- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-28
- Bylos Nr.
- 2A-781-527/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Gintautas Koriaginas, Jolita Cirulienė (pran.)
- Ieškovas
- Antanui R, A. R. K.
- Atsakovas
- D. K.
- Trečiasis asmuo
- VšĮ Kauno ligoninės padalinys
- Advokatai
- Vida Kabečienė
procesinių sprendimų kategorijos: 21.4.1; 21.4.1.2; 34.4.1, 34.4.7.1, 34.4.8; 121.
2012 m. gegužės 28 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (pranešėja), Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė) ir Gintauto Koriagino,
dalyvaujant ieškovui Antanui R. K., jo atstovui advokatui Zenonui Jonui Januškai, atsakovės atstovei advokatei Vidai Kabečienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-111-800/2011 pagal ieškovo A. R. K. patikslintą ieškinį atsakovei D. K. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (tretieji asmenys: VšĮ Kauno ligoninės padalinys Marių ligoninė, Kauno rajono II-ojo notarų biuro notarė R. B. ir V. J.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Kauno rajono apylinkės teismui pateiktu patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 177-180) prašė pripažinti negaliojančiu 1999-11-12 J. S. testamentą, reg. Nr. 6123/1, patvirtintą VŠĮ Žiegždrių psichiatrijos ligoninės (dabar VšĮ Kauno ligoninės padalinys Marių ligoninė) direktorės V. M.; panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, patvirtintą Kauno rajono 2-ojo notarų biuro, išduotą D. K.; panaikinti nuosavybės teisinę namo su priklausiniais registraciją, registro įrašas Nr. 20/200 Registrų centro Kauno filiale D. K. vardu; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas, kaip šeštos eilės įstatyminis įpėdinis pagal įstatymą, priėmė palikimą po pusbrolio palikėjo J. S. mirties (2001-08-29). Ieškinyje nurodoma, kad VŠĮ Žiegždrių psichiatrijos ligoninės direktorė V. M. 1999-11-12 patvirtino J. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) testamentą, reg. Nr.6123/1, kuriame šis atsakovei paliko visą savo turtą, t. y. gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius Kauno r. sav. (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) g. 23. Atsakovė po J. S. mirties kreipėsi į Kauno rajono 2-jį notarų biurą, kur buvo užvesta 2001-11-27 paveldėjimo byla. Ieškovas mano, J. S. testamentą atsakovės naudai sudarė dėl nesugebėjimo tinkamai įvertinti atlikto teisinio veiksmo, negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (CK 1.89 str.). J. S. nuo pat vaikystės buvo reikalinga priežiūra dėl vaikystėje patirtų psichologinių sukrėtimų. Žmonai mirus 1999 m., J. S. buvo paguldytas į Žiegždrių ligoninę (dabar VšĮ Kauno ligoninės padalinys Marių ligoninė). Atsakovė buvo mirusios žmonos sesuo, kuri visą tą laiką žinojo apie J. S. negalią, todėl galėjo pasinaudoti sunkia testatoriaus sveikatos būkle (būsena) - negalėjimu suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti ir galimai apgaulės būdu gavo šį testamentą. Šios aplinkybės įrodo, kad atsakovė neturi teisės paveldėti nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą. Po pusbrolio J. S. mirties jis, kaip šeštos eilės įpėdinis, nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą, nes pagal CK 5.51 str. 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Faktinis palikimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Po J. S. mirties jis, dalyvaujant kitiems asmenims, patenkino atsakovės prašymą (kuriuo atsakovė pripažino jį teisėtu paveldėtoju) ir leido jai pagyventi J. S. priklausiusiame name. Pradėjęs tvarkyti paveldėjimo dokumentus, rinkti įvairias pažymas, sužinojo, kad J. S. savo turtą testamentu paliko atsakovei. Apie tai, kad yra testamentas, sužinojo tik gavęs pažymą iš Registrų centro, kai šis turtas jau buvo įregistruotas atsakovės vardu. CK 5.29 str. numato, kad, jeigu testatorius dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti testamento, jo prašymu testamentą gali už jį