- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-19
- Bylos Nr.
- TS-82-929/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Nuteistasis
- A. J.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), advokato G. A. P. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 59-228 (toliau – ir Komisijos nutarimas), kuriuo atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. J.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. nuteistas 2015 m. gruodžio 9 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 str. 1 d., 227 str. 2 d., 63 str. 4 d. ir paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. gruodžio 18 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir paskirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia: 2015 m. birželio 2 d., bausmės pabaiga: 2019 m. birželio 2 d., 1/2 bausmės dalį atliks 2017 m. birželio 2 d., neatliktos bausmės dalis 2016 m. rugsėjo 22 d. – 2 metai 8 mėnesiai 10 dienų.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 59-228 atsisakė nuteistajam A. J. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 str. 2 d. 2 p. Komisija, atsižvelgdama į nuteistojo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką – 52 balus, ankstesnių nusikaltimų kiekį ir pobūdį, gyvenimo stilių ir draugus laisvėje, nepadarytas išvadas dėl ankstesnių nusikalstamų veikų, mąstymą ir elgesį, į tai, kad neseniai pradėta vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei į kitas aplinkybes, padarė išvadą, jog A. J. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas A. J. advokato G. A. P. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 59-228, kuriame nurodoma, kad su Komisijos nutarimu nesutinkama, nes šis nutarimas yra nepagrįstas. Skundas motyvuojamas tuo, kad Komisija priimdama skundžiamą nutarimą visiškai neįsigilino į A. J. asmenybę, jo pastangas pasitaisyti, į Komisijai pateiktus dokumentus nebuvo įtrauktos pažymos apie tai, jog A. J. pats prašydavosi darbo, tačiau jo negavo, yra dalyvavęs psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos grupėje, įgavo žinių apie priklausomybės ligą, padarinius, išėjęs į laisvę turi galimybę įsidarbinti. Mano, jog tuo atveju, jei šių pažymų kopijos būtų įteiktos susipažinti Komisijos nariams, Komisija būtų priėmusi kitokį nutarimą, t. y. būtų A. J. taikiusi lygtinį paleidimą. Komisijos posėdžio metu buvo tik paminėta apie A. J. atliktus gerbūvio darbus, tačiau nebuvo užfiksuoti kiti jo atlikti darbai. Mano, kad iš esmės neigiamas Komisijos sprendimas buvo priimtas ne dėl to, jog A. J. nepasitaisė, o akcentuojant jo praeitį. Komisija nepaminėjo, jog A. J. būtent Pataisos namuose įgijo (duomenys neskelbtini) specialybę, o dabar mokosi (duomenys neskelbtini) specialybės, bei siekia bet kokio darbo. Šitoks Komisijos elgesys yra išankstinis nusistatymas prieš A. J., todėl Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam A. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra neobjektyvus, nepagrįstas ir neteisėtas. Šiuo skundu prašoma panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016 m. spalio 17 d. gautas nuteistojo A. J. prašymas, kurį prašoma prijungti prie Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarimo Nr. 59-228 medžiagos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas dėl Komisijos nutarimo Nr. 59-228 atmestinas.
BVK 157 str. 1 d. nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 str. 2 d. 2 p. įtvirtinta nuostata, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, faktiškai atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo. BVK 157 str. 3 d. numatyta, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę BVK 157 str. 2 d. dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga – BVK 157 str. 1 d. nurodyta, kad nuteistieji gali būti lygtinai paleisti.
Pažymėtina, kad nuteistasis A. J. atitinka formalius įstatyme numatytus reikalavimus – nuteistasis yra pradėjęs vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė prašymą, laikydamasis BVK 157 str. 2 d. 2 p. ir 3 d. numatytų terminų, nuteistojo A. J. rizika yra vidutinė (52 balai, iš kurių 25 balai statiniai ir 27 balai yra dinaminiai), tačiau yra tikimybė, kad tokia rizika gali mažėti, nes Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nustatyta rizika atitinka BVK 157 str. 1 d. nuostatas.
Vis tik pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasis pozicijos, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, net ir tais atvejais, kada sutinkama, kad būtų taikoma intensyvi priežiūra, vertinamos ne tik formalios, tačiau ir materialios aplinkybės: nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, asmenybė, padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas darantis asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kad būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d. Taigi, lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, t. y. įstatyme konkrečiai nustatyti reikalavimai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. aplinkybės, kurios leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Remiantis nuteistojo asmens bylos medžiagos duomenimis, nustatyta, kad šiuo metu A. J. atlieka ketverių metų laisvės atėmimo bausmę už padarytus du apysunkius nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, taigi jam paskirta bausmė buvo subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu. Nors šiuo metu nurodoma, kad savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta, tačiau, remiantis 2015 m. gruodžio 9 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, nustatyta, kad nuteistasis priimant nuosprendį savo kaltės nepripažino. Įvertintina ir tai, kad nuteistasis anksčiau buvo teistas 15 kartų, Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas 16 kartą, daugiausiai už nusikalstamas veikas nuosavybei. Teismo vertinimu tai, kad nuteistasis tiek daug kartų yra teistas, rodo, kad jo daromos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio ir nors jo dabartiniams nusikaltimams nebūdingas modelis, tačiau tai, kad asmuo pastoviai daro nusikalstamas veikas, rodo, jog jis iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nepadarė, paskirtos bausmės ir kitos teisinės elgesio korekcijos priemonės jo asmenybei neturėjo jokios teigiamos įtakos. Jis linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms ir visuotinai pripažįstamoms normoms. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistajam A. J. buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, amnestija, taip pat ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau tai nuteistojo nuo naujų nusikaltimų darymo nesulaikė. A. J. nepateisino teismo pasitikėjimo ir įstatymo reikalavimo ateityje nenusikalsti, nes, būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus. Taip pat pažymėtina, kad jis anksčiau nesilaikė ir bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų. Teismo vertinimu, atsižvelgdama į tokias aplinkybes, Komisija padarė pagrįstą išvadą, jog A. J. ateityje galimai nesilaikys įstatymų ir nusikals.
