- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-28
- Bylos Nr.
- 2A-1883-260/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Nerijus Meilutis, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE Lietuvos filialoapeliacinį
- Atsakovas
- E. B.
- Trečiasis asmuo
- Daugiabučio
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialoapeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013m. gegužės 27d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1287-615/2013 pagal ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialoieškinį atsakovei E. B. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo Daugiabučio namo, esančio M. K. Čiurlionio g. 84a, Vilniuje, savininkų bendrija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovasieškiniu(b.l. 3-4) prašė priteisti iš atsakovės 12 398,40 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas(buvęs pavadinimas akcinė draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“) su O.I. 2009m. liepos 13 d. sudarė Pastatų ir asmens civilinės atsakomybės draudimo sutartį (Draudimo liudijimo Nr. 361-0062802), kuria apdraudė O.I. nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).2010m. gegužės 20 d.atsakovei E. B. priklausančiame bute ((duomenys neskelbtini))įvyko vandentiekio avarija, kurios metu vanduo prasiskverbė į O.I. butą ir apgadino apdraustą turtą – vidaus apdailą. Ieškovas kompensavo O.I. 12600 Lt dydžio nuostolius: draudimo išmoka dėl šio įvykio sudarė 12398,40 Lt (draudimo išmoka atskaičius 1,6 proc. nusidėvėjimą). Pagal CK 6.266 straipsnį atsakomybė už tokią žalą tenka buto savininkui (valdytojui), todėl įgyvendindamas savo regreso teisę (CK 6.1015 straipsnis), ieškovas išmokėtos nuostolių sumos 12398,40 Lt reikalauja iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį (b. l. 46-48) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad žalos O.I. turtui nepadarė. Taip pat nesutinka su prašomu priteisti nuostolių dydžiu. Iš prie ieškinio pridėtų fotonuotraukų nėra matyti jokių vidaus apdailos defektų. Be to, atsakovei nebuvo pranešta apie defektinio akto sudarymą, ji neturėjo galimybės dalyvauti atliekant sugadinto turto apžiūrą bei pareikšti savo nuomonę ir/ar pretenzijas.
Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį (b. l. 122) nurodė, kad ieškinys turėtų būti patenkintas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovo O.I. priklausantis butas buvo užpiltas iš atsakovės buto, ir ne vieną kartą. Pastatą prižiūrinti UAB PRO RACOTECHnustatė, kad O.I. nuosavybės teise priklausančio buto užpylimo priežastis yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), vandentiekio vamzdyno pratekėjimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013m. gegužės 27d. sprendimu (b. l. 142-147) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei 1 300 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 28,14 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimoišlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad ieškovas ir O.I. 2009m. liepos 13 d. sudarė Pastatų ir asmens civilinės atsakomybės draudimo sutartį (Draudimo liudijimo Nr. 361-0062802), kuria apdraudė O.I. priklausantį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties pagrindu ieškovas kompensavo O.I. 12 600 Lt dydžio nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl jo buto apliejimo 2010m. gegužės 20 d. Virš O.I. buto yra atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas. Dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra.Teismas nurodė, kad pareiškus atsakovei ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo CK 6.1015 ir 6.266 straipsnių pagrindu, ieškovas privalėjo įrodyti, kad žala butui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo padaryta dėl jo apliejimo 2010m. gegužės 20 d. iš atsakovės buto. Tačiau būtinos sąlygos atsakovės deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti ieškovas neįrodė.Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nuosekliai neigė, kad O.I. butas buvo aplietas iš jos buto. Ieškovės pateiktame Pranešime apie žalą O.I. buvo nurodęs, kad jo vonios lubos sudrėko po stipraus lietaus. Surašant ieškovo pateiktą 2010m. gegužės 25 d. Defektinį aktą buvo nustatyta, kad „aplink nešančias kolonas atsirado drėgmė. Kaimyno iš viršutinio buto (duomenys neskelbtini) drėgmės nėra“.Atsakovei nuosekliai neigiant, kad jos bute buvo kokių nors vandens nubėgimų bei esant nustatytam faktui, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), lubos sudrėko iškart po stipraus lietaus, o virš esančiame atsakovės bute jokios drėgmės nebuvo, ieškovasturėjo prašyti paskirti ekspertizę siekiant nustatyti, arO.I. buto vonios lubos sudrėko nuo iš atsakovės buto patekusio vandens, ar nuo vandens, ant vonios lubų patekusio per namo bendrų vandentiekio vamzdžių šachtą, kuri yra visų daugiabučio namo savininkų bendroji nuosavybė. Tokios ekspertizės ieškovas byloje skirti neprašė, nors teismas dar 2012m. gruodžio 3 d. nutartyje buvo nurodęs, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje yra galima žalos priežasčių nustatymo ekspertizė ir 2013m. vasario 20 d. protokoline nutartimi buvo pasiūlęs ieškovui per dvi savaites pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius žalos atsiradimo priežastinį ryšį. Tokia teise ieškovas nepasinaudojo.Ieškovastaip pat neprašė liudytoju apklausti O.I.. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas ieškinį atmetė kaip neįrodytą. Atmetęs ieškinį iš ieškovo atsakovei priteisė išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ir valstybei teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu (b.l. 154-157) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:
Teismas netinkamai vertino ieškinį visiškai pagrindžiančius įrodymus, t. y. įvykio fotografijas, defektinį aktą, draudimo polisą, UAB PRO RACOTECH defektinį aktą ir kitus byloje esančius įrodymus. Draudimo įmoka paskaičiuota pagal į bylą pateiktas sąskaitas. Šie dokumentai ne tik įrodė žalos atsiradimo faktą, tačiau pagrindė ir žalos dydį. Aplinkybę, kad butas buvo aplietas iš atsakovės buto, įrodo UAB PRO RACOTECH defektinis aktas, kuriame nurodyta, kad buto apliejimo priežastis – netvarkingas aukščiau esančio buto vamzdynas. Tai patvirtino ir trečiasis asmuo. Nustatinėjant pratekėjimo priežastis dalyvavo ir atsakovės atstovas.Iš pradžių buvo manyta, kad užpylimas įvyko dėl lietaus, tačiau užpylimams kartojantis, buvo nustatyta tikroji priežastis.Dėl nurodyto teismas nepagrįstai rėmėsi tuo, kad atsakovė nuosekliai neigė jos bute buvus nubėgimus.Atsakovė buto užliejimo fakto neneigė. Atsakovės teiginius, kad ji ginčo buto aplieti negalėjo,paneigia faktinės aplinkybės – atsakovės butas yra virš ieškovo apdrausto buto ir jai priklauso nuosavybės teise, todėl atsakovėturi pareigą butu rūpintis. Teismas turėjo konstatuoti, kad žala atsirado dėl atsakovės kaip buto savininkės netinkamo pareigų vykdymo, o tai yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Dėl šių aplinkybių nepagrįstas teismo argumentas, kad nenustatytos buto užpylimo priežastys.Teismas pažeidė CPK 198 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi rėmėsi dokumentu – pranešimu apie žalą, kuris surašytas nevalstybine kalba. Argumentas, kad ginčo butas galėjo būti aplietas dėl stipraus lietaus atmestinas, kadangi vanduo nustojo skverbtis atsakovei sutvarkius vamzdyną savo bute.Atmestinas teismo argumentas, kad byloje galėjo būti paskirta ekspertizė. Draudžiamasis įvykis įvyko beveik prieš trejus metus, todėl ekspertizė nebūtų padėjusi nustatyti objektyvių žalos atsiradimo priežasčių, nes jos yra išnykę.O.I. nebūtų teismui nurodęs jokių naujų aplinkybių ir įrodymų, kurie yra pateikti teismui, todėl ieškovas neprašė jo apklausti byloje liudytoju.