- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2009-02-06
- Bylos Nr.
- N-575-331-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 42.22pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutarties A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2008 m. sausio 28 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. M. už tai, kad jis 2007 m. spalio 3 d. 16 val. buvusio Aukštakalvių dvaro sodybos komplekso (išaiškinamo architektūros paminklo IP 374) teritorijoje, Kretingos rajone, vykdė statybos-rekonstrukcijos darbus: gyvenamojo namo pietiniame ir rytiniame fasaduose įrengė keturis vitrininius langus, šalia stato baseiną (betonuojama baseino vandens talpa ir mūrijamos sienos); pradėjo mūryti akmeninio tvarto langų angas; apie numatomus darbus neinformavo Kretingos savivaldybės paminklotvarkos padalinio, visi darbai vykdomi be projektinės dokumentacijos ir leidimo. Šiais veiksmais A. M. pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9 straipsnio 1 dalį ir 23 straipsnio 8 dalį. Jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 91 straipsnį.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio pareigūnas (toliau – Institucija) 2008 m. sausio 28 d. nutarimu A. M. pagal ATPK 91 straipsnį paskyrė 1750 Lt baudą.
II.
A. M. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodė, kad jis 1998 m. gegužės 1 d. iš A. Me. nusipirko 29,16 ha dydžio žemės sklypą su jame esančiais statiniais, esančiais Aukštkalvių kaime, Kūlupėnų seniūnijoje, Kretingos rajone. Pirkimo-pardavimo sutarties 4 punkte buvo numatyta, kad A. M. perima buvusias žemės naudojimo sąlygas, servitutus, ūkinės veiklos apribojimus ir kitus įsipareigojimus. Šiuose apribojimuose buvo nurodyta, jog 4,0 ha dydžio žemės sklypas sudaro nekilnojamųjų kultūrinių vertybių teritoriją ir apsaugos zoną. Dėl žemės sklype esančių pastatų pažymėjime iš VĮ Registrų centro jokių apribojimų nustatyta nebuvo. Jokiame dokumente nėra užfiksuota, kurią viso 29,16 ha dydžio žemės sklypo dalį sudaro saugomi 4,0 ha. Kadangi A. M. įsigytame žemės sklype nėra nustatytos 4.0 ha dydžio ribos, jis negalėjo pažeisti įstatymo reikalavimo. A. M. nuomone, remontuojamas pastatas nepriskirtas prie kultūros paveldo statinių. Paaiškino, kad su savavališkos statybos aktu sutinka tik dėl baseino statybos, bet ne dėl namo rekonstrukcijos.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime prašė skundą atmesti. Nurodė, kad 2007 m. gegužės 23 d. Institucijos inspektoriai nustatė, kad vykdomi išaiškinamo architektūros paminklo (IP 374 At), buvusio Aukštkalvių dvaro sodybos gyvenamojo namo Nr. 2, stogo ardymo darbai. Su A. M. buvo susisiekta telefonu ir sutarta, kad kitą savaitę jis ateis į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinį padalinį pokalbiui. Šio susitikimo metu A. M. buvo informuotas apie tai, kad jo įsigyti buvusio dvaro statiniai yra įrašyti į Kultūros vertybių registrą bei supažindintas su saugomos teritorijos planu. Su A. M. buvo sutarta, kad Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys pritars namo stogo perdengimo darbams, jei savininkas atkurs buvusią stogo konstrukciją su čerpių danga. Dėl tolimesnių tvarkymo darbų A. M. buvo patarta kreiptis į Kretingos savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyrių ir paminklotvarkininką. A. M. ir kitus darbus vykdė be suderintos projektinės dokumentacijos ir leidimo – 2007 m. spalio 3 d. KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vyr. valstybinis inspektorius L. Kavaliauskas ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros skyriaus vyresnioji specialistė R. L. nustatė, kad yra vykdomi buvusio dvaro komplekso statinių rekonstrukcijos-statybos darbai. 2007 m. spalio 5 d. A. M. buvo surašytas ir išsiųstas statybos sustabdymo aktas bei pradėtos tirti administracinio teisės pažeidimo bylos.