pasirašyti notaro ar kito turinčio teisę patvirtinti testamentą pareigūno ir ne mažiau kaip dviejų liudytojų akivaizdoje kitas veiksnus fizinis asmuo, kuris nėra įpėdinis pagal testamentą, kartu nurodydamas priežastį, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti testamento. Aplinkybės rodo, kad nuolatinai besigydantis ir akivaizdžią psichinę negalią turintis J. S., nuolatinai nesuvokiantis savo veiksmų, kažkodėl nekėlė abejonių dėl testamento sudarymo teisėtumo VšĮ Žiegždrių psichiatrijos ligoninės direktorei V. M., kas, ieškovo nuomone, leidžia daryti prielaidą pripažinti 1999-11-12 testamentą negaliojančiu.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2011-11-28 sprendimu (t. 2, b. l. 61-66) ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2001-08-29 mirė J. S. (t. 1, b. l. 26). Kauno rajono II –ojo notarų biuro pažymoje nurodyta, kad po J. S. (gim. 1928-05-28) mirties paveldėjimo byla užvesta 2001-11-27, pateikus atsakovės prašymą ir J. S. testamentą, patvirtintą 1999-11-12 VšĮ Žiegždrių psichiatrijos ligoninės direktorės V. M., reg. Nr. 6123/1, kuriuo J. S. visą savo turtą paliko atsakovei. Paveldėjimo byla Nr. 161/2001 baigta 2008-11-07, išduodant paveldėjimo teisės liudijimą testamentinei įpėdinei atsakovei. VĮ Registrų centro pažymose nurodyta (t. 1, b. l. 7-11) kad atsakovės vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, esantis Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. 23, pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą. 2008-11-07 Nr. 4444. Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymoje, išduotoje 2009-02-24 Nr. II2-58 (t. 1, b. l. 12) nurodyta, kad J. S. gyveno ir jo gyvenamoji vieta buvo deklaruota (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kauno r. sav. nuo 1928-05-28 iki 2001-08-29. VšĮ Žiegždrių psichiatrijos ligoninės direktorė V. M. 1999-11-12 patvirtino J. S. testamentą, kuriuo jis visą savo turtą po savo mirties paliko atsakovei, reg. Nr. 6123/1 (t. 1, b. l. 51). Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos rašte Nr. II2-78, išduotame 2010-03-09, nurodoma, kad J. S. mirė 1999-08-30, J. S. mirė 2001-08-29, iki mirties gyveno ir jų deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kauno r. sav., atsakovė nuo 1992 m. gyveno nedeklaravus gyv. vietos (duomenys neskelbtini) k., pas seserį J. S., kurią slaugė, padėjo dirbti įvairius ūkio darbus, po sesers mirties liko gyventi pas sesers vyrą J. S. ir toliau jam padėjo. Po J. S. mirties priėmė palikimą, pradėjo valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu, prižiūri statinius, dirba žemę. Abiejų mirusiųjų laidotuvėmis rūpinosi ir laidojo atsakovė (t. 1, b. l. 71). Teismas nurodė, kad testamentą gali sudaryti veiksnūs asmenys, o byloje nėra duomenų, kad testamento sudarymo metu J. S. buvo neveiksnus. Nenustatyta, kad sudarydamas testamentą J. S. buvo tokios būsenos, jog nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti. Ekspertizės akte nurodyta, kad J. S. 1999-11-12 galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir prasmę, galėjo juos valdyti, medikamentai negalėjo įtakoti jo veiksmų esmės ir prasmės, J. S. sąmoningumą bei jo atliekamų veiksmų reikšmės (testamento sudarymo dieną) suvokimą medikamentai, kurie jam buvo skiriami per paskutines 7 dienas iki testamento pasirašymo, įtakoti negalėjo. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, kad priėmė J. S. palikimą, pradėdamas jį valdyti, nes jokių aktyvių veiksmų neatliko, o asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Ieškovas nuo J. S. mirties šioje sodyboje nesilankė, jos neprižiūrėjo, nemokėjo jokių mokesčių, faktiškai iki 2008 m. apskritai nesidomėjo J. S. sodybos likimu. Tuo tarpu atsakovė yra pateikusi teismui rašytinius įrodymus, t. y. 2010-03-09 Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymą, kad po J. S. mirties ji priėmė palikimą, pradėjo valdyti, juo rūpinosi kaip savo turtu.
