- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-29
- Bylos Nr.
- e2S-1492-392/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03138-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- D. D.
- Ieškovas
- D. D.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovei D. D. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo arba bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo ir pagal atsakovės D. D. priešieškinį dėl bendravimo tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. D. kreipėsi į teismą prašydamas apriboti atsakovės D. D. motinos teises nepilnamečiams vaikams D. G. D, gim. (duomenys neskelbtini), ir D. D., (duomenys neskelbtini), nepaliekant jai teisės bendrauti su vaikais arba pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1718-1043/2019 nustatytą atsakovės D. D. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nustatant, kad atsakovė su vaikais gali bendrauti tik ryšio priemonėmis kiekvieną savaitės penktadienį nuo 16 val. iki 18 val. ir tik jei vaikas aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškia norą bendrauti su motina, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė D. D. priešieškiniu prašo sumažinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1718-1043/2019 nustatytą išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovės D. D. išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. G. D., D. D. po 60 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės, ir pakeisti atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nustatant priešieškinyje detaliai išdėstytą tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta, kad atsakovė D. D. gali bendrauti su D. G. D. ir D. D. tik ryšio priemonėmis kiekvieną savaitės penktadienį nuo 16 val. iki 18 val., vaikams aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškus norą bendrauti su motina.
4. Atsakovė pateikė teismui prašymą pakeisti 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje paliekant galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1718-1043/2019, nustatytą atsakovės bendravimo su vaikais tvarką ir pavesti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo skubiam vykdymui. Nurodo, kad teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pritaikyta laikinąja apsaugos priemone, kuria minimalizuota atsakovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, iš esmės sukuriama situacija, kad ryšys su vaikais ne tik silpnėja, bet ir egzistuoja itin didelė rizika šio ryšio nutrūkimui. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra išimtinai palankios ieškovui (bet ne vaikams); jomis iš esmės yra pasiekiami ieškinio tikslai; matyti atsirandančių ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių; ieškovo nurodomos aplinkybės neva apie daromą neigiamą įtaką, žalą yra bylos nagrinėjimo iš esmės, o ne laikinųjų apsaugos priemonių dalykas; byloje tokių ypatingų aplinkybių ar įrodymų, kurios liudytų daromą neigiamą atsakovės įtaką nepilnamečiams vaikams ir dėl ko būtina net neterminuotai riboti motinos valdžią, eliminuojant net galimybę bendrauti su vaikais, nėra. Į bylą pateikta medžiaga patvirtina, kad atsakovės charakteristika yra teigiama, atsakovė stengėsi įgyti kvalifikaciją, baigė atitinkamus mokymus, atsakovė neturi jokių žalingų įpročių, darbdavio charakterizuojama teigiamai, nėra teista, asociali. Dėl ieškinyje ieškovo nurodomų argumentų – skambučių, skundų institucijoms paminėtina, kad tyrimai nebuvo pradėti dėl administracinio teisės pažeidimo. Dėl išlaikymo paminėtina tai, kad Kauno apygardos teismo prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2010 m. spalio 6 d. nutarimu nuspręsta nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame atsakovė buvo įtariama, kad vengia mokėti teismų priteistus išlaikymus savo nepilnamečiams vaikams. Taigi šiuo atveju prima facie ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti pakeistos. Bendravimo, kuris šiuo atveju laikinai nustatytas minimalus, ieškinio atmetimo atveju su vaikais bus praktiškai atstatyti nebeįmanoma. Kuo ilgesnis bylinėjimasis (ko iš esmės šiame procese ir siekiama nustačius laikiną minimalią bendravimo tvarką), pritaikius tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, tuo didesnė tikimybė, kad nepilnamečių vaikų ryšys su motina nutols ir nutrūks negrįžtamai ir apskritai nutrūks. Tai neatitinka nepilnamečių vaikų interesų. Atsakovės bendravimo su vaikais minimalizavimas iš esmės paremtas vaikų nuomone, kuri yra užfiksuota Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymose, išvadose. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimus, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę, tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai noras prieštarauja jo interesams. Nagrinėjamu atveju bendravimas su atsakove, kuri, kaip jau minėta, neturi jokių žalingų įpročių, nėra asociali bei siekia bendrauti su nepilnamečiais vaikais, labiausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Todėl turi būti sudaryta galimybė atsakovei, kaip motinai, ir ne minimaliai, bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais. Vaikai teismo sprendimu gyvena su tėvu ir atsakovė yra įsitikinusi, kad būtent ieškovas nuteikia vaikus taip, kad pastarieji nerodo intereso bendrauti su motina. Juo labiau, atsakovės santykiai su vaikais buvo labai geri, iki kol vaikai neliko tik ieškovo žinioje.