III.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 13 d. nutartimi atmetė A. M. skundą ir paliko Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio 2008 m. sausio 28 d. nutarimą nepakeistą. Teismas konstatavo, kad byloje esantis pažymėjimas apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį patvirtina, kad žemės sklypo su statiniais, esančio Aukštkalvių k., Kretingos r., savininkas yra A. M.. Pažymėjime užfiksuota, kad šiame sklype yra taikomi žemės naudojimo apribojimai, t. y. 4 ha sklypo sudaro nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir apsaugos zoną. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigė, kad šie duomenys jam buvo žinomi. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektai yra registruojami Kultūros paveldo registre, šio registro duomenys yra vieši (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnis). A. M. nuosavybės teise priklausančio Aukštakalvių buvusio dvaro sodybai yra suteiktas išaiškinamo architektūros paminklo statusas, suteiktas registracijos Nr. IP 374 At. Be to, iš teismui pateikto teritorijos plano ir eksplikacijos matyti, kad dvaro sodybos teritorija yra apibrėžta. Teismas pabrėžė, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti, nuosavybė įpareigoja, savininkas, valdydamas ir naudodamas jam nuosavybės teise priklausančius objektus, privalo laikytis teisės aktų reikalavimų. Būdamas statinių ir žemės sklypo prie jo – buvusio dvaro – savininku, A. M. privalėjo elgtis apdairiai ir sąžiningai; kilus neaiškumui, pasidomėti, kuri teritorija yra saugoma. Iš Institucijos atstovų paaiškinimų teismas nustatė, kad A. M. 2007 m. gegužės 23 d. buvo iškviestas į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinį padalinį, kur informuotas, kad jo įsigyti buvusio dvaro statiniai yra įrašyti į Kultūros vertybių registrą bei supažindintas su saugomos teritorijos planu. Teismas konstatavo, kad A. M. argumentai, jog jis nežinojo, kuri sklypo dalis sudaro nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir apsaugos zoną, yra nepagrįsti. Teismui pateiktas 2007 m. spalio 5 d. savavališkos statybos aktas bei 2007 m. spalio 5 d. statybos sustabdymo aktas patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vykdė gyvenamojo namo ir ūkinio pastato rekonstrukciją, pastato prie gyvenamojo namo statybą be reikiamos dokumentacijos. Vykdomus statybos ir rekonstrukcijos darbus patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo byloje esančios nuotraukos (b. l. 38-44). Remdamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, 23 straipsnio 8 dalimi, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. M. savo veiksmais pažeidė šias Įstatymo nuostatas. ATPK 91 straipsnis numato, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų. A. M. paskirtas sankcijoje numatytos baudos vidurkis. Teismas konstatavo, kad skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgta į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, paskirta administracinė nuobauda atitinka teisės pažeidimo pobūdį ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę.
IV.
Apeliaciniu skundu A. M. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio 2008 m. sausio 28 d. nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniame skunde išdėsto argumentus, kurie buvo minėti skunde pirmosios instancijos teismui. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys laikėsi Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nustatytos tvarkos informuoti jį, kad žemės sklypas su statiniais sudaro kultūros vertybių teritoriją ir apsaugos zoną (Įstatymo 2 str. 2, 15 p., 11 str. 2 d.). Taip pat nurodo, kad minėtą žemę su statiniais A. M. įsigijo 1998 m. gegužės 1 d., o Aukštkalvių buvusio dvaro sodybai pagal Kultūros paveldo registro duomenis išaiškinamojo architektūros paminklo statusas buvo suteiktas tik 2004 metais. Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvusiuose dokumentuose nebuvo jokių duomenų, kad ši sodyba priskirta prie išaiškinamųjų architektūros paminklų. Be to, pats teismas pripažįsta, kad apie tai, jog pareiškėjo įsigyta sodyba įrašyta į Kultūros vertybių registrą bei su saugomos teritorijos planu jis buvo supažindintas tik 2007 m. gegužės 23 d. Tačiau, pasak apelianto, pokalbis telefonu buvo visiškai kitokio turinio ir iš tiesų apie jo sodybos įrašymą į kultūros vertybių registrą jam nebuvo pranešta. Taip pat, pasak apelianto, Institucija pažeidė ir Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ne visi sodybos statiniai yra priskirti prie kultūros vertybių. Darbai buvo atliekami tame statinyje, kuris nėra priskirtas prie dvaro laikotarpio statinių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime išdėsto argumentus, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
A. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimo numatyto ATPK 91 straipsnyje padarymą, t. y. už kultūros vertybių apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl administracinio teisės pažeidimo protokole jo veikos kvalifikacija konkretizuota – nurodyta, jog A. M. pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9 straipsnio 1 dalį ir 23 straipsnio 8 dalį.
