Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Alicijos Tamulionienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. Š. (A. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas penkis kartus, paskutinį kartą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 289 straipsnį, paskiriant galutinę subendrintą 5 (penkių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę (bausmė atlikta),

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. Š. nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent – jis 2024 m. vasario 18 d., apie 19.00 val. daugiabučio namo laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini), prie buto pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam E. N. į kairės pusės veido sritį, o šiam nukritus, ne mažiau kaip penkis kartus kojomis spyrė nukentėjusiajam į kūno kairės pusės sritį, tokiu būdu padarydamas E. N. krūtinės ląstos kairėje IV-V-VI šonkaulių lūžius, poodines kraujosruvas krūtinės ląstos kairėje, dešiniame žaste, dešinėje šlaunyje, kas pagal specialisto išvadą vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Tokiais savo veiksmais A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. Š. parodė, kad su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, jis yra aiškus ir suprantamas, kaltę pripažįsta visiškai, dėl savo veiksmų labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo E. N. ir atlygino jam padarytą žalą, taip pat atlygino padarytą žalą (duomenys neskelbtini) už nukentėjusiojo gydymą, pasižada ateityje savo elgesį atidžiau kontroliuoti. Dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos parodė, kad 2024 m. vasario 18 d. jam būnant namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo daužymą į buto duris. Kai jas pravėrė, pamatė, kad už jų stovi kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto, su kuriuo praeityje yra buvęs ne vienas konfliktas dėl triukšmo, sklindančio iš jo buto. Pravėręs buto duris pamatė, kad kaimynas rankoje laiko teleskopinę lazdą, buvo agresyviai nusiteikęs jo (A. Š.) atžvilgiu, kažko klausė. Vien tik pamatęs teleskopinę lazdą, jos išsigando, kadangi žino koks tai yra žalojantis kūną daiktas (ginklas) ir kokius sužalojimus gali padaryti vos vienu smūgiu. Kilus žodiniam konfliktui ir matydamas teleskopinę lazdą jo (past. nukentėjusiojo E. N.) rankoje, jis sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu kaimynui į veido sritį, o pastarajam parkritus ant grindų, spyrė nukentėjusiajam kelis smūgius, tokiu būdu bandydamas išspirti kaimynui iš rankos teleskopinę lazdą. Jis supranta, kad spyriai buvo perteklinis veiksmas prieš nukentėjusįjį, tačiau jis tiesiog buvo šoko būsenoje, todėl ir pervertino savo galimybes. Taip pat supranta, kad šiais savo veiksmais galėjo ne tik sukelti fizinį skausmą E. N., bet ir padaryti kūno sužalojimus. Jis gyvena santuokoje, kartu su žmona augina (duomenys neskelbtini), todėl supranta, kad turi būti pavyzdžiu savo šeimai ir dukrai. Turi ateities planų su šeima išvykti gyventi į užsienį, kurti gyvenimą kitoje valstybėje.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. N. parodė, kad 2024 m. vasario 18 d. buvo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su juo buvo jo draugė L. U. ir pažįstamas I. K. (I. K.). Jis kartu su I. K. vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 18.00-19.00 val. išgirdo, kad kažkas daužo į radiatorių, o pats daužymas kartojosi kelis kartus. Jis pagalvojo, kad kaimynui kažkas atsitiko, todėl nuėjo į apačią pas kaimyną, kuris gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Pasibeldęs į kaimyno duris, jas atidarė vaikinas. Tada jis pastarojo paklausė, kodėl daužo į radiatorių ir kokios kilo problemos. Jie pradėjo konfliktuoti ir kaimynas dešine ranka jam trenkė į veido sritį, nukentėjusysis pajuto fizinį skausmą. Jie pradėjo stumdytis. Tada kaimynas rankomis pargriovė jį ant žemės ir su kojomis pradėjo spardyti į dešinės bei kairės pusės šonkaulius. Šio spardymo metu jis juto fizinį skausmą. Jis negali pasakyti, kiek kartų jam buvo įspirta į pilvo sritį. Kaimynui bespardant jį su kojomis, išėjo kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto, kuri pradėjo rėkti ir klausti kas atsitiko. Kuomet kaimynė išėjo į laiptinę, minėtas asmuo baigė jį spardyti ir išėjo atgal į savo butą. Tada jis (E. N.) atsistojo ir nuėjo į namus. Grįžęs išsikvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri atvyko kartu su policijos pareigūnais. Jis kartu su greitąja medicinos pagalba išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Priimamajame buvo apžiūrėtas, jam diagnozavo šonkaulio lūžį ir krūtinės sumušimą, taip pat kairės akies sumušimą. Po apžiūros jį išleido iš ligoninės ir jis grįžo į namus. Papildomai parodė, kad eidamas pas kaimyną, pasiėmė teleskopinę lazdą, kurią dar iki šio įvykio buvo radęs lauke prie šiukšlių konteinerių. Tuo metu jis nežinojo, kad tokios lazdos laikymas yra negalimas (draudžiamas įstatymų). Jis šią teleskopinę lazdą pasiėmė savigynai, kadangi su kaimynu konfliktų buvo ir anksčiau, todėl baiminosi dėl savo sveikatos, bijojo, kad kaimynas gali jį pulti. Konfliktai su kaimynu būdavo dėl to, kad, pasak kaimyno, jie per garsiai vaikščioja, nuolatos kviesdavo jiems policijos pareigūnus. Kartą kaimynas buvo net užėjęs su draugu pas jį (E. N.) ir siūlė išeiti į lauką išsiaiškinti santykių. Kaip minėjo, eidamas pasiaiškinti su kaimynu dėl daužymo į radiatorius, jis pasiėmė teleskopinę lazdą, taip pat vaikščiojimo lazdelę, su kuria vaikšto nuolatos dėl turimų problemų su kojomis, tai jo pagalbinė vaikščiojimo priemonė. Nuėjęs prie kaimyno buto durų, jis paskambino į durų skambutį, duris atidarė kaimynas. Jis iš karto paklausė kaimyno, kodėl pastarasis daužo per radiatorius, jeigu pas juos ramu. Jis (E. N.) neišskleistą teleskopinę lazdą laikė nuleistoje dešinėje rankoje, ja kaimynui negrasino, nebuvo užsimojęs. Po jo klausimo, kaimynas nieko neatsakęs sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į kairiąją veido pusę. Po šio suduoto smūgio jis iš karto nukrito ant grindų. Jam gulint ant grindų, kaimynas pradėjo jį spardyti kojomis į kairiąją kūno pusę, po įvykio jam buvo lūžę kairės pusės šonkauliai, ant kairės šlaunies buvo išryškėjusios kraujosruvos. Tiksliai negali pasakyti, kiek kartų jam buvo spirta, tačiau mano, kad nemažiau penkių kartų tai tikrai. Tuo metu, kai jis buvo spardomas, iš (duomenys neskelbtini) buto išėjo kaimynė, kuri pradėjo šaukti, jog jie ramintųsi. Tai išgirdęs kaimynas, nuo jo atsitraukė ir nuėjo į savo butą. Konflikto metu, prieš suduodant kaimynui smūgį kumščiu jam į veidą, kaimynas teleskopinę lazdą iš jo jau buvo atėmęs, teleskopine lazda smūgiai suduoti jam nebuvo. Taip pat nebuvo suduodami smūgiai jo vaikščiojimo