Atsiliepimas
5. Ieškovas atsiliepimu prašo atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmesti. Atkreipia dėmesį, kad laikinosios apsaugos priemonės galioja jau daugiau nei 6 mėnesius, praėjus šiam laikui vaikai buvo apklausti teisme betarpiškai ir abu vaikai apklausos metu pažymėjo, kad jie įsitempia penktadieniais, kuomet turi skambinti motina. Įtampos priežastys yra visiškai tokios pačios, kaip ir iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo – motina gąsdina, „negražiai“ kalba, yra grubi. Iš to ieškovas daro išvadą, kad atsakovė neturi pakankamai įgūdžių bendrauti su nepilnamečiais vaikais, įvertinti jų psichinę-psichologinę būseną ir išsivystymo lygį. Atsakovė savo elgesio nekeičia. Vaikai nurodė, kad dabar nemalonumai, problemos kyla tik penktadieniais, kuomet turi skambinti motina. Kas reikštų, kad nustačius atsakovės prašomą bendravimo su vaikais tvarką, jų psichinė, psichologinė įtampa taptų nuolatinė, nes motina galėtų skambinti, rašyti žinutes bet kada. Pažymėtina ir tai, kad motina, nors turėjusi teisę matytis su vaikais savaitgaliais, tokios teisės niekada nerealizavo, tačiau nuolatos prieš atitinkamą savaitgalį informuodavo atvyksianti, tačiau to nedarydavo, tokiu būdu trikdydama vaikų ir tėvo planus. Taigi, akivaizdu, kad galiojant Kauno apylinkės teismo sprendimui dalyje dėl bendravimo su vaikais tvarkos, atsakovė tiesiog piktnaudžiaudavo jai suteikta teise, kas, akivaizdu, prieštaravo vaikų interesams. Kalbėdamas apie ieškovui tenkančią pareigą dėti pastangas, kad vaikai bendrautų su motina, atsakovas mano, kad turėtų būti suprantama, kad tėvui šiomis aplinkybėmis galimybės veikti yra ribotos, nes vaikai atsisako bendrauti su motina ne dėl subjektyvaus tariamai egzistuojančio tėvo poveikio, o dėl objektyvios priežasties – absoliučiai netinkamo motinos elgesio. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra efektyvios, nes vaikai patiria žymiai mažiau streso; status quo atkūrimas, panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, sukeltų vaikams didelę žalą, ką patvirtina vaikų teisių apsaugos specialistų išvados bei vaikų apklausos teisme rezultatai, nes realiai atsakovė dėl įgūdžių stokos nėra pasirengusi bendravimui su nepilnamečiais vaikais; atsakovė savo prašyme nepaneigė nei vienos aplinkybės ir argumento, kurių pagrindu laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos; sutinka su vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kad pagal šios dienos situaciją atsakovės prašoma taikyti bendravimo su vaikais tvarka neatitiktų geriausių vaikų interesų; tėvams negali būti suteikta teisė į priemones, kurios padarytų žalos vaiko sveikatai ir jo raidai.
6. Tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad tokia motinos bendravimo su vaikais tvarka, kokios prašo atsakovė, šiai dienai neatitiktų geriausių vaikų interesų. Kaip matyti iš bylos medžiagos bei išklausius vaikų nuomones teisme, vaikai neigiamai atsiliepia apie motiną, nenori su ja bendrauti. Skyriaus vertinimu, siekiant atkurti motinos ryšį su vaikais yra reikalingas tarpininkas, psichologas, kuris padėtų saugiai atkurti prarastą ryšį. Skyriui nėra žinoma apie tokių tarpininkavimo paslaugų teikimą Kauno mieste, tačiau motinos ir vaikų ryšio atkūrimas gali būti vykdomas per psichologą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 5 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino.
8. Teismas padarė išvadą, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą nepilnamečių vaikų galimai pažeistų teisių gynybos būdą ar dėl kitų aiškių priežasčių ieškovo ieškinys jau šiuo metu galėtų būti pripažintas akivaizdžiai nepagrįstu.
