Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo po­sėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl nuosavybės teisės gynimo pagal ieškovų D. K., R. Š., Z. S., A. B., A. M. ieškinį atsakovei I. P..

Teismas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Nuostatų 32 punktas numato kokius veiksmus turi atlikti matininkas nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu. Nuostatų 35 - 37 punktai numato kokius reikalavimus turi atitikti kadastro duomenų nustatymo metu sudaryti Žemės sklypų planai. Nuostatų 64 punktas numato kokie dokumentai komplektuojami nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje. Nuostatų 65 punktas numato, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui, o nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis. Nuostatų 67 punktas numato, kad tais atvejais kai žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina. Nuostatų 68 punktas numato, kad tuo atveju, kai patikrinimo metu nustatomos aplinkybės, trukdančios suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyrius nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą grąžina vykdytojui, raštu nurodęs trūkumus. Nuostatų 69 punktas numato, kad vykdytojas, pašalinęs trūkumus, pateikia nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą žemėtvarkos skyriui pakartotinai suderinti. Nuostatų 84 punktas numato, kad kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Nuostatų 84¹.1.1.2.3 punktas numato, kad teikiant kadastro tvarkytojui prašymą įrašyti ar pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis pateikiamas Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vadovo sprendimas dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo kai keičiasi suformuoto žemės sklypo plotas (išskyrus atvejus, nurodytus šių Nuostatų 21 punkte). Nuostatų 21 punkte numatyta, kad Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Nuostatų 84¹.1.3 punktas numato, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vadovo sprendimas nustatyti ar pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Dėl nustatytų aplinkybių teismas pripažįsta, kad ieškovai, turėdami nustatytus jų žemės sklypo kadastro duomenis, kuriuos patikrino ir jų teisingumą konstatavo įgaliota tą daryti institucija, įgijo teisę pateikti šiuos kadastro duomenis derinimui ir įregistravimui viešame registre. Tačiau Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatytą prašymą įrašyti nekilno­ja­mojo daikto kadastro duomenis į nekilnoja­mo­jo turto kadastrą turi pateikti visi nekilnojamojo daikto savininkai (Įstatymo 13 straipsnio 2 dalis). Todėl atsakovės nesutikimas pateikti tokį prašymą, pasireiškiantis jai nepasirašant žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktuose ir žemės sklypų planuose, užkerta tolesnį kelią ieškovams įgyvendinti savo teisę įregistruoti nustatytus kadastro duomenis. Šioje situacijoje ieškovai, turėdami Žemėtvarkos skyriaus patikrintą kadastro duomenų bylą ir Žemėtvarkos skyriaus išvadas patikrinimo aktuose, kad žemės sklypo ribos bei plotas nustatyti teisingai, neturi pareigos dar kartą tikslinti kadastrinius matavimus, kol anksčiau minėta administracine tvarka nėra konstatuota, kad Žemėtvarkos skyriaus patikrinimo rezultatai yra neteisingi ir kadastrinių matavimų metu žemės sklypo ribos bei plotas nustatyti neteisingai.

Sprendžiant kurios šalies interesus šioje kadastrinių matavimų procedūros stadijoje teismas turi ginti, būtina pažymėti ir tai, kad ieškovų siekis pateikti kadastro duomenų bylą įregistravimui Nekilnojamojo turto kadastre dar nereiškia, kad nustatyti kadastro duomenys savaime bus įregistruoti jeigu ieškinys bus patenkintas. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalis numato, kad išnagrinėjęs prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadas­trą ar juos pakeisti Kadastro tvarkytojas gali priimti vieną iš šių sprendimų: 1) prašymą tenkinti; 2) prašymą atmesti; 3) sprendimo priėmimą atidėti. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 88 punktas numato, kad Kadastro tvarkytojo darbuotojas, be kita ko, patikrina ar: dokumentas, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti, nėra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas; žemės sklypo planas teisės aktų nustatyta tvarka suderintas su žemėtvarkos skyriumi; nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir šių Nuostatų reikalavimus. Pagal Įstatymo 14 straipsnio 4 punktą, Kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnoja­mo­jo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka šio Įstatymo reikalavimų.

Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad kadastrinių duomenų registravimo klausimą turi spręsti Kadastro tvarky­to­jas, kurio kompetencijai ir priskirta priimti sprendimą, ar įregistruoti kadastrinius duomenis, ar ne. Pažymėtina, kad Kadastro tvarkytojas taip pat yra viešo administravimo subjektas, kurio sprendimus dėl kadastro duomenų įregistravimo ar atsisakymo tai daryti gali skųsti tiek atsakovė, tiek ieškovai. Todėl ieškiniu prašoma suteikti teisė ieškovams pateikti nustatytus kadastro duomenis derinimui ir įregistravimui be atsakovės sutikimo reiškia tik galimybės suteikimą tęsti pradėtų kadastrinių matavimų procedūrą, sudarant galimybę savo pareigas toliau atlikti atitinkamiems viešojo administravimo subjektams ir priimti tolesnius sprendimus dėl patikslintų kadastro duomenų įregistravimo. Be tai nereiškia, kad ieškinio patenkinimas savaime įpareigoja nurodytus viešojo administravimo subjektus įregistruoti nustatytus kadastro duomenis, jeigu atitinkami viešojo administravimo subjektai savo kompetencijos ribose nustatys, jog žemės sklypo ribos nustatytos neteisingai ir jų negalima pažymėti kadastro žemėlapyje, nepažeidžiant kitų žemės sklypų savininkų interesų. Tačiau atsakovė savo nesutikimu leisti ieškovams pateikti nustatytus kadastro duomenis derinimui ir įregistravimui nepagrįstai varžo ieškovų teises tęsti kadastrinių matavimų procedūras, nes sukuria situaciją kai ieškovai net negali pateikti kadastro duomenų atitinkamoms institucijoms įregistravimo klausimui spręsti, o Kadastro tvarky­to­jas neturi galimybės patikrinti kadastro duomenų bylos ir priimti sprendimą dėl jų įregistravimo savo kompetencijos ribose. Atsakovė, nesutikdama su ieškovų iniciatyva nustatytais kadastriniais duomenimis, tačiau pati kitų kadastrinių matavimų įstatymų nustatyta tvarka neinicijuodama, neskųsdama dėl atliktų kadastrinių matavimų jau priimtų Žemėtvarkos skyriaus sprendimų ir atliktų veiksmų ir taip užkirsdama kelią ieškovams tęsti procedūras, elgiasi nesąžiningai ir užkerta galimybę užbaigti kadastrinių matavimų procedūrą Kadastro tvarkytojo sprendimu, nors dėl susiklosčiusios padėties nėra jokios ieškovų kaltės. Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad ji, taip pat, kaip ieškovai nustatyta tvarka inicijavo kadastro duomenų nustatymą ir patikrinimą Žemėtvarkos skyriuje, taip pat gali nuginčyti Žemėtvarkos skyriaus sprendimus, kuriais pripažinta, kad žemės sklypo ribos ir plotas nustatyti teisingai. Tačiau atsakovė to nedaro, o savo atsisakymu pasirašyti tolesnei kadastrinių matavimų procedūros eigai būtinus dokumentus, tiesiog sukuria ieškovams situaciją, kurioje jokios tolesnės procedūros negali vykti ir ieškovai yra priversti reikšti šioje byloje nagrinėjamą ieškinį. Todėl pripažintina, kad atsakovė, neįrodžiusi, jog žemės sklypo ribos ir plotas nustatyti neteisingai, iš esmės ginčija pačią ieškovų, kaip bendraturčių teisę, susijusią su bendru daiktu, o ne šios teisės įgyvendinimo būdą ar sąlygas. Toks atsakovės elgesys neatitinka CK 4.75 straipsnio 1 dalies reikalavimų ieškoti bendraturčiams priimtiniausio jiems sprendimo būdo ir nesiekti savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Atsakovė, iš esmės vien tik dėl savo subjektyvaus įsitikinimo, kad kadastriniai matavimai atlikti neteisingai, trukdo ieškovams įgyvendinti savo teisę pateikti nustatytus kadastro duomenis derinti ir įregistruoti, todėl ieškovų ieškinio reikalavimas pripažintinas pagrįstu, nes teismas neturi pagrindo konstatuoti atsakovės teisių pažeidimo, jeigu ieškinys būtų patenkintas.

