Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Kristina Imbrasienė, sekretoriaujant Agnei Juškaitei, dalyvaujant ieškovei Kauno apygardos prokuratūros prokurorei L. B., trečiajam asmeniui U. P., institucijos duodančios išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei G. P., nedalyvaujant atsakovui G. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Kauno apygardos prokuratūros prokurorės ieškinį atsakovui G. S. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, globėjo skyrimo, išlaikymo lėšų vaikui priteisimo, trečiasis asmuo U. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str.). Būtent šių pareigų atsakovas nevykdo.

CK 3.180 str. 1 d. numato, kad kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaiku teismas gali priimti sprendimą dėl tėvų valdžios apribojimo. To paties straipsnio antra dalis numato, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios priemonės turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus, t. y. šių priemonių taikymą teismas pripažįsta išimtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Pažymėtina, kad teismas spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek CK 3.3 str. 1 d., tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. Taip pat pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo būdai – laikinai ar neterminuotai – nėra tolygūs. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra gerokai griežtesnė sankcija, o laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir nustatomas konkrečiam laikui turint vilties, kad tėvai pasitaisys ir vėliau galės tinkamai auklėti savo vaikus.

Iš ieškovės, trečiojo asmens paaiškinimų ir byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad atsakovas G. S. dėl savo kaltės, t. y. pasirinkto gyvenimo būdo, alkoholio vartojimo, vaiko neaugina, materialiai neremia, jo auklėjimu, vystymusi nesidomi, nesudarė, nesudaro ir nesistengia sudaryti tinkamų buities ir gyvenimo sąlygų. Tai, kad atsakovas abejingas savo kaip tėvo pareigoms ir nenori auginti savo sūnaus patvirtina ir tai, jog atsakovas į gautą ieškinį išvis nereagavo, jokių žingsnių susigrąžinti vaiką nedarė, jo nė karto laikinojoje globoje neaplankė. Akivaizdu, kad tėvas nuo savo pareigų vykdymo yra visiškai nusišalinęs, visiškai abejingas savo vaiko likimui, jo neketina auginti, o ir neturi tam sąlygų – neturi pastovios gyvenamosios vietos, legalaus pajamų šaltinio. Atsakovas buvo surastas tik paskelbus jo paiešką per policiją. Atsakovui grįžus iš įkalinimo įstaigos jam socialinių paslaugų teikti nebuvo galimybių, kadangi jis pastovios gyvenamosios vietos neturėjo, su vaiko teisių apsaugos specialistais nebendradarbiavo. Teismo vertinimu bylos duomenys leidžia nustatyti, kad atsakovas nesugeba ir nenori tinkamai pasirūpinti vaiku ir sutiktina su Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kad atsakovo pareiškimas Vaiko teisių apsaugos skyriuje pačiam auginti sūnų buvo tik deklaratyvus. Atsakovas savo vaiku ne tik, kad nesirūpina ir neišlaiko, jo gyvenimu, ugdymu, pasiekimais nesidomi, bet ir jo pasirinktas gyvenimo būdas rodo, kad vaikui nesaugu būtų augti su atsakovu. Iš bylos duomenų matyti, kad dar iki patekimo į įkalinimo įstaigą atsakovas vaiko akivaizdoje girtavo, smurtavo prieš vaiko motiną, vartojo necenzūrinis žodžius. Atsakovas ne kartą teistas už tyčinius, smurtinius nusikaltimus. Pažymėtina, kad nusikaltimai padaryti jau po vaiko gimimo. Todėl dėl paties atsakovo kaltės tarp jo ir vaiko nėra artimo emocinio psichologinio ryšio, vaikas bijo tėvo. Visi pirmiau išdėstyti faktai akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovas G. S. sistemingai darydamas tyčinius nusikaltimus, veikė priešingai savo vaiko interesams, veda parazitinį gyvenimo būdą, piktnaudžiauja tėvo valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas galėtų ir norėtų pakeisti gyvenimo būdą, jo pasirinktas gyvenimo būdas tęsiasi jau gana ilgai, be to, atsakovo dažnas nusikalstamų veikų darymas, laisvės atėmimo bausmės taikymas daro vaikui ne tik materialinę bet ir moralinę, psichologinę žalą, kas gali pakenkti jo vystymuisi ir elgesiui. Teismo pareiga, vadovaujantis įstatymu, ginti vaikų interesus. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 str.) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas ir žalojamas, bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Daug svarbiau yra užkirsti kelią vaiko teises ir interesus pažeidžiantiems veiksmams, nei kovoti su tokių veiksmų padariniais. Todėl teismo nuomone, nagrinėjamu atveju vaiko interesus geriausiai atitiktų neterminuotas tėvo valdžios apribojimas. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, į tai kad G. S. nepadarė išvadų dėl pareigos rūpintis vaiku, jį auklėti, nesudarė ir nesistengia sudaryti vaikui tinkamų gyvenimo ir vystymosi sąlygų, nevykdė vaiko teisės visapusiškai ir harmoningai vystytis bei augti ir nėra duomenų, kad atsakovo elgesys galėtų pasikeisti, teismas, vaiko interesais, nusprendžia apriboti tėvų valdžią G. S. į vaiką L. S., gim. 2007-06-19, neterminuotai (CK 3.180 str. 2 d.).