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones. Teismas preliminariai vertindamas bylos medžiagą nustatė, kad atsakovė galimai nesuvokia savo elgesiu realizuojamos teisės bendrauti su vaikais telefonu daromos žalos vaikams. Teismas vertino, jog motinos intensyvus noras palaikyti ryšį su vaikais ir tam tikrais atvejais bendravimo su vaikais tvarkos realizavimas neatitinka vaikų interesų, kelia vaikams baimės, nesaugumo jausmą, vaikai gyvena įtampoje. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės atskirąjį skundą ir palikęs nepakeistą 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartį, vertino, kad tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio (priešieškinio) dalyką sudarančius klausimus, kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su vaikais negyvenančiam tėvui. Tuo tarpu nustatyta specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, trumpuoju laikotarpiu iki byla bus išnagrinėta iš esmės. Tiek ieškovas, tiek atsakovė šiuo atveju turėtų dėti pastangas vaikų norui bendrauti su atsakove atkurti, ieškoti galimybių, išeičių savo ar pasitelktų trečiųjų asmenų (psichologų, kt.) pagalba sukurti tokią aplinką vaikams, kuri skatintų juos išsaugoti ryšį su abiem tėvais.
10. Nors atsakovė prašymą motyvuoja tuo, kad nustatyta laikinoji bendravimo tvarka neatitinka nepilnamečių vaikų interesų, kadangi emocinis vaikų ryšys su motina gali susilpnėti ar net nutrūkti, teismas pažymėjo, kad vaikų ryšys su motina jau yra nutrūkęs. Teismas tokią išvadą padarė, įvertinęs teismo posėdyje 2023 m. balandžio 24 d. išklausytą vaikų nuomonę, kuri buvo nuosekli nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios ir yra užfiksuota rašytinėje bylos medžiagoje. Išklausęs vaikų nuomones teismo posėdžio metu, teismas nustatė, kad jaunesnysis sūnus atsitiktinio susitikimo metu net neatpažįsta motinos, abu vaikai vienareikšmiškai išreiškia motinos atstūmimą ir išsako tai nulėmusias priežastis – neigiami, skaudūs prisiminimai patirti gyvenant kartu su motina. Vaikai atsimena motinos smurtą, grasinimus, nepagarbų elgesį, policijos kvietimus, nurodo, kad motina negamindavo jiems valgyti, miegodavo iki vidurdienio. Teismas pažymėjo, kad šalių nepilnamečiai vaikai yra 9 ir 15 metų amžiaus, jų išsakyta nuomonė, pagrįsta konkrečiais prisiminimais patirtais jų gyvenime.
11. Nors, atsakovės teigimu, teisminio proceso pradžioje Tarnybos išvada byloje skyrėsi, tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad vaikų nuomonė viso proceso metu buvo ir yra nuosekli. Teismas įvertinęs tai, bei vyresniojo sūnaus išsakytą nuomonę, jog apribojus bendravimo su motina laiką, jie su broliu jaučiasi ramiau, sprendė, kad byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės tinkamai stabilizuoja situaciją šeimoje, užtikrinant nepilnamečių vaikų interesus, iki tėvų ginčo išsprendimo. Teismo vertinimu, grįžimas prie buvusios sprendimu nustatytos motinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, ne užtikrintų vaikų interesus, o priešingai – vaikams sukeltų didžiulį stresą, keltų grėsmę asmeninėms neturtinėms vaikų teisėms. Todėl teismas konstatavo, jog šiuo metu galiojančios laikinosios apsaugos priemonės, kurių tikslas – užtikrinti, kad motinos realizuojama sprendimu nustatyta bendravimo tvarka nepažeistų vaikų interesų, yra efektyvios, tinkamai užtikrina vaikų teisių apsaugą.
12. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad motinos bendravimo su vaikais minimalizavimas prieštarauja jų interesams. Nustatyta, kad šiai dienai vaikų ryšys su motina jau yra nutrūkęs. Tarnyba nurodo, jo ryšio atkūrimui yra reikalingas tarpininkas, psichologas, tačiau, teismo vertinimu, tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, kuris gali būti tinkamai išspręstas tik gavus nepilnamečiams vaikams paskirtos teismo kompleksinės psichologijos psichiatrijos ekspertizės rezultatus ir nustačius ar vaikų nuomonė yra įtakota, ar susiformavusi iš jų patirčių.
13. Teismas vertindamas atsakovės nurodytas aplinkybes, kad jos charakteristika teigiama, ji įgijo kvalifikaciją, baigė atitinkamus mokymus, neturi žalingų įpročių, nėra teista, asociali, pažymėjo, kad šie atsakovės gyvenimo pokyčiai prasidėjo tik bylos nagrinėjimo metu ir nepatvirtina atsakovės įgytų ir išsiugdytų gebėjimų bendrauti su vaikais nedarant jiems žalos. Atsakovės bendravimo su vaikais būdas iki byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių buvo nekontroliuojamas ir žalingas vaikams, t. y. daugkartinis skambinimas; skambučiai naktimis; reikalavimas bendrauti nustatytu laiku, bauginant policijos pareigūnais; grasinant, kad vaikai bus atimti iš tėvo ir atiduoti į vaikų namus; atsakovei naudojant necenzūrinius žodžius; kalbant temomis, kurios pagal amžių nėra vaikams tinkamos ir juos traumuojančios. Atsakovės bendravimo stilius su vaikais neatsižvelgiant į daromą jiems neigiamą poveikį, atsiskleidžia iš į bylą pateiktų garso ir vaizdo įrašų. Vien ta aplinkybė, kad iki teismo posėdžio kelis kartus atsakovės bendravimo su vaikais būdas pasikeitė, teismo vertinimu, neleidžia spręsti, kad situacija stabilizavosi ir pasikeitė iš esmės.
14. Teismo nuomone, atsakovė nenurodė jokių naujų reikšmingų ar pasikeitusių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų vertinti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos. Konstatavo, kad šiuo atveju galiojančiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis tinkamai užtikrinamas vaikų interesų stabilumas iki kol bus išnagrinėta byla, išsiaiškinant priežastis, nulėmusias atitinkamą vaikų nuomonę motinos atžvilgiu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Atsakovė (apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje paliekant galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1718-1043/2019, nustatytą atsakovės bendravimo su vaikais tvarką; 2) pavesti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo skubiam vykdymui. Atskirojo skundo argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
15.1. Pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis nustatyta minimali atsakovės bendravimo su vaikais tvarka, yra neproporcingos ir ne tik varžo atsakovės, kaip nepilnamečių vaikų motinos, teises ir užkerta kelią įgyvendinti įstatyme numatytą pareigą bendrauti su vaikais, bet ir nepilnamečių vaikų galimybę atkurti emocinį, socialinį ir kitokį ryšį su vaikų motina, todėl būtinybė jas pakeisti buvo. Minėtomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės sukuriama situacija, kad ryšys su vaikais ne tik silpnėja, bet ir egzistuoja itin didelė rizika šio ryšio nutrūkimui. Be to, nustatyta minimali bendravimo tvarka neatitinka nepilnamečių vaikų interesų, kadangi emocinis nepilnamečių vaikų ryšys su motina gali nutolti ar net apskritai nutrūkti.
15.2. Apeliantės nuomone, nagrinėjamu atveju yra ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Iš byloje esančios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. pažymos matyti, kad byloje teismo protokoline nutartimi buvo nutarta tiesiogiai teismo posėdyje per psichologą išklausyti nepilnamečių vaikų nuomonę dėl byloje sprendžiamų klausimų. Byloje buvo atidėti net 4 teismo posėdžiai, kuriuose buvo suplanuota išklausyti kartu su ieškovu gyvenančius nepilnamečius vaikus, ieškovas buvo įpareigotas pristatyti vaikus į teismą. Taigi teismas nurodė, kad turi pagrindo manyti, kad ieškovas galimai piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis teisminiame procese, o tuo pačiu ir sveikatos priežiūros teikiamomis paslaugomis. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kaip ir parodė vėlesnė proceso eiga, yra išimtinai palankios ieškovui (bet ne vaikams). Tai liudija, kad ieškovas turi tokių procesinių tikslų, kurie neskatina šios civilinės bylos greito išnagrinėjimo.
