- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-22
- Bylos Nr.
- 2-2763/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- R. A.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno rajono savivaldybei, V. M., J. Z.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. A. atstovės K. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-103-264/2011 pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno rajono savivaldybei, V. M., J. Z. ir kitiems dėl pažeistų teisių atkūrimo, sprendimų, įsakymų ir sutarčių panaikinimo, žemės sklypo suformavimo ir įpareigojimo atstatyti nuosavybę natūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo R. A., atstovaujamo įgalioto asmens K. A., ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, Kauno rajono savivaldybei, V. M., J. Z. ir kt. dėl pažeistų teisių atkūrimo, sprendimų, įsakymų ir sutarčių panaikinimo, žemės sklypo suformavimo ir įpareigojimo atstatyti nuosavybę natūra.
Teismo posėdžio metu ieškovo R. A. atstovė K. A. pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai, motyvuodama tuo, kad teisėja nagrinėdama bylą nuolat daro procesinius pažeidimus, yra neaktyvi, netinkamai atlieka savo pareigas, yra suinteresuota bylos baigtimi. Taip pat nurodė, kad bylos 10 tome yra suklastoti dokumentai, dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo pirmininko 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartimi ieškovo atstovės pareiškimas dėl teisėjo nušalinimo atmestas, ieškovo atstovei K. A. paskirta 1 000 Lt dydžio bauda.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė pateikė teismui pareiškimą, patikslintą pareiškimą dėl paskirtos baudos panaikinimo. Ieškovo atstovė nurodė, kad teisėja sąmoningai vilkina procesą, nesilaiko procesinių terminų, sąmoningai daro proceso pažeidimus, todėl tokia teisėja nekelia pasitikėjimo. Byloje yra suklastoti dokumentai, dėl to yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jau vien tai buvo pakankamas pagrindas nušalinti teisėją. Ieškovo atstovė nurodė, kad nutartis skirti baudą priimta remiantis CPK 95 straipsniu, kuris taikomas tuomet, jei šalis nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. K. A. nuomone, ši proceso įstatymų nuostata yra taikytina ne jos, bet atsakovų atstovų atžvilgiu, kurie 4 metus nepateikė nei teismui, nei ieškovui dokumentų apie sandorius, sudarytus grąžintinoje žemėje. Teismo nutartyje nėra nurodyti jos nušalinimo pareiškimo motyvai, todėl tokia nutartis neatitinka įstatymo reikalavimų. Teismo pirmininkas net nemotyvavo, kuo remiantis jis ne proceso dalyviui paskyrė baudą. Įgaliotiems atstovams ir advokatams nuobaudos negali būti skiriamos, nes jie yra ne proceso dalyviai, o jų atstovai. Pagal CPK 103 straipsnio 3 dalį teismo nuobaudos gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenims. O pagal CPK 162 straipsnio 7 dalį bauda iki 1 000 Lt gali būti skiriama tik tiems, kurie neklauso teismo pirmininko įspėjimų, trukdo procesui. Be to, nutartis, kuria paskirta bauda, nebuvo jai laiku įteikta. Nurodė, kad neįmanoma užvilkinti proceso parengiamojoje stadijoje, ypač pateikus patiksliną ieškinį ir teisėjai neišsprendus jo priėmimo klausimo. Nutartyje, kuria pareiškimas dėl nušalinimo netenkintas ir skirta bauda, pareiškimo dėl nušalinimo turinys sutrauktas į vieną sakinį, kas, ieškovo atstovės nuomone, yra neteisėta, kadangi jos pareikštas nušalinimas nesusidėjo iš vieno sakinio: nušalinimą ieškovo atstovė pareiškusi žodžiu parengiamajame posėdyje ir jos pasisakymas trukęs net 15 minučių. Vadinasi, nušalinimo klausimą sprendęs ir procesinę baudą skyręs teismo pirmininkas nesiaiškino nušalinimo turinio. Be to, teismo pirmininkas per 1 valandą negalėjo susipažinti su 11 tomų byla. Ieškovo atstovės nuomone, teismo pirmininkas, kuris nedalyvavo teismo posėdyje ir nežinojo visų aplinkybių, paskirdamas baudą pažeidė proceso principą, įpareigojantį išklausyti abi ginčo šalis. Ieškovo atstovės manymu, procesinė nuobauda turinti būti skiriama laikantis bendrųjų baudų skyrimo taisyklių, taikant ATPK. Ji neturinti jokios galiojančios administracinės nuobaudos, o CPK kaip pirmąją nuobaudą numato įspėjimą. Be to, skiriant baudą turi būti atsižvelgta į asmens finansinę padėtį, o paskirtoji bauda sudaranti daugiau kaip pusę jos mėnesio algos. Ieškovo atstovės manymu, nutartis dėl nušalinimo nėra neskundžiama, nes tokia nutartimi užkirstas kelias teismo procesui, kadangi bylą nagrinėjant teisėjai A. B. jis yra vilkinamas, procesas vyksta ne pagal proceso taisykles.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atmetė ieškovo atstovės pareiškimą dėl baudos panaikinimo.
