Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Pirmojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo O. S. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus tyrėjo L. A. 2017 m. lapkričio 4 d. nutarimo, kuriuo O. S., padariusiam administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ir ANK) 481 straipsnio 1 dalyje, skirta bauda, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl to, kad O. S. 2017 m. lapkričio 3 d. apie 22.30 val. būdamas neblaivus (nustatytas 1,22 promilių girtumas) pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Pirmąjį policijos komisariatą kitų sulaikytų asmenų bei policijos pareigūnų akivaizdoje garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais.

(duomenys neskelbtini)tyrėjas L. A., nustatęs, kad O. S. necenzūriniais žodžiais viešoje vietoje siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, 2017 m. lapkričio 4 d. nutarimu O. S. paskyrė nuobaudą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje- 120 eurų baudą.

Teismo posėdžio metu O. S. parodė, kad 2017 m. lapkričio 3 d. apie 22.10 val. jis užvažiavo pas draugą į gimtadienį, vykusį kavinėje „Carskoje selo“ Šermukšnių gatvėje. Užėjus į kavinę jam net nespėjus išgerti stiklinės prie jo priėjo policijos pareigūnai, kurie vieną iš jų kompanijos išsivedė. Paskui policijos pareigūnai priėjo prie jo, pakvietė jį vardu, jis nežino, kodėl, paprašė kartu praeiti. Pareigūnas jam pasiūlė ramiai išgerti ir eiti su juo trumpam. Paklaustas, kas atsitiko, pareigūnas pasiūlė jam nuvažiuoti iki Vilniaus miesto Pirmojo policijos komisariato, nes kažkas pasakė, kad jis grasino kažką nužudyti. Prieš tai pareigūnai paėmė žmones, neva dalyvavusius muštynėse. Policijos pareigūnai nieko neaiškindami jį pristatė į komisariatą, kur paėmė laikrodį, pinigus (perskaičiavo), viską atidavė, sudėjo ir viskas. Komisariate kažkas rėkavo, bet tai buvo ne jis. Žinodamas, kad negali turėti nei vieno administracinio nusižengimo, jis ramiai susuko striukę, kurią pasidėjo po galva ir gulėjo. Paskui į kamerą pasodino du narkomanus. Jis paprašė pareigūnų persodinti jį į kitą kamerą, nes nenorėjo klausytis narkomanų pokalbio. Viršininkas į tai pasakė „gal tave geriau iškarto areštinėje uždaryti?“. Jis pasakė, kad tai pareigūnų teisė, gali uždaryti ir areštinėje. Jį pervedė į kitą kamerą, jis gulėjo, paprašė į tualetą leisti, nes ilgą laiką neleido. Neprisistatęs pareigūnas pradėjo jį klausinėti, kodėl jis su pareigūnu nekalba lietuvių kalba, paklausė, ar reikalingas vertėjas. Jis atsakė „būtų gerai“. Praėjus valandai tas pats pareigūnas atidarė kameros duris ir liepė rašyti paaiškinimą. Pareigūnai labai gerai matė, kad jo ranka buvo supjaustyta ir patinusi, taigi jis negalėjo rašyti. Jis paprašė pareigūno, kad jį apklaustų, viską surašytų, o jis pasirašys, į ką jam buvo grubia forma atsakyta. Pareigūnas uždarė kameros duris ir liepė toliau laukti. Atvažiavo vertėja, viskas prie vertėjos vyko. Jis nevengė duoti parodymų, paaiškinimų, tik prašė pareigūnų paaiškinti, dėl ko jis buvo pristatytas į komisariatą ir kas apskritai vyksta. Jam pareigūnai pasakė, kad jis kažką norėjo nužudyti. Jis paprašė, kad padarytų vaizdo įrašus, dar tuo metu jis nežinojo, kad jam skirs baudą. Į tai jam vėl grubia forma buvo atsakyta, liepta laukti. Paskui pareigūnas grįžo, įteikė nutarimą, kuriuo skyrė baudą ir liepė eiti. Išeidamas iš komisariato, grąžinant daiktus, jis paklausė dar kartą, dėl ko jis buvo sulaikytas, jam buvo atsakyta „važiuok į savo Rusiją ir ten gyvenk“. Jis nesusilaikė ir pasakė, kad jis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Komisariate jis nesikeikė. Kai prasidėjo kalba dėl tautybės, jis gal ir pasakė „tai ką bliat, Skvernelisą ministru pastatė, tai jums dabar viskas galima?“ Jis šito neneigia, jeigu ir pasakė kokį keiksmažodį, tai ne pareigūnų atžvilgiu, tiesiog paveiktas emocijų panaudojo tokį išsireiškimą, kadangi jam nebuvo paaiškinta, kokiu pagrindu jis yra sulaikytas. Jis supranta, kad keiktis komisariate nedera.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, t. y. necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Ar O. S. veiksmai atitinka ANK 481 straipsnio 1 dalį, spręstina tik nustačius, ar jis atliko įstatymo dispozicijoje aprašytus veiksmus, ar atlikti veiksmai buvo viešojoje vietoje ir ar jais jis pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Viešoji tvarka- nerašytos asmens elgesio viešumoje taisyklės, kurių laikymasis svarbus bendruomeniniam sugyvenimui, santaikai, pagrįstos etikos, moralės, pagarbos vieni kitiems principais. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys. Teismų praktika visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laiko veiksmus, kai dėl jų viešoje vietoje esantys ar galintys atsirasti asmenys patiria nepatogumų, pasijunta pažeminti ar šokiruoti, yra sutrukdomas jų poilsis, darbas ar kita veikla.