15.3. Kita vertus, ieškovo nurodomos aplinkybės neva apie daromą neigiamą įtaką, žalą ir pan., yra bylos nagrinėjimo iš esmės, o ne laikinųjų apsaugos priemonių dalykas. Juo labiau, šioje byloje tokių ypatingų aplinkybių ar įrodymų, kurios liudytų daromą neigiamą atsakovės įtaką nepilnamečiams vaikams, dėl ko būtina net neterminuotai riboti motinos valdžią ir dar daugiau, eliminuojant net galimybę bendrauti su vaikais, šiuo atveju nėra. Į bylą pateikta medžiaga patvirtina, kad atsakovės charakteristika yra teigiama ji stengėsi įgyti kvalifikaciją, baigė atitinkamus mokymus, neturi jokių žalingų įpročių, darbdavio charakterizuojama teigiamai, nėra teista, asociali ir pan. Dėl ieškinyje ieškovo nurodomų argumentų – skambučių, skundų institucijoms nurodo, kad tyrimai nebuvo pradėti dėl administracinio teisės pažeidimo. Dėl išlaikymo nurodo tai, kad Kauno apygardos teismo prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2010 m. spalio 6 d. nutarimu nuspręsta nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame atsakovė buvo įtariama, kad vengia mokėti teismų priteistus išlaikymus savo nepilnamečiams vaikams. Taigi šiuo atveju prima facie ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl ir dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės turi būti pakeistos.
Šalies argumentai
15.4. Apeliantė nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės iš esmės šioje civilinėje byloje priimtos išimtinai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų nuomonę, kuri yra užfiksuota Tarnybos pažymose/išvadose. Taigi atsakovės bendravimo su vaikais minimalizavimas iš esmės paremtas vaikų nuomone. Visų pirma, įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimus, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę, tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai noras prieštarauja jo interesams.
15.5. Apeliantės nuomone, tik bendravimas su atsakove, kuri, kaip jau minėta, neturi jokių žalingų įpročių, nėra asociali ir pan. bei siekia bendrauti su nepilnamečiais vaikais, labiausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Todėl turi būti sudaryta galimybė atsakovei, kaip motinai, ir ne minimaliai, bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais. Vaikai teismo sprendimu gyvena su tėvu ir atsakovė yra įsitikinusi, kad būtent ieškovas nuteikia vaikus taip, kad pastarieji nerodo intereso bendrauti su motina. Juo labiau, atsakovės santykiai su vaikais buvo labai geri, iki kol vaikai neliko tik ieškovo žinioje. Be to, ieškovas, kaip vaikų tėvas, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai, turėtų siekti ir skatinti vaikus bendrauti su motina, o ne siekti dar kartą pasibylinėti ir eliminuoti motiną iš vaikų gyvenimo.
Atsiliepimas
16. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime išdėstyti argumentai:
Šalies argumentai
16.1. Ieškovas nurodo, kad atsakovės atskirasis skundas iš esmės atkartoja prašyme panaikinti laikinąsias apsaugos priemones nurodytus argumentus, tačiau nepaneigia nei vieno skundžiamos nutarties argumento, visiškai ignoruojant byloje esančius įrodymus, kurie nuo bylos iškėlimo pradžios nuosekliai patvirtina aplinkybę, kad motina, bendraudama su vaikais daro jiems žalą, sukuria psichinę psichologinę įtampą. Byloje yra daugybiniai įrodymai, patvirtinantys, kad motinos (atsakovės) bendravimas su vaikais daro žalą jų psichinei sveikatai. Tačiau atsakovė nepaneigė nei vieno byloje esančio įrodymo, patvirtinančio jos netinkamą elgesį su vaikais, o teigdama, kad vaikai yra įtakoti kitų pilnamečių asmenų, nepateikė teismui nei vieno šią aplinkybę pagrindžiančio įrodymo.
16.2. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad nuo pat bylos iškėlimo pradžios net nebuvo keliamas atsakovės asocialumo ar piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis klausimas. Tačiau yra akcentuojamas motinystės įgūdžių stokos klausimas, kuomet motina (atsakovė) nesugeba tinkamai bendrauti su vaikais ir tokiu būdu bendraudama daro jiems žalą, žalodama psichinę sveikatą. Tai, kad atsakovė netinkamai pasirenka temas bendravimui su vaikais patvirtina ir jos apklausos metu pateiktas atsakymas į klausimą „ar normalu, kad su vaiku kalbama apie jo tėvo seksualinius poreikius?“. Į šį klausimą atsakovė atsakiusi, kad 14 metų vaikui tai yra normali ir priimtina tema. Tokio pobūdžio atsakovės pozicija bendravimo su vaikais klausimais, jos bendravimo stilius, pasitelkiant nuolatinius gąsdinimus, traumuojančius vaikų psichiką, akivaizdžiai demonstruoja, kad bendravimo su motina (atsakove) metu vaikų psichinė gerovė yra žalojama, tokiu būdu pažeidžiant vaikų neturtines teises.