Teismas nurodė, kad pagal formuojamą teismų praktiką piktnaudžiauti procesu galima naudojant nušalinimo teisę ne pagal jos paskirtį, tai yra veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų, nuolatinių, iš esmės to paties turinio skundų svarstymą. Teismas nurodė, kad ieškovo atstovė šioje byloje yra ne kartą teikusi pareiškimus dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo, kuriuos buvo atsisakyta tenkinti Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 28 d. ir 2011 m. birželio 20 d. nutartimis. 2011 m. rugsėjo 9 d. nuo bylos nagrinėjimo šalindama teisėją ieškovo atstovė iš esmės kartojo tuos pačius nušalinimo motyvus, kuriais nuo bylos nagrinėjimo šalino visą apygardos teismą, tokiu būdu įtraukdama teismą į tapataus turinio pareiškimų dėl nušalinimo svarstymą ir taip piktnaudžiavo šia procesine teise veikdama prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Todėl teismas atmetė ieškovo atstovės argumentą, kad baudos skyrimo už nušalinimo pareiškimą galimybės įstatymas nenumato. Teismas, remdamasis CPK 103 straipsnio 3 dalimi, 37 straipsnio 2 dalimi, atmetė ieškovo atstovės argumentą, kad ji nėra proceso dalyvis ir jai bauda negalėjo būti paskirta. Teismas nurodė, kad, jeigu veikdamas pagal jam išduotą pavedimą atstovas piktnaudžiauja tam tikromis procesinėmis teisėmis, kurias jis įgyvendina veikdamas šalies vardu, bauda gali būti paskirta ir procesinėmis teisėmis piktnaudžiavusiam atstovui. Teismas taip pat nurodė, kad būtent pasirengimo nagrinėti civilinę bylą stadijoje gali kilti didžiausia grėsmė, jog pakartotinai reiškiant tais pačiais motyvais grindžiamus nušalinimus, o teismui skiriant laiką tokių pareiškimų nagrinėjimui, procesas bus vilkinamas. Teismas pažymėjo, kad spręsdamas nušalinimo klausimą, teismo pirmininkas išklausė šalinamą teisėją ir susipažino su šio klausimo sprendimui reikalinga bylos medžiaga. Tokią nagrinėjimo tvarką numato CPK 69 straipsnio 2 dalis. Be to, įstatymas nenumato imperatyvo nutartyje detaliai atkartoti visą pareiškimo turinį, pakanka nurodyti dalyką ir klausimą dėl kurio sprendžiama. Teismas nurodė, kad pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis numatyta būtent bauda, o ne kurios kitos teismo nuobaudos paskyrimas. Teismo nuomone, nepagrįsti ieškovo atstovės argumentai, jog skirdamas nuobaudas teismas turi taikyti ATPK. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovo atstovė savo pareiškimuose formuluoja prašymą panaikinti, o ne sumažinti paskirtą baudą, todėl argumentai dėl baudos dydžio proporcingumo ieškovo atstovės gaunamoms pajamoms nenagrinėtini. Teismas pažymėjo, kad ieškovo atstovė nepateikė jokių pajamų dydį patvirtinančių įrodymų.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovo atstovė K. A. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartį; įpareigoti Kauno apygardos teismo pirmininką ar civilinių bylų skyriaus pirmininką iš naujo spręsti teisėjos A. B. nušalinimo klausimą; įspėti Kauno apygardos teismo pirmininką, jog neteisėti ir nepagrįsti įstatyme nenumatyti baudų skyrimai gali būti traktuojami kaip baudžiamoji veika, numatyta BK 233 straipsnyje. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Tiek 2011 m. rugsėjo 12 d. pareiškime, tiek 2011 m. rugsėjo 13 d. patikslintame pareiškime buvo nurodyti išsamūs teisėjos nušalinimo motyvai, tačiau teismas, 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartyje nurodydamas tik vieną sakinį dėl pareikšto nušalinimo motyvų, iškraipė pareikšto nušalinimo esmę. Teisėja nuolat, sistemingai netinkamai atliko savo pareigas. Teismo pirmininkas neatsižvelgę į faktą, jog teisėja buvo šalinama iš esmės dėl to, jog civilinės bylos dokumentai yra suklastoti ir dėl to vyksta ikiteisminis tyrimas, todėl priėmė nepagrįstą 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartį, kuria paskirta bauda, ir nepagrįstą 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį, kuria atsisakyta panaikinti paskirtą baudą. Teismo pirmininko veiksmai traktuotini kaip poveikis liudytojui ikiteisminiame tyrime. Teigia, kad jos pareikštas nušalinimas buvo pagrįstas ir motyvuotas.Teisėjo nurodyta teismų praktika skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, nes toje byloje jau vyko pagrindinė bylos nagrinėjimo stadija, be to, ten dokumentai nebuvo teisme suklastoti.Teismas nepaaiškino, nuo kada galima skirti baudas ne proceso dalyviams, o jų atstovams; nuo kada CPK 95, 96 straipsnių nuostatos taikomos proceso pradžioje, o ne proceso pabaigoje.Tiek 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis, tiek 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis turi būti panaikintos, o teisėjos A. B. nušalinimo klausimas turi būti nagrinėjamas iš naujo. 