- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-26
- Bylos Nr.
- 2-11404-861/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33407-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- BUAB „Nordopt“
- Atsakovas
- UAB „Optima trade“
- Advokatai
- Aivaras Gilys
- Kategorijos
- 2.5.22pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Nordopt“ ieškinį atsakovui UAB „Optima trade“ dėl įpareigojimo nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą per 15 dienų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti/pateikti bankroto administratoriui išsamią ataskaitą pagal Pavedimo sutartį apie visus įgaliotinio atliktus veiksmus pagal Pavedimo sutartį bei perduotų: Pavedimo sutarties galiojimo laikotarpiu bendrovės sudarytas sutartis (tiekimo, nuomos, pirkimo-pardavimo, kredito ir kt.); gautus iš trečiųjų asmenų pranešimus, pretenzijas, deklaracijas, sąskaitas-faktūras, kasos pajamų knygą; sandėlio apskaitos žiniaraščius; avanso apyskaitos žiniaraščius; kuro ataskaitas ir kelionės lapus; pardavimo ir pirkimo sąskaitų-faktūrų registro žurnalus; didžiąją knygą; bendrąjį žurnalą; buhalterinių sąskaitų apyvartų žiniaraščius; bendrovės vardu išrašytas sąskaitas faktūras; buhalterinių sąskaitų operacijų žiniaraščius; pirkimus; pardavimus; dokumentus, patvirtinančius pinigų gavimą ir jų išleidimą bendrovės vardu; deklaracijas ir finansinės atskaitomybės dokumentus, pateiktus SODRAI, VMI, Registrų centui, Statistikos departamentui su Pavedimo sutarties vykdymu susijusius dokumentus; ilgalaikio turto apskaitos žiniaraščius; darbo apskaitos laiko žiniaraščius; darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščius; darbo sutartis; įsakymus ir kitus dokumentus susijusius su Pavedimo sutarties vykdymu. Nurodo, jog 2011-08-04 Vilniaus apygardos teismas iškėlė UAB „Nordopt“ bankroto bylą. Teismui iškėlus bankroto bylą, buvę bendrovės vadovai privalėjo perduoti bankroto administratoriui visą bankrutuojančios įmonės turtą pagal balansą bei visus dokumentus. Iš buvusio ieškovo vadovo K. K. buvo perimti dokumentai už laikotarpį nuo 2010-10-04 iki 2011-09-02, dalis dokumentų buvo perimta iš dokumentų saugojimo bendrovės UAB „Dilauta“. Iš perimtų dokumentų matyti, kad ieškovo vadovas eilę kartų kreipėsi į atsakovus, ragindamas perduoti įmonės dokumentus bei turtą, tačiau buvo gauti tik formalūs ir nekonkretūs atsakymai, iš kurių darytina išvada, kad dokumentai ir turtas ieškovui nebuvo perduotas. Bankroto administratorius nustatė, jog 2010-05-12 ieškovas ir atsakovas sudarė Pavedimo sutartį, pagal kurią ieškovas pavedė atsakovui prekiauti ieškovo prekėmis, iš bendrovės sąskaitos atlikti komercinio pobūdžio mokėjimus pagal ieškovo prekių įsigijimo dokumentus bei atlikti kitus, su komercine veikla susijusius, veiksmus, administruoti ieškovo debitorių skolas bei vykdyti kitus sutartinius įsipareigojimus trečiosioms šalims realizuojant iš ieškovo įgytas prekes, taip pat atsakovas turėjo teisę naudoti ir valdyti ieškovui priklausantį turtą, nurodytą sutarties priede Nr. 1. Paaiškino, jog iš perimtų dokumentų matyti, jog UAB „Nordopt“ 2010-11-30 raštu kreipėsi į atsakovą dėl dokumentų, antspaudo, turto grąžinimo bei ataskaitos pateikimo, tačiau atsakovas nurodė, jog visa informacija dėl veiksmų, vykdytų pagal pavedimo sutartį pateikta buvusiam bendrovės diktoriui D. S. bei nurodė dėl papildomų pretenzijų kreiptis į naująjį bendrovės akcininką ar jo atstovą, tačiau tokių savo teiginių nepagrindė jokiais įrodymais. Įstatymas numato, jog atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą bei atlikti visus veiksmus, kurie yra jo veiklos būtina pasekmė, kad būtų išvengta nuostolių padarymo įgaliotojui. Kadangi sudarius Pavedimo sutartį, atsakovas perėmė visą ieškovo ūkinę veiklą, todėl pasibaigus šiai sutarčiai, atsakovas privalėjo nedelsiant grąžinti viską, ką yra gavęs vykdydamas sutartį bei pateiki veiklos ataskaitą. Bankroto administratorius, susipažinęs su ieškovo banko sąskaitos išrašais, nustatė, kad atsakovas ir jo atstovas M. U. pavedimo sutarties laikotarpiu vykdė perimtą iš ieškovo ūkinę-komercinę veiklą, todėl privalėjo perduoti šią veiklą patvirtinančius dokumentus, gautas pinigines lėšas bei kitą turtą. Ieškovo bankroto administratorius 2014-07-07 įteikė atsakovui Pretenziją, kuria pareikalavo pateikti išsamią ataskaitą dėl Pavedimo sutarties vykdymo, tačiau atsakovas iki kreipimosi į teismą dienos nepateikė nei ataskaitos, nei dokumentų, susijusių su Pavedimo sutarties vykdymu. Nurodo, jog atsakovui negalint pateikti ataskaitos, bankroto administratoriui kyla pagrįstų abejonių dėl Pavedimo sutarties vykdymo ar netinkamo vykdymo. Ieškovas atkreipė dėmesį, jog atsakovui teigiant, jog jokių dokumentų pagal Pavedimo sutartį neturi ir perduoti negali, atsakovas turėtų pateikti patvirtinimą, kad jokių veiksmų atsakovas neatliko bei nesudarė jokių dokumentų ieškovo vardu. Atsakovui piktybiškai nepateikiant reikalaujamos ataskaitos ir dokumentų, apsunkinamas bankroto procesas, bendrovės, jos kreditorių interesų gynimas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti bei priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2010-15-12 atsakovas ir D. S. sudarė ieškovo akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas perleido nuosavybės teisę į visas ieškovo akcijas. 2015-05-12 D. S. paskirtas ieškovo vadovu. Remiantis Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis, 2010-09-09 D. S. ieškovo akcijas perleido Britanijos Mergelių Salose registruotai bendrovei BEARN GROUP S.A., o ieškovo direktoriumi paskirtas K. K.. 2011-05-25 ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui dėl turto bei dokumentų išreikalavimo, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo buvo atmestas. Šį sprendimą tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko nepakeistą. Ieškovo reikalaujamų perduoti dokumentų sąrašas sutampa su dokumentais, kurių perdavimo buvo reikalaujama 2011-05-25 patikslintu ieškiniu, šis ieškinio reikalavimas yra išnagrinėtas ir atmestas, todėl byla šioje dalyje negali būti nagrinėjama ir turi būti nutraukta. Paaiškino, jog Pavedimo sutartis sudaryta, kai ieškovui vadovavo D. S., o atsakovui M. U., Pavedimo sutarties vykdymo laikotarpiu, atsakovas apie šios sutarties vykdymą reguliariai informuodavo ieškovo atstovą D. S.. Kadangi šalis siejo draugiški santykiai, formalios rašytinės pavedimo sutarties vykdymo ataskaitos nebuvo teikiamos, visa informacija buvo teikiama žodžiu. Paaiškino, jog buvęs ieškovo vadovas niekada neteikė jokių pretenzijų dėl pavedimo sutarties vykdymo ir nereikalavo pateikti rašytinės ataskaitos. Pažymėjo, jog įstatymas nenumato, kokia forma ir tvarka turi būti teikiamos ataskaitos, todėl žodinė ataskaitų forma atitiko abiejų šalių poreikius, įprastinę bendravimo tvarką. Tam, kad būtų galima įpareigoti atsakovą pateikti ataskaitą, ieškovas turi įrodyti, kad tokia ataskaita buvo sudaryta ir atsakovas ją turi, tačiau ieškovas tokių įrodymų nepateikė. Objektyviai neįmanoma tokios ataskaitos sudaryti šiuo metu, nes M. U. nebedirba pas atsakovą, o dabartinis atsakovo vadovas