- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-28
- Bylos Nr.
- e2-5813-1172/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raminta Liubinienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Žaliavų terminalas“
- Advokatai
- Gintaras Dabkevičius, Justas Gedeikis
- Kategorijos
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
- 2.6.20.1Bendrosios paslaugų sutarties nuostatos
- 2.6.20.4Kitos atlygintinų paslaugų teikimo sutartys
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „A Justice“ atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaliavų terminalas“ atstovams advokatui Justui Gedeikiui ir direktoriui E. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „A Justice“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žaliavų terminalas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „A Justice“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės UAB „Žaliavų terminalas“ (toliau – ir atsakovė) ieškovės naudai 27 628,67 Eur skolą; 12 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (I t., e. b. l. 1–3).
2. Ieškovės atstovas ieškinyje ir dublike nurodė, kad šalis siejo ilgalaikis bendradarbiavimas. Atsakovė atsiskaitydavo pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Tačiau atsakovė neatsiskaitė pagal dvi apmokėjimui pateiktas PVM sąskaitas faktūras: (duomenys neskelbtini) už suteiktas konsultacijas buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) 18 629,00 Eur sumai ir (duomenys neskelbtini) d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) 8 999,98 Eur sumai. Pradėjus ieškovės nemokumo procesą, atsakovei buvo išsiųstos pretenzijos. Tačiau atsakovė atsakė, kad jai nesuteiktos konsultacijos. Atsakovei buvo suteiktos konsultavimo paslaugos. PVM sąskaitos faktūros yra įtraukos į registrą ir pateiktos į Elektroninio sąskaitų faktūrų posistemį (i.SAF). Kryžminio sutikrinimo metu, neatitikimai nenustatyti. Tai reiškia, kad atsakovė gavo ir sąskaitas įtraukė į savo apskaitą (I t., e. b. l. 1–3). Ieškovė konsultavo atsakovę, jai siekiant pradėti naują veiklos rūšį, pasinaudodama savo ryšiais pasirūpino, kad būtų užsakyta atsakovės naujai veiklai reikalinga įranga. Ieškovė, panaudodama savo turimas žinias ir ryšius, atsakovei teikė konsultavimo ir pagalbos derybose paslaugas, už kurias išrašė sąskaitas. Ieškovė neteikia transportavimo traukiniais paslaugų. Atsakovei buvo išrašytos kitos sąskaitos už kitas ieškovės suteiktas paslaugas, kurias atsakovė tinkamai apmokėjo. Atsakovės parengtame skolų suderinimo akte atsispindi likęs atsakovės 27 628,67 Eur įsiskolinimas ieškovei (I t., e. b. l. 52–55).
3. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas advokatas paaiškino, kad ieškovės buvęs vadovas ir akcininkas T. B. mirė, įmonės dokumentai nemokumo administratorei nebuvo perduoti, todėl ieškovė disponuoja ne visais duomenimis. Pagal turimus duomenis nustatė, kad yra atsakovės skola ieškovei. Atsakovė apskaitė sąskaitas, todėl ūkinė operacija įvyko. Ieškovė ieškinį grindžia skolų suderinimo aktu, PVM sąskaitomis faktūromis, atsakovės konkliudentiniais veiksmais (2024 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio I garso įrašas: 2 min. 40 sek. – 16 min. 10 sek.).