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 79-81) prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2011-11-28 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba, panaikinus sprendimą, bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, padaryta Kauno teismo psichiatrijos skyriuje 2011-06-17 atliktos ekspertizės akto (t 2, b. 1. 26-27) pagrindu, jog byloje nėra duomenų, kad testamento sudarymo metu J. S. buvo neveiksnus. Teismui ekspertų išvada (aktas) neprivaloma, ji vertinama pagal teisėjo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 str.). Teisėja privalėjo kritiškai įvertinti ekspertizės aktą ir juo nesivadovauti todėl, kad J. S. testamentą surašė psichiatrinėje ligoninėje, o tai laikytina abejone dėl jo veiksnumo. J. S. Žiegždrių psichiatrinėje ligoninėje gydėsi daug kartų. Nepagrįstas ir sprendimo teiginys, jog nenustatyta, kad sudarydamas testamentą J. S. nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti. J. S. buvo apelianto pusbrolis, jie susitikdavo, bendraudavo, todėl jis žino, kad J. S. buvo visiškas beraštis, todėl testamente esantis parašas yra ne jo. Jeigu kas nors „pavedžiojo“ J. S. ranką testamente, tai nelaikytina jo parašu. Kai asmuo, sudarydamas testamentą, dėl kokių nors aplinkybių pats negali jo pasirašyti (šiuo atveju tokia aplinkybė yra visiškas J. S. neraštingumas), už testatorių gali pasirašyti kitas asmuo testamento sudarymo metu dalyvaujančių dviejų liudytojų akivaizdoje. Testamentą pasirašo ir liudytojai (CK 5.29 str.). Nesilaikius šio reikalavimo testamentas negalioja. Teismas nepagrįstai nenustatė juridinę reikšmę turinčio fakto, kad apeliantas po J. S. mirties priėmė palikimą. Prašant pačiai atsakovei kitų asmenų akivaizdoje jis leido jai pagyventi J. S. priklausiusiame name ir naudotis žemės sklypu. Tai patvirtina aplinkybę, kad šį namą apeliantas laikė savo nuosavybe ir juo disponavo. Pagyventi šiame name prašė pati atsakovė, neužsimindama apie jos naudai sudarytą testamentą. Tai kelia abejones, ar testamentas tikrai sudarytas jame nurodytu laiku (1999-11-12). VšĮ Žiegždrių psichiatrijos ligoninės teismui pateiktame testamentų registravimo lape (galimai žurnalo ištraukoje) taisyta testamento sudarymo data (mėnuo). Be to, jeigu testamentai registruojami tokiems dokumentams registruoti paskirtame žurnale, tai J. S. testamentas įregistruotas paskutinis. Tai patvirtina abejones dėl testamento sudarymo datos.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 85-86) prašo apeliacinį skundą atmesti ir teismo 2011-11-28 sprendimą palikti galioti bei priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė nurodo, kad liudytojas, VšĮ Kauno ligoninės padalinio Marių ligoninės atstovas D. Petraitis, palaikė poziciją, kad šioje byloje reikšminga aplinkybė testatoriaus J. S. būsena ir jo gebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmę testamento surašymo ir patvirtinimo dieną. Paciento sveikatos būklę vertino sveikatos priežiūros specialistai - gydytojai psichiatrai. J. S. gebėjimą suprasti savo veiksmus patvirtino ir Gydytojų konsultacinė komisija. Komisijos išvada, kad J. S. buvo veiksnus ir suprato savo veiksmus, galėjo juos valdyti, todėl jis laisvai išreiškė valią sudaryti testamentą, kuris buvo užregistruotas tuo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka. Aplinkybę, kad