neturi jokios informacijos apie pavedimo sutartį bei jos vykdymą. Pažymėjo, jog nuo pavedimo sutarties vykdymo praėjo 5 metai. Nutraukus pavedimo sutartį, pasibaigė šalių teisės ir pareigos, įskaitant ir pareigą pateikti ataskaitą apie Pavedimo sutarties vykdymą. Šiuo metu atsakovo ir ieškovo nebesieja jokie sutartiniai santykiai, todėl ieškovas neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti ataskaitos apie pavedimo sutarties vykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė, nurodė, jog šalių sudaryta Pavedimo sutartis nebuvo įprasta, ieškovo vardu buvo vykdoma ūkinė-komercinė veikla, todėl atsakovas privalėjo pateikti ne tik rašytinę ataskaitą apie vykdytą veiklą, bet ir vykdytą veiklą patvirtinančius dokumentus – tiek sutartis, tiek buhalterinės apskaitos įvairius dokumentus, patvirtinančius visą įmonės veiklą. Paaiškino, jog žodinės ataskaitos pateikimas negali būti vertinamas kaip tinkamas ataskaitos teikimo būdas, nes žodžiu paaiškinti, ką atsakovas įvykdė pagal Pavedimo sutartį visus pusę metų, neįmanoma. Nurodė, jog pareigą pateiki ataskaitą įstatymas numato atsakovui, o jeigu Pavedimo sutarties vykdymo ataskaita nebuvo parengta, ji turi būti parengta ir pateikta ieškovui. Pažymėjo, jog nutraukus Pavedimo santykius, asmuo, kuris vykdė pavedimą įgyja pareigą pateikti ataskaitą, todėl pareiga ją pateikti neišnyko, juo labiau, kad atsakovas šios pareigos nevykdė tinkamai ir sutarties galiojimo metu, ataskaitos turėjo būti teikiamos raštu, atsakovo argumentas, jog tik M. U. galėtų pateikti ataskaitą, o jis šiuo metu įmonėje nebedirba, nepagrindžia atsakovų pozicijos, jog pateikti ataskaitą objektyviai nebeįmanoma. Ieškinio tapatumo klausimą teismas sprendė ir priimdamas ieškinį, jei ieškinio reikalavimas būtų akivaizdžiai tapatus, teismas ieškinio nebūtų priėmęs. Ieškovas prašo įpareigoti atsakovą pateikti Pavedimo sutarties laikotarpiu gautus bei sudarytus dokumentus, kai ankstesnėje byloje buvo prašoma pateikti visus su įmonės veikla susijusius dokumentus, už kitus laikotarpius. Prašomi pateikti dokumentai ieškovui nėra perduoti, todėl bankroto administratorius ir kreipėsi į teismą, nes negali tinkamai vykdyti bankroto proceso. Pažymėjo, jog priešingai nei bando įrodyti atsakovo atstovas, liudytojo ir M. U. santykiai su nagrinėjama byla nėra susiję. Atsakovo reikalavimą dėl baudos skyrimo prašo atmesti, nes bankroto administratorius vykdo savo pareigą, bando gauti dokumentus, patvirtinančius sudarytus sandorius, kurių pagrindu galėtų įvertinti įmonės veiklą už Pavedimo sutarties vykdymo laikotarpį.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo iš esmės metu su ieškiniu nesutiko, paaiškino, jog byloje reiškiami du reikalavimai, t.y. dėl dokumentų išreikalavimo bei dėl ataskaitos pateikimo. 2011-05-25 patikslintu ieškiniu ieškovas reiškė reikalavimą išreikalauti iš atsakovo įstatymo reglamentuotus turėti dokumentus, t.y. buvo pareikalauta visų per bet kokį laikotarpį sudarytų dokumentų. Šiuo ieškiniu reikalaujama dokumentų už Pavedimo sutarties vykdymo laikotarpį, t.y. už mažesnį laikotarpį, todėl šis ieškinio reikalavimas patenka į 2011-05-25 ieškiniu reikalautų dokumentų apimtį. Pažymėjo, jog klausimas dėl dokumentų išreikalavimo yra išnagrinėtas, teismo sprendimai, priimti ankstesnėje byloje, yra įsiteisėję, todėl šioje dalyje ieškinys negali būti tenkinamas. Visi atsakovo turėti dokumentai yra perduoti ir jais disponuoja pats ieškovas, todėl atsakovas neturėdamas jokių dokumentų, susijusių su UAB „Nordopt“, negali parengti vykdymo ataskaitos.
Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas K. K. paaiškino, jog nuo 2010 m. spalio mėnesio iki bankroto bylos iškėlimo buvo ieškovo UAB „Nordopt“ direktoriumi. Ieškovą ir atsakovą siejo prekybiniai ryšiai, nes anksčiau šios įmonės priklausė tiems patiems asmenims, UAB „Nordopt“ buvo UAB „Optima trade“ akcininke. Nurodė, jog tapęs direktoriumi nuvyko į įmonės patalpas – parduotuvę Verkių gatvėje, kur buvo M. U.. Apsilankymo metu įvyko konfliktas, kurio metu liudytojui buvo paaiškinta, kad ši parduotuvė priklauso ne UAB „Nordopt“, o UAB „Optima trade“. Prašė perduoti ieškovo dokumentus, nes matė segtuvus su UAB „Nordopt“ dokumentais, tačiau juos atiduoti buvo atsisakyta, galiausiai buvo nuspręsta dokumentus sudėti į dėžes, jas užantspauduoti ir perduoti saugojimo įmonei, kol paaiškės kam šie dokumentai turi būti perduoti. M. U. ir T. M. atsisakė pateikti einamuosius dokumentus, įmonei priklausantį turtą, todėl buvo kreiptasi į policiją, vėliau buvo pateikta Pavedimo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo, pagal kurią visas įmonės valdymas perėjo UAB „Optima trade“. Įmonėje pagal balansą buvo gera finansinė situacija, buvo turto, prekių, atsargų, tačiau realiai visas turtas pagal pavedimo sutartį buvo perduotas UAB „Optima trade“, todėl galiausiai įmonei buvo iškelta bankroto byla, nes įmonė nebegalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Dokumentų dalis, kuri buvo perduota saugojimui, pagal apyrašą grąžinta ieškovui. Paaiškino, jog tarp šių dokumentų, nebuvo pavedimo sutarties metu sudarytų dokumentų. Nurodė, jog M. U. pažįsta nuo 2000 metų, supažindino giminaičiai, siejo dalykiniai santykiai. 2000 metais turėjo savo verslą, teikė verslo konsultacijas. 2010 metų spalį direktoriumi tapo paprašius įmonės atstovams, kas tiksliai pasiūlė tapti direktoriumi, nepamena. Nepamena ar jam buvo pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo pasisavinant M. U. priklausiusias UAB „Inovita“ akcijas, taip pat nepamena ar buvo pareikšti įtarimai dėl poveikio liudytojui M. U.. Paaiškino, jog nežino, kokiu būdu Bearn Group S.A. įgijo ieškovo akcijas.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas papildomai paaiškino, kad tarp M. U. ir K. K. buvo konfliktas, po kurio neaiškiom aplinkybėm K. K. tapo įmonės vadovu ir pradėjo reikšti įvairaus pobūdžio reikalavimus ir pretenzijas. Pažymėjo, jog apklaustas liudytojas puikiai atsiminė, kokie dokumentai prieš penkerius metus buvo perduoti įmonei, o kurie ne, tačiau kas susiję su kitom aplinkybėm, kaip pavyzdžiui paskyrimas įmonės vadovu, nepamena, o tai leidžia teigti, jog liudytojo parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, atsižvelgiant į liudytojo ir tuometinio atsakovo vadovo tarpusavio santykius.
