Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams A. G. , I. S. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti, t.y. nurodyti atsakovo A. G. gyvenamąją vietą. Ieškovui pateikus prašymą pratęsti teismo nustatytą terminą, 2011-04-21 nutartimi ieškinio trūkumų pašalinimo terminas buvo pratęstas iki 2011-05-16.

Teisme gautas ieškovo prašymas procesinius dokumentus atsakovui A. G. įteikti viešo paskelbimo būdu. Ieškovas nurodė, kad A. G. nuosavybės teise įregistruotų daiktų Lietuvos Respublikoje neturi, jis šiuo metu nedirba bei yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Vilniaus miesto savivaldybėje.

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2011 m. gegužės 17 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad ieškovui nepašalinus ieškinio trūkumų – nenurodžius atsakovo gyvenamosios vietos, ieškinys laikomas neatitinkantis įstatymo nustatytų turinio reikalavimų, todėl negali būti teismo priimtas. Nuo ieškinyje nurodytos atsakovo gyvenamosios vietos priklauso bylos teismingumas. Kadangi ieškovas ieškinio trūkumų nepašalino, ieškinio trūkumų nepašalinimo pasekmės ieškovui buvo išaiškintos, teismui buvo pagrindas ieškinį dėl nuostolių atlyginimo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį ieškovui (LR CPK 115 str. 3 d.). Teismui nepriėmus ieškinio, nėra pagrindo taikyti procesinių dokumentų įteikimo atsakovui būdą, todėl prašymą dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovui viešo paskelbimo būdu atmetė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamas nepaduotus ir grąžindamas ieškinį ieškovui, tinkamai neįvertino svarbių šiam klausimui išspręsti faktinių aplinkybių, neteisingai taikė civilinio proceso teisės normas ir klausimą išsprendė neteisingai, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Bendrieji dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimai yra įtvirtinti Civilinio proceso kodekso 111 straipsnyje. Civilinio proceso kodekso 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodyta dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis, vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta. Pažymėtina, jog atsakovo adreso ir kitų duomenų tikslus nurodymas yra labai svarbus, nes įgalina teismą tinkamai išspręsti bylos teismingumo klausimus ir dalyvaujantiems byloje asmenims deramai įteikti procesinius dokumentus. Procesinių dokumentų įteikimo svarbą lemia tai, kad tik tada, kai dalyvaujantiems byloje asmenims įstatymo nustatyta tvarka įteikti procesiniai dokumentai, šie asmenys turi galimybę ginti pažeistas teises, įgyvendinti teisminės gynybos prieinamumo, lygiateisiškumo, rungimosi, teisės būti išklausytam ir kitus principus. Teismas, būdamas atsakingas už procesinių dokumentų įteikimą, turi diskrecijos teisę, įvertinęs konkrečią situaciją, spręsti, kokiu būdu tikslingiausia įteikti procesinius dokumentus, taip, be kita ko, užtikrindamas proceso operatyvumą (CPK 117 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Penki kontinentai“ v. UAB „ Kriptonika“, bylos Nr. 3K-3-183/2007).

Civilinio proceso kodekso 123 straipsnyje yra įtvirtina bendroji procesinių dokumentų įteikimo taisyklė, pagal kurią visi fiziniam asmeniui adresuoti procesiniai dokumentai turi būti įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo – atstovui pagal įstatymą. Procesiniai dokumentai turi būti įteikiami adresato gyvenamojoje arba darbo vietoje. Duomenys apie fizinių asmenų gyvenamąją vietą kaupiami viešame Gyventojų registre, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal Civilinio kodekso 2.17 straipsnio 1 dalį registro duomenys apie fizinio asmens gyvenamąją vietą yra tik vienas iš kriterijų gyvenamajai vietai nustatyti. Pagal Civilinio kodekso 2.16 straipsnio 1 dalį fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma ta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Civilinio kodekso 2.17 straipsnio nuostatose yra įtvirtinta, kad nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Taigi ieškovas, pateikdamas ieškinį, turi nurodyti nebūtinai asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, bet tą, kurioje šis faktiškai gyvena ir turi galimybę gauti jam siunčiamus procesinius dokumentus. Jeigu ieškovas pateikia įrodymus, kad duomenų apie byloje dalyvaujančio asmens gyvenamąją ar darbo vietą nepavyksta gauti, teismui yra pagrindas spręsti dėl alternatyvių procesinių dokumentų įteikimo būdų, taikytinų tokiu atveju (CPK 129, 130 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042/2003).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas Transporto priemonių draudikų biuras pateikė ieškinį dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka (b.l. 1-2). Ieškinyje nurodė, kad atsakovas A. G. apskaitytas Vilniaus miesto savivaldybė ir pateikė Gyventojų registro tarnybos išrašą apie šį asmenį (b.l. 24). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą vertino, ar pateiktas ieškovo procesinis dokumentas atitinka CPK 111 ir 135 straipsnyje nustatytus ieškiniui keliamus reikalavimus. Teismui nustačius ieškinio trūkumus dėl atsakovo gyvenamosios vietos nurodymo, ieškovas, vykdydamas minėtą įpareigojimą, pateikė teismui Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos duomenų bazės išrašą apie atsakovo A. G. deklaruotą gyvenamąją vietą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės išrašą apie jo darbovietę. Be to, ieškovas informavo, kad kitų duomenų apie atsakovo A. G. gyvenamąją vietą ar duomenų apie atsakovo darbovietę neturi. Ieškovas taip pat prašė teismo vadovaujantis CPK 130 straipsnio nustatyta tvarka leisti procesinius dokumentus įteikti A. G. viešo paskelbimo būdu (b.l. 16). Apeliantas teismui taip pat pateikė VĮ Registro centro pažymą, jog Nekilnojamojo turto registro duomenų banko duomenimis, A. G. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturėjo ir neturi.

Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ieškovas ėmėsi visų galimų priemonių A. G. gyvenamajai ar darbo vietai nustatyti, ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius nesėkmingus mėginimus sužinoti atsakovo gyvenamosios vietos arba darbo vietos adresą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog procesiniai dokumentai atsakovams gali būti įteikti ne vien tik atsakovų gyvenamosios vietos adresu, bet ir kitais CPK nustatytais būdais, iš kurių vienas – viešo paskelbimo būdas (CPK 130 str.). Būtent teismas, remdamasis savo diskrecijos teise ir atsižvelgdamas į konkrečios situacijos poreikius bei aplinkybes, nustato, kokiu konkrečiu būdu tikslingiausia ir ekonomiškiausia įteikti procesinius dokumentus. Ieškovas, vykdydamas teismo nurodymą pašalinti ieškinio trūkumus, prašė procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu. Teismas, gavęs tokį prašymą, turėjo pagrindą spręsti tiek ieškinio priėmimo, tiek procesinių dokumentų įteikimo atsakovui būdo klausimus.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į civiliniame procese įtvirtintą siekį užtikrinti asmeniui teisę į teisminę gynybą, draudimą atsisakyti priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, skundžiama nutartis naikintina, o klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 337 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartį panaikinti ir ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinio atsakovams A. G. , I. S. dėl nuostolių atlyginimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.