lazda, ji buvo nukritusi ant grindų tuo pat metu, kai krito ir jis. Atsistojęs nuo grindų, jis nuėjo į namus ir paskambino policijos pareigūnams, kurie kartu iškvietė ir medikus. Kaip minėjo, atvažiavę medikai jį išvežė į (duomenys neskelbtini), kur jam nustatė šonkaulio lūžį, krūtinės sumušimą ir kairės akies sumušimą, jis iki šio įvykio nebuvo patyręs kokių nors traumų ar šonkaulių lūžių, įvykio dieną jis buvo visiškai sveikas ir jokių traumų nebuvo patyręs. Visi sužalojimai, kurie buvo užfiksuoti medikų, buvo minėto konflikto su kaimynu padarinys. Taip pat iki šio įvykio jis nesilankė pas gydytojus dėl sveikatos problemų. Yra turėjęs dešinės pusės šonkaulių lūžius, tačiau ši trauma buvo patirta prieš gal (duomenys neskelbtini) autoįvykio metu. Taip pat nori pabrėžti, kad jį sumušęs ir sužalojimus jam padaręs A. Š. jo atsiprašė bei atlygino jam padarytą žalą, todėl atsisako savo pareikšto civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo. Jis pretenzijų A. Š. dėl šio įvykio neturi ir ateityje neturės.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta B. P. parodė, kad žiemą ir pavasarį gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o kitais metų laikais gyvena (duomenys neskelbtini). Tikslios datos nurodyti negali, tačiau tai buvo 2024 m. vasario mėnesį, apie 19.00 val. Jai būnant namuose, išgirdo triukšmą laiptinėje. Pažiūrėjusi pro buto durų akutę pamatė, kad kažkas laiptinėje guli, todėl nusprendė praverti duris. Pravėrusi savo buto duris pamatė du vyrus. Vieną iš tų vyrų žino kaip savo kaimyną, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) bute, o kitas vyras jai yra matytas, tačiau jo liudytoja nepažįsta. Ji matė, kad kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto buvo prispaudęs prie žemės tą kitą vyrą ir pastarajam sudavė smūgius abiem rankomis. Šiuo metu negali pasakyti, ar minėti smūgiai buvo suduoti kumščiais, kadangi to nebeprisimena. Vyras, kuris gulėjo ant grindų, smūgių jos kaimynui iš (duomenys neskelbtini) buto nesudavė, tiesiog gynėsi. Taip pat negali pasakyti, kiek tiksliai buvo suduota smūgių, kadangi viskas įvyko labai greitai, ji išėjusi klausė kas vyksta, tačiau kaimynas jos negirdėjo. Kažkuriuo metu kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto atsistojo ir rankoje laikyta metaline lazda sudavė vieną smūgį tam gulinčiam vyrui, tačiau negali pasakyti į kurią kūno vietą buvo suduotas smūgis lazda. Tik girdėjo, kaip kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto pasakė „Va, ir lazdą sulaužiau“. Matė, kad minėta metalinė lazda išsiskyrė į dvi dalis. Ji tik nusistebėjo, kaip ta metalinė lazda galėjo lūžti. Priėjusi prie kaimyno iš (duomenys neskelbtini) buto paklausė, kas vyksta, kodėl jis muša kitą vyrą. Kaimynas jai atsakė, kad būtent tas vyras atėjo jį mušti. Ji paklausė, kodėl tas vyras atėjo mušti, į ką jai kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto atsakė, kad dėl to, jog jis buvo nuėjęs pas tą vyrą su pretenzija dėl keliamo triukšmo, kas, galimai, tą vyrą supykdė. Tada ji kaimyno paklausė, kodėl jis mušė tą vyrą, o ne iškvietė policijos pareigūnus. Kaimynas jai pasakė, kad policijos pareigūnai yra kviečiami nuolatos, tačiau jie nieko nepadaro, o tas vyras tik dar stipriau triukšmauja. Taip pat ji kaimynui sakė, kad yra mačiusi tą vyrą vaikštant su vaikščiojimo lazdele, todėl ji nemano, jog tas vyras