Motyvuojamoji dalis
Dalyje dėl įpareigojimo pateikti dokumentus byla nutrauktina, kitoje dalyje ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, jog 2011-08-04 Vilniaus apygardos teisme UAB „Nordopt“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Pirmasis administratorių biuras“. Ieškovas ir atsakovas 2010 m. gegužės 12 d. sudarė Pavedimo sutartį (toliau – Sutartis), kuria UAB „Nordopt“ pavedė UAB „Optima trade“ Sutartyje nurodytomis sąlygomis ieškovo vardu savo nuožiūra prekiauti ieškovo prekėmis, iš ieškovo sąskaitos atlikti komercinio pobūdžio mokėjimo pavedimus pagal ieškovo prekių įsigijimo dokumentus ir PVM sąskaitas faktūras reikalingas ieškovo veikalai vykdyti ar atsakovui realizuojant iš ieškovo įgytas prekes pagal prekių prikimo-pardavimo sutartis bei atlikti kitus veiksmus būtinus šio pavedimo įvykdymui (b.l. 8-13). Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, jog laikotarpiu nuo 2008-03-27 iki 2010-05-20 UAB „Nordopt“ direktoriumi buvo T. M., laikotarpiu nuo 2010-05-20 iki 2010-10-04 – D. S., o 2010-10-04 direktoriumi paskirtas K. K. (b.l. 26-29). Iš pateiktų į bylą ieškovo sąskaitų išrašų matyti, jog Pavedimo sutarties vykdymo laikotarpiu UAB „Nordopt“ vykdė ūkinę-komercinę veiklą (b.l. 111-147). 2010-12-27 rašte atsakovo direktorius M. U., atsakydamas į ieškovo pranešimus, nurodė, jog visa su Pavedimo sutarties vykdymu susijusi informacija buvo teikiama buvusiam UAB „Nordopt“ vadovui D. S. (b.l. 6). 2011-09-13 Perdavimo-priėmimo aktu Nr. 07/11 UAB „Dilauta“ saugotos dėžės su UAB „Nordopt“ dokumentais perduotos ieškovo bankroto administratoriui (b.l. 22). 2011-05-25 UAB „Nordopt“ kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, prašydamas išreikalauti iš atsakovo UAB „Optima trade“ antspaudą, fiksuoto telefono numerį, fakso numerį, Pavedimo sutarties originalą, Turto saugojimo sutartyje nurodytus bendrovės dokumentus bei kitus įstatymo reglamentuotus turėti bendrovės dokumentus. 2011-11-22 šioje byloje priimtas teismo sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys atmestas (b.l. 30-33). Apeliacinės bei kasacinės instancijos teismai šį teismo sprendimą paliko nepakeistą (b.l. 57-64). 2012-01-16 buvęs UAB „Nordopt“ vadovas D. S. bankroto administratoriui pateiktame rašte nurodo, jog paskyrus jį direktoriumi dokumentai ir turtas jam nebuvo perduoti, nes šis turtas buvo naudojamas įmonės veikloje parduotuvėje, esančioje adresu Verkių g. 29A, 10 korpusas (b.l. 7). 2014-07-01 ieškovo bankroto administratorius siuntė atsakovui prašymą dėl išsamios ataskaitos apie Pavedimo sutarties pagrindu atliktus veiksmus pateikimo (b.l. 3, 4), tačiau atsakovas iki šios dienos nei ataskaitos, nei dokumentų ieškovui nepateikė.
Dėl įpareigojimo pateikti dokumentus.
