Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-06-12 · Administracinė byla Nr. AS-146-293-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-12
Bylos Nr.
AS-146-293-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
Pareiškėjas
J. J.
Atsakovas
Lietuvos šaulių sąjungai
Kategorijos
  • 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS146–293/2009 Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. birželio 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus(kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovei Lietuvos šaulių sąjungai dėl įsakymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas J. J. 2009 m. vasario 13 d. (pagal pašto žymą) pateikė skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos šaulių sąjungos vado 2009 m. sausio 5 d. įsakymą Nr. 1P, kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda atleidimas iš tarnybos, ir 2009 m. sausio 5 d. įsakymą Nr. 2P, kuriuo remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punktu jis buvo atleistas iš tarnybos bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

II.

2009 m. vasario 26 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinis teismas atsisakė priimti J. J. skundą.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu nurodė, kad krašto apsaugos sistemą sudaro ir koviniai Šaulių sąjungos būriai, o drausmę ar įstatymus pažeidęs karys atsako pagal statutus ir įstatymus. Pagal Lietuvos Šaulių sąjungos statuto 82 punkte numatytą reglamentavimą, viršininkas turi teisę pavaldiniams įsakyti vykdyti tarnybinius įsakymus ir reikalauti, kad šie juos vykdytų, gali juos bausti ir skatinti šio statuto nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad galiojančiu teisiniu reglamentavimu nustatyta, jog Šaulių sąjungos narių (šaulių) santykiams su šios sąjungos struktūriniais padaliniais būdingas valdžios-subordinacijos arba pavaldumo požymis, todėl ginčai, kylantys iš šių statutinių teisinių santykių, nagrinėtini administraciniuose teismuose.

Remdamasis Lietuvos Respublikos Šaulių sąjungos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, teismas pažymėjo, kad Lietuvos Šaulių sąjunga yra savanoriška, pilietinės savigynos savaveiksmė visuomeninė organizacija, kurią sudaro teritoriniu principu suformuotos rinktinės ir padaliniai. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ginčijamus administracinius aktus priėmė Lietuvos Šaulių sąjungos vadas, kuris vykdo sąjungos administravimą visoje valstybės teritorijoje.

Žemesnės instancijos teismas

Kadangi Lietuvos Šaulių sąjunga laikytina centriniu administravimo subjektu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šis tarnybinis ginčas nagrinėtinas Vilniaus apygardos administraciniame teisme, remiantis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 4 punktu, nustatančiu Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetenciją.

III.

2009 m. balandžio 1 d. (išsiųsta paštu) pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 26 d. nutarties, kuriuo prašo panaikinti minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Savo poziciją grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Klaipėdos apygardos administracinis teismas jau anksčiau yra nagrinėjęs bylas pagal jo skundus dėl Šaulių sąjungos įsakymų panaikinimo, pavyzdžiui, teismingumo kolegijos 2007 m. gegužės 22 d. nutartis, kuria jo ieškinys Šaulių sąjungai dėl pašalinimo iš Šaulių sąjungos narių buvo perduotas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. I-2231-386/2007). Kadangi vėl iškilo klausimas dėl Šaulių sąjungos vado įsakymo neteisėtumo, jis ir rėmėsi minėta teismingumo kolegijos nutartimi ir bylų pagal jo skundus dėl Šaulių sąjungos vado įsakymų panaikinimo nagrinėjimo susiklosčiusia praktika.

2. Nurodo, kad jo darbo vieta buvo Klaipėdoje, jis gyvena Klaipėdoje. Atleidus jį iš darbo, žymiai pablogėjo jo materialinė padėtis, todėl jam būtų finansiškai sunku ginti savo, kaip darbuotojo teises Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

3. Dėl to, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas atsisakė priimti jo skundą, bus praleistas terminas kreiptis iš naujo į kitą teismą, todėl ginant jo, kaip silpnesniosios teisinio santykio šalies interesus, jei teismas yra tos nuomonės, kad byla teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tai turėtų persiųsti bylą šiam teismui, kad nebūtų nutraukta kreipimosi į teismą procedūra.

4. Mano, kad ginčai dėl darbo sutarties (jei darbuotojas dirba pagal darbo sutartį) yra spręstini bendrosios kompetencijos teismo, todėl kyla bylos teismingumo klausimas. Teigia, kad turėtų būti taikomas vienas iš teismingumo principų, kuris yra taikomas Civiliniame procese – darbo bylos teismingumas pagal darbdavio buveinę arba tą vietą, kurioje darbas buvo dirbamas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 19 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, Vilniaus apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja tarnybinius ginčus, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, ir kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinė administravimo institucija, tarnyba ar jos tarnautojas, jeigu Valstybės tarnybos įstatymas nenustato kitokios atitinkamų ginčų sprendimo tvarkos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kelia ginčą dėl Lietuvos šaulių sąjungos vado 2009 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. 1P ir 2009 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. 2P, kuriais jam skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš Lietuvos šaulių sąjungos Klaipėdos apskrities jūrų šaulių 3 - osios rinktinės vado pareigų išmokant jam priklausantį darbo užmokestį ir piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

