Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Ivetos Pelienės ir Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjui I. Z. (I. Z.), pareiškėjo atstovei A. T., atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės atstovei B. K. ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos atstovei J. J.-O., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. Z. (I. Z.) skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybei, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinei komisijai, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Manydamas, kad minėti Komisijos veiksmai, nagrinėjant ATP bylą, yra netinkami, pareiškėjas kreipėsi į Savivaldybę, kuri Skundžiamu raštu pareiškėjo skundo netenkino. Pareiškėjo teigimu Skundžiamame sprendime nepateikta informacija apie tai, kokiu pagrindu buvo nustatyta, kad Komisija jokių teisės aktų nepažeidė, t. y. Skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, o Komisija neatliko jai Nuostatų 11.1 papunktyje nurodyto uždavinio. Be kita ko pažymi, kad Komisija buvo priėmusi nutarimą skirti pažeidėjui administracinę baudą, tačiau Vilniaus rajono apylinkės teismui jį panaikinus – Komisija priėmė naują nutarimą ATP bylą nutraukti. Mano, jog Komisija vadovaudamasi tais pačiais dokumentais nepagrįstai priėmė visiškai priešingą nutarimą. Dėl tokio aplaidaus Komisijos elgesio pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė tuo, kad jis ne kartą turėjo raginti Komisiją atlikti jai pavestas funkcijas, rašyti skundus, o tai jam sukėlė papildomą stresą, pablogėjo jo sveikata.

Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu pakartojo esminius skundo argumentus ir pažymėjo, jog neturtinės žalos kilimo faktą įrodo prie bylos prijungta pareiškėjo epikrizė. Nurodo, kad joks tyrimas sprendžiant pareiškėjo skundą Savivaldybėje nebuvo atliekamas, todėl Skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas šioje byloje iš esmės kilo dėl merės 2015-11-11 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2015-10-22 skundo Nr. (duomenys neskelbtini)“ panaikinimo ir įpareigojimo pareiškėjo skundą išnagrinėti iš naujo bei neturtinės žalos pareiškėjui priteisimo.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog pareiškėjas 2015-10-19 skundu ir 2015-10-22 patikslintu skundu kreipėsi į Savivaldybės merę dėl Komisijos veiksmų. Šiuose skunduose nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir skunde teismui (b. l. 113, 116–121). Skundžiamu sprendimu Savivaldybės merė nusprendė, jog Komisija, nagrinėdama ATP bylą savo veikloje vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu (toliau – ir ATPK), kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimais ir kitais teisės aktais ir jų nepažeidė. Taip pat nurodė, jog yra išnagrinėta dalis pareiškėjo skundo, o kiti pareiškėjo skunde nurodyti klausimai bus sprendžiami sekančio posėdžio metu (b. l. 80).

Visų pirma teismas pažymi, jog pareiškėjas skunde iš esmės nurodo argumentus dėl Komisijos procesinių veiksmų, atliekamų nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylą, teisėtumo. Administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimą reglamentuoja ATPK. Pagal ATPK 291, 292 straipsnių nuostatas administracinio teisės pažeidimo byloje negali būti skundžiami procesiniai veiksmai, kurie atliekami iki nutarimo priėmimo administracinio teisės pažeidimo byloje. Administracinių teisės pažeidimų byloje skundo dalykas yra pareigūno arba Institucijos priimtas nutarimas, kuriuo paskirta administracinė nuobauda arba nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena ir pareigūnų, vykdančių nutarimus skirti administracines nuobaudas, veiksmai (ATPK 291,292, 302 straipsniai). Administracinių teisės pažeidimo bylų ir veiksmų, atliekamų nuo administracinės bylos iškėlimo, surašant administracinio teisė pažeidimo protokolą, nagrinėjimas nepriskirtinas ginčams, kylantiems dėl teisės viešojo administravimo srityje, kurie priskirti pagal ABTĮ 15, 18 straipsnių nuostatas administracinių teismų kompetencijai, todėl šioje byloje nenagrinėtini pareiškėjo argumentai dėl ATP bylos nagrinėjimo Komisijoje procedūrų. Be to, pažymėtina, jog šioje byloje yra skundžiamas Savivaldybės sprendimas, o ne Komisijos veiksmai, kuriuos pareiškėjas yra apskundęs Vilniaus rajono apylinkės teismui, todėl pareiškėjo argumentai dėl Komisijos veiksmų šiai bylai neturi reikšmės ir teismas į juos neatsako.

Pasisakydamas dėl galimai neteisėto ir nepagrįsto Skundžiamo sprendimo, pareiškėjas skunde teismui teigia, kad jis yra nemotyvuotas, nepateikta informacija apie tai, kokiu pagrindu buvo nustatyta, kad Komisija jokių teisės aktų nepažeidė, todėl Skundžiamas sprendimas turi būti naikintinas ir pareiškėjo skundas išnagrinėtas iš naujo.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. nustatytus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 d.). Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 d.). VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2015-03-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-650-556/2015).

Vertindamas Skundžiamo sprendimo turinį teismas pažymi, jog sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2016-01-12 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1321-575/2016). Nuostata, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis. Sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos.

Nagrinėjamu atveju iš Skundžiamo sprendimo turinio visiškai nėra aišku kuo remiantis Savivaldybė Komisijos veiksmuose nenustatė pažeidimų, kokios aplinkybės buvo nagrinėjamos, kokie įrodymai buvo vertinami ir kokiomis konkrečiai teisės normomis buvo vadovaujamasi. Skundžiamame sprendime tik nurodyta, jog Komisija jokių teisės aktų pažeidimų nepadarė. Be to, Skundžiamame sprendime nurodyta, jog yra išnagrinėta tik dalis pareiškėjo skundo, tačiau nenurodyta kokioje dalyje pareiškėjo skundas buvo nagrinėjamas. Šiuo aspektu teismas pažymi, jog LVAT praktikoje ne kartą konstatuota, kad teisinio bei faktinio pagrindimų nebuvimas yra esminis trūkumas ir esminis VAĮ 8 str. pažeidimas bei, kaip savarankiškas pagrindas, suponuoja skundžiamo sprendimo naikinimą (žr., pvz., LVAT 2015-03-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-692-556/2015).

Nors atsakovė atsiliepime į skundą plačiau išdėstė Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvus ir aplinkybes, tačiau pažymėtina, jog remiantis LVAT praktika „administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte, o ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui“ (žr., pvz., LVAT 2013-05-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-617/2013).

Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo Skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas, tačiau įpareigoti Savivaldybę pareiškėjo skundą išnagrinėti iš naujo nėra pagrindo, nes ATP byloje Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-02-15 nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi, jokių neteisėtų Komisijos veiksmų nenustatė, todėl pareiškėjo skundo nagrinėjimas Savivaldybėje taptų beprasmis.

Pareiškėjas skunde taip pat prašo priteisti iš Savivaldybės 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą. Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos numatyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK), kurio 6.263 str. 1 d. nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens.

Siekiant pripažinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalą, pagal CK 6.271 str. nuostatas, atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6. 271 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje nustačius, jog Savivaldybė netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir priėmė nepagrįstą sprendimą, turi būti nustatyta, ar dėl tokio Skundžiamo sprendimo pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pareiškėjas skunde teismui neturtinę žalą kildina ne iš Savivaldybės, o iš Komisijos elgesio. Teismas pažymi, jog šioje byloje nagrinėjami ne Komisijos veiksmai, kurie buvo išnagrinėti ATP byloje, o Skundžiamo sprendimo teisėtumas, t. y. ar Savivaldybė tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą. Be to, pažymėtina, jog teismo posėdžio metu buvo pateikta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-02-15 nutartis, iš kurios turinio matyti, jog Komisijos veiksmuose teismas nenustatė jokių procedūrinių ar kitų veiksmų neteisėtumo, todėl priteisti neturinę žalą patirtą dėl neteisėtų Komisijos veiksmų nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo, neturtinės žalos atsiradimo faktas šioje byloje neįrodytas.

Pareiškėjas skunde taip pat prašo priteisti iš Savivaldybės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 44 str. 1 d. nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal minėto straipsnio 2 d., kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Kadangi pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies, vadovaujantis ABTĮ 44–45 str., jam priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

Pažymėtina, jog pareiškėjas šioje byloje yra sumokėjęs 28 Eur žyminio mokesčio, jokių kitų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų nėra pateikęs. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo skundas yra tenkintas iš dalies, t. y. teismas tenkino tik vieną iš pareiškėjo skunde pateiktų reikalavimų (panaikino Skundžiamą sprendimą), proporcingai mažinama priteistina žyminio mokesčio suma ir pareiškėjui iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės priteistina 10 Eur žyminio mokesčio suma. Kitų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų pareiškėjas nepateikė, todėl likusioje dalyje prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas paliekamas nenagrinėtu, paliekant jam teisę prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 1 d. 5 p., 127 str. 1 d., 44–45 str., teismas

nusprendžia:

pareiškėjo I. Z. (I. Z.) skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės 2015-11-11 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2015-10-22 skundo Nr. (duomenys neskelbtini)“.

Skundą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjo skundą iš naujo atmesti.

Priteisti pareiškėjui I. Z. (I. Z.) iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės 10 Eur (dešimt eurų) žyminio mokesčio, o likusioje dalyje prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas palikti nenagrinėtu.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.