Minėto įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Kultūros vertybių registre registruoto kultūros paveldo objekto, dėl kurio nėra priimtas sprendimas skelbti jį saugomu ar neskelbti, valdytojas, planuojantis atlikti kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes galinčius pažeisti tvarkybos darbus, turi pateikti savivaldybės paveldosaugos padaliniui projektinius siūlymus arba raštu išdėstytus numatomus darbus. Savivaldybės paveldosaugos padalinys apie tai nedelsdamas praneša Departamentui. To paties įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad Kultūros paveldo statinio projektavimo sąlygos tvarkomiesiems statybos darbams (laikinieji apsaugos reglamentai) ir leidimai juos atlikti išduodami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Iki leidimo išdavimo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo projekto pateikimo dienos kultūros ministro patvirtinta tvarka turi būti atlikta šių darbų projekto paveldosaugos (specialioji) ekspertizė ir statinio projekto ekspertizė – aplinkos ir kultūros ministrų patvirtintais atvejais ir tvarka. Projektas turi būti pataisytas pagal šių ekspertizių aktų privalomas pastabas prieš išduodant leidimus darbams. Leidimas atlikti kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus išduodamas, jei Nuolatinės statybos komisijos protokolą, rekomenduojantį išduoti šį leidimą, pasirašo Departamento atstovas ir savivaldybės paveldosaugos padalinio atstovas.
Konkreti A. M. veika pasireiškė tuo, kad jis buvusioje Aukštakalvių dvaro sodybos komplekso teritorijoje vykdo statybos-rekonstrukcijos darbus, raštu neinformavęs Kretingos savivaldybės paminklotvarkos padalinio, darbai buvo vykdomi be suderintos projektinės dokumentacijos, be leidimo. Išanalizavus anksčiau minėtas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad Institucijos turi būti informuojamos ir leidimai gaunami dar iki darbų pradžios. Todėl pradėjus darbus neturint reikiamų leidimų, pažeidimo pradžia laikoma būtent darbų pradžia.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys savo atsiliepime į skundą (b. l. 29) nurodė, kad Institucijos inspektoriai dar 2007 m. gegužės 23 d. nustatė, jog vykdomi išaiškinamo architektūros paminklo – buvusio Aukštkalvių dvaro sodybos gyvenamojo namo Nr. 2 – stogo ardymo darbai. T. y. jau 2007 m. gegužės 23 d. buvo nustatytas trunkamasis pažeidimas. Ši aplinkybė užfiksuota ir Institucijos inspektorių darytose nuotraukose (b. l. 38-39). Atkreiptinas dėmesys, kad ir administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 25), ir Kultūros paveldo departamento nutarime (b. l. 26), ir savavališkos statybos akte (b. l. 22-23), ir statybos sustabdymo akte (b. l. 24) nurodoma, kad darbai yra vykdomi, t. y. jau prasidėję anksčiau.
ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas paaiškėjo 2007 m. gegužės 23 d., laikytina, kad nuobauda A. M. galėjo būti paskirta vėliausiai 2007 m. lapkričio 23 d. Tuo tarpu Kultūros paveldo departamento nutarimas priimtas tik 2008 m. sausio 28 d. (b. l. 26), t. y. praleidus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus. Terminas nuobaudai skirti pratęstas nebuvo, tad darytina išvada, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos šiuo atveju tęsti nebebuvo galima ir administracinio teisės pažeidimo byla turėjo būti nutraukta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu.
Dėl išdėstytų argumentų visi šioje administracinio teisės pažeidimo byloje dėl bylos esmės priimti procesiniai sprendimai turi būti panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 7 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. M. apeliacinį skundą patenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2008 m. sausio 28 d. nutarimą A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti.
A. M. dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 91 straipsnyje numatyto pažeidimo iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.
Nutarimas neskundžiamas.