Apribojus atsakovui neterminuotai tėvo valdžią į sūnų L. S., jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.). Išaiškintina, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus patys (CK 3.181 str.).

Dėl nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, globėjo paskyrimo.

Be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) (CK 3.256 str.). CK 3.183 str. 4 d. numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu skiria vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą. L. S. motina mirusi, o tėvui G. S. neterminuotai apribojus tėvo valdžią į jį, jis neturi galimybių grįžti į šeimą, todėl G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) panaikintina Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-11 įsakymu Nr. A-4610 nustatyta laikinoji globa ir nustatytina nuolatinė globa (CK 3.251 str. 1 d., 3.257 str.). L. S. globoja jo vyresnioji sesuo U. P., a. k. (duomenys neskelbtini) kuri yra paskirta laikinąja L. S. globėja (13 b. l.). Ieškovė prašo U. P. paskirti nuolatine L. S. globėja, su ja nustatyti vaiko globos ir gyvenamąją vietą. Ieškovė nurodė, kad berniukas prisirišęs prie sesers, pati U. P. sutinka ir toliau globoti savo broliuką. Vaikų gerovės centras „Pastogė“ atliko išsamų, visapusišką ir profesionalų darbą, siekiant patikrinti U. P. tinkamumo tapti nuolatine globėja aplinkybes ir 2014-04-02 pateikė teigiamą išvadą (5 b. l.). Iš bylos duomenų matyti, kad U. P. sutinka būti L. S. nuolatine globėja (40 b. l.). Savo sutikimą ji dar kartą patvirtino ir teismo posėdžio metu. U. P. netekėjusi, gyvena kartu su gyvenimo draugu S. P., kuris sutinka, jog kartu su jais gyventų U. P. brolis L. S. (52 b. l.). U. P. teigimu, jos gyvenimo draugas su broliu Laimiu gerai sutaria, jokių bendravimo problemų nekyla. Šeima gyvena nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), U. P. dirba, gauna stabilias pajamas (45 b. l.), neteista, administracine tvarka nebausta (46 b. l.). Jos sveikata leidžia jai atlikti globėjos pareigas (48 b. l.). Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje U. P. skyrimui vaiko nuolatine globėja pritaria (75 b. l.). Vaikų gerovės centro „Pastogė“ socialiniai darbuotojai patikrino U. P. tinkamumą būti savo brolio L. S. globėja ir įvertino teigiamai (42-44 b. l.). L. S. taip pat sutinka, kad jį nuolat globotų vyresnioji sesuo U. P. (13 b. l.). Kitų asmenų, norinčių globoti vaiką, nėra. CK 3.164 str. 1 d. numato, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, o sprendžiant klausimą dėl globėjo (rūpintojo) paskyrimo, į vaiko norus turi būti atsižvelgiama išskirtinai. Nepilnametis L. S. išreiškė norą, kad jį nuolat globotų sesuo U. P.. Teismas nenustatė duomenų, kad globa U. P. šeimoje prieštarautų vaiko interesams. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad tarp brolio ir sesrs artimas emocinis ryšys, sesers šeimoje vaikui bus suteiktos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos, vaikas bus tinkamai prižiūrimas, sudarytos tinkamos vystimosi ir ugdymo sąlygos. Bylos duomenys rodo, kad vaiko globėja parinkta nepažeidžiant CK 3.268 str. reikalavimų. Teismas nenustatė aplinkybių, numatytų CK 3.269 str., kurios neleistų trečiąjį asmenį U. P. skirti globėja. Pažymėtina, kad vaiko globa (rūpyba) šeimoje geriausiai atitinka vaiko interesus. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, remiantis byloje esančiais įrodymais, šalių paaiškinimais, L. S. nuolatine globėja skirtina U. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. P. K. g. 29, Kaune, globėjos gyvenamojoje vietoje nustatoma globos ir L. S. gyvenamoji vieta (CPK 407 str., CK 3.251 str. 1 d., 3.256 str., 3.259 str., 3.264 str. 3 d., 3.265 str. 1 d.).