Nustačius, kad kadastrinių matavimų metu šalims priklausančio žemės sklypo ribos ir plotas nustatyti teisingai ir jų neginčija nei vienas gretimų sklypų savininkas, atsakovės nurodomi procedūriniai kadastrinių matavimų pažeidimai nelaikytini esminiais ir nesudaro pagrindo nesivadovauti nustatytais kadastro duomenimis. Atsakovės nurodomi procedūriniai kadastrinių matavimų pažeidimai nėra susiję su poreikiu tikslinti žemės sklypo ribas ar perskaičiuoti jo plotą, o kai kurie iš viso nėra įrodyti.

Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ji negavo kvietimo dalyvauti kadastriniuose matavimuose, neturi reikšmės sprendžiant ar teisingai nustatytos žemės sklypo ribos ir plotas, nes ji pati pripažino, kad ji dalyvavo kadastriniuose matavimuose. Tai reiškia, kad kvietimo negavimas nesutrukdė jai dalyvauti ženklinant žemės sklypo ribas ir jos teisių nesuvaržė. Be to, tiek ieškovės, tiek liudytoju apklaustas matininkas G. R. patvirtino, kad kvietimą į 2017-01-04 žemės klypo ribų ženklinimą atsakovei matininkas išsiuntė jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini), ir tai patvirtina AB „Lietuvos paštas“ priimtų siuntų iš UAB „Geoginta“ žiniaraštis, iš kurio matyti, kad kvietimas atsakovei buvo išsiųstas 2016-12-23 (2 t., b. l. 140-141). Tuo tarpu pažyma apie kitą deklaruotą jos gyvenamąją vietą, kuria remiasi atsakovė, patvirtina, kad kitą gyvenamąją vietą ji deklaravo daug vėliau (2018-11-13) nei buvo siunčiama kvietimas dalyvauti ženklinant žemės sklypo ribas (2 t., b. l. 45). Todėl pareigos siųsti kvietimą kitokiu adresu, nei tai buvo padaryta, matininkas neturėjo.

Vertinant kitus atsakovės nurodytus kadastrinių matavimų pažeidimus pripažintina, kad 2017-01-04 surašytų Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktų dėl 50664 kv. m. sklypo ir dėl 119220 kv. m. sklypo, 5 punkte UAB „Geoginta“ matininkas G. R. neteisingai nurodė, jog nepasirašę žemės sklypų savininkai ženklinime nedalyvavo (2 t., b. l. 66-69), nes pats teisme pripažino, kad atsakovė dalyvavo nustatant ir pažymint sklypo ribas. Tačiau toks neteisingas įrašas neturi jokios įtakos pačiam žemės sklypo ribų nustatymui ir pažymėjimui, nes, kaip minėta, žemės sklypo ribos nustatytos teisingai, o atsakovė dalyvavo atliekant šiuos veiksmus. Tuo tarpu tai, kad ieškovai šiuos aktus pasirašė, nors patys nedalyvavo ženklinant žemės sklypo ribas, neturi įtakos šių aktų teisėtumui ir galiojimui, nes jie sutinka su nustatytomis sklypo ribomis, o Nuostatuose nėra draudimo užsakovams pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, su kuriuo jie sutinka, vien dėl to, kad jie nedalyvavo paženklinant sklypo ribas.

