiekvienoje demokratinėje valstybėje turi egzistuoti ne tik formalus visuomenės elgesio valdymo modelis, bet ir teise bei morale pagrįstas valstybės požiūris į žmogų bei jo artimą. Draudimas versti duoti parodymus prieš save, kaip konstitucinė garantija, turi būti aiškinamas neatsiejamai nuo kitų konstitucinių principų ar nuostatų, susijusių su teisingumo, draudimo piktnaudžiauti valdžia samprata. Be to, ši garantija užtikrina ir plačiai žinomo teisės tylėti principo įgyvendinimą praktinėje teisėsaugos institucijų veikloje. Todėl kiekvieno asmens konstitucinė teisė neliudyti prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius yra teisinė garantija į asmens garbę bei orumą, privačios, asmeninės ar šeimos paslapties apsaugą. Auksčiau minėtos Konstitucijos nuostatos atitinka Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 3 dalies (g) punktą, kuriame nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, visiškos lygybės sąlygomis turi teisę į garantiją, kad nebus verčiamas duoti parodymų prieš save patį arba prisipažinti esąs kaltas. Vadovaujantis Konstitucijos bei tarptautinių teisės normų sistemine analize, darytina išvada, kad minėti teisės aktai formuoja draudimą naudoti prievartą, siekiant priversti duoti parodymus prieš save, šeimos narius ar artimus giminaičius. Baudžiamajame procese šis draudimas suprantamas dvejopai: pirma, kaip draudimas versti įtariamąjį (kaltinamąjį) duoti jį kaltinančius parodymus; ir antra, kaip draudimas versti liudytoją duoti parodymus dėl jo padarytos nusikalstamos veikos. Konstitucijos nuostatos dėl draudimo versti duoti parodymus prieš save detalizuojamos BPK 80 ir 82 straipsniuose. Šio draudimo esmė ta, kad žmogus turi teisę neduoti parodymų bei aktyviai nedalyvauti apklausoje, jeigu šis procesinis veiksmas savo paskirtimi yra nukreiptas prieš paties žmogaus, jo šeimos narių ar artimųjų giminaičių interesus. Antra vertus, tai garantuoja šio žmogaus absoliučią galimybę laisvai apsispręsti duoti parodymus ar ne. Ir tik šio žmogaus (liudytojo, jo šeimos nario ar artimo giminaičio) perteikta informacija kaip įrodymas prieš jį patį gali tapti tik tuomet, kai šios informacijos pateikimas yra laisvo apsisprendimo rezultatas. Toks procese dalyvaujančio asmens apsisprendimo bei veiksmų dispozityviškumas remiasi konstitucinės idėjos, jog asmuo turi teisę, bet neprivalo duoti parodymų prieš save ar savo artimą, logika.
Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais darytina išvada, kad policijos pareigūnai, apklausdami J. S. dėl jo galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo bei įspėdami jį dėl atsakomybės už melagingų paaiškinimų teikimą, pažeidė ATPK 272 straipsnio 1 dalį, kuriame nėra numatytos administracinėn atsakomybėn trauktino asmens privalomos pareigos duoti parodymus, t.y. pažeidė asmens konstitucinę garantiją, draudžiančią versti duoti parodymus prieš save ar artimus giminaičius, todėl jis negali atsakyti už melagingų paaiškinimų davimą. Esant nurodytiems argumentams, J. S. negali būti ATPK 187² straipsnyje numatyto pažeidimo subjektu, nes melagingus parodymus policijoje jis teikė jam iškeltoje administracinėje byloje.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, administracinio teisės pažeidimo byla J. S. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187² straipsnį nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (subjekto) (ATPK 250 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis aukščiau išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-288 str., teismas
nutarė:
J. S. (J. S.) atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187² straipsnį, nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (subjekto).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.