- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-10-13
- Bylos Nr.
- e1-1609-409/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15472-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Astra Karpytė
- Kaltinamasis
- M. B.
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Astra Karpytė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokurorės D. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje M. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), netekėjusi, pradinio išsilavinimo, nedirbanti, neįgali – (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini)., teista: 1) 2019-04-02 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, 2019-08-22 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą; 2) 2019-10-15 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, bausmė subendrinta su 2019-04-02 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta ir 2019-08-22 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi pakeista bausmės dalimi ir paskirta galutinė 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. B. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2021-05-12 apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), suduodama vieną kartą delnu į veido sritį nukentėjusiajai R. B. taip sukėlė jai fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios M. B. kaltė įrodoma jos pačios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir kitais byloje surinktais įrodymais.
M. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamoji, kalta prisipažino ir parodė, kad gegužės 12 d. vakare grįžo apie 20 val., buvo išgėrusi. Kambaryje apsipyko su R., ji pradėjo konfliktą, nes išgėrusi būna priekabi, kelia balsą. Nepamena dėl ko pykosi. Prieš 21 val., kai R. gulėjo lovoje, ji priėjo prie jos, norėjo nuimti jai akinius, tai kažkaip delnu jai per veidą pliaukštelėjo. Tada ši pašoko iš lovos, išbėgo iš kambario, nieko nesakė. O ji nuėjo į balkoną ir išlipo per jį, vamzdžiais nusileido į pirmą aukštą. Slaugas L. B. matė kaip pabėgo. Tai padarė, nes nujautė, kad negerai bus, nenorėjo aiškintis. Nuėjo į kitą korpusą ir ten permiegojo. V. G. buvo lauke ir jis ėjo prie R., nes ji lauke irgi buvo, prie lauko durų. Negirdėjo kas ten vyko, ką kalbėjo, ir nuėjo miegoti. Sutinka, kad negerai pasielgė, nereikėjo prie R. liestis, ji sutinka, kad galėjo jai sukelti fizinį skausmą. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu. (b. l. 157-158).
Nukentėjusioji R. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021-05-12 apie 21.00 val. M. grįžo į kambarį neblaivi. Tuo metu ji gulėjo lovoje ir žaidė su kompiuteriu. M. prie jos pradėjo žodžiu priekabiauti, kaltino jos šeimą. Aiškino, kad yra įvaikinta, kad jos sesuo netikra ir t. t. M. buvo labai agresyviai nusiteikusi, todėl jai nieko nesakė, į konfliktą nesileido, ir nieko nedarė. Baigusi žeminti jos šeimą, M. trenkė vieną kartą jai iš delno į kairįjį skruostą. Ji pajautė labai didelį fizinį skausmą, išsigando, pabėgo į koridorių. Susirado kitą įstaigos gyventoją - G. V., kuris paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir kvietė policiją. G. galėjo girdėti patį konfliktą, tačiau nematė, kaip M. jai trenkė. Į medikus nesikreipė, nes įstaigoje dirbo budinti slaugytoja V. J., kuri dėl skaudančio skruosto suleido vaistų ir pasakė, kad skausmas vėliau turėtų praeiti. Jai buvo patinęs kairysis žandas, kurį labai skaudėjo. Negalėjo normaliai valgyti ar išsižioti. Ji su M. taikytis nenori, atsisako. Civilinio ieškinio byloje nereiškia, bet M.i neatleidžia, tegul teismas jai skiria bausmę. (b. l. 23-24, 29-30).
Liudytoja J. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Pažįsta visus gyventojus, R. B. ir M. B. žino kaip namų gyventojas. Jos abi gyveno viename kambaryje, dabar apgyvendintos atskirai. R. gyvena neseniai, nuo šių metų kovo mėnesio, M. yra seniai gyvenanti. M. linkusi išgerti, o girta būna agresyvi. Blaivi nebūna tokia, bet agresyvumas pasireiškia, kai išgeria. R. rami, tačiau dėmesys išblaškytas, suvokimas kai kada būna apsunkintas, tai yra, ji gali supainioti įvykius, jų datas. Gegužės 13 d., ryte atvykus į darbą, ji sužinojo, kad įvyko tarp M. ir R. konfliktas. Pas ją atėjo R. B., ji jos kaip ir laukė, ir ji pasakojo, kad 12 dienos vakare M. grįžo neblaivi, kabinėjosi prie jos, šūkavo, įžeidinėjo ir sudavė delnu per veidą, vieną kartą. Jokių žymių R. veide ji nematė, paraudimo nebuvo. R. skundėsi, kad jai skauda, sunku kramtyti. Dėl ko jai sudavė M., R. liko nesupratusi. Dar sakė, kad buvo labai vakare susijaudinusi, tai budintis slaugytojas davė jai mikstūros nusiraminti. Ji išsiaiškino, kad tą vakarą, 12 d., R. nesikreipė į namų medikus, jokie vaistai jai nebuvo suleisti. Ji tai matė dokumentacijoje, ir taip sakė slaugytoja V. J. ir jos teigimu, ji R. B. tą vakarą visai nematė. Tą vakarą dirbo socialinio darbuotojo padėjėjas L. B., kuris davė R.i raminančių lašelių ir jis matė R. tą vakarą. R. pati nežino darbuotojų vardų ir pavardžių, todėl galimai buvo supainioti įvykiai. Kiek jai žinoma, R.i buvo suleisti vaistai galimai gegužės 13 d., nes ji buvo užsigavusi koją ir greičiausiai bus sumaišyti įvykiai. Antradienį, gegužės 18 d. jos vyko su R. į ekspertizę, ji sakė gydytojui, kad jaučia dar šiek tiek skausmą. Kad R. išsigalvotų, nemano. Ji naujas žmogus, tiek ją ir težino. Jos asmens byloje skaitė, kad ji nėra konfliktiškas žmogus. M. yra galinti suduoti, atvejis su smurtu nėra pirmas, išgėrusi tampa agresyvi. M. viską suvokia, supranta. Ji kaip ir pripažįsta, bet sako, kad lengvai sudavė, pliaukštelėjo. R. nuo rytojaus išvyksta gyventi į (duomenys neskelbtini), į jų įstaigai priklausančius grupinio gyvenimo namus. R. yra su psichine negalia, tačiau pagal turimus med. dokumentus ji yra veiksni, yra darbingumas (duomenys neskelbtini). Daugiau kitų asmenų, kurie būtų matę įvykį, paliudytų, jos nenusistatė, išskyrus gyventoją G. V.. ( b. l. 58-61).
Liudytojas L. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2021-05-12 dirbo visą parą, nes dėl karantino dirba paromis. Budėjimo metu, apie 21 val., buvo pavėsinėje, kieme, rūkė. Išlėkė į kiemą gyventojas G. V., kuris sušuko, kad M. primušė jo draugę R.. Jis dar klausė jo kur, kaip, ir tuo pat metu, į kiemą išbėgo pati R.. Ji klykė, cypė, negalėjo susikalbėti, tik šaukė. Nieko nesuprato, niekur nieko veide nematė, prašė parodyti kur sudavė, kaip. Ji buvo isterijoje, šaukė ir nieko nebuvo galima suprasti. Ėjo link vidaus, kad įsivesti R. į patalpas, tada išėjo M.. Jis paliepė M.i išsimaudyti, išsimiegoti, nes rytoj skiepys. M. neblaivi grįžo į namus 19.50 val., jis taip užfiksavo. M. paklausė, nuėjo į viršų. Jis kvietėsi R. pas save į kabinetą, davė raminančios mikstūros, žolinio skysčio. Ji apsiramino, sakė, kad geriau. R. veide jis nematė jokio sumušimo, nei paraudimo, nei jokios žymės. Jam tik V. sakė, kad sudavė, o klausiamas, ar jis matė, jis sakė, kad nematė. R. nurimo, nuėjo į kambarį pati. Kiek jai skaudėjo, tai nežinia, kartais būna daug vaidybos. Išgėrus tos mikstūros, ji nurimo labai greitai ir viskas buvo gerai. Tada būdamas kabinete, pamatė, kad per balkoną, vamzdžiais iš antro aukšto leidžiasi M.. Pradėjo šaukti, kad grįžtų atgal, kad dar susižalos. Ji neklausė, ginčijosi ir nuėjo miegoti į kitą korpusą. Ji ten liko miegoti ir miega iki šiol. Jokių vaistų R.i jis neleido tą vakarą, ji neprašė ir nebūtų to daręs. Jeigu būtų prašiusi, būtų kvietęs seselę, bet to nereikėjo. Ji nurimo ir viskas buvo gerai. Dažnai tarp gyventojų būna konfliktų, piktumų, emocijų visokių, bet ir greitai nurimsta. M. yra gana agresyvi, kai išgeria. (b. l. 64-67).
