Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Š. skundą dėl, Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. Š. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. birželio 22 d. nutartimi patvirtinus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vadovaujantis BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu - paleistas 2021 m. liepos 5 d. lygtinai neatlikus 1 metų 5 mėnesių 25 dienų bausmės. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų 2022 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2, dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį - galutinė bausmė 4 metai 5 mėnesiai 25 dienos laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2022 m. gegužės 15 d., pabaiga – 2026 m. lapkričio 9 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. rugpjūčio 29 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. Š. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta nepakitusi, t. y. vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Stebimos nuoseklios asmens pastangos valdyti su pakartotiniu nusikalstamu elgesiu susijusius rizikos veiksnius. Asmuo įsitraukia į resocializacijos procesą, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, tačiau komisijos nuomone, nors nuteistasis atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas numatytas BVK 82 straipsnyje, tačiau nuteistąjį teigiamai apibūdinantys duomenys nėra išskirtiniai, o laikytini savaime suprantamais, nes elgesio teigiami pokyčiai yra siektini bausmę atliekantiems asmenims. Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis 2021 m. buvo paleistas lygtinai. Lygtinio paleidimo laikotarpiu nuteistasis negebėjo laikytis teismo paskirtų apribojimų. Pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas, vartojo alkoholį, įvykdė naują smurtinį nusikaltimą. Šios aplinkybės suponuoja prielaidą apie nuteistojo nepakankamą gebėjimą ne tik laikytis teisės normų, bet ir nepakankamą gebėjimą riboti savo elgesio vardan kitų asmenų teisių. Komisija atsižvelgusi j visas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Š. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad A. Š. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis, atlikus nuteistojo A. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika, o be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, nuteistojo elgesyje vyrauja dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (turi nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; smurto / prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; emocijų valdymo problemos; mažas atsparumas stresui; yra socialiai atsiskyręs arba apsiriboja tik paviršutiniškais santykiais su kitais; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros / apribojimų pažeidimai; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiama linkme. Toks gausus dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis nuteistojo elgesyje neleidžia spręsti apie jo teigiamas elgesio korekcijas. Atkreiptinas dėmesys, kad nenustatytas nė vienas apsauginis kriminogeninis veiksnys. Per bausmės atlikimo laiką nepadarė pažeidimų. 2021 m. liepos 5 d. buvo paleistas iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų lygtinai, neatlikęs 1 metų 5 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo nuteistasis nepateisino. Paleistas lygtinai iš įkalinimo įstaigos vartojo alkoholį ir įvykdė naują smurtinę nusikalstamą veiką, dėl neaiškios priežasties prieš savo draugę (galimai sugyventinę) naudojo instrumentinė agresija t. y. peiliu dūrė lovoje gulinčiai moteriai į nugarą ir taip sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą. Ši veika nėra sunkesnė už ankstesniąją, tačiau abu nusikaltimai smurtiniai, įvykdyti apsvaigus nuo alkoholio todėl aiškiai matomas teisės pažeidėjui būdingas nusikaltimų modelis. Nužudymo byloje buvo fiksuotas sadistinis smurtas, kadangi dėl neaiškios priežasties nuteistasis tyčia rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau 37 smūgių aukai į įvairias kūno vietas. Dėl abiejų nusikaltimų nuteistasis kaltu neprisipažino. Taigi, A. Š. buvo nuteistas už labai sunkų nusikaltimą (nužudymą), šiuo metu atlieka bausmę už sunkų nusikaltimą (sunkų sveikatos sutrikdymą). Abu nusikaltimai buvo nukreipti prieš svarbiausias žmogaus vertybes - sveikatą ir gyvybę. Šios aplinkybės suponuoja prielaidą apie nuteistojo nepakankamą gebėjimą ne tik laikytis teisės normų, bet ir nepakankamą gebėjimą riboti savo elgesio vardan kitų asmenų teisių. Atsižvelgiama į tai, kad nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tokiu atveju reikalinga nustatyti ar nuteistasis asmuo deda akivaizdžias pastangas šią riziką mažinant ir ar tokios rizikos mažinimas jau yra pakankamas ir įtikinamas, jog asmuo yra pasirengęs toliau būti taisomas neizoliuotas. Vis tik sutinkamai su bylos duomenimis bei pritariant Komisijos nutarime nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis, darytina išvada, jog nuteistojo elgesys nėra tiek pozityvus ir jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, kad būtų pagrindas spręsti apie lygtinio paleidimo taikymo efektyvumą.