atėjo kaimyną mušti su lazda tikslingai, tačiau kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto jos nesiklausė. Ji matė, kad kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto buvo įsiutęs to vyro atžvilgiu, dar pagalvojo, jog jam galimai su nervais kažkas negerai. Tuo metu, kol jie kalbėjosi, mušamas vyras atsistojo nuo žemės ir ėjo link lifto, tačiau pastarajam vos paėjus kelis žingsnius, kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto priėjo prie to vyro ir vieną kartą rankoje laikyta lazda sudavė smūgį į kūno sritį, tačiau tiksliai negali pasakyti į kurią vietą, ir įsibėgėjęs vieną kartą stipriai spyrė tam vyrui į juosmens sritį nugaros srityje. Po šio smūgio tas vyras nukrito ant grindų, o kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto pradėjo kojomis pastarąjį spardyti. Ji matė, kad tas vyras bandė keltis nuo žemės, o kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto dar kelis kartus jam kojomis spyrė. Ji pagalvojo, kad jeigu būtų buvęs su „kerzais“, tai užmuštų žmogų, bet, kiek prisimena, kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto buvo su šlepetėmis. Ji visą tai matydama pasakė, kad eina kviesti policijos pareigūnus, nes į jos raginimus liautis kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto nereagavo. Tai išgirdęs kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto pasakė, kad jie jau patys iškvietė policijos pareigūnus. Ji matė, kad iš (duomenys neskelbtini) buto išėjo kaimyno žmona ir paėmusi pastarajam už parankės išsivedė į liftą, sakydama, jog reikia eiti, jau atvažiavo policijos pareigūnai. Tas vyras, kurį mušė, taip pat atsistojo. Ji pastarojo paklausė, kodėl jis triukšmauja, konfliktuoja su kaimynais. Tas vyras atsakė, kad jis netriukšmauja, jog miegojo tuo metu, kai pas jį atėjo kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto, o kai išsibudino ir pats nuėjo pas kaimyną iš (duomenys neskelbtini) buto, pastarasis puolė jį mušti. Tada ji pasakė tam vyrui, kad jeigu reikės, tai ji paliudys, jog jį mušė. Be to, kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto jai sakė, kad tas triukšmadarys gyvena virš jo, tačiau ji negali pasakyti kuris tai butas. Tas vyras, kurį mušė kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto, nesudavė jokių smūgių jos kaimynui. Ji dar šaukė kaimynui iš (duomenys neskelbtini) buto, kad muša bejėgį žmogų. Ji matė tik šiek tiek kraujo ant mušamo vyro lūpų, kitų sužalojimų nematė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta L. U. parodė, kad ji 2024 m. vasario 18 d. buvo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini). Namuose kartu su ja buvo draugas E. N.. Apie 10.00 val. pas juos į svečius atvyko I. K. su alkoholiniais gėrimais. Jie visi sėdėjo ir bendravo kambaryje. E. N. ir I. K. vartojo alkoholinius gėrimus. Kambaryje buvo įjungtas televizorius, kurio garsas buvo vidutinis, jie muzikos nesiklausė. Panašiai apie 18.00 val. I. K. išėjo iš buto, ji toliau liko gulėti lovoje, šalia jos sėdėjo E. N.. Apie 19.00 val. ji išgirdo, kad kažkas beldžia į radiatorių, nesuprato kas vyksta. Tada E. N. atsistojo ir išėjo pas kaimyną, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) bute, pasišnekėti, o ji liko toliau gulėti lovoje. Po kažkurio laiko grįžo E. N., tačiau negali nurodyti, kada jis tiksliai grįžo. Grįžęs E. N. apsirengė ir išėjo, jai nieko nesakė, ji toliau liko gulėti lovoje ir laukė, kada pastarasis sugrįš. Supratusi, kad E. N. užtruko, ji pradėjo nerimauti. Apie 20.30 val. jai paskambino E. N. ir pasakė, jog jis yra ligoninėje ir yra sužalotas, taip pat pasakė, kad tuoj bus namuose. Apie 22.00 val. į namus grįžo E. N., kuris jai pasakė, kad jį sumušė kaimynas (duomenys neskelbtini) aukšte. Taip pat E. N. minėjo, kad jį pastūmė, jis nukrito ant žemės ir pradėjo jį spardyti. E. N. buvo sulaužytas šonkaulis, sumušta kairė akis ir krūtinė. E. N. nusirengė, atsigulė į lovą, pasimatavo temperatūrą, kuri buvo pakilusi. Tada ji jam davė vaistų nuo temperatūros, jis juos išgėręs atsigulė į lovą ir nuėjo miegoti.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas I. K. parodė, kad jis 2024 m. vasario 18 d. atvyko pas savo draugus E. N. ir L. U. adresu (duomenys neskelbtini). Visi sėdėjo kambaryje. Jis kartu su E. N. vartojo alkoholinius gėrimus, kurie buvo padėti ant stalo. Taip pat ant stalo buvo padėta visokių užkandžių. Kambaryje buvo įjungtas televizorius, kurio garsas tikrai nebuvo labai garsus, jog trikdytų kaimynų ramybę. Jie sėdėjo prie stalo ir bendravo. Kol jis buvo svečiuose, niekas į radiatorius nedaužė, jokio kito pašalinio triukšmo negirdėjo. Panašiai apie 17.00-18.00 val. jam paskambino sūnus ir jis turėjo išvažiuoti, todėl išėjo iš buto, atsisėdo į automobilį ir išvažiavo į miestą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. M. (E. M.) parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Jis 2024 m. vasario 18 d. dirbo pagal iš anksto numatytą grafiką kartu su kolega. Šiuo metu negali nurodyti tikslaus laiko, tačiau prisimena, kad tai buvo jau vakaro metas, kai iš (duomenys neskelbtini) buvo gautas nurodymas nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kadangi pagal pirminį pranešimą pranešėjos vyrą užpuolė agresyvus kaimynas. Jiems atvykus, kieme juos pasitiko vyras su vaikščiojimo lazda. Vyras paaiškino, kad įvykus konfliktui buvo sumuštas kaimyno. Taip pat šis vyras nurodė, kad laukia greitosios medicinos pagalbos, jog būtų peršviesti šonkauliai. Kartu su juos pasitikusiu vyru, jie užkilo į vyro nurodytą butą, kurio duris atidarė moteris. Užėjus į butą, jame taip pat buvo vyras, kuris rankose laikė kūdikį. Moteris jiems paaiškino, kad kaimynas, t. y. vyras, kuris pasitiko policijos pareigūnus kieme, pas juos atėjo rankoje laikydamas lazdą ir parodė jiems ją. Buto kambaryje, ant sofos buvo pastebėta juodos spalvos teleskopinė lazda. Taip pat moteris paaiškino, kad nuolat kviečia savo kaimynui policijos pareigūnus dėl triukšmo, o įvykio dieną kaimynas atėjo būdamas neblaivus dėl to su jais aiškintis santykių. Minėtos moters vyras paaiškino, kad kaimynas atėjo su nurodyta lazda ir ja užsimojo, tačiau nespėjo trenkti, nes jis (moters vyras) pirmas sudavė pastarajam smūgį, pargriovė jį ir trenkė. Bendraujant lauke su juos pasitikusiu vyru, pastarasis paaiškino, kad teleskopinė lazda jam nepriklauso ir ja jam buvo suduodami smūgiai. Vyras skundėsi kairės pusės šonkaulių skausmais, taip pat nurodė, kad skauda veido kairę pusę. Atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai vyrą apžiūrėjo ir detalesnei apžiūrai išvežė į ligoninę. Vyras su vaikščiojimo lazda buvo akivaizdžiai neblaivus, kalba buvo nerišli, sklido stiprus alkoholio kvapas, o moteris ir vyras, buvę bute, buvo akivaizdžiai blaivūs.