Atsakovės nurodytų aplinkybių, kad jai nebuvo leista pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktuose ir nebuvo įrašytos jos pastabos dėl ribų nustatymo neteisingumo, atsakovė neįrodė. Byloje apklausti jos nurodyti liudytojai A. K. ir L. S. tokių aplinkybių nepatvirtino. Liudytojas A. K. nurodė, kad nepamena, ar atsakovė reiškė kokias nors pastabas matininkui, ar prašė leisti pasirašyti jai aktuose. Tuo tarpu liudytojas L. S. patvirtino, kad matininkas kvietė atsakovę pasirašyti aktuose, bet ji sakė, kad nepasirašys, o kodėl nepasirašys nesakė. Apklaustas liudytoju matininkas G. R. patvirtino, kad atsakovei siūlė pasirašyti Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktuose, bet ji pati jų net nežiūrėjo, nenorėjo pasirašyti, neprašė duoti pasirašyti ir nereiškė jokių konkrečių pastabų bei neprašė jų įrašyti. Jis patvirtino, kad iš atsakovės pusės buvo bendras priešiškumas prieš visą ribų paženklinimo ir matavimų procedūrą, o ne konkrečios pastabos dėl konkrečios ribos. Liudytojas nurodė, kad atsakovė reiškė tik bendro pobūdžio pretenziją, kad žemės turėtų būti daugiau, tačiau jis vadovavosi turimais teritorijų planavimo dokumentais ir gretimų žemės sklypų ribomis, todėl kitokios žemės sklypo ribos negalėjo būti nustatytos pagal atsakovės norą. Atsižvelgiant į tokius liudytojų parodymus teismas konstatuoja, kad atsakovė neįrodė, jog Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktų jai nebuvo leista pasirašyti ar įrašyti juose savo pastabas, nes ji pati šia teise nesinaudojo ir nenurodė konkrečių savo atsisakymo pasirašyti priežasčių. Nors tokiu atveju matininkas, pagal tuo metu galiojusių 2002 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 29.8.5 punktą, turėjo akte nurodyti atsakovės pastabas ir atsisakymo pasirašyti motyvus bei pats pasirašyti, tačiau tai, kad jis to nepadarė neturi reikšmės sprendžiant, ar teisingai yra nustatytos žemės sklypo ribos ir plotas, nes tam neprieštaravo gretimų žemės sklypų savininkai, o Žemėtvarkos skyriaus patikrinimo aktuose nustatyta, kad žemės sklypo ribos ir plotas nustatyti teisingai bei atitinka teritorijų planavimo dokumentus.

Atsakovės argumentas, kad buvo pažeistas Nuostatų 32.1.1.3 punktas dėl to, kad matininkas neišsiuntė jai žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto kopijų ir žemės sklypo planų fragmentų, nors įrašė ją kaip nedalyvavusią sklypo ribų ženklinime, nesudaro pagrindo konstatuoti esminį jos teisių pažeidimą, nes tai neturėjo įtakos žemės sklypo ribų nustatymo ir pažymėjimo teisingumui, o šiuos dokumentus jai pasirašyti ne kartą siūlė ieškovės. Be to, šiuos dokumentus atsakovė taip pat gavo kartu su ieškiniu, tačiau jokių konkrečių pastabų ar įrodymų, kad žemės sklypo ribos nustatytos neteisingai atsakovė nepateikė ir šioje byloje.