Atsiliepimas
4. Atsakovės atstovas atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovė nenurodė kokias konsultacijas ji suteikė, nepateikė įrodymų, kad atsakovei buvo suteiktos kokios nors paslaugos ar konsultacijos. Konsultacinės paslaugos nesuteiktos. Iki sąskaitų išrašymo tarp šalių buvo susiklostę bendradarbiavimo santykiai įvairiais verslo klausimais. Šalys sutarė, kad ieškovė, pasinaudodama savo turimais ryšiais ir resursais, padės atsakovei su nauja veiklos rūšimi, susijusia su žaliavinio aliejaus valymu. Ieškovė pasirūpino, kad būtų užsakyta 2 komercinių reaktorių, skirtų aliejaus valymui (toliau – Reaktoriai, įranga), gamyba Ukrainoje. Reaktoriai buvo pagaminti Ukrainoje įmonėje LTD „TECOIL“. Šalys sutarė, kad atsakovė padengs išlaidas, susijusias su Reaktorių atgabenimu į Lietuvos Respubliką ir Reaktorių technologinio proceso paleidimu. Kol Reaktoriai buvo gaminami Ukrainoje, ieškovė iš anksto pateikė atsakovei apmokėti sąskaitas už anksčiau nurodytas paslaugas. Už Reaktorių atgabenimą traukiniu į Lietuvos Respubliką atsakovei buvo išrašyta (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita faktūrą (duomenys neskelbtini) 18 629,00 Eur sumai. Už Reaktorių technologinio proceso paleidimą, šiems esant jau Lietuvos Respublikoje, atsakovei buvo išrašyta (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) 8 999,98 Eur sumai. Po sąskaitų išrašymo, šalys sutarė, kad bus apmokėta po aptariamų paslaugų suteikimo. Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. Reaktoriai buvo paruošti transportavimui į Lietuvos Respubliką ir buvo laikomi gamintojo sandėlyje adresu Tyraspilska 1, Chersonas, Ukraina. 2022 m. vasario 24 d. prasidėjo Rusijos karinė invazija į Ukrainą, buvo užgrobtas Chersonas. 2023 m. lapkričio 11 d. Chersonas buvo išlaisvintas. Reaktorių gamintojas nustatė, kad Reaktoriai buvo pavogti (išgabenti). Nebuvo pagrindo atsakovei apmokėti ieškovės išrašytų sąskaitų už paslaugas, kurios dar nebuvo suteiktos, paaiškėjus, kad Reaktoriai yra dingę, bet koks pagrindas atsakovei atsiskaityti su ieškove išnyko. Pati ieškovė dalyvavo Reaktorių gamybos/derybų dėl gabenimo/atsakovės paslaugų užsakymo procese. Po sąskaitų išrašymo atsakovei buvo išrašytos kitos sąskaitos už kitas ieškovės suteiktas paslaugas, kurias atsakovė tinkamai apmokėjo. Ieškovė atsakovės vėlesnių atliktų mokėjimų nepanaudojo sąskaitoms padengti, t. y. ieškovė nelaikė, kad egzistuoja atsakovės prievolė. Sąskaitos buvo atsakovei išrašytos, dengiant būsimas Reaktorių transportavimo į Lietuvos Respubliką išlaidas ir technologinį paleidimą. Kadangi Reaktorių transportavimas iš Chersono į Lietuvos Respubliką tapo objektyviai neįmanomu, ieškovei nebuvo galimybės suteikti atsakovei paslaugų, už kurias buvo išrašytos sąskaitos (I t., e. b. l. 63–65). Nors už Reaktorius sąskaitos buvo išrašytos atsakovei, šiai nebuvo numatyta perleisti jų nuosavybę. Reaktorių nuosavybė turėjo pereiti ieškovės buvusio vadovo T. B. vadovaujamai UAB „Remakas“, prie kurios atsakovė ir kita bendrovė UAB „Vegoil Baltic“ būtų prisijungusi, jeigu Reaktoriai būtų atgabenti į Lietuvos Respubliką. Tokiu atveju, buvęs ieškovės vadovas T. B. perleistų dalį savo turimų UAB „Remakas“ akcijų, kad akcininkais taptų atsakovė ir UAB „Vegoil Baltic“, kurios abi turėtų po 33 vnt. UAB „Remakas“ akcijų. Tuo tarpu, oficialiai žaliavinio aliejaus valymo (perdirbimo) veiklą vykdytų UAB „Remakas“. Buvęs ieškovės vadovas T. B. buvo nutaręs, kad ieškovė suteiks finansavimą UAB „Remakas“, kad ši užsakytų Reaktorius Ukrainoje. Juos pristačius į Lietuvos Respubliką ir atsakovei tapus UAB „Remakas“ akcininke, atsakovė pasirūpins Reaktorių eksploatavimu, dėl ko šiai buvo reikalinga, kad Reaktoriai Lietuvos Respublikoje būtų technologiškai paruošti. Kadangi visos šalys naują žaliavinio aliejaus valymo (perdirbimo) veiklą turėjo vykdyti per UAB „Remakas“, siekiant proporcingo šios veiklos, kaip verslo projekto, kaštų padalinimo, iki Reaktorių atgabenimo į Lietuvos Respubliką bei iki atsakovės tapimo UAB „Remakas“ akcininke, atsakovei buvo išrašytos Sąskaitos už Reaktorius bei jų technologinio proceso paleidimą, ką ieškovė būtų atlikusi jeigu Reaktoriai būtų pristatyti Lietuvos Respublikoje. Nei atsakovė, nei UAB „Vegoil Baltic“ netapo UAB „Remakas“ akcininkėmis. Po sąskaitų išrašymo ieškovė niekada nereiškė pretenzijų dėl jų apmokėjimo. 2023 m. vasario 3 d., kai atsakovė gavo ieškovės nemokumo administratoriaus Gintaro Adomonio pretenziją dėl sąskaitų apmokėjimo, atsakovė išrašė debetines sąskaitas. Nemokumo administratoriui paaiškinus sąskaitų išrašymo aplinkybes, ieškovės nemokumo administratorius atsisakė pretenzijos (I t., e. b. l. 87–89).
5. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas advokatas paaiškino, kad tarp šalių sutarčių nebuvo. Tai, kad atsakovė sąskaitas apskaitė, nepatvirtina paslaugų suteikimo. Sąskaitų tikslas buvo kitas – tarp trijų šalių buvo sutarimas vystyti veiklą. Tai buvo T. B. projektas, jis turėjo rūpintis atgabenimu. UAB „Remakas“ reikėjo finansavimo, atsakovė finansuoja UAB „Remakas“, atsakovė ir UAB „Vegoil Baltic“ prisijungs prie UAB „Remakas“. Susitarimui užtvirtinti išrašytos sąskaitos. I t., e. b. l. 76 – tai tik dokumento projektas (2024 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio I garso įrašas: 16 min. 20 sek. – 25 min. 35 sek.).
6. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas vadovas paaiškino, kad sąskaitos išrašytos tuo tikslu, kad buvo susitarimas, jog bus atgabenti Reaktorius iš Ukrainos, buvo nuskrista į Ukrainą, įvertinta, buvo pasižadėjimas veiklą vykdyti Lietuvoje. Susitarimą sudarė T. B., atsakovė ir UAB „Vegoil Baltic“. Buvo išrašytos konsultacinės sąskaitos tai sumai, kas iš trijų padalinus, gaunasi atgabenti Reaktorius. Buvo susitarta, kad kai Reaktoriai atsiras Lietuvoje, tada bus apmokėta ta suma, T. B. būtų tos žaliavos realizatorius, jie pirktų po 33 proc. UAB „Remakas“ akcijų. Atsakovė būtų tą sumą sumokėjusi, tada tiekusi žaliavą, pirkusi iš Ukrainos techninį aliejų, M. būtų atsakingas už visą procesą, T. B. būtų atsakingas už realizaciją, pardavimą. Susitarime dalyvavo trys įmonės – UAB „Remakas“, atsakovė ir UAB „Vegoil Baltic“. Ieškovės vaidmuo šiame susitarime – T. B. turėjo organizuoti atvežimą, jie būtų turėję atsiskaityti, kai viskas būtų paleista Lietuvoje. Viskas sutarta žodžiu, todėl sąskaitos konsultacinės išrašytos. T. B. sugalvojo sąskaitose įrašyti paskirtį „Konsultacijos“. Atsakovės skolų suderinimo akte nurodo, kad sąskaitos už konsultacijas, nes sąskaitos įtrauktos į i.SAF, todėl jie negalėjo nenurodyti. Ieškovė tuo metu dar vykdė veiklą, gal jie dar galėjo atvežti Reaktorius. Šalių susitarimas, kad ieškovė padės atsakovei apima – atgabenti įrenginius į Lietuvos Respublikos teritoriją ir technologiškai juos paleisti. Neįvardijo sąskaitose paskirties „už transportavimą“, „už paleidimą“, nes susitarimas daug veiksmų apėmė. Reaktorių gamybą užsakė T. B. kaip UAB „Remakas“ atstovas. Tripliko 15 pastraipa – UAB „Remakas“ būtų gavęs Reaktorių nuosavybę, nes jis būtų vykdęs veiklą. UAB „Remakas“ buvo tuščia įmonė, ją finansavo ieškovė, buvo sutarta, kad ieškovės dalį investavimo į UAB „Remakas“ kompensuos atsakovė, todėl išrašytos sąskaitos. Debetines sąskaitas išrašė dėl to, kad į juos kreipėsi ieškovės nemokumo administratorius, iki tol ieškovė vykdė veiklą. Dėl UAB „Remakas“ banko sąskaitų – jomis įrodinėja, kad UAB „Remakas“ buvo tuščia įmonė, kad užsakymai buvo vykdomi per ją, mokėjimus atliko ieškovė, UAB „Remakas“ juos pervedė Ukrainos įmonei. Byloje esantis susirašinėjimas vyko dėl gamybos Ukrainoje, tarp jo (atsakovės vadovo), M. iš UAB „Vegoil Baltic“, A. iš Ukrainos įmonės, susirašinėjime dėl techninių sąlygų dėl pakrovimo ant platformos klausiama A., gamyba rūpinosi T., L. – T. draugas, kuris turėjo rūpinti atvežimu į Lietuvą. T. B. turėjo daug įmonių, nežino kaip jis kreipėsi į L., kaip kurios įmonės vadovas. Susirašinėjime dėl talpyklų pakrovimo – reiškia dėl Reaktorių gabenimo, klausia A., žinutė skirta T. (I t., e. .b. l. 90). I t., e. b. l. 97 sutartį sudarė UAB „Remakas“, nes jis būtų vykdęs veiklą Lietuvoje. Ieškovė stengėsi, kad būtų pagaminti Reaktoriai ir būtų atgabenti. Negali pasakyti, ar buvo, ar nebuvo pagaminti Reaktoriai, bet jie neatvežti. UAB „Remakas“ buvo atsakingi dėl išmuitinimo, nes jų vardu užsakyta. Tarp ieškovės ir atsakovės susitarimas – kai Reaktoriai atgabenami į Lietuvą, paleidžiami, parodoma, kad jie veikia, tada atsakovė apmoka ieškovės sąskaitas. Ieškovė turėjo pagaminti Reaktorius (surasti, užsakyti, gamintojo ieškojo M.), nupirkti, atgabenti, paleisti technologiškai, parodyti, kad veikia. Jam T. B. yra kaip vienas ir tas pats asmuo, derantis dėl projekto su T. B. derėjosi kaip su fiziniu asmeniu, neturėjo reikšmės, kurią iš savo įmonių atstovavo T. B. Teisinio santykio tarp ieškovės ir atsakovės kaip juridinių asmenų nebuvo (2024 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio I garso įrašas: 25 min. 47 sek. – 34 min. 00 sek.; 39 min. 10 sek. – 1 val. 5 min. 40 sek.).
7. Liudytojas M. G. nurodė, kad T. B., jo (liudytojo) įmonė UAB „Vegoil Baltic“ ir atsakovė susitarė dėl susijungimo. T. B. buvo atsakingas už Reaktorių atgabenimą, pristatymą, jis tai derino su „savo žmogumi“ L., dėl karinės invazijos Reaktoriai nebuvo pristatyti. T. B. šiame santykyje atstovavo save kaip fizinis asmuo. L. turėjo rūpintis Reaktorių atvežimu. Dėl Reaktorių pagaminimo, užsakymo jie kalbėjo, jo (liudytojo) įmonės žmogus. Neatsakė, kas užsakė Reaktorius. Jo (liudytojo) įmonė būtų pasirūpinusi Reaktorių paleidimu, gamybine puse. Neatsakė, už ką buvo atsakinga atsakovė. Ieškovė buvo viena iš T. B. įmonių, ieškovė neturėjo jokio vaidmens susitarime, tokios kalbos nebuvo. Jie tarėsi, kad kai įranga atvyks, tada jie prisiims įsipareigojimus. Įranga neatvažiavo. Planuota veiklą vykdyti Lietuvoje, turėjo rasti patalpas. Būtų patalpų ieškoję, kai įranga būtų atvykusi į Lietuvą (2024 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio II garso įrašas: 00 min. 05 sek. – 34 min. 48 sek.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas visiškai.
Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės
8. Iš šalių atstovų paaiškinimų, liudytojo parodymų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovę likviduojamą dėl bankroto UAB „A Justice“ ir atsakovę UAB „Žaliavų terminalas“ siejo bendradarbiavimo santykiai įvairiais verslo klausimais (I t., e. b. l. 1, 7–10, 26–34, 40). Ieškovė (duomenys neskelbtini) išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) 18 629,00 Eur sumai, PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas teikiamų paslaugų pavadinimas – „Konsultacinės paslaugos” (I t., e. b. l. 11). Ieškovė (duomenys neskelbtini) išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) 8 999,98 Eur sumai, PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas teikiamų paslaugų pavadinimas – „Už konsultacines paslaugas” (I t., e. b. l. 12). Atsakovė ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras įtraukė į i.SAF posistemį (I t., e. b. l. 100). Atsakovė parengė (duomenys neskelbtini) Tarpusavio skolų suderinimo aktą, kuriame nurodė duomenis apie atsakovės pinigines prievoles ieškovei pagal (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), akte nurodyta, kad PVM sąskaitos faktūros išrašytos už konsultacijas, likusi nepadengta suma 27 628,67 Eur (I t., e. b. l. 7–10, 26–34). Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-668-866/2024 (buvęs civilinės bylos Nr. eB2-1872-866/2023), nutarta iškelti UAB „A Justice“ bankroto bylą, įmonės nemokumo administratore paskirti UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centras“, nutartis įsiteisėjo 2023 m. birželio 20 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis)). Nemokumo administratoriui kreipusis į atsakovę dėl PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo, atsakovė 2023 m. vasario 15 d. ir 2023 m. rugsėjo 6 d. raštais informavo nemokumo administratorių, kad ieškovė nesuteikė atsakovei konsultacijų, atsakovė sąskaitų neanuliavo, nes neatmetė galimybės ateityje gauti paslaugas (I t., e. b. l. 13–15). Atsakovė, gavusi duomenis apie ieškovei keliamą bankroto bylą, išrašė dvi debetines PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) data, koreguodama ieškovės PVM sąskaitas faktūras 27 628,98 Eur sumai (I t., e. b. l. 15, 98, 99).
Dėl atsakovės pareigos atsiskaityti pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras egzistavimo
9. Tarp šalių kilo ginčas, ar ieškovė suteikė atsakovei konsultavimo paslaugas, už kurias išrašytos PVM sąskaitos faktūros, ir ar atsakovė turi pareigą apmokėti ieškovės PVM sąskaitas faktūras.
10. Ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė suteikė ieškovei konsultavimo paslaugas: ieškovė konsultavo atsakovę, jai siekiant pradėti naują veiklos rūšį, pasinaudodama savo ryšiais, pasirūpino, kad būtų užsakyta atsakovės naujai veiklai reikalinga įranga, ieškovė, panaudodama savo turimas žinias ir ryšius, atsakovei teikė konsultavimo ir pagalbos derybose paslaugas, už kurias išrašė PVM sąskaitas faktūras (I t., e. b. l. 1–3, 52–55; 2024 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio I garso įrašas: 2 min. 40 sek. – 16 min. 10 sek.).
11. Atsakovės atstovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad šalys sutarė, jog ieškovė, pasinaudodama savo turimais ryšiais ir resursais, padės atsakovei su nauja veiklos rūšimi, susijusia su žaliavinio aliejaus valymu. Ieškovė pasirūpino, kad būtų užsakyta 2 Reaktorių gamyba Ukrainoje, ieškovė dalyvavo Reaktorių gamybos, derybų dėl gabenimo, atsakovės paslaugų užsakymo procese (I t., e. b. l. 67–72). Atsakovės atstovai triplike ir teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad atsakovė, T. B., kuris buvo ieškovės ir UAB „Remakas“ direktorius, ir dar viena įmonė sudarė susitarimą pradėti naują verslą. Naujo verslo pradėjimui ieškovė turėjo pasirūpinti Reaktorių užsakymu, pagaminimu, atgabenimu į Lietuvą iš Ukrainos ir technologiniu paleidimu. Įsitikinus, kad Reaktoriai veikia, atsakovė būtų apmokėjusi ieškovės PVM sąskaitas faktūras. Reaktoriai nuosavybės teise būtų atitekę kitai T. B. vadovaujamai įmonei, kurio akcijų būtų įgijusi atsakovė. Ieškovė PVM sąskaitas faktūras išrašė, nes ieškovė finansavo Reaktorių gamybą, atsakovė būtų dalį šio finansavimo (trečdalį Reaktorių pagaminimo ir paleidimo kainos) kompensavusi ieškovei. Kadangi Reaktoriai nebuvo atgabenti į Lietuvą, atsakovei išnyko pareiga sumokėti ieškovei (I t., e. b. l. 67–72; 2024 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio I garso įrašas: 16 min. 20 sek. – 25 min. 35 sek.; 25 min. 47 sek. – 34 min. 00 sek.; 39 min. 10 sek. – 1 val. 5 min. 40 sek.).
12. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp šalių rašytinė sutartis dėl konsultavimo paslaugų sudaryta nebuvo. Kadangi šalys rašytinės paslaugų teikimo sutarties nesudarė, teismas analizuoja kitus byloje esančius įrodymus (rašytinius įrodymus, byloje teiktus žodinius paaiškinimus, liudytojo parodymus, šalių konkliudentinius veiksmus ir kt.), siekdamas atskleisti sutarties sudarymo bei vykdymo aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad ieškovę atstovaujančiai nemokumo administratorei ieškovės dokumentai perduoti nebuvo, ieškovės vadovas yra miręs (I t., e. b. l. 100). Todėl laikytina, kad ieškovės atstovui faktinių aplinkybių įrodinėjimas yra apsunkintas.
13. Nustatyta, kad ieškovė atsakovei išrašė dvi PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyta paskirtis – už konsultavimo paslaugas. Atsakovė šias PVM sąskaitas faktūras įtraukė į i.SAF posistemį, įtraukė į Tarpusavio skolų suderinimo aktą, kuriame pati atsakovė nurodė PVM sąskaitų faktūrų paskirtį „Konsultacija“. Atsakovė rengdama atsakymą ieškovei į pretenziją nurodė, kad atsakovės skolų suderinimo akte matomas atsakovės įsiskolinimas už konsultacijas, kad konsultacijos suteiktos nebuvo, atsakovė nebesitiki jų gauti (I t., e. b. l. 14). Taigi tiek rašytiniai įrodymai (PVM sąskaitos faktūros, Tarpusavio skolų suderinimo aktas, atsakovės atsakymas į pretenziją), tiek atsakovės konkliudentiniai veiksmai, atlikti iki šios civilinės bylos iškėlimo (PVM sąskaitų faktūrų įtraukimas į i.SAF posistemį), patvirtina, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė paslaugų teikimo sutartis. Be to, atsiliepime į ieškinį atsakovės atstovas taip pat nurodė, kad šalys sutarė, jog ieškovė, pasinaudodama savo turimais ryšiais ir resursais, padės atsakovei su nauja veiklos rūšimi, susijusia su žaliavinio aliejaus valymu, ieškovė pasirūpino, kad būtų užsakyta 2 Reaktorių gamyba Ukrainoje, ieškovė dalyvavo Reaktorių gamybos, derybų dėl gabenimo, atsakovės paslaugų užsakymo procese. Šie atsakovės atstovo paaiškinimai taip pat patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta žodinė paslaugų teikimo sutartis.
14. Paslaugų sutarties samprata įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalyje. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Pažymėtina tai, kad sudarant paslaugų sutartis šalys gali susitarti, kad paslaugų teikėjas turi pasiekti tam tikrą rezultatą. Galimybė susitarti dėl tam tikro rezultato nustatyta CK 6.718 straipsnio 5 dalyje, nepaisant to, kad paslaugų sutartimi paprastai neįsipareigojama sukurti tam tikro rezultato.
15. Ieškovės atstovas dublike nurodė, kad ieškovė konsultavo atsakovę, jai siekiant pradėti naują veiklos rūšį, pasinaudodama savo ryšiais pasirūpino, kad būtų užsakyta atsakovės naujai veiklai reikalinga įranga, ieškovė, panaudodama savo turimas žinias ir ryšius, atsakovei teikė konsultavimo ir pagalbos derybose paslaugas, už kurias išrašė sąskaitas, ieškovė neteikia transportavimo traukiniais paslaugų, todėl dėl tokios paslaugos su atsakove nesitarė (I t., e. b. l. 52–55). Atsakovės atstovas nurodė, kad pagal susitarimą ieškovė turėjo atgabenti įrenginius (Reaktorius) į Lietuvos Respublikos teritoriją, technologiškai juos paleisti, tik esant tinkamai veikiantiems Reaktoriams Lietuvoje atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove. Šalių atstovų paaiškinimai, liudytojo parodymai, byloje esantys rašytiniai įrodymai – susirašinėjimo išrašas, projektas dėl akcininkų sąrašo (I t., e. b. l. 76, 87–95), patvirtina, kad atsakovė ketino pradėti naują verslo rūšį. Šalių atstovų paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė turėjo teikti paslaugas atsakovei dėl naujo verslo pradėjimo. Tačiau byloje kilo ginčas dėl to, kokia apimtimi ieškovė turėjo suteikti šias paslaugas atsakovei ir ar turėjo pasiekti tam tikrą rezultatą – užtikrinti Reaktorių atgabenimą į Lietuvą ir juos paleisti technologiškai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – susirašinėjimo išrašas, projektas dėl akcininkų sąrašo (I t., e. b. l. 76, 87–95), liudytojo parodymai patvirtina, kad susitarimas dėl naujo verslo buvo sudarytas tarp atsakovės, liudytojo vadovaujamos įmonės ir T. B. Liudytojo parodymai ir projektas dėl akcininkų sąrašo (I t., e. b. l. 76) patvirtina, kad T. B. susitarime dalyvavo kaip fizinis asmuo, bet ne kaip ieškovės ar kitos įmonės direktorius. Pažymėtina, kad ir atsakovės vadovas nurodė, jog su T. B. jie derėjosi kaip su fiziniu asmeniu, jam neturėjo reikšmės, kurią iš savo įmonių atstovavo T. B.. Liudytojas nurodė, kad T. B. susitarime dalyvavo kaip fizinis asmuo, kad T. B. pasitelktas asmuo turėjo rūpinti Reaktorių atgabenimu į Lietuvą, o jo (liudytojo) vadovaujama įmonė turėjo pasirūpinti Reaktorių technologiniu paleidimu. Tai paneigia atsakovės atstovų argumentus, kad ieškovė turėjo suteikti atsakovei šias paslaugas – atgabenti Reaktorius į Lietuvą ir juos technologiškai paleisti. Taigi byloje neįrodyta, jog šalys buvo susitarę, jog ieškovė, teikdama paslaugas atsakovei, turi pasiekti rezultatą – atgabenti Reaktorius į Lietuvą ir juos technologiškai paleisti.
16. Atsakovės atstovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad šalys sutarė, kad ieškovė, pasinaudodama savo turimais ryšiais ir resursais, padės atsakovei su nauja veiklos rūšimi, susijusia su žaliavinio aliejaus valymu, kad ieškovė pasirūpino, jog būtų užsakyta Reaktorių, skirtų aliejaus valymui, gamyba Ukrainoje, ieškovė dalyvavo Reaktorių gamybos, derybų dėl gabenimo, atsakovės paslaugų užsakymo procese. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė siekė pradėti naują verslą, dėl to atliko aktyvius veiksmus (I t., e. b. l. 76, 87–95), kad buvo užsakyta dviejų Reaktorių gamyba Ukrainoje, kad jie buvo pagaminti (I t., e. b. l. 87–95, 96–97). Tai patvirtina, kad ieškovė suteikė atsakovei paslaugas dėl naujo verslo pradėjimo – konsultavo atsakovę, padėjo užsakant Reaktorių gamybą, vedant dėl to derybas. Kaip minėta anksčiau, tolesnius atsakovės naujo verslo etapus – Reaktorių atgabenimą į Lietuvą, jų technologinį paleidimą, akcijų pirkimą turėjo vykdyti ne ieškovė, o kiti asmenys. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad byloje yra įrodyta, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė veikė atsakovės interesais –dalyvavo Reaktorių gamybos, derybų dėl gabenimo, atsakovės paslaugų užsakymo procese, t. y. ieškovė suteikė atsakovei konsultavimo paslaugas dėl naujo verslo pradėjimo.
17. Pažymėtina, kad atsakovės pozicija, dėl ko buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, nebuvo nuosekli. Atsiliepime į ieškinį atsakovės atstovas nurodė, kad šalys sutarė, kad atsakovė padengs išlaidas, susijusias su Reaktorių atgabenimu į Lietuvos Respubliką ir Reaktorių technologinio proceso paleidimu, kol Reaktoriai buvo gaminami Ukrainoje, ieškovė iš anksto pateikė atsakovei apmokėti sąskaitas už anksčiau nurodytas paslaugas. Atsižvelgtina į tai, kad anksčiau šio sprendimo 15 pastraipoje buvo padaryta išvada, jog byloje neįrodyta, kad šalys buvo susitarę, jog ieškovė, teikdama paslaugas atsakovei, turi pasiekti rezultatą – atgabenti Reaktorius į Lietuvą ir juos technologiškai paleisti. Todėl laikytinas nepagrįstu atsakovės argumentas, jog PVM sąskaitos faktūros buvo iš anksto išrašytos už Reaktorių atgabenimą bei technologinį paleidimą, bet ne už ieškovės suteiktas konsultavimo paslaugas atsakovei. Vėliau atsakovės atstovai pakeitė poziciją ir nurodė, kad PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos dėl to, kad ieškovė finansavo kitą T. B. vadovaujamą įmonę, kurios akcininke ketino tapti atsakovė po Reaktorių atgabenimo ir paleidimo, o PVM sąskaitos faktūros išrašytos kaip atsakovės įsipareigojimas ateityje padengti trečdalį Reaktorių kainos. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė dalyvavo susitarime dėl naujo verslo pradėjimo ar dėl dalyvavimo jame ateityje. Priešingai, liudytojas patvirtino, kad susitarime dėl naujo verslo pradėjimo dalyvavo jo vadovaujama įmonė, T. B. kaip fizinis asmuo ir atsakovė. Tai, kad susitarime dalyvavo liudytojo įmonė, T. B. kaip fizinis asmuo ir atsakovė, patvirtina ir byloje esantis akcininkų sąrašo projektas (I t., e. b. l. 76), kuriame būsimais akcininkais nurodyti liudytojo įmonė, T. B. kaip fizinis asmuo ir atsakovė. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Reaktorių kaina buvo 34 600,00 Eur (I t., e. b. l. 97), o PVM sąskaitos faktūros išrašytos 27 628,98 Eur sumai. Tai paneigia atsakovės argumentus, kad ieškovė dalyvavo susitarime dėl įmonės, kurios akcininke atsakovė ketino tapti, finansavimo bei kad atsakovė per PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimą būtų padengusi trečdalį Reaktorių kainos (34 600,00 Eur / 3 = 11 533,33 Eur < 27 628,98 Eur). Atsakovės atstovas taip pat nurodė, kad įmonė, per kurią pirkti Reaktoriai ir kurios akcininke ketino tapti atsakovė, buvo „tuščia“ įmonė, todėl ją finansavo ieškovė. Pagal į bylą pateiktus banko sąskaitos išrašus nustatyta, kad iš kitos T. B. vadovaujamos įmonės už Reaktorius buvo atlikti trys mokėjimai: (duomenys neskelbtini) 15 000,00 Eur, (duomenys neskelbtini) 11 000,00 Eur, (duomenys neskelbtini) 8 600,00 Eur (pervesta 12 000,00 Eur) (I t., e. b. l. 78, 85, 97). Tai, kad į šios įmonės sąskaitą ieškovė pervedė (duomenys neskelbtini) 16 000,00 Eur, (duomenys neskelbtini) 12 000,00 Eur (I t., e. b. l. 85), t. y. mažiau nei Reaktorių kaina, kad į šios įmonės sąskaitą mokėjimus yra atlikę ir kiti subjektai (I t., e. b. l. 77–86), paneigia atsakovės argumentus, kad kita T. B. vadovaujama įmonė buvo tik finansuojama ieškovės bei kad ieškovė atliko mokėjimus už Reaktorių gamybą. Todėl laikytina, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė dėl Reaktorių įsigijimo finansavo kitą įmonę, kurios akcininke ketino tapti atsakovė.
18. Teismo nuomone, ieškovė įrodė, kad tarp ginčo šalių buvo susiklostę atlygintinų paslaugų teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovė turėjo vykdyti prievoles atsiskaityti už paslaugas (CPK 178 straipsnis). Todėl atsakovei tenka pareiga sumokėti ieškovei už suteiktas konsultavimo paslaugas (CK 6.200 straipsnis, 6.716 straipsnio 1 dalis). Remiantis išdėstytais argumentais, ieškovei iš atsakovės priteistina 27 628,67 Eur skolos.
Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės procesines palūkana
19. Pagal CK 6.210 straipsnį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šiame straipsnyje nustatyto dydžio palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nesant duomenų, kad šalys susitarė dėl palūkanų už sumų, nurodytų ieškovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, pavėluotą mokėjimą, taikomos Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ), nustatančio palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, jų skaičiavimo tvarką ir kreditoriaus teises, kai sumokama pavėluotai, nuostatos.
20. Ieškovei iš atsakovės priteisiama 12 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, MAKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalis). Ši norma susidaro 8 procentiniais punktais padidinus vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomą fiksuotąją palūkanų normą, kuri nuo 2023 m. birželio 1 d. sudaro 4 proc.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
22. Byloje nėra duomenų apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
23. Atsakovė patyrė 3 388,00 Eur išlaidas už teisines paslaugas (I t., e. b. l. 147–165) ir 200,00 Eur dėl sumokėto avanso už liudytojų iškvietimą (I t., e. b. l. 124–126). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas visiškai, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės sumokėtas 200,00 Eur avansas už liudytojų iškvietimą nebuvo išmokėtas liudytojams, ši suma grąžintina atsakovei (CPK 91, 93 straipsniai).
24. Valstybė šioje byloje nepatyrė išlaidų dėl procesinių dokumentų siuntimo. Patenkinus ieškinį visiškai, valstybei iš atsakovės priteisiamas 622,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista CPK 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „A Justice“, juridinio asmens kodas 302629450, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaliavų terminalas“, juridinio asmens kodas 305239701, 27 628,67 Eur (dvidešimt septynis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 67 ct) skolos, 12 (dvylikos) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (27 628,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žaliavų terminalas“, juridinio asmens kodas 305239701, 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio nepanaudotą avansą už liudytojų iškvietimą, kuris (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sumokėtas į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą (mokėtoja uždaroji akcinė bendrovė „Žaliavų terminalas“, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)).
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaliavų terminalas“, juridinio asmens kodas 305239701, 622,00 Eur (šešis šimtus dvidešimt du eurus) žyminio mokesčio (šias išlaidas reikia sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.