Įvykio vietos apžiūros 2024 m. kovo 4 d. protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra laiptinė adresu (duomenys neskelbtini). Su liftu pakylama į (duomenys neskelbtini) aukštą. Išlipus iš lifto ir pasukus į kairę pusę, matoma laiptinė su (duomenys neskelbtini) butais. Tarp šių (duomenys neskelbtini) butų, viduryje yra matomos durys, ant kurių užrašytas skaičius „(duomenys neskelbtini)“.

(duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad remiantis E. N. apžiūros, medicinos dokumento duomenimis ir papildomo radiologo konsultacijos išvadomis, E. N. nustatyta krūtinės ląstos kairėje IV-V-VI šonkaulių lūžiai, kurie galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi, prieš atliekant rentgenogramą 2024 m. vasario 27 d. Šie sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl kaulų lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Taip pat užfiksuotos poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos kairėje, dešiniame žaste, dešinėje šlaunyje, galėjo būti padarytos kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi (paviršiais), neatmetama galimybė, kad įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 138 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šio tyčinio nusikaltimo objektas yra kito žmogaus somatinė ar psichinė sveikata nuo jo gyvybės pradžios iki mirties momento. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas ar neveikimas); 2) žalingi padariniai – nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. Nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas ir neveikimu, jeigu kaltininkas, turėdamas pareigą ir galimybę atitinkamai veikti, to nepadaro ir dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, jeigu nustatoma, kad dėl neteisėtų kaltininko veiksmų (sužalojimo ar susargdinimo) nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo (ilgesnį nei 10 dienų laikotarpį), bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teismas, įvertinęs šioje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu neturi pagrindo abejoti ir kurie gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka bei sutampa tarpusavyje ir vienas kitą papildo, konstatuoja, jog A. Š. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta bei nekelia jokių objektyvių abejonių.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. Š. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. vasario 18 d. jam būnant namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo daužymą į buto duris. Kai jas pravėrė, pamatė, kad už jų stovi kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto, su kuriuo praeityje yra buvęs ne vienas konfliktas dėl triukšmo, sklindančio iš jo buto. Pravėręs buto duris pamatė, kad kaimynas rankoje laiko teleskopinę lazdą, buvo agresyviai nusiteikęs jo atžvilgiu, kažko klausė. Kilus žodiniam konfliktui, jis sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu kaimynui į veido sritį, o pastarajam parkritus ant grindų, spyrė nukentėjusiajam kelis smūgius. Šie teismo aptarti kaltinamojo A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš esmės atitinka kitus byloje surinktus ir teismo įrodymais pripažintus duomenis bei jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis iš esmės patvirtino kaltinamojo A. Š. nurodytas esmines aplinkybes dėl prieš jį panaudoto fizinio smurto, t. y. jog tarp šių proceso dalyvių kaltinime inkriminuotu laiku ir vietoje įvyko žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamasis kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam į kairės pusės veido sritį, o E. N. nukritus, A. Š. ne mažiau kaip penkis kartus kojomis spyrė nukentėjusiajam į kūno kairės pusės sritį. Be kita ko, aplinkybę dėl kaltinamojo panaudoto smurto nukentėjusiojo atžvilgiu (smūgio sudavimo į veido sritį, parkritusio asmens spardymo) patvirtina ir tiesiogiai konfliktą mačiusi liudytoja B. P., o kad nukentėjusysis E. N. buvo sužalotas, patvirtina ir liudytoja L. U.. Galiausiai, nukentėjusiajam E. N. padarytus konkrečius sužalojimus ir jų mastą, kurie buvo nulemti kaltinamojo A. Š. tyčinių ir aktyvių veiksmų, patvirtina objektyvus ir jokių abejonių nekeliantis įrodymas – (duomenys neskelbtini) specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuris detalizuotas šiame teismo baudžiamajame įsakyme.