Atsižvelgdamas į atsakovės argumentus dėl pareikšto ieškinio, teismas konstatuoja, kad atsakovė prašo atmesti ieškinį ir įpareigoti matininką G. R. iš naujo atlikti kadastrinius matavimus remdamasi tik formaliais ir esminės reikšmės žemės sklypo ribų nustatyto teisingumui neturinčiais argumentais, bet ji nepateikė jokių įrodymų, kad žemės sklypo ribos ar plotas turėtų būti kitokie, taip pat nenuginčijo Žemėtvarkos skyriaus 2018-03-27 žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktų Nr. 04KAM-15969 ir Nr. 04KAM-15971, kuriais konstatuota, kad žemės sklypų ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams nustatyta teisingai, žemės sklypų plotas nustatytas teisingai, žemės sklypų kadastro duomenų forma užpildyta teisingai, žemės sklypo vertės apskaičiuotos teisingai ir žemės sklypų kadastro duomenų byla parengta ir sukomplektuota teisingai. Taigi, atsakovė siekia labai formalaus teismo sprendimo - dėl neesminių, formalių pažeidimų atmesti ieškinį ir įpareigoti matininką iš naujo atlikti kadastrinių matavimų procedūrą, nors nėra jokių įrodymų, kad atliktų kadastrinių matavimų rezultatai yra neteisingi, o Žemėtvarkos skyriaus sprendimas pripažinti šiuos rezultatus teisingais yra nepagrįstas. Tačiau tokiu formaliu pagrindu, kuriuo remiasi atsakovė, grindžiamas teisingumas nėra tikrasis teisingumas, kurio siekiama sprendžiant ginčą teisme. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus, kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai, 2013 m. liepos 3 d. sprendimas).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad formaliai nevisiškai tinkamas nagrinėjamų žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktų užpildymas negali būti pagrindas užkirsti kelią ieškovams tęsti kadastrinių matavimų procedūrą, kai nėra jokių duomenų, kad žemės sklypo ribos būtų buvę nustatytos neteisingai ir šios procedūros tęsimas galėtų kaip nors pažeisti atsakovės teises. Teisėje pripažįstamas turinio viršenybės prieš formą principas ir tikrojo, o ne formalaus teisingumo įvykdymas, todėl atsakovės nurodomi formalūs žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktų trūkumai nesudaro pagrindo atmesti ieškinį ir atsisakyti ginti pažeidžiamas ieškovų teises. Todėl ieškovų ieškinys tenkintinas.

Ieškovai prašo priteisti 100 Eur bylinėjimosi išlaidų už kadastrinius matavimus ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, iš kurių matyti, kad iš viso ieškovė Z. S. už kadastrinius matavimus sumokėjo 600 Eur (1 t., b. l. 20-23). Šiuo atveju iš atsakovės prašoma priteisti 1/6 dalį šių išlaidų, nes žemės sklypo savininkai yra šeši. Tačiau ši ieškovės Z. S. išlaidų dalis negalėti būti priteisiama iš atsakovės kaip bylinėjimosi išlaidos, nes jas ieškovė patyrė ne dėl šios bylos nagrinėjimo teisme. Šių išlaidų atsiradimas ir jų būtinumas nepriklauso nuo to, ar ieškovės teisė įregistruoti kadastrinius matavimus įgyvendinama teismo tvarka, ar ne teismo keliu. Akivaizdu, kad ir tuo atveju jeigu tarp šalių nebūtų kilęs ginčas dėl kadastrinių matavimų įregistravimo, ieškovė vis tiek būtų patyrusi šias išlaidas, nes kitaip negalėtų įgyvendinti savo teisės nusistatyti žemės sklypo ribas valstybinėje koordinačių sistemoje. Taigi, šios išlaidos susidarė dar iki šios bylos iškėlimo, jos nebuvo susijusios su šia byla ir atsirado ne dėl to, kad ginčą teko spręsti teisme. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, gali būti priskiriamos tik tokios išlaidos, kurių iš viso nebūtų, jeigu šalims netektų ginčo spręsti teisme. Tuo tarpu išlaidos, kurios neišvengiamai patiriamos dar net nesant teisminio ginčo, ir tokios, be kurių šalis savo teisių negalėtų realizuoti, net jeigu ginčo iš viso nereikėtų spręsti teisme, nelaikytinos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Todėl įvertinus tai, kad šių kadastrinių matavimų išlaidos buvo patirtos išimtinai ieškovų iniciatyva ir ieškovai neišvengiamai būtų jas patyrę, net jeigu ir nebūtų šios bylos teisme, jos negali būti pripažįstamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, ir negali būti priteisiamos iš atsakovės kaip bylinėjimosi išlaidos. Tuo tarpu svarstyti šių išlaidų priteisimą remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsniu, kuris įpareigoja bendraturčius proporcingai prisidėti prie įmokų už bendrą turtą mokėjimo, teismas neturi teisės, nes ginčo teisenoje bylos nagrinėjimo dalyką apibrėžia ieškinio reikalavimai (dalykas), kurių teismas negali viršyti savo nuožiūra. Todėl šioje byloje, atsižvelgiant į pareikšto ieškinio reikalavimus, teismas gali spręsti tik ieškovų prašymą priteisti 100 Eur už kadastrinius matavimus kaip bylinėjimosi išlaidas. Kadangi 100 Eur už kadastrinius matavimus nėra išlaidos, susijusios su šios bylos nagrinėjimu, tai ši prašymo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestina. Nesutarimus dėl visų bendraturčių prisidėjimo prie išlaidų už kadastrinius matavimus padengimo ieškovai turi teisę spręsti atskiru ieškiniu, jeigu tarp jų kyla nesutarimai.

