- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-03
- Bylos Nr.
- A-2173-261/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Ramutė Ruškytė
- Pareiškėjas
- J. P.
- Atsakovas
- Lietuvos Valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. (J. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas J. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpius nuo 2008 m. gegužės 6 d. iki 2008 m. lapkričio 1 d. ir nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. kovo 15 d.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas higienos normų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjui minimalaus 3,6 kv. m asmeniui tenkančio ploto, nes apie 7,6 kv. m ploto kameroje, kurioje buvo laikomi 2 asmenys, didelę ploto dalį užėmė baldai, sanitarinis mazgas, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas nesiekė 4 kv. m. Kameroje vėdinimo sistema neveikė, vėdinti per langą trukdė grotos, kameros buvo itin prastos būklės, nuo sienų byrėjo tinkas, langai nesandarūs arba išdaužyti, žiemą buvo šalta, pareiškėjas miegojo su drabužiais. Gyvenimo sąlygos buvo žeminančios orumą, nežmoniškos, pareiškėjo sveikatai padaryta didelė neatitaisoma žala, pareiškėjas patyrė gilų dvasinį sukrėtimą, depresiją. Pareiškėjas prašo taikyti 10 metų senaties terminą, nes Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) pažeidimams sutrumpintas senaties terminas netaikomas, Konvencija turi aukštesnę teisinę galią nei nacionaliniai teisės aktai.