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 162-165) prašo apeliacinį skundą atmesti, oskundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad nesutinka su apelianto apskaičiuota draudimo išmoka, kadangi, atsakovės manymu, sąskaitos už atliktus darbus ir prekes yra per didelės. Pagal atsakovės į bylą pateiktą UAB „Amadejus“ sąskaitą, stumdomų vitrininių rėmų išardymas ir transportavimas kartu su papildomais darbais kainuotų apie 1 200 Lt be PVM, t. y. bent 5 500 Lt pigiau nei nurodyta apelianto. Be to, apelianto pateiktose sąskaitose dubliuojasi kai kurie darbai, o būtent UAB „Lakaja“ nurodė, kad baldų pernešimas ir lentynų demontavimas kainuoja 692,48 Lt be PVM, o UAB „Erdvės dizaino studija“ už baldų montavimą ir išmontavimą priskaičiavo 450 Lt be PVM. Taigi akivaizdu, kad yra prirašyta papildomų darbų, darbai yra prirašinėjami, o sąskaitos „išpūstos“. Atsakovei nebuvo sudarytos galimybės dalyvauti apdrausto turto žalos nustatymo procese, ji nebuvo informuota apie numatomą žalos nustatymo procedūrą. Joks atsakovės atstovas, kuris būtų įgaliotas dalyvauti žalos nustatymo procese, nedalyvavo. Apeliantasteigia priešingai, tačiau nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Pažymi, kad pats apeliantas pateikė teismui nevalstybine kalba surašytą pranešimą apie žalą ir parengiamojo posėdžio metu prašė juo remtis. Jokie vamzdyno remonto ar taisymo darbai atsakovei priklausančiame bute nebuvo atliekami nei iki užliejimo, nei po jo, todėl nepagrįstas skundo argumentas, kad po tokių darbų atlikimo vanduo nebeteka. Apeliantas tokio savo teiginio vėlgi niekaip nepagrindžia. Gyvenamasis namas yra daugiaaukštis, todėl ginčo patalpos per santechninį stovą galėjo būti aplietos iš bet kurio kito buto.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Šioje byloje keliamas tinkamų įrodymų, įrodinėjimo pareigos įvykdymo ir tinkamo įrodymų vertinimo klausimas, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai juos įvertinęs ir nepažeisdamas procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo pareigą bei įrodymų vertinimą, pagrįstai sprendė, kad apeliantas neįrodė atsakovės kaltės dėl žalos atsiradimo, dėl ko pagrįstai apelianto pareikštą ieškinį atmetė.
Dėl įrodinėjimo pareigos ir tinkamo įrodymų vertinimo
Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. CPK 178 straipsnyje nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Nagrinėjamoje byloje reikalavimą dėl 12 398,40 Lt žalos atlyginimo pareiškė draudikas. Pagal CK6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas.
CK6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi CK 6.266 straipsnis nustato objekto savininko ar valdytojo atsakomybę be kaltės, t. y. griežtą civilinę atsakomybę, kai statinio savininkas (valdytojas) privalo atlyginti jam priklausančio statinio trūkumų lemtą žalą nepriklausomai nuo jo kaltės dėl tokių neigiamų padarinių. Nurodyta teisės norma netiesiogiai paskirsto statinio savininko (valdytojo) ir žalą reikalaujančio atlyginti asmens įrodinėjimo pareigą – žalą patyrusiam asmeniui pakanka įrodyti žalos faktą bei dydį ir žalos bei statinio trūkumų priežastinį ryšį, kai tuo tarpu statinio savininkas, gindamasis nuo reikalavimo atlyginti statinio trūkumų lemtą žalą, privalo įrodyti buvus CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytas pirmiau nurodytas nuo atsakomybės atleidžiančias aplinkybes (CPK 178 straipsnis).
Apeliantas reikalavimą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka grindė būtent CK 6.266 straipsniu, todėl atsakovės veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, jei bus nustatytas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovės valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovės buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas, o ne kiti šaltiniai. Tokias taisykles yra suformavęs kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).
Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas apelianto pareikštą ieškinį atmetė kaip neįrodytą. Teismas vertino, jog apeliantas neįrodė, kad žala butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), buvo padaryta dėl jo apliejimo 2010 m. gegužės 20 d. iš atsakovės buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas su nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada sutinka, nepagrįstais pripažįsta apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo pareigos tinkamo įvykdymo. Teisėjų kolegijos manymu, apeliantas tinkamai neįvykdė jam priskirtinos įrodinėjimo pareigos, t. y. apeliantas neįrodė, kad žala butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini),dėl buto apliejimo buvo padaryta dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Apeliantas nepateikė teismui neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių atsakovės neteisėtus veiksmus dėl O.I. nuosavybės teise priklausančio buto apgadinimo. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad 2010 m. gegužės 19 -20 d. buvo aplietas O.I. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 19), nekyla. Taip pat nekyla ginčo dėl to, kad apeliantas dėl patirtų nuostolių išmokėjo 12 600 Lt dydžio draudimo išmoką nurodyto buto savininkui (b.l. 20-22), tačiau byloje ginčas kilo dėl asmens, atsakingo už atsiradusią žalą. Apelianto teigimu, dėl patirtos žalos yra atsakinga atsakovė, kadangi būtent dėl jai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (b.l. 23-25), įvykusio vamzdyno gedimo buvo aplietas O.I. priklausantis butas. Apeliantas, reikšdamas ieškinį atsakovei, privalėjo įrodyti, kad buto užpylimo židinys yra atsakovės butas, o ne kiti šaltiniai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas nurodytų aplinkybių neįrodė. Kaip nurodė apeliantas, UAB PRO RACOTECH defektinis aktas patvirtina, kad buto apliejimo priežastis yra netvarkingas atsakovei priklausančio buto vamzdynas, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra nustatytos buto užpylimo priežastys. Nors byloje esančiame 2010 m. gegužės 26 d. Defektiniame akte (b.l. 34) nurodyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), užpylimo priežastis yra (duomenys neskelbtini) buto šalto vandentiekio vamzdynų pratekėjimas, tačiau kiti byloje esantys įrodymai bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai sudaro pagrindą abejoti, ar žala minėtam butui buvo padaryta būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi byloje esančiu pranešimu apie žalą (b.l. 12-14), kuriame nurodyta, kad žala įvyko dėl gamtinių jėgų – liūties, o taip pat byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, kad buto lubos sudrėko po stiprios liūties. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos manymu, negalima sutikti, kad 2010 m. gegužės 26 d. Defektiniame akte nurodyta buto apliejimo priežastis neabejotinai pagrindžia žalos, atsiradusios 2010 m. gegužės 19-20 d. įvykusio apliejimo metu, atsiradimo priežastį. Teisėjų kolegijos manymu, apeliantas, būdamas juridiniu asmeniu, kuriam keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo ir sąžiningumo kriterijai, besiversdamas draudimo veikla ir prisiimdamas galimą tokios veiklos vykdymo riziką, turėjo imtis visų įmanomų priemonių tikrajai žalos atsiradimo priežasčiai nustatyti, pašalinant bet kokias galimas abejones dėl galimos žalos atsiradimo priežasties. Priešingai, apelianto elgesys pareiškiant patikslintą ieškinį ir prašant priteisti žalą solidariai iš atsakovės ir daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos, kaip tik leidžia daryti prielaidą, kad pats apeliantas nėra įsitikinęs dėl tikrosios žalos atsiradimo priežasties, kadangi patikslintą ieškinį apeliantas pareiškė po to, kai bylos nagrinėjimo metu buvo nurodytos aplinkybės, susijusios su galimu buto apliejimu dėl stiprios liūties per šachtą, priklausančią visiems gyvenamojo namo bendraturčiams. Apeliantas kitų įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų atsakovės neteisėtus veiksmus dėl atsiradusios žalos, nepateikė, taip pat ir įrodymų, kurie patvirtintų apeliacinio skundo argumentą, jog vanduo nustojo skverbtis atsakovei sutvarkius vamzdyną savo bute. Trečiojo asmens suinteresuotumas bylos baigtimi ir siekis išvengti galimai jam teksiančios atsakomybės dėl atsiradusios žalos atlyginimo negali leisti neabejotinai remtis jo patvirtinimu dėl žalos atsiradimo priežasčių. Ta aplinkybė, kad atsakovė neneigia buto, esančio (duomenys neskelbtini), apliejimo fakto, neleidžia teigti, jog būtent dėl jos neteisėtų veiksmų buvo aplietas minėtas butas. Priešingai, atsakovė savo atsakomybę dėl atsiradusios žalos nuosekliai neigė. Taip pat kiti byloje esantys įrodymai, kurie patvirtina žalos atsiradimo faktą ar jos dydį, neleidžia spręsti apie žalos atsiradimo priežastis, dėl ko nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas netinkamai įvertino šias aplinkybes pagrindžiančius byloje esančius rašytinius įrodymus. Taigi, esant pagrįstų abejonių dėl to, kad 2010 m. gegužės 20 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), apliejimo priežastis buvo netvarkingas atsakovei priklausančio buto vamzdynas, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus pagrįstai sprendė, kad apeliantas neįrodė, jog žala butui buvo padaryta dėl atsakovės kaltės, todėl nesant įrodytoms civilinės atsakomybės sąlygoms, teismas pagrįstai pareikšto ieškinio netenkino.
