Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos atstovaujamos Valstybės įmonės Turto bankas pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo- statinių valdymo nuosavybės teisės fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo- Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka nustatyta tvarka pranešus pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

Iš pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad statiniai: butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/8 dalis negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra įregistruoti nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise.(2023-12-29, VĮ registrų centro išrašo pažyma).

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija (Pažyma Nr. (3.7E)-V8E, 2022-04-12) bei (duomenys neskelbtini) seniūnija (Pažyma Nr. (1.7)R3-45, 2022-03-21) informavo, kad šio namo statytojas buvusi (duomenys neskelbtini). Minėto namo: (duomenys neskelbtini) iki mirties ((duomenys neskelbtini)) gyveno pil. F. A.. Nekilnojamojo turto registro duomenimis kiti butai šiame name buvo privatizuoti 1993 metais pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374 (1991-05-28). Pareiškėjo nurodytas nekilnojamasis turtas nebuvo privatizuotas įstatymo nustatyta tvarka. Šis nekilnojamasis turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/8 dalis negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta tvarka taip pat nebuvo perduotas savivaldybei.

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas- Lietuvos Respublika, nuosavybės teise valdo šį nekilnojamąjį turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/8 dalį negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, pareiškėjas negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (LR CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 95 str. ( 1994 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. I-459 redakcija galiojusi iki 2001-07-01) buvo nustatyta, kad viešąją nuosavybę sudaro valstybės nuosavybė ir savivaldybių nuosavybė. 1994-12-20 įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn ir šio įstatymo įgyvendinimo įstatymas nustatė dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką. Šių įstatymų vykdymo tvarką detalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos: (1995-09-20). Pagal šiuos teisės aktus nekilnojamas turtas savivaldybių nuosavybėn galėjo būti perduotas pagal perdavimo-priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos įgaliotų asmenų bei savivaldybių atstovų bei turėjo būti įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu šių teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjo nurodytas turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/8 dalis negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo perduoti Kaišiadorių rajono savivaldybei nurodytų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pagal 1964 metų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 97-98 straipsniai (1994-05-17 įstatymo Nr. I-459 redakcija, galiojusi iki 2001-07-01) nustatė, kad valstybei priklauso visi šiuose straipsniuose nurodytas viešosios nuosavybės teisės subjektai. Valstybei priklausantis turtas privačiai nuosavybei galėjo būti perleistas specialiųjų įstatymų (1991m. priimto Butų privatizavimo, 1991 m. priimto Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymų) nustatyta tvarka. Visi viešosios nuosavybės teisė objektai priklauso valstybei, jei nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn ( Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000). Šiuo atveju pareiškėjo nurodytas turtas nebuvo privatizuotas įstatymų nustatyta tvarka, taip pat nėra jokių duomenų ir dokumentų, kad šis pareiškėjo nurodytas turtas būtų perduotas įstatymų nustatyta tvarka savivaldybės nuosavybėn, todėl liko valstybės nuosavybe. Dėl to pareiškėjas- Lietuvos Respublika iki šiol valdo šiuos statinius nuosavybės teise.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004 ir kt.). Šioje byloje įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šios kategorijos bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, todėl prielaidų darymas yra neišvengiamas. Nagrinėjamoje byloje prašomą nustatyti statinių: buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir negyvenamųjų patalpų 1/8 dalies, esančios (duomenys neskelbtini) valdymo nuosavybės teise faktą ir pareiškėjais įrodinėjo savo rašytinių prašymu bei paaiškinimu bei kitais rašytiniais įrodymais.

Tiek iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių, tiek iš byloje esančių dokumentų: Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos (Pažyma Nr. (3.7E)-V8E, 2022-04-12) bei (duomenys neskelbtini) seniūnijos (Pažyma Nr. (1.7)R3-45, 2022-03-21) pateiktų duomenų matyti, kad šio namo statytojas buvusi (duomenys neskelbtini). Minėto namo: (duomenys neskelbtini) iki mirties ((duomenys neskelbtini)) gyveno pil. F. A.. Iš 2023-12-29, VĮ registrų centro pažymos išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/8 dalis negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra įregistruoti nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise.

Pareiškėjo nuosavybės teisių į šiuos statinius niekas neginčija.

Įvertinus byloje esančių įrodymų ir duomenų visumą bet remiantis aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatomis darytina išvada, jog pareiškėjas- Lietuvos Respublika, nuosavybės teise valdo statinius: butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/8 dalį negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl valdymo nuosavybės teise faktas nustatomas teismine tvarka. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas nuosavybės teisių tinkamam įgyvendinimui – nuosavybės teisei į šį turtą įregistruoti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo atstovo Valstybės įmonės Turto banko (įmonės kodas 112021042) pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas - Lietuvos Respublika nuosavybės teise valdo statinius: butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/8 dalį negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas nuosavybės teisei į statinį įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.