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, įvertintinas ir nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Nuteistasis A. J. 2016 m. kovo 30 d. pažeidė drausmės reikalavimus, nes atsisakė vykdyti teisėtus pataisos įstaigos administracijos reikalavimus – bausmę atlikti jam paskirtame 11 būryje, vėliau nuteistajam buvo pakeista miegamoji vieta ir jis tęsė bausmės atlikimą paskirtame būryje, taip jis nutraukė daromą pažeidimą, todėl jam nebuvo paskirta drausminė nuobauda. Nepaisant to, kad nuteistajam A. J. nebuvo paskirta drausminė nuobauda, toks jo elgesys leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis ne visuomet yra linkęs laikytis nustatytos tvarkos. Pažymėtina ir tai, kad nors nuteistasis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiką, tačiau lengvabūdiškai tikisi išvengti kilsiančių neigiamų pasekmių, nusikaltimus yra linkęs pateisinti, minimalizuoti. Tokios aplinkybės taip pat neigiamai charakterizuoja nuteistąjį.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nepakanka nuteistąjį A. J. teigiamai charakterizuojančių aplinkybių – jis, jo paties teigimu, nevartoja narkotinių medžiagų, alkoholį vartoja retai ir saikingai, bausmės atlikimo metu apsvaigimo fakto nenustatyta, nėra socialiai atsiskyręs, laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu du kartus skatintas, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu mokosi (duomenys neskelbtini), kad būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis A. J. ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šie teigiamai charakterizuojantys duomenys parodo teigiamą A. J. paskirtos bausmės poveikį, tačiau vien tai nėra pakankamas pagrindas lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos. Skunde dėl Komisijos nutarimo nurodoma, kad Komisija, priimdama nutarimą, neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis turės galimybę įsidarbinti, kad įgijo staliaus specialybę, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) specialybės. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad iš asmens bylos, paties Komisijos nutarimo, posėdžio protokolo ir 2016 m. rugsėjo 13 d. Nr. 57-192 Socialinio tyrimo išvados matyti, kad priimant Komisijos nutarimą buvo įvertinta nuteistojo A. J. asmenybė, jo išsilavinimas, ir tai, kad jis įgijo specialybes bei tai, kad išėjęs į laisvę turės, kur dirbti, tai, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atlieka gerbūvio darbus, dalyvavo programose. Teismo vertinimu, Komisija, priimdama skundžiamą nutarimą, minėtas aplinkybes įvertino kartu su kitomis, todėl skunde nurodyti argumentai, kad Komisija nevertino visų aplinkybių, laikytini nepagrįstais.
Pažymėtina, ir tai kad Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam A. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas. Tai, kad A. J. pateiktame prašyme teismui, kurį prašoma prijungti prie Komisijos 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 59-228 medžiagos, nurodoma, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika tik didėja, nors jis siekia pakeisti savo elgesį, šiuo atveju neturi jokios įtakos, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam taikymo. Teismas pažymi, kad pakartotinio nusikalstamumo rizika vertinama remiantis Teisės pažeidėjo įvertinimo sistema OASys. Tuo tarpu tai, kad nuteistasis mano, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos rezultatas turi būti mažesnis arba kitoks nei nustatytas, nekeičia nustatytos rizikos, kuri buvo nustatyta nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintą metodiką. Be to, minėtame prašyme nuteistasis nurodo, kad šiuo metu jis jau yra įvykdęs Komisijos 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarime Nr. 59-228 nurodytus įpareigojimus. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas pateiktą skundą dėl Komisijos nutarimo, tikrina tik šio Komisijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, tuo tarpu nuteistasis nurodo aplinkybes, kurios įvyko jau po Komisijos nutarimo priėmimo.
Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes – į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, į nusikalstamų veikų, už kurių padarymą jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdį ir pavojingumą, į nuteistojo asmenybę ir požiūrį į nusikalstamas veikas, į tai, kad jis iš viso teistas jau 16 kartų, konstatuotina, kad šiuo metu negalima daryti išvados, kad nuteistasis A. J. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo metu BK 41 str. numatyti bausmės tikslai vis dar nėra pasiekti ir nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, todėl darytina išvada, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimas Nr. 59-228, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, priimtas nepažeidžiant nustatytų reikalavimų, todėl pripažintinas teisėtu bei pagrįstu.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 str. 4 d. 1 p.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) advokato G. A. P. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 59-228 atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.