2011 m. rugsėjo 9 d. teisėja atliko procesinį pažeidimą, nes buvo įtrauktas naujas atsakovas, tačiau teisėja neatidėjo parengiamojo posėdžio, o skyrė bylą į teismo posėdį, kas dar kartą sudaro pagrįstą prielaidą jos nušalinimui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas, Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis paliktina nepakeista.
Šioje apeliacijoje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovo R. A. atstovės K. A. prašymas dėl baudos panaikinimo, yra pagrįsta ir teisėta.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą civilinės bylos medžiagą bei įvertinusi atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, susijusias su baudų taikymo institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo.
Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 str. 2 d.). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu.
Teismo nuobaudos, kurių baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 103 straipsnyje, gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenims, jų atstovams ar kitiems proceso dalyviams tuo atveju, kai pastarieji asmenys netinkamai vykdo savo procesines pareigas ar piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Baudą kaip vieną iš teismo nuobaudų rūšių teismas gali paskirti tik CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio (CPK 106 str.). Šaliai, kuri piktnaudžiauja proceso teisėmis ir sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, teismas gali paskirti baudą (CPK 95 str. 2 d., 106 str. 1 d.). Pagal formuojamą teismų praktiką, piktnaudžiauti procesu galima naudojant nušalinimo teisę ne pagal jos paskirtį, tai yra veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos. Jeigu piktnaudžiavimas procesu pasireiškia tokiu būdu, tai teisėjo nušalinimo ir šalies piktnaudžiavimo šia proceso teise klausimai yra tarpusavyje susiję (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2007).
Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2010 m. gruodžio 14 d. nutartimi buvo atmestas ieškovo atstovės K. A. pareiškimas dėl teisėjos A. B. nušalinimo. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad ta aplinkybė, jog šalis reiškia nesutikimą su bylą nagrinėjančio teisėjo procesiniais veiksmais ir sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo nešališkumu. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovo atstovė K. A. vėliau kelis kartus kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo, kurie Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko 2011 m. vasario 28 d. ir 2011 m. birželio 20 d. nutartimis buvo netenkinti. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartyje pažymėta, kad ieškovo atstovė Kauno apygardos teismo šališkumą sieja ir su bylą nagrinėjusių (nagrinėjančių) teisėjų priimtais procesiniais sprendimais bei atliktais procesiniais veiksmais, nagrinėjant bylą, tačiau suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su tam tikrais teismo procesiniais sprendimais, turi teisę pasinaudoti CPK nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis, o vien ta aplinkybė, kad bylą nagrinėjantis teisėjas atliko ar atsisakė atlikti tam tikrus procesinius veiksmus arba priėmė tam tikrus procesinius sprendimus, pati savaime nereiškia, kad bylą nagrinėjantis teisėjas bei visas teismas yra šališkas. 2011 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio metu ieškovo atstovė vėl pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, ieškovo atstovė teisėjo nušalinimą iš esmės motyvavo, jos manymu, netinkamai atliekamais teisėjos procesiniais veiksmais, teisėjos neaktyvumu nagrinėjant bylą, taip pat pažymėjo, kad byloje yra suklastoti dokumentai, dėl to ieškovo atstovė nepasitiki teisėja.
Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tuomet, kai egzistuoja įstatymo nurodyti pagrindai teisėjui nušalinti, t. y. kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 65, 66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Nemotyvuotas nušalinimo pareiškimas, kaip minėta, teismo gali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu nušalinimo teise, už kurį dalyvaujančiam byloje asmeniui gali būti skiriama bauda iki 20 000 Lt (CPK 95 str. 2 d.). Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo atstovės veiksmus pareiškiant nemotyvuotą nušalinimą, kuriame ieškovo atstovė iš esmės kartojo tuos pačius nušalinimo motyvus, kuriais nuo bylos nagrinėjimo šalino visą apygardos teismą, ir tokiu būdu įtraukė teismą į tapataus turinio pareiškimų dėl nušalinimo svarstymą, įvertino kaip piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise ir paskyrė jai baudą, kurios dydis, kolegijos manymu, negali būti laikomas nepagrįstai didelis ar neatitinkanti protingumo reikalavimų (CPK 185 str.).
Apeliantė skunde nepagrįstai nurodo, kad teismas negalėjo paskirti jai baudą remdamasis CPK 95 straipsniu, kuris taikomas tada, kai jau pasibaigęs procesas ir kita pusė prašo atlyginti nesąžiningais procesiniais veiksmais padarytą žalą. Nemotyvuotas nušalinimo pareiškimas, kaip minėta, teismo gali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu nušalinimo teise, už kurį, vadovaujantis minėtu straipsniu, dalyvaujančiam byloje asmeniui gali būti skiriama bauda iki 20 000 Lt. Taip pat atmestinas skundo argumentas, kad apeliantei bauda negalėjo būti skiriama, nes jis yra ne proceso dalyvis, o proceso dalyvio atstovas. CPK 103 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismo nuobaudos gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenims, kitiems proceso dalyviams (liudytojams, ekspertams, vertėjams) bei kitiems asmenims šiame Kodekse numatytais atvejais. Dalyvaujantys byloje asmenys yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį CPK 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys šio Kodekso 442 straipsnyje išvardytose bylose, šio Kodekso 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai (CPK 37 str. 2 d.).
Apeliantė atskiruoju skundu prašo panaikinti tiek Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį, kuria atmestas jos prašymas dėl baudos panaikinimo, tiek Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartį, kuria atmestas apeliantės nušalinimo pareiškimas bylą nagrinėjančiai teisėjai ir paskirta 1 000 Lt dydžio bauda už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo šio Kodekso numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nutarties, kuria išsprendžiamas pareiškimas dėl bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo, apskundimo CPK nenumato, o tokia nutartis neužkerta kelio procesui toje byloje vykti toliau. Taigi, nušalinimo klausimu priimta teismo nutartis yra neskundžiama atskiruoju skundu ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 334 str. 1 d.). Atitinkami argumentai, susiję su abejone dėl bylą išnagrinėjusio teisėjo nešališkumo, gali būti nurodomi apeliaciniame skunde dėl byloje priimto teismo sprendimo (CPK 334 str. 3 d.). Dėl to negali būti tenkinami apeliantės prašymai panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartį bei įpareigoti Kauno apygardos teismo pirmininką ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką iš naujo spręsti teisėjo nušalinimo klausimą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nei prašyme panaikinti paskirtą baudą, nei atskirajame skunde apeliantė nenurodė argumentų, dėl kurių būtų pagrindas panaikinti teismo paskirtą baudą už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise.
Dėl nurodytų motyvų, teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.