Globėjai išaiškintina, kad globėja privalo: užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką, sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais; bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir savivaldos institucijomis; palaikyti ryšius su artimais vaiko giminaičiais, informuoti juos, jei jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, mokymąsi, sveikatą ir kitą; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą, polinkius; rengti savarankiškam gyvenimui, darbui šeimoje, visuomenėje ir valstybėje. Išaiškintina, kad globėja yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Globėja turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.271 str., 3.272 str.). Globojamo vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėja uzufrukto teise ir tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.275 str., 3.185 str.).

Dėl išlaikymo priteisimo ir išlaikymo lėšų tvarkytojo paskyrimo.

Apribojus tėvų valdžią, atsakovui išlieka pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką (CK 3.195 str.). Tėvų pareiga yra išlaikyti materialiai savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaiko vystymuisi sąlygas (CK 3.192 str.). Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą sūnui L. S. po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį, įrodymų apie savo turtinę padėtį nepateikė, prašomos priteisti sumos dydžio neginčijo. Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovas savo sūnaus materialiai neišlaikė ir neišlaiko. Atsakovas yra sveikas (priešingų įrodymų nepateikta), darbingo amžiaus ir privalo teikti vaikui išlaikymą, kuris tenkintų bent minimalius vaiko poreikius, todėl teismas iš atsakovo G. S. priteisia išlaikymą L. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-08-12 (ieškinio padavimo dienos) iki jo pilnametystės. L. S. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama jo įstatyminė atstovė U. P. išimtinai vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., 3.202 str. 1 d., 3.275 str.).

Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 145 Lt žyminio mokesčio už tėvų valdžios apribojimą, 90 Lt žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą ir 6 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, iš viso 241 Lt (CPK 80 str., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p. , 92 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 - 270 str., 402 str., 406 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti G. S., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvų valdžią į vaiką L. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini)

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-11 įsakymu Nr. A-4610 L. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nustatytą laikinąją globą.

Nustatyti L. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą.

Paskirti L. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatine globėja U. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti L. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) globos ir gyvenamąją vietą globėjos U. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš G. S., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą L. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) (72,41 Eur) nuo 2014-08-12 (ieškinio padavimo dienos) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą priteisto išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Paskirti U. P., a. k. (duomenys neskelbtini) L. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Priteisti iš G. S., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 241 Lt (du šimtus keturiasdešimt vieną litą) (69,80 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.