Teismas sutinka su skundo argumentais, kad A. Š. yra tris kartus skatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, per bausmės atlikimo laiką nėra padaręs pažeidimų, dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, bendradarbiauja su psichologais, turi deklaruotą gyvenamąją vietą, ligonių kasoms yra sumokėjęs nukentėjusiosios gydymo išlaidas (416,58 Eur). Baigė AA/AN užsiėmimų programą paremtą 12 žingsnių programa (2 kartus), dalyvavo trijose įžanginės grupės užsiėmimuose skirtuose psichoaktyvių medžiagų prevencijai, dalyvavo 22-iuose savipagalbos grupės alkoholikams grupiniuose susitikimuose, dalyvavo 12-oje dailės terapijos užsiėmimų skirtų impulsų kontrolei, socialinių įgūdžių lavinimui, streso įveikimui. Palaiko artimus ryšius su sūnumi, bendrauja telefonu, sulaukia finansinės pagalbos iš jo. Teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nėra išskirtinis sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistojo pozityvus elgesys, pastangos jau buvo įvertintos kalėjimo administracijos – 2024 m. kovo 28 d. A. Š. buvo perkeltas bausmę tęsti lengvosios grupės sąlygomis.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis negebėjo realizuoti savęs ilgalaikiuose teisės normų nepažeidžiančiuose darbo santykiuose, turėjo mažai pozityvių laisvalaikio praleidimo būdų, susidūrė su alkoholio vartojimo problemomis, dėl to įvykdė 2 smurtinius nusikaltimus. Išgėręs alkoholio gali būti agresyvus, pastarojo nusikaltimo metu buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, ankstesnis nusikaltimas taip pat įvykdytas alkoholio poveikyje. Paleistas lygtinai buvo teismo įpareigotas nevartoti alkoholio, tačiau būdamas probacijos priežiūroje draudimo nesilaikė, apsvaigęs įvykdė naują smurtinį nusikaltimą. Dėl alkoholio vartojimo asmuo gailisi, tačiau nusikaltimą įvykdęs neigia, kaltina „sugėrovą“. Nuteistasis pokalbio metu kalbėdamas apie savo alkoholio vartojimo įpročius galimai pateikia klaidingą informaciją, pirmasis nusikaltimas apsvaigus nuo alkoholio buvo įvykdytas 2012 metais, tačiau pokalbio metu nuteistasis tvirtina, kad intensyviau alkoholį pradėjo vartoti tik po tėvo mirties, t. y. (duomenys neskelbtini) metais. Alkoholio vartojimas yra betarpiškai susijęs su nuteistojo smurtiniu elgesiu. Nuteistasis nori atlikti bausmę kalėjimo tipo režime, nes dėl savo ligos sunku išbūti tarp daugiau žmonių. Šiuo metu stebima psichoemocinė būsena tolygi, tačiau asmuo yra gulėjęs psichiatrinėje ligoninėje dėl organinio, mišraus afektinio sutrikimo, kuris pasireiškia nuotaikų kaitomis. Dėl šios priežasties nepertraukiamai turi būti užtikrinamas vaistų gavimas ir vartojimas. Nuteistasis teigia, kad reikiamus vaistus gauna, tačiau vartoja juos ne pagal gydytojo paskirtą planą, o savarankiškai reguliuoja kada ir kokiomis dozėmis vartoti vaistus. Turimais duomenimis 2011 m. asmuo yra save žalojęs taip išreikšdamas nepasitenkinimą dėl valstybinių institucijų darbo. Taip pat yra save žalojęs (paauglystėje), būdamas pilnametis 2 kartus bandė nusižudyti (pasikarti). Šiuo metu minčių ir intencijų save žaloti ar bandyti nusižudyti neturi. Save kaip asmenybę, nuteistasis linkęs pateikti save iš gerosios pusės, tačiau įvardija ir su psichine būkle susijusius neigiamus savo emocijų ir elgesio aspektus. Kaip teigiamą savybę pateikia atvirumą, kaip neigiamas ypatybes nurodo, emociškai nestabilus, lengvai išprovokuojamas. Asmuo teigia, kad susiduria su atminties praradimo epizodais ir ne visada gali paaiškinti savo elgesį. Nurodo, kad alkoholis yra pagrindinis veiksnys išprovokuojantis jo destruktyvų elgesį. Tikėtina, jog dėl psichinės sveikatos Nuteistasis susiduria su savireguliacijos problemomis, jo tolerancija yra žema frustracijai, todėl nuteistasis nurodo norintis vengti žmonių ir bausmę atlikti kalėjimo tipo rėžimo sąlygomis.

Be aukščiau aptartų duomenų visumos, pažymėtina ir tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas, kuris be kita ko reiškia, kad skiriant bausmę asmeniui turi būti pasiekta pusiausvyra tiek tarp nubaudimo, tiek tarp visuomenės ir nukentėjusiųjų asmenų interesų užtikrinimo. Nedidelės paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas ir lygtinio paleidimo taikymas, jei ir atitinkantis įstatymo nuostatas dėl privalomos atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies, nors ir mažos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, nuteistajam asmeniui gali sudaryti klaidingas prielaidas dėl nebaudžiamumo. Be to bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kuri nėra savitikslė, o teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirta bausmė nuteistam asmeniui natūraliai turi sukelti tam tikrus suvaržymus. Šiuo atveju nuteistasis A. Š. dar yra neatlikęs 2 metų 2 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmės (paskirta bausmė - 4 metai 5 mėnesiai 25 dienos), o tokia neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, ją įvertinos visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės kontekste, dar laikytina didele. Todėl šią aplinkybę įvertinus ir aukščiau aptartų duomenų kontekste, spręstina, kad dabartiniame etape pataisos procesas izoliuotai nuo visuomenės, dar nėra baigtas, nors nuteistojo elgesyje stebimi ir teigiami veiksniai, tačiau jie dar nėra tokie įtikinantys, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti nestruktūruotoje aplinkoje. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo A. Š. skundas, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo A. Š. skundą, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. rugpjūčio 29 d. priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.