- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-18
- Bylos Nr.
- N-62-803-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 50.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento Viešosios tvarkos skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 21 d. nutarimo D. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. G. už Vilniaus miesto tarybos 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr.1-998 patvirtintų Išorinės vaizdinės reklamos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 10.2 punkto reikalavimų pažeidimą, t. y. už tai, kad įrengė ant automobilio, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išorinę vaizdinę reklamą „Dinitrol ir kt.“, kuri nustatyta tvarka nesuderinta su Vilniaus miesto savivaldybe. Pažeidimas nustatytas 2009 m. rugsėjo 7 d., 19.04 val., Ukmergės g., Vilniuje. Nurodyta, kad atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 214¹ straipsnio 3 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija (toliau – ir Komisija), 2009 m. lapkričio 24 d. nutarimu už pažeidimą skyrė D. G. 900 litų baudą.
Šalies argumentai
D. G. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti nutarimą, nes inkriminuojamo pažeidimo nepadarė. Be to, Išorinės vaizdinės reklamos taisyklės nenumato reklamos įrengimo ir eksploatavimo ant transporto priemonių (3.2 p.). Dėl to komisija apskritai negalėjo priimto skundžiamo nutarimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 21 d. nutarimu D. G. skundą tenkino – panaikino Komisijos nutarimą ir bylą nutraukė. Teismas, remdamasis Taisyklių Bendrosiomis nuostatomis, 2, 3 punktais, automobilio nuotraukomis ir transporto priemonės registracijos liudijimu, konstatavo, kad transporto priemonė, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nėra viešojo keleivinio transporto priemonė, o krovininė transporto priemonė. Tai, kad techninės apžiūros galiojimas pasibaigęs, nereiškia, kad tokia transporto priemonė negali būti eksploatuojama. Įrengta reklama netrukdo transporto priemonei judėti. Transporto priemonė yra ne kokios nors kitos paskirties objektas, esantis savivaldybės teritorijoje. Tai, kad automobilis stovėjo, jo paskirties nekeičia. Be to, transporto priemonė D. G. vardu registruota tik 2009 m. spalio 10 d., o pažeidimas nustatytas 2009 m. rugsėjo 7 d. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kad iki 2009 m. spalio 10 d. D. G. buvo atsakingas už transporto priemonės eksploatavimą. Institucijos paaiškinimai Administracinei komisijai, kad tai D. G. ant transporto priemonės įrengė reklamą, paremti tik netiesioginiais įrodymais ir iš esmės yra tik subjektyvios prielaidos.
Apeliaciniu skundu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento Viešosios tvarkos skyrius prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimą ir palikti galioti Komisijos nutarimą. Remdamasi Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, Taisyklių 4.1, 4.5, 10.2 punktais, Institucija nurodo, kad D. G. laikytinas reklamos skleidėjų. Reklaminiai stendai buvo pritvirtinti ant automobilio, kaip atskiri įrenginiai ir pastatyti tam, kad skleistų reklamą. Jie su automobiliu nesudaro vientiso objekto. Asmuo šios reklamos nebuvo suderinęs su savivaldybe. Be to, D. G. kaltę padarius pažeidimą patvirtina tai, kad UAB „Vakarų antikoras“ transporto priemone faktiškai nedisponavo – ja naudojosi Vilniaus padalinyje dirbantys asmenys. D. G. Komisijos 2008 m. rugsėjo 10 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu už analogiško pažeidimo padarymą, be to, D. G. mobilusis telefonas, nurodytas protokole, atitinka www.antikoras.lt tinklalapyje esantį atsakingų asmenų telefoną, Vilniaus Dinitrol antikoroziniame centre, Ukmergės g. 292. Būtent ties šiuo pastatu užfiksuota išorinė reklama.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 214¹ straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už <...> savivaldybių tarybų patvirtintų išorinės reklamos įrengimo taisyklių nesilaikymą. D. G. administracinis kaltinimas pareikštas dėl to, kad jis pažeidė Taisyklių 10.2 punkto reikalavimus. Taisyklių 10.2 punktas įtvirtina, kad reklamos skleidėjas įgyja teisę įrengti reklamą Savivaldybės teritorijoje tik patikrinus ir patvirtinus reklamos įrengimo projektą kai: reklama įrengiama ne ant Savivaldybės objektų (Taisyklių 10.2.1 p.); ant viešojo keleivinio transporto priemonių (Taisyklių 10.2.2 p.).
Iš bylos medžiagos matyti, jog reklama yra įrengta ant krovininio automobilio, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir 2009 m. rugsėjo 7 d., 19.04 val. šis automobilis stovėjo Ukmergės gatvėje (b. l. 12-13). Pažymėtina, kad Taisyklių 3.2 punkte numatyta, kad Taisyklės nenustato reklamos įrengimo ir eksploatavimo ant transporto priemonių, išskyrus viešąjį keleivinį transportą. Šiuo atveju, reklaminis stendas įrengtas ant transporto priemonės, kuri nėra viešasis keleivinis transportas, todėl šiuo atveju turi būti remiamasi Taisyklių 3.2 punkte numatyta išimtimi. Byloje nepaneigta, jog reklamos stendas įrengtas ant transporto priemonės, kuri, nors ir neatlikta techninė apžiūra, gali būti naudojama pagal paskirtį. Vien tos aplinkybės, jog reklamos stendas su transporto priemone nėra sujungti neatsiejamai, nepakanka pripažinti, jog apeliantas, neturėdamas patvirtinto reklamos įrengimo projekto, įrengė reklamą ne ant Savivaldybės objekto. Pažymėtina, kad Taisyklėse apskritai nėra apibrėžta Savivaldybės objektų sąvoka. Esant tokiam teisiniam neapibrėžtumui yra sudaromos prielaidos nepagrįstai patraukti asmenis atsakomybėn (analogiškai Lietuvos vyriausiais administracinis teismas yra pasisakęs nutarime administracinėje byloje Nr. N62 – 855/ 2010). Išanalizavusi minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo teiseną D. G. atžvilgiu, tenkinti apeliacinio skundo jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Įvertinus priimamo procesinio sprendimo rūšį, dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su įrodymų dėl reklamą įrengusio asmens, vertinimu, nebepasisakytina, kadangi jie nebėra reikšmingi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento Viešosios tvarkos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 21 d. nutarimą D. G. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.