Utenos apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Utena) prokuroro Arvydo Miečiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2016-05-09 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme 8 mėn.;

2) 2016-06-23 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį arešto bausme 40 parų;

3) 2017-11-09 Anykščių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 28 MGL (1 054,48 Eur) dydžio bauda, kuri 2022-11-03 nutartimi pakeista viešaisiais darbais 12 mėn., įpareigojant neatlygintinai dirbti po 14 val. per mėnesį visuomenės labui. 2023-04-05 nutartimi viešieji darbai pakeisti laisvės apribojimu 44 paroms. 2023-05-31 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje bei 22 straipsnio 1 dalyje ir182 straipsnio 4 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. 2024-07-20, apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), siekdamas apgaule įgyti svetimą nedidelės vertės turtą - 200 Eur draudimo išmoką, internetu draudimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, su kuria 2024-07-15 sudarė Asmens draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė paraišką draudimo išmokai gauti, joje tyčia nurodydamas žinomai melagingą nelaimingo atsitikimo datą „2024-07-20“, nors traumą buvo patyręs 2023-05-17, taip suklastojo dokumentą - paraišką draudimo išmokai gauti ir, pateikdamas ją draudimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, pasikėsino apgaule įgyti svetimą nedidelės vertės turtą - 200 Eur draudimo išmoką, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes, pastebėjus suklastotus nelaimingo atsitikimo duomenis, draudimo išmoka nebuvo išmokėta.

Šiais veiksmais A. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje bei 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 4 dalyje.

Kaltinamasis A. S. kaltu padaręs nusikalstamas veikas prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024-07-15 internetu su draudimo bendrove „(duomenys neskelbtini)“ sudarė draudimo sutartį, apdrausdamas savo ir dukters sveikatą bei gyvybę. Sutartis įsigaliojo 2024-07-20. Tą pačią dieną prisiminė 2023-05-17 Rokiškyje patirtą lytinių organų traumą ir nusprendė, pakeitęs šio įvykio datą į 2024-07-20, pateikti informaciją draudimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kad gautų draudimo išmoką. Telefonu prisijungęs prie savo e-Sveikata puslapio, padarė įrašo apie traumą 2023 m. Rokiškyje nuotrauką, programėle pakeitė įvykio (traumos) datą - vietoj 2023-05-17 įrašė 2024-07-20 ir šią nuotrauką internetu pateikė draudimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kartu su paraiška draudimo išmokai gauti. Nuotrauką telefone koregavo ir paraišką draudimo bendrovei išsiuntė būdamas namuose, apie 22.30 val. Po kurio laiko gavo atsakymą iš draudimo bendrovės, kad draudimo išmoka nebus skirta, nes įvykis neatitinka kažkokių sąlygų. Kaltu prisipažįsta visiškai, nes, siekdamas gauti draudimo išmoką, sąmoningai pakeitė e-Sveikatos duomenis ekrano nuotraukoje, ją kartu su melagingais duomenimis paraiškoje dėl draudimo išmokos pateikė draudimo bendrovei. Dėl to labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, faktines veikų padarymo aplinkybes ir jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, raštai gauti iš (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ bei VšĮ „Rokiškio ligoninė“ ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Iš 2024-09-17 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad A. S. pateikė 15 momentinių telefono ekrano nuotraukų, kuriose užfiksuota kaip jis jungėsi prie draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ savitarnos portalo, pateikdamas paraišką apie nelaimingą atsitikimą.

Iš 2024-09-09 (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ rašto nustatyta, kad 2024-07-15 A. S. sudarė Asmens draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiui nuo 2024-07-20 iki 2025-07-19. 2024-07-20 jis kreipėsi į draudimo bendrovę pranešdamas, kad 2024-07-20, žaidžiant kamuoliu, jam buvo pataikyta į lytinius organus, po to jis iš karto kreipėsi į medikus. Prie pranešimo A. S. pateikė momentines mobiliojo ryšio telefono nuotraukas su išrašais iš e-Sveikatos puslapio. A. S. pateiktose nuotraukose išsiskiria traumos data, ji parašyta šiek tiek paryškintu šriftu, žemiau teksto eilutės. 2024-08-26 VšĮ „Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centras“ nurodė, kad A. S. jų įstaigoje neregistruotas, apsilankymų dėl minėto sužalojimo nebuvo. Gavus šiuos duomenis, buvo priimtas sprendimas išmokos nemokėti.

Iš 2024-10-28 (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad jei informacija apie pateiktą traumą būtų buvusi reali ir įvykis būtų pripažintas draudiminiu, mažiausia galima išmoka, kurią galėtų gauti A. S., - 200 Eur.

Iš 2024-10-23 VšĮ „Rokiškio ligoninė“ pateiktų dokumentų matyti, kad 2023-05-18, 00.05 val., A. S. į jų gydymo įstaigą kreipėsi dėl 2023-05-17 traumos buityje, draugui kamuoliu pataikius į apatinę pilvo dalį.

BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už tai, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Ši nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nereikalaujanti materialiųjų padarinių. Šios veikos objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų. Šio nusikaltimo sudėties būtinas subjektyvusis požymis - kaltė, pasireiškia tiesiogine tyčia.

BK 182 straipsnio 4 dalyje nustatyta atsakomybė už tai, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino. Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė gali pasireikšti minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba su jo turtinės prievolės išvengimu ar jos panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.).

BK 182 straipsnio 4 dalyje numatyta privilegijuota sukčiavimo sudėtis, nes įstatymo leidėjas nedidelės vertės turto ar turtinės teisės įgijimą, ar nedidelės vertės turtinės prievolės išvengimą, ar jos panaikinimą laiko mažiau pavojinga nusikalstama veika – baudžiamuoju nusižengimu ir numato švelnesnę atsakomybę. Veika kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio 4 dalį, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė, t. y. viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) (BK 190 straipsnis).

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 20) straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, siekdamas apgaule įgyti svetimą nedidelės vertės turtą - 200 Eur draudimo išmoką, internetu draudimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, pateikė paraišką draudimo išmokai gauti, joje tyčia nurodydamas žinomai melagingą nelaimingo atsitikimo datą „2024-07-20“, taip suklastojo dokumentą - paraišką draudimo išmokai gauti ir, pateikdamas ją draudimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, pasikėsino apgaule įgyti svetimą nedidelės vertės turtą - 200 Eur draudimo išmoką, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes, pastebėjus suklastotus nelaimingo atsitikimo duomenis, draudimo išmoka nebuvo išmokėta. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, bei kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga.

Suklastojus dokumentą – paraišką draudimo išmokai ir apgaule siekto įgyti turto vertė viršija 3 MGL, tačiau neviršija 10 MGL ir atitinka privilegijuoto sukčiavimo nusikalstamos veikos sudėties objektyvųjį požymį – dalyką. Kaltinamasis būdamas suaugęs, pakaltinamas, neabejotinai suvokė, kad elgiasi neteisėtai, nusikalstamai ir to norėjo bei siekė užvaldyti svetimą turtą. Tai rodo, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo padarytos tyčinės nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 4 dalį.

Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. S. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – bauda bei jos dydžiu sutinka, tačiau prašo baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, kuo ilgesniam laikotarpiui.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, bei į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat atsižvelgtina į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. S. – penkių metų laikotarpiu 6 kartus baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nedirbantis. Anykščių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija pateiktoje charakteristikoje nurodė, kad dėl netinkamo A. S. elgesio nusiskundimų neturi. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų gydymą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus BK 300 straipsnio 1 dalies, BK 182 straipsnio 4 dalies, sankcijose numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas bausmės dydis yra proporcingas kaltinamojo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu A. S. paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, paskiriant subendrintą bausmę.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. S. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, kuriomis yra kaltinamas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis A. S. prašė leisti baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, kuo ilgesniam laikotarpiui. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai. BVK 6 straipsnio 1 dalyje numatyti du baudos bausmės įvykdymo būdai – savanoriškai arba priverstinai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį (teismo baudžiamąjį įsakymą) paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą per 2 mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Pažymėtina, kad nei BPK, nei BVK nenumato galimybės išdėstyti nuteistajam nuosprendžiu (teismo baudžiamuoju įsakymu) paskirtos baudos vykdymą dalimis pagal nuteistojo prašymą, tačiau atsižvelgus į tai, kad baudos bausmės vykdymas visų pirma yra savanoriškas veiksmas, pagal teisės aktų nuostatas bei teismų praktiką teismas gali spręsti klausimą dėl paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo, tai yra nustatyti ilgesnį terminą, per kurį turi būti sumokėta bauda. Remiantis išdėstytomis aplinkybėms bei atsižvelgiant į A. S. prašymą, į tai, kad kaltinamasis pripažino kaltę dėl padaryto nusikaltimo, gailisi dėl savo poelgio, teismas nustato šešių mėnesių terminą paskirtos baudos sumokėjimui, skaičiuojamą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam A. S. 2024 m. rugsėjo 25 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, byloje daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio1 dalyje ir skirti 51 MGL (2 550 Eur) eurų dydžio baudą.

A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 4 dalyje, ir skirti 18 MGL (900 Eur) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrinti skirtas bausmes apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. S. 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą.

Baudą sumokėti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 6801. Sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, kvitą (-us), jei mokama per kelis kartus, pateikti baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui.

Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

1. laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

2. jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

3. jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

4. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar kito dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.