O. S. neneigia, kad 2017 m. lapkričio 3 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Pirmojo policijos komisariato patalpose, reaguodamas į susiklosčiusią situaciją ir nežinodamas, dėl kokios priežasties yra sulaikytas, viešoje vietoje- policijos komisariato patalpose, girdint policijos pareigūnams ir kitiems asmenims tyčia išsakė sakinį, su jame esančiu necenzūriniu žodžiu- „tai ką bliat Skvernelisą ministru pastatė, tai jums dabar viskas galima?“, suvokdamas, kad viešoje vietoje- policijos komisariate negalima keiktis. Tokie veiksmai pažeidžia asmens elgesio viešumoje taisykles, pagrįstas etikos, moralės, pagarbos vieni kitiems principais ir atitinka ANK 481 straipsnio 1 dalyje nurodytų ,,necenzūrinių žodžių“ sąvoką. Tyčia pasakydamas „tai ką bliat Skvernelisą ministru pastatė, tai jums dabar viskas galima?“ O. S. suprato, kad toks išsireiškimas su necenzūriniu žodžiu pažeidžia asmens elgesio viešoje vietoje taisykles ir pagarbos vieni kitiems principą, yra nepriimtinas, todėl pažeidžia ir viešąją tvarką. Šį įvykį matė ir girdėjo policijos pareigūnai bei policijos komisariate esantys sulaikyti asmenys, dėl ko pastarieji patyrė tam tikrus nepatogumus ir juos tai galėjo įžeisti, todėl to pakanka pripažinti, kad O. S. veiksmai ne tik pažeidė viešąją tvarką, tačiau ir policijos pareigūnų bei policijos komisariate buvusių asmenų rimtį. Viešosios tvarkos pažeidimo ir rimties sutrikdymo faktui konstatuoti pakanka O. S. viešoje vietoje atlikto veiksmo- ištarto sakinio su necenzūriniu žodžiu „bliat“ ir viešoje vietoje patirtų policijos pareigūnų bei komisariate buvusių sulaikytų asmenų nepatogumų ir jų rimties sutrikdymo.

ANK 22 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1 ir 2 dalys). Remiantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, administracinio nusižengimo baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai nustatomos vien asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės, pažeidėjui skirtina bauda turi būti ne didesnė už straipsnio sankcijoje nustatytos baudos vidurkį.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus tyrėjo L. A. 2017 m. lapkričio 4 d. nutarimu O. S. paskirta didesnė nei vidurkio dydžio ANK 481 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda- 120 eurų bauda. Tokį sprendimą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnas priėmė atsižvelgdamas į nuobaudos skyrimui svarbias aplinkybes: nebuvo nustatyta O. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, buvo nustatyta pastarojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė- administracinį nusižengimą padarė neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui. Taip pat O. S. buvo baustas administracine tvarka, tačiau paskirtų nuobaudų nevykdo- baudų nemoka. Be kita ko priimant nutarimą buvo atsižvelgta į tai, kad O. S. 2014 m. sausio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) 174 straipsnyje, 187 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta nuobauda- 400 Lt bauda, kuri nėra įvykdyta. ATPK 174 straipsnyje buvo nustatyta administracinė atsakomybė už nedidelį chuliganizmą, t. y. necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. ATPK 174 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą atitinka ANK 481 straipsnio 1 dalies norma. ANK 40 straipsnyje numatyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. O. S. jam skirtos administracinės nuobaudos už ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą nesumokėjo, t. y. jam skirtos administracinės nuobaudos neįvykdė, dėl ko laikytina, kad O. S. nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą padarė pakartotinai. Teismas pažymi, kad už pakartotinai padarytą nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą administracinė atsakomybė nustatyta ANK 481 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą numatyta baudos nuo vieno šimto keturiasdešimt iki dviejų šimtų keturiasdešimt eurų, tačiau teismas 2017 m. lapkričio 4 d. nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą nagrinėja pagal O. S. skundą, dėl ko, vadovaujantis principu non reformatio non peius (draudimas keisti į blogąją pusę), teismas neturi galimybės perkvalifikuoti O. S. veiksmus iš ANK 481 straipsnio 1 dalies į ANK 481 straipsnio 2 dalį. Visgi teismas pažymi, kad O. S. skirta 120 eurų dydžio bauda yra mažesnė už minimalią baudą, numatytą ANK 481 straipsnio 2 dalyje.

Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad 2017 m. lapkričio 4 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį pagal O. S. skunde nurodytus argumentus ir jo teisme duotus paaiškinimus nėra priežasties. O. S. už padarytą nusižengimą skirta nuobauda bei jos dydis nėra neproporcingas, dėl ko skundžiamas nutarimas nekeičiamas, o skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus tyrėjo L. A. 2017 m. lapkričio 4 d. nutarimą, kuriuo O. S., padariusiam administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalyje, skirta bauda, palikti nepakeistą ir O. S. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.