Liudytojas G. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) labai seniai, gal 20 metų. Nuo pavasario gyvena R. B., su kuria susidraugavo, bendrauja, jų kambariai netoli. Ji gyveno su M. B., kuri yra girtuoklė, neklaužada. Prieš savaitę, vakare, galėjo būti apie 21 val., jis vienas pats fojė žiūrėjo televizorių. Išgirdo triukšmą, suprato, kad triukšmas R. ir M. kambaryje. Jų kambarys trečias nuo fojė. Nekreipė dėmesio, žiūrėjo televizorių toliau. Besėdint atbėgo iš kambario R., ji verkė ir sakė, kad ją sumušė M.. Rodė žandą (kurios pusės nepamena) ir sakė, kad davė per žandą. Jis matė paraudimą, ji sakė, kad skauda ir visą laiką verkė. Jis sakė, kad eitų pas sanitarą L., nes jis budėjo. Ji pati nėjo, tada jis nuėjo į apačią ir lauke rado L.. Jam pasakė, kad M. sumušė R.. Atbėgo tada į kiemą ir R., verkdama, ji buvo šoke, klykė. Nebuvo galima suprasti, ką sako. Jis pats sudavimo nematė, nes nebuvo jų kambaryje. Bet paraudimą matė, kraujo nebuvo. L. nuramino ją, davė mikstūros jai. Atbėgo M. į lauką, L. liepė jai niekur neiti, eiti į kambarį. Ji neklausė, peršoko per balkoną ir išbėgo kažkur. Jis buvo su R., ji išgėrė tos mikstūros, nurimo. Jokių vaistų L. jai neleido. Kad M. sudavė R.i, jis tiki, nes girdėjo kaip M. girta koliojosi kambaryje, ji gali ir suduoti, nes ne pirmas kartas, kai ji skriaudžia gyventojus. R. rami, tyli ir ji neišgalvotų tokių dalykų. R. kurį laiką vis sakė, kad jai skauda tą žandą. Dabar jau nieko nebesako. (b. l. 70-73).
Iš pareiškimo matyti, kad pareiškėja R. B. pranešė apie tai, kad 2021-05-12 apie 21 val. M. B. smurtavo jos atžvilgiu (b. l. 7).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (socialinės globos namai) (duomenys neskelbtini) kambarys, kur vyko konfliktas, fotografuota. (b. l. 10-17).
Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamosios M. B. kaltė įrodyta.
Kaltinamoji M. B. tyčia smurtaudama sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai R. B., todėl jos padaryta veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamosios pavardė yra ne M. B., o M. B., tuo pagrindu patikslintinas kaltinimas, ištaisant rašymo apsirikimo klaidą. Toks kaltinimo patikslinimas veikos kvalifikacijos nekeičia ir M. B. teisinės padėties nesunkina.
Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu, M. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 30 parų arešto bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir skirti 20 parų arešto bausmę.
Kaltinamoji M. B. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.
Skirdamas bausmę kaltinamajai M. B., teismas atsižvelgia į tai, jog ji padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jos atsakomybę lengvina tai, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamoji M. B. teista, teistumas neišnykęs (b. l. 82-85), administracine tvarka nebausta (b. l. 80), yra neįgali – darbingumo lygis (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajai M. B. už nusikalstamą veiką skirtina bausmė - areštas.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 161-162), kaltinamajai M. B. paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Daiktinių įrodymų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
M. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę M. B. skirti areštą 20 (dvidešimčiai) parų.
M. B. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Arešto bausmę M. B. paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. B. atvykimo į arešto bausmės atlikimo vietą arba jos faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.
M. B. išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalimi, ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių atlikti arešto bausmės; o vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 4 dalimi, jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėtų nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą.
Išaiškinti M. B., kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.