Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimo, kuriuo tenkintas A. K. prašymas ir jo atžvilgiu sutrumpintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutarimu skirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas;

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutarimu pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d., už tai, kad jis 2013 m. vasario 25 d., apie 20.20 val. Geležinkelio g., Vilniuje, vairavo automobilį AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas – 1,48 promilių, girtumas.

2013 m. lapkričio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas A. K. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimu šis terminas buvo sutrumpintas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal vieningai formuojamą teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, būtina vadovautis tomis pačiomis taisyklėmis kaip ir taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, kurios taikomos kaip išimtis, kai nustatomos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Tuo tarpu A. K. pateiktame prašyme jokios išskirtinės aplinkybės neįvardintos, o aplinkybės, kad praėjo pusė paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiko, naujų teisės pažeidimų nepadarymas, kursų išklausymas, apelianto teigimu, negali būti vertinamos kaip išimtinės.

Pažymima, kad A. K. yra linkęs vairuoti transporto priemones būdamas neblaivus, kadangi už tokio pobūdžio pažeidimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutarimu jis buvo nubaustas jau antrą kartą.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, yra įvykdytos visos ATPK 329 str. numatytos privalomosios sąlygoms, kurioms esant teismas gali sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pasiekti administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo – tikslai, nes pareiškėjo požiūris į nuobaudą ir jo elgesys nuobaudos vykdymo metu leidžia pagrįstai manyti, kad A. K. pasitaisė ir naujų administracinių teisės pažeidimų nebedarys.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 329 str. nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, <...>, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs iš Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės seka tai, jog paskyrusi nuobaudą institucija, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą.

Analizuojant bylos medžiagą matyti, kad A. K. prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones sutrumpinimo Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė praėjus pusei paskirtojo laiko, t.y. praėjus šešiems mėnesiams nuo administracinės nuobaudos paskyrimo. Administracinės nuobaudos vykdymo metu A. K. nepadarė naujų administracinių teisės pažeidimų (b. l. 29-30), išklausė keturių akademinių valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (b. l. 27), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitos priežiūros grupę neįrašytas (b. l. 28), sumokėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutarimu paskirtą 1100 (vieno tūkstančio vieno šimto) litų baudą. Nors iš šių aplinkybių matyti, kad A. K. atitinka visus ATPK 329 str. įtvirtintus formalius reikalavimus, tačiau, konkrečios situacijos aplinkybių atitikimas ATPK 329 str. nustatytoms aplinkybėms negali būti vien tik formalus.

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutarimo matyti, kad teismas, skirdamas A. K. administracinę nuobaudą, atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę – pastarasis baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, gailisi dėl jo padarymo, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta, ir skyrė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytą 1100 (vieno tūkstančio vieno šimto) litų baudą, artimą minimaliam minėto straipsnio sankcijoje numatytam baudos dydžiui, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams – nustatant minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Vilniaus miesto apylinkės teismo motyvus, kuriais remiantis A. K. buvo skirta administracinė nuobauda artima minimaliam jos dydžiui, numatytam ATPK 126 str. 1 d., sprendžia, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino trumpinimas nagrinėjamu atveju negalimas. Pažymėtina, kad 2013 m. balandžio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu A. K. nubaustas už vieną iš šiurkščiausių kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris kelia grėsmę tiek pačiam vairuotojui, tiek ir kitiems asmenims. Šiuo nutarimu buvo nustatyta ir tai, kad A. K. jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą padarė turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų. Šiuo atveju reikšminga ta aplinkybė, kad 2003 m. liepos 14 d. A. K. jau buvo baustas už analogiško teisės pažeidimo padarymą – transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo manymu, neleidžia taikyti ATPK 329 str. ir trumpinti pažeidėjui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino.

Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai, susiję su atitinkamos sankcijos – teisės vairuoti transporto priemones praradimu, siejami su darbu bei šeimos narių priežiūra, kurie buvo nurodyti A. K. prašyme sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, šiuo atveju nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, nes darydamas pažeidimą, pastarasis prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Laikytina, kad pažeidėjui ir jo šeimos nariams dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo sutrumpinti specialiosios teisės, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes sumažinus specialiosios teisės atėmimo terminą nebus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą: A. K. prašymo dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo netenkinti.

Nutarimas neskundžiamas.