mirusysis J. S. (testatorius) buvo veiksnus, suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti, patvirtino liudytojai R. L. ir V. L., kurie su juo dažnai bendravo. Liudytoja R. L. nuo 1995 m. iki 2000 m. gegužės mėnesio dirbo (duomenys neskelbtini) seniūne, lankydavosi J. S. namuose, o prieš tai dirbo buhaltere, mokėdavo J. S. atlyginimą. Ji patvirtino ir tai, kad atsakovė iki J. S. mirties buityje jam padėdavo tvarkytis, priėmė palikimą po J. S. mirties, remontavo pastatus ir aktyviai rūpinosi paliktu turtu. Liudytojas V. L. paaiškino, kad gyvena J. S. ir atsakovės kaimynystėje nuo 1994 m., jį pažinojo, nes ateidavo į V. L. nuosavybės teise priklausiusią parduotuvę, pirkdavo maisto/elgdavosi kaip normalus žmogus. V. L. patvirtino, kad po J. S. mirties jo sodyba rūpinosi atsakovė (b. l. 167). Atsakovė yra pateikusi rašytinį įrodymą, 2010-03-09 Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos išduotą pažymą, kad po J. S. mirties ji priėmė palikimą, pradėjo jį valdyti, juo rūpinosi kaip savo turtu. Taip pat atsakovė yra pateikusi Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono Žemėtvarkos skyriaus 2010-11-22 pažymą dėl namų valdos sklypo privatizavimo. Rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai neginčijamai paneigia ieškovo teiginį, kad jis priėmė palikimą po pusbrolio J. S. mirties, todėl teismas pagrįstai atmetė šį ieškovo prašymą, taip pat pagrįstai atmetė ieškovo prašymą pripažinti 1999-11-12 testamentą negaliojančiu. Teismas nuosekliai ir išsamiai išanalizavo ieškovo liudytojų parodymus, kurie yra jo šeimos nariai arba artimi giminaičiai, ir teisingai šiuos parodymus įvertino kritiškai. Be kitų byloje esančių įrodymų, ieškovo liudytojų parodymai paneigia apelianto teiginį, kad jis disponavo pusbrolio J. S. turtu.
Trečiasis asmuo VšĮ Kauno ligoninės padalinys Marių ligoninė atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 87-88) prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti galioti. Šioje byloje reikšminga aplinkybė yra testatoriaus būsena ir jo gebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmę testamento patvirtinimo dieną. Paciento sveikatos būklę vertino sveikatos priežiūros specialistai - gydytojai psichiatrai. Paciento J. S. gebėjimą suprasti savo veiksmus 1999-11-11 patvirtino ir Gydytojų konsultacinė komisija (patvirtina GKK 1999-11-11 įrašo iš gydymo stacionare istorijos Nr. 2986/99 kopija). Testamento pasirašymo dieną (1999-11-12) testamentą patvirtinusi VšĮ Žiegždrių psichiatrijos ligoninės direktorė V. M. taip pat įsitikino paciento veiksnumu ir gebėjimu suprasti savo veiksmus (patvirtina testamento kopija). Testamentas buvo patvirtintas ir užregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovo prašymu buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė, atlikta 2011-06-17 Kauno 1-ajame teismo psichiatrijos skyriuje (t. 2, b. 1. 26-27). Ekspertizės akte nurodyta, kad J. S. 1999-11-12 galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir prasmę, galėjo juos valdyti, medikamentai, kurie jam buvo skiriami per paskutines 7 dienas iki testamento pasirašymo, negalėjo įtakoti jo veiksmų esmės ir prasmės, J. S. sąmoningumo bei jo atliekamų veiksmų reikšmės (testamento sudarymo dieną) suvokimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.
Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti po paliktu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) (ieškovo pusbrolis) 1999-11-12 sudarė testamentą, reg. Nr. 6123/1 (t. 1, b. l. 51-52), patvirtintą VšĮ Žiegždrių psichiatrijos ligoninės (dabar Kauno ligoninės padalinys Marių ligoninė) direktorės V. M., kuriuo po savo mirties (2001-08-29) visą jam priklausantį ginčo turtą (gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kitus statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius Kauno r. sav. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. 23 (t. 1, b. l. 8-11)), paliko atsakovei - savo velionės žmonos (mirusios 1999-08-30) seseriai.
Ieškovas teismine tvarka siekia šį testamentą pripažinti negaliojančiu tuo pagrindu, kad testatorius, sudarydamas testamentą, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, jų valdyti ir išreikšti tikrosios valios, o tai, kad testamentą sudarė psichiatrinėje ligoninėje, ieškovas laiko abejone dėl jo veiksnumo. Be to, ieškovo teigimu, sudarant testamentą buvo pažeista jo pasirašymo tvarka, nes testatorius buvo visiškas beraštis, todėl parašas ant testamento yra ne jo.
Pažymėtina, kad, ginčijant testamentą, galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 str. 2 d.), tarp jų ir tuo, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris sudarytas asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 str.). Asmeniui, šiuo pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto.
Ieškovas, kuriam dėl bendravimo su testatoriumi J. S. stokos išsami jo ligos istorija ir būklė testamento sudarymo metu nebuvo žinoma (t. 1, b. l. 104-105)), įvertinęs tai, kad J. S. nuo pat vaikystės dėl patirtų psichologinių sukrėtimų buvo reikalinga priežiūra, jis gulėdavo psichiatrinėje įstaigoje, padarė išvadą, jog testamento sudarymo metu J. S. negalėjo įvertinti atlikto teisinio veiksmo, negalėjo suprati savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tačiau, kolegijos nuomone, šią ieškovo išvadą, jokiais neginčijamais įrodymais nepagrįstą, visiškai paneigė byloje esantys medicininiai išrašai iš J. S. gydymo stacionare istorijos Nr. 2986/99 (t. 1, b. l. 48, 49) bei Gydytojų konsultacinės komisijos (direkt. pavad. medicinai A. M., skyriaus vedėja R. L., gyd. (duomenys neskelbtini)) išvados, padarytos 1999-11-11 (t. y. testamento sudarymo išvakarėse), apie tai, jog J. S. savo veiksmus supranta, galima tikėti ligonio laisvai išreikšta valia sudaryti testamentą. Kaip matyti iš įrašo gydymo stacionare istorijoje (t. 1, b. l. 49 antra pusė), testamento pasirašymo dieną (1999-11-12) testamentą patvirtinusi VšĮ Žiegždrių psichiatrijos ligoninės (dabar Kauno ligoninės padalinys Marių ligoninė) direktorė V. M. taip pat įsitikino paciento veiksnumu ir gebėjimu suprasti savo veiksmus. Be to, apelianto prašymu byloje buvo atlikta pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė (t. 2, b. l. 26-27), ir ekspertai, kurių darbo stažas 12 bei 16 metų, taip pat patvirtino, kad testamento surašymo metu J. S. galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir prasmę, galėjo juos valdyti; medikamentai 1999-11-12 negalėjo įtakoti jo veiksmų esmės ir prasmės; taip pat ir per paskutines 7 dienas iki testamento pasirašymo įtakoti skiriami medikamentai negalėjo įtakoti J. S. sąmoningumo bei jo atliekamų veiksmų reikšmės testamento sudarymo dieną.
