Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei D. M., trečiajam suinteresuotam asmeniui I. B.,

atsakovui S. B. (S. B.) posėdyje nedalyvaujant (apie bylos nagrinėjimą informuotas tinkamai),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui S. B., trečiasis suinteresuotas asmuo I. B., dėl neterminuotos tėvo valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė į bylą papildomai pateikė 2019 m. spalio 26 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktą, sveikatos priežiūros įstaigos dokumentus apie nepilnamečio sveikatos būklę, nepilnamečio mokymo ir ugdymo įstaigos pažymą. Posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus.

Tretysis suinteresuotas asmuo nepilnamečio globėja I. B. posėdžio metu paaiškino, kad anūką augina nuo (duomenys neskelbtini) amžiaus, t. y. nuo to laiko, kai mirė vaiko motina. Kurį laiką vaiko tėvas atsakovas S. B. gyveno kartu, vėliau sukūrė santykius su moterimi ir nuo to laiko gyvena savo atskirą gyvenimą. Paaiškino, kad atsakovas yra jos sūnus, kuris yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos dirbti į Jungtinę Karalystę ir artimiausiu metu neplanuoja grįžti. Negrįžta ir didžiosioms metų šventėms. Nurodė, kad atsakovas vaikui priteisto išlaikymo neteikia, yra pervedęs tik 50 Eur. I. B. su atsakovu (savo sūnumi) kalbasi telefonu kartą į 1–2 mėnesius, atsakovas teiraujasi tiek apie ją, teik apie savo sūnų. Nurodė, kad nepilnametis A. B. pas tėvą, kuris išvyko 2016 metais, svečiavosi vieną kartą, tuomet tėvas nupirko vaikui drabužių. Atsakovas tuomet paprašė, kad vaiko globėja jam pervestų pinigų vaikui išlaikyti, I. B. pervedė 180 Eur. Globėjos pajamas sudaro 234 eur dydžio pensija, darbo užmokestis dirbant valytojos darbą, globos pinigai, iš šių lėšų globėja (rūpintoja) pilnai patenkina globotinio (rūpintinio) poreikius. Paaiškino, kad jos ir anūko santykiai artimi, šilti. Anūkas mokosi (duomenys neskelbtini), po mokyklos baigimo ketina likti Lietuvoje, dirbti, rūpintis senele. Nurodė, kad vaikas norėtų nuvykti į Jungtinę Karalystę aplankyti ten gyvenančio pusbrolio, susitikti su tėvu. Ankstesnės vaiko kelionės išlaidas į Jungtinę Karalystę padengė ir dabar padengtų I. B.

Ieškinys atsakovui išsiųstas ir įteiktas jo gyvenamosios vietos Jungtinėje Karalystėje adresu, remiantis 2007 m. lapkričio 13 d. EP ir Tarybos Reglamento dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo byloje nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 str., Vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 str.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Nepilnamečio A. B. motina M. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. T. I, psl. 8, 10). Vaiko tėvui S. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-378-1044/2018 laikinai apribota tėvo valdžia. Šiame sprendime teismas konstatavo, kad atsakovas gyvendamas Lietuvoje nesirūpino vaiku, nesidomėjo jo ugdymu, sveikatos priežiūra, neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, piktnaudžiavo alkoholiu, dažnai namuose konfliktavo su sugyventine, dėl ko būdavo kviečiami policijos pareigūnai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 30-565 S. B. šeima įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (el. b. T. I, psl. 23-29).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. B. nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. mokosi (duomenys neskelbtini), šiuo metu mokosi II gimnazijos klasėje. Mokyklos rašte nurodoma, kad mokinys su mokytojais ir kitais mokyklos darbuotojais bendrauja pagarbiai, klasėje jaučiasi gerai, su klasės mokiniais yra draugiškas. Mokyklą lanko prastai, per 2019 m. rugsėjo-spalio mėnesius praleido 119 pamokų be pateisinamos priežasties (el. b. T. I, psl. 138). Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte 2019 m. spalio 26 d. Nr. 1GVA-505 nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) papasakojo, kad su tėvu gyventi Anglijoje nenorėtų, jam nelabai patinka tėčio sugyventinė, o su tėvu nori palaikyti ryšį. Ir rūpintoja, ir (duomenys neskelbtini) pasisakė, kad juos sieja artimas ryšys, tarpusavio pagarba, pasitikėjimas. Vaikas jaučiasi saugus senelės namuose, yra tikras, kad senelė jį myli (el. b. T. I, psl. 139-141).

Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas 2016 m. išvyko iš Lietuvos ir iki šiol gyvena Jungtinėje Karalystėje. Leistinais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas yra teistas, per vienerius metus nėra baustas administracine tvarka. Sodros duomenimis, atsakovas Lietuvoje nedirba (el. b. T. I, psl. 11-14, 31-33). Remiantis Antstolių informacinės sistemos 2019 m. rugpjūčio 6 d. duomenimis, atsakovo, kaip skolininko, atžvilgiu Lietuvos Respublikoje vykdomas išieškojimas 35-iose vykdomosiose bylose, išieškotojai – valstybės institucijos, savivaldybės įmonė, privatūs juridiniai asmenys (el. b. T. I, psl. 34-107).

Remiantis Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenimis nenustatyta, kad atsakovas būtų kreipęsis į teismą dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą. Tėvai, kuriems laikinai apribota tėvų valdžia, gali kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir susigrąžinti vaiką į savo šeimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovui ieškinys dėl jo tėvo valdžios neterminuoto apribojimo tinkamai įteiktas 2019 m. rugsėjo 19 d. (el. bylos popierinis priedas, l. 5-8, el. b. T. I, psl. 142), tačiau iki teismo posėdžio, vykusio 2019 m. lapkričio 18 d., atsakovas neteikė atsikirtimų į ieškinį, nesidomėjo bylos eiga, tokiu būdu išreiškė abejingumą bylos baigtimi.

Konstatuotina, kad atsakovas nerodo realių pastangų susigrąžinti vaiką į savo šeimą, vaikas ir toliau auga rūpintojos šeimoje.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus teisinius kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovo S. B. elgesys atitinka keletą tėvų valdžiai apriboti būtinų sąlygų, t. y. vengimą atlikti savo pareigas (CK 3.180 str. 1 d. 1 p.) ir nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 str. 1 d. 5 p.), o atsakovo kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. pagal bylos duomenis atsakovas nuo 2016 m. iš esmės gyvena ir dirba ne Lietuvos Respublikoje, bet kitoje užsienio valstybėje, skyrium nuo sūnaus, neužtikrina sūnaus sveikatos priežiūros, saugių gyvenimo ir vystymosi sąlygų, neprižiūri ir neaugina, neteikia išlaikymo. Ta aplinkybė, kad atsakovas reguliariai skambina globėjai (rūpintojai) ir teiraujasi apie ją ir savo sūnų, nelaikytina pakankama, kad būtų galima pripažinti, kad atsakovas tėvo valdžią savo sūnaus atžvilgiu įgyvendina tinkamai.

Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą ieškinį tenkinti ir neterminuotai apriboti atsakovo valdžią jo sūnaus atžvilgiu.

Proceso dalyviams išaiškintina, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (CK 3.181 straipsnio 3, 4 dalys). Ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.182 straipsnio 3 dalis).

Bylose dėl tėvų valdžios apribojimo šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 14 p.). Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 8,24 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina aukščiau nurodyta suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 ir 406 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią S. B. (S. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. B. (A. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 8,24 Eur (aštuonis eurus dvidešimt keturis ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, arba sąskaitą Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią banke SEB bankas, AB, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.