Sprendžiant likusią prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas dalį pažymėtina, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovų prašomas priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro už ieškinio padavimą sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis (1 t., b. l. 25) ir 350 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 24). Pažymėtina, kad 350 Eur išlaidos advokatės pagalbai apmokėti, įvertinus tai, kad advokatė surašė ieškinį ir teikė patarimus ieškovams, neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatytų maksimalių dydžių, nes yra žymiai mažesnės nei būtų galima priteisti maksimalų leistiną bylinėjimosi išlaidų už ieškinio parengimą dydį. Todėl visos nurodytos išlaidos, kurių bendra suma 425 Eur (75 Eur + 350 Eur), priteistinos iš atsakovės I. P. ieškovei D. K., kuri yra šių išlaidų mokėtoja.

Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš atsakovės, nes ieškinys patenkintas, o atsakovė nėra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 28,53 Eur sumą. Tačiau priteisiant šias išlaidas iš atsakovės teismas atsižvelgia į atsakovės 2018-12-05 prašyme dėl šaukimų įteikimo išdėstytus argumentus ir šias išlaidas sumažina. Savo prašyme atsakovė pagrįstai nurodė, kad šaukimai į pirmąjį teismo posėdį jai buvo nepagrįstai siųsti du kartus registruota pašto siunta, nors atsiliepime ji buvo išreiškusi valią dokumentus gauti kitu būdu – per EPP sistemą (2 t., b. l. 24-26). Todėl šios išlaidos, kurios sudaro 3,62 Eur (1,81 Eur siuntos kaina x 2 šaukimai), susidarė ne dėl atsakovės kaltės ir nepriteistinos iš atsakovės. Taigi, iš atsakovės valstybei priteistinos tik 24,91 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (28,53 Eur - 3,62 Eur).

Minėtame atsakovės 2018-12-05 prašyme dėl šaukimų įteikimo nurodyti argumentai, kad teismas, kviesdamas atvykti į posėdį ieškovės D. K. atstovę advokatę Dianą Vaitkevičienę, padidino bylinėjimosi išlaidas, nes ieškinyje buvo nurodyta, jog ieškovų interesų advokatas neatstovaus, yra nepagrįsti. Ieškovės D. K. atstovei advokatei Dianai Vaitkevičienei šaukimas į teismo posėdį 2018-11-30 buvo išsiųstas ne registruotu paštu, o elektroninėmis ryšių priemonėmis (per EPP), todėl tai bylinėjimosi išlaidų šioje byloje nepadidino.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Leisti ieškovams D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) Z. S., a. k. (duomenys neskelbtini) A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriui žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylas derinimui, o VĮ „Registrų centrui“ – įregistravimui, pagal UAB „Geoginta“ 2017-01-04 parengtus žemės sklypų, kurių plotas 5,0664 ha ir 11,9220 ha, planus be bendraturtės I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) parašo (sutikimo).

Priteisti iš atsakovės I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 425 Eur (keturis šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei D. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 24,91 Eur (dvidešimt keturis eurus 91 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant Valsty­bi­nei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Res­pub­­likos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenka­mą­ją sąskaitą į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.