16.3. Laikinosios apsaugos priemonės galioja jau kiek daugiau nei 6 mėnesius; praėjus šiam laikui vaikai buvo apklausti teisme dalyvaujant psichologei betarpiškai ir abu vaikai apklausos metu pažymėjo, kad jie įsitempia penktadieniais, kuomet turi skambinti motina. Įtampos priežastys yra visiškai tokios pačios, kaip ir iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo – motina gąsdina, „negražiai“ kalba, yra grubi. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė neturi pakankamai įgūdžių bendrauti su nepilnamečiais vaikais, įvertinti jų psichinę-psichologinę būseną ir išsivystymo lygį. Atsakovė savo elgesio nekeičia. Pažymėjo ir tai, kad motina, nors turėjusi teisę matytis su vaikais savaitgaliais, tokios teisės niekada nerealizavo, tačiau nuolatos prieš atitinkamą savaitgalį informuodavo atvyksianti, tačiau to nedarydavo, tokiu būdu trikdydama vaikų ir tėvo planus. Taigi, akivaizdu, kad galiojant Kauno apylinkės teismo sprendimui dalyje dėl bendravimo su vaikais tvarkos, atsakovė tiesiog piktnaudžiaudavo jai suteikta teise, kas, akivaizdu, prieštaravo vaikų interesams.
16.4. Nors ieškovas turi pareigą dėti pastangas, kad vaikai bendrautų su motina, mano, kad turėtų būti suprantama, kad tėvui šiomis aplinkybėmis galimybės veikti yra ribotos, nes vaikai atsisako bendrauti su motina ne dėl subjektyvaus tariamai egzistuojančio tėvo poveikio, o dėl objektyvios priežasties – absoliučiai netinkamo motinos elgesio. Todėl vaiko teisių apsaugos specialistai, pradžioje teikę išvadas, kad vaikai turėtų bendrauti su motina, o tėvas turėtų dėti atitinkamas pastangas tokiam bendravimui užtikrinti, susipažinę su byloje esančiais įrodymais, pakeitė nuomonę ir pripažįsta vaikams daromą žalą, kurią jie patiria dėl bendravimo (ar net būsimo bendravimo) su motina.
16.5. Ieškovas nesutinka su atsakovės nepagrįstais kaltinimais dėl bylos vilkinimo. Vertinant neatvykimo į vaikų apklausas priežastis, reikia atsižvelgti, kad apklausos buvo skiriamos žiemos sezono metu (kuomet vaikų tarpe didžiausias sergamumas), abu vaikai lanko vaikų ugdymo įstaigas (kur ligos plinta itin greitai), vaikai yra du ir nenuostabu, kad vienas kuris nors iš jų žiemos sezono metu susirgs. Be to, ir gydymo įstaigos atsakymas į teismo užklausą patvirtino, kad vaikai iš tiesų sirgo, todėl jų pristatymas į teismą buvo apsunkintas. Be to, šios aplinkybės nėra ir negali būti argumentu taikyti/netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. jos šioje ginčo dalyje neturi teisinės reikšmės, nes laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos, siekiant apginti vaikų interesus, o ne nubausti/paskatinti ginčo šalis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą augti bei vystytis saugioje aplinkoje, bendrauti ir matytis su abiem tėvais.
20. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės. Teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017, 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017).
21. Apeliantės argumentas, kad ieškinys akivaizdžiai prima facie yra nepagrįstas, todėl dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės turi būti pakeistos, atmestinas. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą nepilnamečių vaikų galimai pažeistų teisių gynybos būdą ar dėl kitų aiškių priežasčių ieškovo ieškinys jau šiuo metu galėtų būti pripažintas akivaizdžiai nepagrįstu.
22. Apeliantė nurodo, kad teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis nustatyta minimali atsakovės bendravimo su vaikais tvarka, yra neproporcingos ir ne tik varžo atsakovės, kaip nepilnamečių vaikų motinos, teises ir užkerta kelią įgyvendinti įstatyme numatytą pareigą bendrauti su vaikais, bet ir nepilnamečių vaikų galimybę atkurti emocinį, socialinį ir kitokį ryšį su vaikų motina, todėl būtinybė jas pakeisti buvo. Pasak apeliantė, minėtomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės sukuriama situacija, kad ryšys su vaikais ne tik silpnėja, bet ir egzistuoja itin didelė rizika šio ryšio nutrūkimui. Be to, apeliantės nuomone, nustatyta minimali bendravimo tvarka neatitinka nepilnamečių vaikų interesų. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta.
23. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs teismo posėdyje 2023 m. balandžio 24 d. išklausytą vaikų nuomonę, kuri buvo nuosekli nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios ir yra užfiksuota rašytinėje bylos medžiagoje, padarė pagrįstą išvadą, jog šiai dienai vaikų ryšys su motina jau yra nutrūkęs. Jaunesnysis sūnus atsitiktinio susitikimo metu net neatpažįsta motinos, abu vaikai vienareikšmiškai išreiškia motinos atstūmimą ir nurodo tai nulėmusias priežastis – neigiami, skaudūs prisiminimai patirti gyvenant kartu su motina. Vaikai atsimena motinos smurtą, grasinimus, nepagarbų elgesį, policijos kvietimus, nurodo, kad motina negamindavo jiems valgyti, miegodavo iki vidurdienio. Pasak vyresniojo sūnaus, apribojus bendravimo su motina laiką, jie su broliu jaučiasi ramiau. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, padarė teisingą išvadą, jog byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės tinkamai stabilizuoja situaciją šeimoje, užtikrinant nepilnamečių vaikų interesus, iki tėvų ginčo išsprendimo. Tuo tarpu, grįžimas prie buvusios sprendimu nustatytos motinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, ne užtikrintų vaikų interesus, o priešingai – vaikams sukeltų didžiulį stresą, keltų grėsmę asmeninėms neturtinėms vaikų teisėms. Pažymėtina, kad apeliantė prašydama pakeisti taikomas laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad yra pagrindas keisti bendravimo su vaikais tvarką.
24. Apeliantė nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės iš esmės šioje civilinėje byloje priimtos išimtinai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų nuomonę, kuri yra užfiksuota Tarnybos pažymose/ išvadose. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta. Nagrinėjamu atveju vaikai (9 ir 15 metų) išdėstė savo nuomonę, kuri pagrįsta konkrečiais prisiminimais patirtais jų gyvenime. Vaikų nuomonė viso proceso metu buvo ir yra nuosekli. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą, teisingai nustatė visas reikšmingas aplinkybes tokio pobūdžio byloje, atsižvelgė ne tik į vaikų nuomonę, bet ir į kompetentingos institucijos išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo metu galiojančios laikinosios apsaugos priemonės, kurių tikslas – užtikrinti, kad motinos realizuojama sprendimu nustatyta bendravimo tvarka nepažeistų vaikų interesų, yra efektyvios, tinkamai užtikrina vaikų teisių apsaugą.
25. Apeliantės nuomone, kad tik bendravimas su atsakove, kuri neturi jokių žalingų įpročių, nėra asociali ir pan. bei siekia bendrauti su nepilnamečiais vaikais, labiausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Todėl, pasak apeliantės, turi būti sudaryta galimybė atsakovei, kaip motinai, ir ne minimaliai, bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais. Apeliacinės instancijos teismas su šia apeliantės pozicija nesutinka. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog atsakovės nurodyti gyvenimo pokyčiai, t. y. teigiama charakteristika, įgijo kvalifikaciją, baigė atitinkamus mokymus, neturi žalingų įpročių ir pan., prasidėjo tik bylos nagrinėjimo metu ir nepatvirtina atsakovės įgytų ir išsiugdytų gebėjimų bendrauti su vaikais nedarant jiems žalos. Tuo tarpu iš bylos medžiagos preliminariai matyti, kad atsakovės bendravimo su vaikais būdas iki byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių buvo nekontroliuojamas ir žalingas vaikams. Apeliantės nurodytos aplinkybės, neleidžia daryti išvados, jog situacija stabilizavosi ir pasikeitė iš esmės.
26. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.