Kaip jau buvo nurodyta, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, todėl, išskyrus tam tikras išimtis, pati suinteresuota šalis pasirenka, kokiomis priemonėmis ir kokia apimtimi ji įrodinės teisingam civilinės bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, pagrindžiančias jos reikalavimus ar atsikirtimus. Apeliantas nepasinaudojo galimybe byloje prašyti paskirti ekspertizę žalos atsiradimo priežasčiai nustatyti, nors tokią galimybę jam bylos nagrinėjimo metu teismas buvo išaiškinęs. Nors, apelianto teigimu, ekspertizė nebūtų padėjusi nustatyti objektyvių žalos atsiradimo priežasčių, nes jos yra išnykę, tačiau nepasinaudojus ekspertizės skyrimo galimybe ir nesant kitų įrodymų, kurie neginčytinai patvirtintų atsakovės atsakomybę dėl atsiradusios žalos, apeliantas prisiėmė galimą neigiamą ekspertizės byloje neskyrimo pasekmių riziką. Duomenų apie tai, kad ekspertizės metu nebūtų galima nustatyti tikrosios žalos atsiradimo priežasties, taip pat nepateikta, todėl negalima sutikti su kategorišku apeliacinio skundo argumentu, kad ekspertizė nebūtų padėjusi nustatyti objektyvių žalos atsiradimo priežasčių.
Apelianto pasirinkimu dėl įrodinėjimo priemonių aiškintinas ir jo apsisprendimas nekviesti liudytoju byloje O.I., tačiau teismo sprendime nurodytas teismo pažymėjimas, kad apeliantas neprašė apklausti liudytoju minėto asmens, neturi jokios reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ar pagrįstumui.
Dėl rašytinio įrodymo tinkamumo
Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas pažeidė CPK 198 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi byloje rėmėsi dokumentu – pranešimu apie žalą, kuris surašytas nevalstybine kalba. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutiktina iš dalies. Remiantis CPK 113 straipsnio 3 dalimi, 198 straipsnio 2 dalimi, rašytiniai įrodymai pateikiami CPK 114 straipsnyje nustatytos formos ir valstybine kalba. Jei rašytinis įrodymas surašytas ne valstybine kalba, kartu turi būti pateikiamas įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo vertimas. Kaip matyti iš byloje esančio pranešimo apie žalą (b.l. 12-14), nurodytas dokumentas parengtas valstybine lietuvių kalba, tik tam tikri duomenys, t. y. duomenys apie žalos priežastis ir įvykio raidą bei pasekmes, sugadintų daiktų sąrašas, pateikti ne valstybine kalba. Pažymėtina, kad minėtą dokumentą teismui pateikė būtent apeliantas, t. y. būtent jis neįvykdė įstatymo nustatytos pareigos pateikti į valstybinę kalbą išverstą dokumentą toje apimtyje, kurioje duomenys pateikti rusų kalba. Ir nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime rėmėsi minėtame dokumente pateiktais duomenimis apie žalos atsiradimo priežastis rusų kalba, tačiau ši aplinkybė negali sąlygoti teismo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, kadangi pranešime apie žalą nurodyta žalos atsiradimo priežastis ir lietuvių kalba, t. y. nurodyta, kad žala atsirado dėl gamtinių jėgų – liūties. Esant nurodytoms aplinkybėms spręstina, kad nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepareikalavo, kad apeliantas pateiktų nurodytų dokumento vertimą į lietuvių kalbą ir kad rėmėsi dokumente rusų kalba pateiktais duomenimis apie žalos atsiradimo priežastis, tačiau nurodyti duomenys rusų kalba nebuvo vieninteliai, patvirtinantys žalos atsiradimo priežastis, nurodytas pranešime apie žalą.
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas priėmė byloje teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti, todėl jis paliktinas galioti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti iš teismui pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsakovė už advokato teisinę pagalbą yra sumokėjusi 700 Lt. Prašymas tenkintinas visiškai. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis, už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduotina priteisti maksimali suma yra 1 500 Lt (1.5 koeficientas x 1 000 Lt = 1 500 Lt). Prašoma priteisti suma neviršija nurodyto maksimalaus dydžio, yra pagrįsta ir proporcinga atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir apimtį, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų pagrįstumą, todėl atmetus apeliacinį skundą priteistina atsakovei iš apelianto (CPK 98 str. 1 d., 3 d.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, juridinio asmens kodas 302912288, Geležinio Vilko g. 6A, Vilnius, 700 Lt (septynis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.