Lietuvos Respublikos Šaulių sąjungos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi nustatyta, jog Lietuvos Šaulių sąjunga yra savanoriška, pilietinės savigynos savaveiksmė visuomeninė organizacija, stiprinanti valstybės gynybinę galią, ugdanti pilietiškumą ir tautinį sąmoningumą, plėtojanti valstybės gynybos švietėjišką veiklą, teikianti pagalbą policijai bei civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijoms. Aptariamas įstatymas nustato, kad Sąjungą sudaro teritoriniu principu suformuotos Sąjungos rinktinės ir padaliniai: kuopos, atskirieji būriai, būriai, skyriai ir grandys (Šaulių sąjungos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), Sąjungai vadovauja vadas, jis skiria ir atleidžia Sąjungos vado pavaduotoją, Sąjungos štabo pareigūnus, Sąjungos rinktinių vadus (13 straipsnio 1 dalis, 4 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų spręsti pagal ne kartą yra nagrinėjusi teismų prašymus išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą, kai yra prašoma panaikinti Lietuvos šaulių sąjungos vado įsakymus, priimtus dėl drausminių nuobaudų (tarp jų - atleisti iš tarnybos) skyrimo atitinkamų apskričių rinktinių vadams remiantis Darbo kodekso normomis, taip pat jų pašalinimo iš Sąjungos narių (pav., Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 22 d. nutartis, 2008 m. balandžio 1 d. nutartis). Minėtose nutartyse konstatuota, kad bylos rūšinį teismingumą lemia ginčo šalių santykių pobūdis. Pažymėta, kad Lietuvos Šaulių sąjungos veikla, organizacinė struktūra, Sąjungos narių tarpusavio santykiai, drausmė ir atsakomybė yra detaliai reglamentuoti Šaulių sąjungos įstatyme bei Lietuvos šaulių sąjungos statute. Pagal šiuos teisės aktus, Lietuvos šaulių sąjungos narių (šaulių) tarpusavio santykių organizavimui yra būdingas valdžios – subordinacijos arba pavaldumo (karinis statutinis) pobūdis. Konstatuota, kad ginčai, susiję su Lietuvos šaulių sąjungos (nevyriausybinės organizacijos), turinčios viešojo administravimo įgaliojimus valstybės gynybos (krašto apsaugos) užtikrinimo srityje, vado atitinkamais sprendimais dėl Lietuvos šaulių sąjungos struktūrinio padalinio vado statuso bei drausminės atsakomybės laikytini kilusiais iš administracinių teisinių santykių, nepaisant to, kad skiriant drausminę nuobaudą ir atleidžiant iš tarnybos buvo taikytos Darbo kodekso normos, todėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu nagrinėtini administraciniuose, o ne bendrosios kompetencijos teismuose. Remdamasi minėtomis Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų spręsti nutartimis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nepagrįstai kelia šios bylos rūšinio teismingumo klausimą, nes šioje byloje keliamo ginčo pobūdis yra analogiškas ginčų, aptartų 2007 m. gegužės 22 d. ir 2008 m. balandžio 1 d. nutartyse, pobūdžiui.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2009 m. vasario 26 d. nutartyje visiškai pagrįstai konstatavo, kad Lietuvos Šaulių sąjunga laikytina centriniu administravimo subjektu. Sąjungos vadas vykdo Sąjungos teritorinių padalinių administravimą visoje valstybės teritorijoje. Skirti ir atleisti Sąjungos rinktinių vadus įstatymu priskirta būtent Sąjungos vado kompetencijai. Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad tarnybinis ginčas dėl Lietuvos šaulių sąjungos vado 2009 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. 1P ir 2009 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. 2P nagrinėtinas Vilniaus apygardos administraciniame teisme (ABTĮ 19 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Pažymėtina, kad į Specialiosios teisėjų kolegijos kompetenciją neįeina spręsti klausimus dėl administracinių bylų priskyrimo atitinkamiems konkretiems administraciniams teismams ir ji šių klausimų nesprendė. Specialioji teisėjų kolegija sprendžia tik rūšinio bylų teismingumo klausimus. Specialioji teisėjų kolegija minėtose bylose nutarusi, kad bylos yra teismingos administraciniams teismams, 2007 m. gegužės 22 d. ir 2008 m. balandžio 1 d. nutartimis perdavė jas tiems administraciniams teismams, kurie prašė išnagrinėti bylų rūšinio teismingumo klausimą.

Administracinės bylos nagrinėjamos vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu. Todėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentas, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant administracinės bylos teritorinio teismingumo klausimą turėtų būti remiamasi Civilinio proceso kodekso normomis, laikytinas nepagrįstu.

Pareiškėjo argumentas, kad nepanaikinus skundžiamo nutarimo bus praleistas terminas paduoti skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, taip pat nėra pagrindas panaikinti skundžiamą nutarimą. Administracinių bylų teisenos įstatymas numato praleisto termino paduoti skundą atnaujinimo institutą (ABTĮ 34 straipsnis). Į tai, jog asmuo per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi ne į tą teismą, į kurį turėjo kreiptis pagal įstatymą, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą paprastai yra atsižvelgiama.

Atskirojo skundo argumentas, kad pareiškėjui materialine prasme bylinėjimasis Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nepatogus (patirs kelionės išlaidas) irgi nėra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį. Pagal ABTĮ 44 straipsnio nuostatas proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Todėl tuo atveju, jei pareiškėjo skundas būtų patenkintas, jis turėtų teisę į teismo išlaidų atlyginimą.

Tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis paliekama nepakeista.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo J. J. atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius