Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui R. A., dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas R. A. į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai, šaukimas į teismo posėdį jam įteikti, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Prašymų ir papildomų dokumentų taip pat nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. spalio 15 d. sprendimu, atskyrė nepilnamečius vaikus V. A., R. A., R. A. ir A. A. nuo jų motinos R. J., bei laikinai apribojo tėvo valdžią R. A. minėtų vaikų atžvilgiu. Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi V., R., R. ir A. A. nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), paskirti vaikų nuolatiniai globėjai. Teismas nustatė, kad po minėto sprendimo priėmimo, atsakovas R. A. bendrauja su vaikais tik telefonu ir vaikų iniciatyva. Tėvo susitikimai su vaikais nevyksta. Tėvas R. A. nėra nė karto paskambinęs globėjams pasiteirauti, kaip vaikams sekasi. R. A. visiškai neprisideda prie šių vaikų išlaikymo, išskyrus vieną kartą skirtą 20 eurų sumą. Vaikai supranta, kad tėvas nesiima aktyvių veiksmų ir nedaro jokių pokyčių dėl gyvenimo su jais. Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius nurodo, kad neturi duomenų, jog atsakovas norėtų pakeisti, pagerinti situaciją šeimoje, o atsakovas nepaneigė tokių ieškovo teiginių ir nepateikė įrodymų, kurie įrodytų priešingai.

Iš 2020-10-15 dienos teismo sprendimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovo R. A. šeima 2013 m. kovo 15 d. įsakymų Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl smurto, piktnaudžiavimo alkoholiu, socialinių įgūdžių trūkumo šeimoje. Socialinių įgūdžių ugdymo bei palaikymo paslaugos atsakovo šeimai teikiamos nepertraukiamai, atvejo vadyba taikoma iki šiol.

Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro 2021 m. rugsėjo 1 d. rašte nurodyta, kad R. A. yra nedirbantis, neregistruotas užimtumo tarnyboje. Vyras nėra motyvuotas ieškotis darbo. Atsakovas kreipėsi į neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą dėl neįgalumo nustatymo, tačiau neįgalumas nebuvo nustatytas. Šeima gyvena iš socialinių išmokų (vaikų pinigų, vaikų neįgalumo išmokų). R. A. teigia, kad su vaikais gyvenančiais atskirai: R., A. ir R., bendrauja telefonu, išlaikymo vaikams neteikia. Šiais metais gauti šeši Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus R. A. ir V. A. šeimoje. Yra rengti neeiliniai atvejo vadybos posėdžiai dėl blogėjančios situacijos šeimoje. R. A. 2021 m. birželio 17 d. baigė 20 val. trukmės pozityvios tėvystės mokymus, dalyvavo 8 iš 10 susitikimų. Taip pat lankė individualias psichologo konsultacijas, lankė šeimos psichologo konsultacijas. Šiuo metu šeima lanko šeimos psichologo konsultacijas, kurių tikslas nusistatyti bendras šeimos taisykles, vienodai tinkamas visiems šeimos nariams. Šeimoje pastebimas netinkamas vaikų auklėjimo būdas, vaikams taikomos nevienodos taisyklės, vaikai yra išskiriami, vieniems leidžiama daugiau nei kitiems. Nors šeima lanko psichologo konsultacijas, R. A. lankė pozityviosios tėvystės mokymus, tačiau pokyčių šeimoje nepastebėta. Pozityvios tėvystės mokymuose gautų žinių R. A. nepritaiko vaikų auklėjime.

(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2021-09-03 rašte nurodyta, kad R. A. nedalyvavo tėvų susirinkimuose, nė karto jokiais būdais nepasidomėjo, kaip sekasi vaikams. Visi su mokinių ugdymu susiję klausimai buvo sprendžiami su vaikų globėja.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvai (tėvas ar motina): 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog atsakovas vengia atlikti pareigą tinkamai auklėti, prižiūrėti ir išlaikyti savo nepilnamečius vaikus R. A., R. A. ir A. A.. Atsakovas visiškai nesirūpina savo vaikais, kurie gyvena pas nuolatinius globėjus. Nustačius nepilnamečiams vaikams nuolatinę globą atsakovas nedėjo pakankamai pastangų, kad pakeistų gyvenimo būdą ir susigrąžintų vaikus į šeimą. Atsakovas nevykdo pagalbos plane numatytų įpareigojimų, visiški nesidomi ir nesirūpina savo vaikais, neteikia vaikams išlaikymo, nesidomi jų sveikata, ugdymu, auklėjimu, visiškai nusišalinęs nuo jų auginimo, nebendrauja su vaikų globėja. Byloje nėra duomenų, kad esama padėtis gali pasikeisti. Todėl teismas sprendžia, jog ieškovas pagrįstai reikalauja neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui R. A. jo vaikų R. A., R. A. ir A. A. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad globa (rūpyba) vaikams R. A., R. A., ir A. A. buvo nustatyta 2020 m. lapkričio 24 dienos nutartimi, nėra pagrindo inicijuoti analogišką bylą.

Bylose dėl tėvų valdžios apribojimo nuo žyminio mokesčio atleistos abi šalys (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl patenkinus ieškinį, iš atsakovo žyminis mokestis valstybei nepriteistinas. Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 4,89 Eur, t. y. mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ši suma iš atsakovo nepriteistina (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečių vaikų R. A., (duomenys neskelbtini), R. A., (duomenys neskelbtini)., A. A., (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Sprendimui įsiteisėjus jo patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas išsiųsti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui.