- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-24
- Bylos Nr.
- 2A-853-56/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Janovičienė Virginija Volskienė
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, S. A., Č. A., I. Š., A.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant pareiškėjo atstovei A. M.
suinteresuoto asmens atstovui A. A.
vertėjai O. J.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo, kurio pareiškėjo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, pareiškimas dėl turto pripažinimo bešeimininkiu ir jo perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn buvo atmestas, suinteresuoti asmenys Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, S. A., Č. A., I. Š., A. Š., E. Š., V. T..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas, Vilniaus miesto savivaldybė, su pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (37,66 kv. m bendrojo ploto) bešeimininkiu turtu ir perduoti jį Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn; pripažinti butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (48,97 kv. m bendrojo ploto) bešeimininkiu turtu ir perduoti jį Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.
Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Ekonomikos departamento, 2006 m. rugpjūčio 2 d. raštu Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių viešojo naudojimo, administracinių ir gyvenamųjų statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašas, kuriame nurodytos ir gyvenamosios patalpos – butai Vilniuje, (duomenys nesklebtini) ir (duomenys nesklebtini) bei VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, patvirtinantys, kad pateiktų statinių nuosavybės teisė Registro centre neįregistruota. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, 2007 m. rugsėjo 18 d. raštu pranešė Vilniaus miesto savivaldybei, kad negali apskaityti buto, esančio Vilniuje, (duomenys nesklebtini), nes jis, kaip nekilnojamasis daiktas, dėl savo blogos būklės yra nerealizuotinas (netinkamas naudoti pagal paskirtį). Vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-97 patvirtinta Statinių, kurie neturi savininko (ar savininkas nežinomas) nustatymo, apskaitymo ir dokumentų pateikimo pripažinti statinius bešeimininkiais tvarka, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilkpėdės seniūnija ginčo butus įrašė į statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) 2007 m. lapkričio 19 d. sąrašą, o statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) apžiūros, įvertinimo ir apskaitos akto surašymo darbo grupė, įtraukė ginčo butus į apskaitą, kaip statinius, kurie neturi savininko ar kurių savininkas nežinomas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto departamento Turto valdymo ir privatizavimo skyriaus prašymu, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2007 m. lapkričio 14 d. raštu pateikė turimą medžiagą apie butus name Vilniuje, (duomenys nesklebtini), iš kurios paaiškėjo, kad renkant informaciją apie galimus šių butų savininkus, buvo nustatyta, kad namas, Vilniuje, (duomenys neskelbtini) anksčiau priklausė Lietuvos kultūrinių prekių didmeninei prekybos bazei (VKĮ „Lietkultprekyba“), kuri 1993 m. buvo privatizuota ir jos pavadinimas pasikeitė į AB „Kultūrinės ir sporto prekės“. Pareiškėjo duomenimis, VKĮ „Lietkultprekyba“ 1992 m. rugsėjo 29 d. butą, esantį Vilniuje, (duomenys nesklebtini) pardavė pagal Butų privatizavimo įstatymą J. Č., o apie butus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), duomenų nerasta. Bute esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenamąją vietą yra deklaravę A. T. ir V. T., o bute, esančiame (duomenys nesklebtini) gyvenamąją vietą deklaravo S. A., Č. A., J. J.. Apsilankius šiame bute nustatyta, kad dar šiame bute gyvena ir A. J., K. A., R. A. ir jos sūnus O. A.. Minėtų butų gyventojai neturėjo jokių dokumentų, patvirtinančių jų teises į šiuos butus, todėl siekdamas nustatyti, kam priklauso ginčo gyvenamosios patalpos, pareiškėjas spaudoje kvietė atsiliepti savininkus ir asmenis, turinčius teisių į juos, tačiau per tris mėnesius niekas iš savininkų neatsiliepė.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys S. A., Č. A., I. Š., A. Š. atsiliepimu į pareiškimą prašė jo netenkinti.
Šalies argumentai
Nurodė, kad tretysis asmuo S. A. buvo pateikusi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pareiškimą dėl buto Nr. 3 pripažinimo jos nuosavybe pagal įgyjamąją senatį. Tuo pagrindu Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme buvo pradėta civilinė bylą Nr. 2-457-574/2009. Išnagrinėjęs bylą, teismas S. A. pareiškimą atmetė. Proceso metu, Vilniaus miesto savivaldybės atstovė byloje tvirtino ir įrodinėjo, kad valstybė daugiau kaip 10 metų valdo ginčo butą nuosavybės teise, todėl dabartinė Vilniaus miesto savivaldybės pozicija yra aiškiai nesąžininga trečiųjų asmenų atžvilgiu.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atsiliepimu su pareiškimu nesutiko ir prašė jo netenkinti.
Nurodė, kad VKĮ „Lietkultprekyba“, kaip valstybinė įmonė, įgyvendindama Butų privatizavimo įstatymą, leido privatizuoti name (duomenys nesklebtini) butą (duomenys neskelbtini)., todėl kitų butų neprivatizavus, jie liko valstybės nuosavybės objektu ir nėra teisinio pagrindo šių butų pripažinti bešeimininkiais.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškimas netenkintas.
Teismas pažymėjo, kad dėl buto esančio (duomenys nesklebtini), Vilniuje, pagal S. A. pareiškimą dėl buto nuosavybės teisės įgijimo įgijamąja senatimi, jau buvo pradėta civilinė byla Nr. 2-457-574/2009, kurioje pareiškėjos pareiškimas buvo atmestas. Teismo sprendimas apeliacinės instancijos teismo, paliktas nepakeistu. Byloje buvo nustatyta, kad žinybinį butą Vilkpėdės g. 14-3, S. A. suteikė buvusi prekybos bazė „LTSR Kultūrinių prekių prekyba“.Teismai nagrinėję bylą padarė išvadą, jog butas (duomenys nesklebtini) priklauso valstybei nuosavybės teise, nežiūrint į tai, kad valstybės nuosavybės teisės į minėtą butą nėra įregistruotos viešame registre ir jis nėra apskaitomas valstybės ar Vilniaus miesto savivaldybės balanse. Nagrinėtoje byloje konstatuota, kad teisinės registracijos nebuvimas, valstybės nuosavybės teisių į namą (duomenys nesklebtini), Vilniuje, nepaneigia. Įvertinęs nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pirmesnėje civilinėje byloje buvo nustatinėjamos daiktinės teisės į butą gyvenamajame name (duomenys nesklebtini), Vilniuje ir buvo buto priklausomybė valstybei nustatyta. Nagrinėtoje byloje, dalyvaujančiais byloje asmenimis, be kitų asmenų, buvo buto (duomenys nesklebtini) gyventojai ir Vilniaus miesto savivaldybė, todėl teismas sprendė, kad šiems asmenis galioja prejudicijos taisyklės ir nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto savivaldybės atstovė jau nebegalėjo įrodinėti, kad butas (duomenys neskelbtini) yra bešeimininkis turtas (CPK 182 str. 2 d.). Spręsdamas klausimą dėl buto esančio (duomenys nesklebtini), Vilniuje, kuriame gyvena V. T., teismas padarė išvadą, jog butas taip pat nėra bešeimininkis turtas, nes visą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, valdė ir eksploatavo valstybės įmonė „Lietkultprekyba“, o tai, teismo vertinimu reiškia, kad jis buvo valstybės nuosavybė.
Teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės atstovė, teigdama, kad butai (duomenys neskelbtini) yra bešeimininkis turtas iš esmės rėmėsi argumentais, kad valstybės įmonės privatizavimo eigoje, dokumentai nebuvo tinkamai sutvarkyti, į jokį balansą buvusios įmonės turtas neperduotas, neapskaitytas, todėl šis turtas ir yra bešeimininkis. Teismo vertinimu, vien aplaidus dokumentų tvarkymas, daiktinių teisių neįregistravimas atitinkamuose registruose, negalėjo būti pagrindu išvadai, kad daiktas neturi savininko. Aplinkybė, jog šiuo metu nenustatytas šių butų valdytojas, taip pat nesudarė pagrindo spręsti, kad butai yra bešeimininkis turtas (CK 4.57 str. 1 d., 4.58 str. 1 d.). Teismas sprendė, kad byloje esantys dokumentai patvirtino, jog namas Vilkpėdės g. 14, Vilniuje ir jame esantys butai (duomenys neskelbtini) yra valstybės nuosavybė, todėl nustačius ginčo patalpų savininką, pagrindo tenkinti pareiškimo teismas neturėjo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Vilniaus miesto savivaldybės administracija, apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiškimą patenkinti ir pripažinti butą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bešeimininkiu turtu ir perduoti jį pareiškėjo nuosavybėn.
Nurodo, kad pirmos instancijos teismas rėmėsi aplinkybėmis nustatytomis civilinėje byloje Nr. 2-457-574/2009, kaip turinčiomis nagrinėjamai bylai prejudicinę reikšmę, tačiau teismas neįvertino aplinkybės, kad byloje Nr. 2-457-574/2009 nustatyta prejudicijos taisyklė taikoma tik butui esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Teismas labai apibendrintai ir nemotyvuotai pasisakė dėl buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pripažinimo bešeimininkiu, todėl pažeidė Civilinio proceso kodekso 270 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose teismo sprendimo motyvuojamajai daliai keliamus reikalavimus, nes teismo priimtame sprendime turi būti išsamiai pasisakoma dėl kiekvieno ieškinio reikalavimo, nurodant teismo padarytų išvadų pagrįstumą patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2006, 2007-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008-06-30 nutartis 3K-3-355/2008). Nepagrįstas teismo argumentas, jog aplaidus dokumentų tvarkymas, daiktinių teisių neįregistravimas atitinkamuose registruose, negali lemti išvados, kad daiktas neturi savininko, nes tokia teismo išvada prieštarauja teisės aktuose nustatytoms nekilnojamojo daikto savininkų pareigoms įregistruoti nuosavybės teisę į jiems priklausantį turtą. Pareiškėjas į bylą pateikė VĮ ,,Registrų centro“ Centrinio duomenų banko išrašus, kurie patvirtina, kad butų Vilkmergės g. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė Registrų centre neįregistruota, nors Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnyje nustatytas įpareigojimas butus esančius daugiabutyje, registruoti, jei jie suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto vienetai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Be to, norint įregistruoti nuosavybės teises į butą turi būti paduodamas nustatytos formos prašymas, kurį gali paduoti tik nuosavybės teisę į nekilnajamąjį daiktą įgijęs asmuo (Nekilnojamojo turto registro 23 str.). Kadangi nuosavybės teisė į ginčo butus neregistruota, todėl butai esantys Vilkmergės g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pripažintini neturinčiais savininko t.y. bešeimininkiu turtu.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys S. A., Č. A., I. Š., A. Š., E. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš pareiškėjo suinteresuotų asmenų naudai, visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais. Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog ginčo butai yra bešeimininkis turtas, nes S. A. pradėjus procesą dėl buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įgijimo įgyjamąja senatimi ir pradėjus civilinę bylą Nr. 2-457-574/2009, buvo nustatyta ir konstatuota, jog Lietuvos Respublika, kaip valstybė, turi nuosavybės teisę į visą namą esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Byloje Nr. 2-457-574/2009, dalyvavo tos pačios šalys, todėl išnagrinėta byla bei joje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę šioje byloje, todėl pareiškėjo argumentas, jog prejudicijos taisyklės galioja tik butui adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje nepagrįstas, nes vien aplinkybė, kad butų savininkai nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre, nepaneigia aplinkybės, kad visas namas esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje priklauso Lietuvos Respublikai ir nėra bešeimininkis turtas (CK 1.75 str.). Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso reikalavimus keliamus teismo sprendimo turiniui, nes nepateikti jokie esminiai argumentai, nurodantys, kad dėl to buvo neteisingai išspręsta byla (CPK 328 str.).
Tretysis asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodo, kad pirmos instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje pateiktus įrodymus bei tinkamai juos įvertino, pagrįstai rėmėsi civilinėje byloje Nr. 2-457-574/2009 nustatytomis aplinkybėmis ir teismų padarytomis išvadomis, todėl pareiškėjas pagrindo teikti, jog teismo sprendimas nemotyvuotas ir nepagrįstas neturėjo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, jog jo pateiktuose Nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodyta, kad namo kuriame yra ginčo butai, statybos pabaiga 1958 metai bei rėmėsi Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto Registro įstatymo 9 ir 24 straipsnių nuostatomis, tačiau pareiškėjas neįvertino, kad pastatas pastatytas iki 1996 metų, t.y. iki Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo įsigaliojimo, todėl pagrindo juo remtis nebuvo.
Apeliacinės instancijos teisme 2010 m. rugsėjo 21 d. buvo gautas apelianto, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atsisakymas nuo apeliacinio skundo.
Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 870 ,,Dėl Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2010 m. kovo 9 d. perdavimo-priėmimo aktu Nr. (51)-7.2(S)-37 perdavė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nuosavybėn butus (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Butas (duomenys neskelbtini) įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybė. Buto esančio (duomenys nesklebtini), Vilniuje, nuosavybės teisė dar neįregistruota, kadangi atliekami kadastriniai šio buto matavimai. Kadangi išnyko apeliacijos objektas prašo teismo priimti apelianto atsisakymą nuo apeliacinio skundo.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas. Atsisakymas nuo apeliacinio skundo priimtinas, apeliacinis procesas nutrauktinas.
Remiantis Civilinio proceso kodekso 308 straipsnio pirmąja dalimi, apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o, jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Teismas gali nepriimti atskirojo skundo atsisakymo, jei yra CPK 42 straipsnio antrojoje dalyje numatytos sąlygos, tai yra, jei atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui. Apeliacinio skundo atsisakęs asmuo jo paduoti pakartotinai neturi teisės (CPK 308 str. 3 d.).
Apeliantas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atsisakymą nuo apeliacinio skundo pateikė 2010 m. rugsėjo 21 d., iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Apelianto pateiktas atsisakymas nuo apeliacinio skundo nepažeidžia įstatymų, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų bei neprieštarauja viešajam interesui (CPK 42 str., 301 str. 1 d.). Apeliantui žinomos atsisakymo nuo apeliacinio skundo pasekmės. Todėl teisėjų kolegija priima apelianto atsisakymą nuo apeliacinio skundo ir apeliacinį procesą nutraukia (CPK 308 str.).
Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš apelianto Vilniaus miesto savivaldybės, valstyvės naudai priteistinos 16,25 Lt išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 308 straipsniu
nutarė:
Priimti apelianto, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atsisakymą nuo apeliacinio skundo ir apeliacinį procesą nutraukti.
Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės, valstybės naudai 16,25 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.