Testamentas, kuris yra tvirtinamas valstybės įgalioto pareigūno (notaro ar kitų CK 5.28 str. 6 dalyje nurodytų asmenų), yra vadinamas oficialiuoju. Kaip nustatyta, testamento pasirašymo dieną (1999-11-12) testamentą patvirtinusi VšĮ Žiegždrių psichiatrijos ligoninės direktorė V. M. įsitikino paciento veiksnumu ir gebėjimu suprasti savo veiksmus. Tačiau, sprendžiant, ar ginčo testamentu buvo išreikšta tikroji testatoriaus valia dėl to, kad jo turtas po mirties atitektų atsakovei, kolegijos nuomone, svarbios ir kitos byloje nustatytos aplinkybės. J. S. proto liga (šizofrenija) susirgo 1956 m.; nuo 1996 m. sirgo plaučių TBC; dėl tuberkuliozės ir psichinio susirgimo VšĮ Žiegždrių psichiatrinėje ligoninėje (dabar Kauno ligoninės padalinys Marių ligoninė) gydėsi eilę kartų (į kitą ligoninę jo nepriimdavo (t. 1, b. l. 161). Paskutinį kartą į psichiatrinę ligoninę atvežtas 1999 m. rugsėjo mėn., gydytas nuo 1999-09-14 iki 2001-08-29 (mirė 22 val. 20 min.). J. S. gyveno ginčo name, (duomenys neskelbtini) k. (t. 1, b. l. 48, 71), su juo kartu nuo 1992 m. gyveno ir jį prižiūrėjo atsakovė, kuri taip pat iki pat mirties prižiūrėjo ir savo seserį (J. S. žmoną), po kurios mirties būtent ir liko gyventi ginčo name. Pats ieškovas neneigia, jog J. S. prižiūrėjo atsakovė, jis tik porą kartų, atsitiktinai sužinojęs, jog J. S. guli VšĮ Žiegždrių psichiatrinėje ligoninėje, jį aplankęs. Apie laidotuves informavusi pati atsakovė (t. 1, b. l. 157). Abiejų mirusiųjų laidotuvėmis rūpinosi būtent atsakovė, pats ieškovas niekuo neprisidėjo (t. 1, b. l. 119). J. S. susirgus tuberkulioze, jo stacionarus gydymasis ligoninėje padažnėjo, o kol J. S. gydėsi ligoninėje, būtent atsakovė prižiūrėjo namus. Ginčo name gyvena ir abu atsakovės sūnūs (t. 1, b. l. 74). Kuomet atsakovės nebūdavo, ji būdavo Jonavoje, nes keletą dienų gyvena kaime, keletą mieste, J. S. prižiūrėdavo jos sūnus su marčia (t. 1, b. l. 160). Tuo tarpu ieškovas (J. S. pusbrolis) ginčo name gyveno tik nuo 1945 m. iki 1974 m. - iki gavo butą iš darbovietės (t. 1, b. l. 138). Po J. S. mirties ieškovas namo neprižiūrėjo, neremontavo, pats pripažino, jog jame liko gyventi atsakovė, kuri prižiūrėjo žemę (sodino bulves, nuimdavo derlių ir pan.), o jis nei dirbo žemę, nei derlių nuimdavo, be to, atsakovė atliko ir pastatų remonto bei statybos darbus (t. 1, b. l. 160). Byloje apklausti liudytojai, kurie nėra atsakovės giminaičiai (R. L. - (duomenys neskelbtini) seniūnė, V. L. – kaimynas), dėl ko nėra jokio pagrindo abejoti jų parodymais, patvirtino, jog po J. S. mirties atsakovė prižiūrėjo namus, suremontavo kluoną, šienavo, o ieškovą matė gal tik iki 1973 m., vėliau jo jau nematė; J. S. ateidavo į parduotuvę, pirkdavo maisto, elgdavosi kaip normalus žmogus (t. 1, b. l. 167).
Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, tai, jog atsakovė buvo būtent tas asmuo, kuris prižiūrėjo itin sunkiai sergantį testatorių ir jo ūkį eilę metų, iš medicininių dokumentų nenustačius, kad testatorius buvo tokios būklės, kad nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, kas leidžia konstatuoti, kad jis suprato savo atliekamų veiksmų reikšmę ir testamento turinį, daro išvadą, jog pagrindo pripažinti testamentą negaliojančiu nėra. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad testatoriaus valia kaip reiškinys yra labai sudėtinga ir individuali, ją gali sąlygoti, suformuoti ir netgi nulemti įvairiausi testatoriaus fizinės ir emocinės būsenos aspektai. Kad ir kokia ji būtų nepalanki įstatyminiams įpėdiniams, ją privalu gerbti, kaip apskritai asmens - testatoriaus - atminimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, palikėjas J. S., testamentu palikdamas palikimą atsakovei, įgyvendino savo teisę palikti turtą savo nuožiūra (CK 5.19 str.). Tokia testatoriaus valia, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, įvertinus, jog atsakovė testatorių, kuris buvo itin sunkus ligonis (sirgęs ne tik šizofrenija, bet r plaučių TBC,), prižiūrėjo ir gyveno su juo, kolegijos nuomone, neprieštaravo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.).
Atmestini ir kiti apeliacinio skundo argumentai dėl testamento ydingumo, nes mėnesio skaičiaus registracijos knygoje paryškinimas (pataisymas) niekaip neįrodo nei klastojimo fakto, nei patvirtina jokiais įrodymais nepagrįstų apelianto abejonių dėl testamento galimo surašymo po testatoriaus mirties, tuo labiau, kad, kaip matyti Testamentų registravimo žurnalo, išreikalauto apžiūrai iš Marių ligoninės, šis įrašas žurnale yra vienintelis; be to, kaip nustatyta, 1 testamento egzempliorius buvo perduotas Notarų rūmams (t. 2, b. l. 108-109). Nors Notarų rūmai rašte teismui ir nenurodė, kada šis testamentas jiems buvo atsiųstas, tačiau pažymėtina, jog pats apelianto atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje pripažino tokios informacijos išreikalauti neprašęs, be to, telefonu jam buvę paaiškinta, kad tokie duomenys Notarų rūmuose nėra išlikę. Aplinkybės, kad testamente yra ne testatoriaus parašas, kolegijos nuomone, ieškovas taip pat neįrodė, todėl kaip nepagrįsti atmestini ir argumentai dėl CK 5.29 str. reikalavimų nesilaikymo.
Įvertinus bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantas, negalima teigti, jog ieškovas ginčo namą laikė savo nuosavybe ir jį prižiūrėjo, iš byloje esančių duomenų spręstina, kad būtent atsakovė po testatoriaus mirties priėmė palikimą. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad priimti palikimą įpėdinis turi per įstatyme numatytą terminą, priešingu atveju prarandama teisė paveldėti turtą. Nagrinėjamu gi atveju nustatyta, jog ieškovas, žinojęs apie mirties faktą (2001 m.), pats dalyvavęs palikėjo laidotuvėse, pats asmeniškai ginčo turtu visiškai nesirūpino, o juo domėtis pradėjo tik 2008 m. Tuo tarpu atsakovė yra pateikusi teismui rašytinius įrodymus (2010-03-09 Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymą), kad po J. S. mirties ji priėmė palikimą, pradėjo valdyti, juo rūpinosi kaip savo turtu. Taip pat byloje yra pateikta Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-11-22 pažyma Nr. S6-1312 „Dėl namų valdos žemės sklypo“, kurioje nurodoma, jog atsakovė 2009-04-30 yra pateikusi namų valos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 23, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kauno r., kadastrinius matavimus, dėl minėto sklypo privatizavimo ir yra įtraukta į sąrašą piliečių, kuriems formuojami namų valdų žemės sklypai (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje. Šis sąrašas patvirtintas 2010-09-22 Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu. Atsižvelgiant į tai spręstina, jog visiškai pagrįstai atmestas ir reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas, kaip šeštos eilės įstatyminis įpėdinis pagal įstatymą, priėmė palikimą po pusbrolio palikėjo J. S. mirties (2001-08-29).
Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, dėl kitų reikalavimų kaip išvestinių nepasisakant, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 p.).
Apeliacinį skundą atmetus, atsakovei priteistina 200 Lt jos turėtų advokatės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-111-800/2011 palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei D. K. iš ieškovo Antano R. K. 200 Lt advokatės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.