Taigi, įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad A. Š. nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, t. y. kaltinime inkriminuotu laiku ir vietoje, konflikto metu, tyčia kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam E. N. į kairės pusės veido sritį, o šiam nukritus, ne mažiau kaip penkis kartus kojomis spyrė nukentėjusiajam į kūno kairės pusės sritį, tokiu būdu padarydamas E. N. krūtinės ląstos kairėje IV-V-VI šonkaulių lūžius, poodines kraujosruvas krūtinės ląstos kairėje, dešiniame žaste, dešinėje šlaunyje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Minėtos, teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad A. Š. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, o asmens kaltė įrodyta visiškai.

Teismas, atsižvelgęs į šios baudžiamosios bylos duomenis, taip pat nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. Š. pareiškė, kad sutinka su tuo, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu bei kitais baudžiamojoje byloje spręstinais klausimais. Be kita ko, ikiteisminio tyrimo metu apie prokurorės sprendimą kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu buvo informuotas ir nukentėjusysis E. N., kuris informavo, jog dėl šio sprendimo neprieštarauja ir jo neskųs.

Dėl skirtinos bausmės

Įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą numato šias alternatyvias bausmes – laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę A. Š. vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas aplinkybes.

A. Š. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis A. Š. iki šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamo įvykio buvo teistas penkis kartus, taip pat trauktas ir administracinėn atsakomybėn. Kaltinamasis nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini). Byloje negauta duomenų, kad asmuo gydytųsi nuo psichikos ir (ar) priklausomybės ligų. A. Š. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad asmuo prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį bei realiai sukeltus padarinius, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta A. Š. už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus prokurorės siūlomą 75 parų arešto bausmę, kuri parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo. Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina arešto bausmė yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką asmens elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų.

Kadangi ši baudžiamoji byla baigiama priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną arešto bausmę A. Š. sumažinant vienu trečdaliu ir skiriant galutinę bausmę – 50 parų areštą.

Įvertinus tai, kad A. Š. yra gana jauno amžiaus, taip pat sukūręs šeimą bei auginantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu dirbantis, atlygino padarytą žalą bei nukentėjusysis pretenzijų neturi, be kita ko, tam tikros įtakos kaltinamojo nusikalstamiems veiksmams turėjo ir nukentėjusiojo veiksmai, vertintina, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas pasitikėti A. Š. ir atidėti jam paskirtos arešto bausmės vykdymą, nustatant prokurorės prašomą keturių mėnesių terminą be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį 1) neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu arba gydymusi, 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 3) toliau dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Dėl civilinių ieškinių

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. N. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį dėl 224,40 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu E. N. atsisakė savo pareikšto civilinio ieškinio bei pretenzijų kaltinamajam A. Š. neturi, be kita ko, kaltinamasis dar iki prokurorės pareiškimo gavimo teisme atlygino ir (duomenys neskelbtini) patirtą 224,40 Eur turtinę žalą.

BPK 107 straipsnyje nurodyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis dar ikiteisminio tyrimo metu atsisakė savo pareikšto civilinio ieškinio, o (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys yra atlygintas pilna apimtimi, todėl bylos procesas dėl pareikštų civilinių ieškinių nutrauktinas.

Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus, panaikintina.

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo, informacijos apie daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra, taip pat nėra proceso išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. Š. (A. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. Š. 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, A. Š. paskirtos 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nustatyti jam pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 7 ir 8 punktuose – neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu arba gydymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; toliau dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

A. Š. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Nutraukti procesą dėl civilinių ieškovų (duomenys neskelbtini) ir E. N. ikiteisminio tyrimo metu pareikštų civilinių ieškinių.

1) atvykti į probacijos tarnybą ((duomenys neskelbtini)) per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) Jeigu nuteistoji neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, ji turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu ar kitais šiame procesiniame sprendime išspręstais klausimais, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

2. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

3. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.