Lietuvos Respublikos Konstitucija asmeniui, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, garantuoja teisę kreiptis į teismą, kuriam vieninteliam patikėta pareiga vykdyti teisingumą. Tačiau įgyvendindamas savo teises asmuo privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų reikalavimų (Konstitucijos 28, 30, 109 straipsniai). Asmenų kreipimosi į teismą procesinė tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų. Teismui iškėlus bylą pripažįstama, kad asmuo jau įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos ir jis laikomas praradusiu teisę pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-494/2010). CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog jeigu yra įsiteisėję teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį teismas nutraukia bylą. Tapačiais ieškiniai gali būti pripažinti tais atvejais, kai sutampa trys elementai – šalys, ieškinio dalykas ir ieškinio faktinis pagrindas. Ieškinio dalykas – ieškovo reikalavimas, kurį šis reiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiat dėl ieškinio tapatumo būtina įvertinti reikalavimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013). Nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-494/2010). Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010). Kasacinis teismas pažymėjo, jog ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais, o reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-494/2010).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo įpareigoti atsakovą pateikti su Pavedimo sutarties vykdymu susijusius dokumentus. Atsakovas atsiliepime nurodo, jog reikalaujami perduoti dokumentai sutampa su dokumentais, kurių perdavimo buvo reikalaujama 2011-05-25 patikslintu ieškiniu. Pažymėtina, jog šis ieškovo ieškinys pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo atmestas, o apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai sprendimą paliko nepakeistą. Iš byloje esančio 2011-05-25 patikslinto ieškinio matyti, jog ieškovas UAB „Nordopt“ prašė teismo išreikalauti iš atsakovo UAB „Optima trade“ kitus įstatymo reglamentuotus turėti bendrovės dokumentus: bendrovės sudarytas sutartis, įsakymų žurnalus, darbo sutartis, darbo sutarčių žurnalus, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, pareigybių aprašymus, vertybinių popierių sąskaitas, akcininkų knygą, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, ilgalaikio turto korteles, ilgalaikio turto apskaitos žiniaraščius, sandėlio apskaitos žiniaraščius, kasos knygą, banko sąskaitų išrašus, avanso apyskaitos žiniaraščius, kelionės lapus, pardavimo ir pirkimo sąskaitų faktūrų registro žurnalus, didžiąją knygą, bendrąjį žurnalą, buhalterinių sąskaitų apyvartų žiniaraščius, buhalterinių sąskaitų operacijų žiniaraščius, deklaracijas ir finansinės atskaitomybės dokumentus, pateiktus SODRAI, VMI, Registrų centrui, Statistikos departamentui. Nagrinėjamoje byloje ieškovas reiškia reikalavimą tam pačiam atsakovui UAB „Optima trade“ ir prašo įpareigoti atsakovą pateikti Pavedimo sutarties galiojimo laikotarpiu bendrovės sudarytas sutartis (tiekimo, nuomos, pirkimo-pardavimo, kredito ir kt.); gautus iš trečiųjų asmenų pranešimus, pretenzijas, deklaracijas, sąskaitas-faktūras, kasos pajamų knygą; sandėlio apskaitos žiniaraščius; avanso apyskaitos žiniaraščius; kuro ataskaitas ir kelionės lapus; pardavimo ir pirkimo sąskaitų-faktūrų registro žurnalus; didžiąją knygą; bendrąjį žurnalą; buhalterinių sąskaitų apyvartų žiniaraščius; bendrovės vardu išrašytas sąskaitas faktūras; buhalterinių sąskaitų operacijų žiniaraščius; pirkimus; pardavimus; dokumentus, patvirtinančius pinigų gavimą ir jų išleidimą bendrovės vardu; deklaracijas ir finansinės atskaitomybės dokumentus, pateiktus SODRAI, VMI, Registrų centui, Statistikos departamentui su Pavedimo sutarties vykdymu susijusius dokumentus; ilgalaikio turto apskaitos žiniaraščius; darbo apskaitos laiko žiniaraščius; darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščius; darbo sutartis; įsakymus ir kitus dokumentus susijusius su Pavedimo sutarties vykdymu. Taigi, teismo vertinimu, reikalaujamų pateikti dokumentų sąrašas sutampa, tik skirtingai nei 2011-05-25 ieškiniu, nagrinėjamoje byloje pareikštu patikslintu ieškiniu 2015-03-03, ieškovas reikalauja ne visų įmonės dokumentų, o Pavedimo sutarties galiojimo laikotarpiu sudarytų dokumentų, todėl darytina išvada, jog 2011-05-25 ieškinio reikalavimai apima nagrinėjamoje byloje pareikštus reikalavimus. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas šalių ginčą kasacine tvarka, yra konstatavęs, jog ieškovas ieškiniu prašė išreikalauti iš atsakovo pagal Pavedimo sutartį, jam perduotus UAB „Nordopt“ dokumentus, turtą bei visus kitus UAB „Nordopt“ dokumentus, kurie buvo sudaryti Pavedimo sutarties galiojimo laikotarpiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Ieškovas tiek 2011-05-25, tiek 2015-03-03 ieškinį grindžia tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, t.y. jog atsakovas nutraukus šalių sudarytą Pavedimo sutartį, negrąžino ieškovui dokumentų ir pagal sutartį perduoto turto. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje ieškovas UAB „Nordopt“ reiškia tapatų reikalavimą, kuris jau buvo teisme išspręstas, nes ieškinys reiškiamas tam pačiam atsakovui, ieškovas prašo įpareigoti atsakovą pateikti tuos pačius dokumentus, kuriuos prašė pateikti 2011-05-25 ieškiniu, abiejose bylose nurodomas tapatus reikalavimo pagrindas (faktinės aplinkybės). Kadangi ankstesnė byla tarp tų pačių šalių tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko jau yra išnagrinėta, teismų sprendimai joje yra įsiteisėję, teismas sprendžia, jog yra CPK 293 str. 1 d. 3 p. pagrindas bylą šioje dalyje nutraukti.
Dėl įpareigojimo pateikti ataskaitą apie pavedimo vykdymo eigą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.756 straipsnio 1 dalis numato, jog pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Pavedimo sutartimi įgaliotojas gali pavesti įgaliotiniui atlikti teisinius veiksmus, susijusius su įgaliotojo gynimu, įgaliotojo viso ar dalies turto administravimu, procesinių veiksmų atlikimu įgaliotojo vardu teismo ar kitose institucijose, bei kitokius teisinius veiksmus (CK 6.757 str. 1 d.). 2010-05-12 šalys sudarė Pavedimo sutartį, pagal kurią ieškovas pavedė atsakovui Sutartyje nurodytomis sąlygomis ieškovo vardu savo nuožiūra prekiauti ieškovo prekėmis, iš ieškovo sąskaitos atlikti komercinio pobūdžio mokėjimo pavedimus pagal ieškovo prekių įsigijimo dokumentus ir PVM sąskaitas-faktūras reikalingas ieškovo veiklai vykdyti ar atsakovui realizuojant iš ieškovo įsigytas prekes pagal prekių pirkimo-pardavimo sutartis bei atlikti kitus veiksmus būtinus šio pavedimo įvykdymui (Sutarties 1.2 punktas). Sutartimi atsakovui taip pat pavedama administruoti ieškovo debitorių skolas, bei vykdyti kitus ieškovo sutartinius įsipareigojimus trečiosioms šalims realizuojant iš ieškovo įsigytas prekes pagal prekių pirkimo-pardavimo sutartis (Sutarties 1.2 punktas). Iš ieškovo atstovo pateiktų sąskaitų išrašų matyti, jog Pavedimo sutarties vykdymo laikotarpiu UAB „Nordopt“ vykdė veiklą, pirko prekes, mokėjo mokesčius, darbo užmokesčius, atliko kitas finansines operacijas, į įmonės sąskaitą buvo įnešami grynieji pinigai, tačiau atsakovas Pavedimo sutarties vykdymo aplinkybės neginčija, taigi konstatuotina, kad Pavedimo sutartis buvo vykdoma.
2010-12-03 raštu šalys nutraukė pavedimo sutartį 7.2 punkto tvarka, kuriame numatyta, jog sutartis gali būti nutraukta vienašališkai įspėjus apie tai kitą šalį ne mažiau kaip prieš 3 darbo dienas. CK 6.764 straipsnio 4 dalis numato, jog pasibaigus pavedimo sutarčiai, įgaliotinis privalo pateikti įgaliotojui ataskaitą ir grąžinti viską, ką yra gavęs pagal sutartį, bei atlikti visus veiksmus, kurie yra jo veiklos būtina pasekmė, kad būtų išvengta nuostolių padarymo įgaliotojui. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovą per 15 dienų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti/pateikti bankroto administratoriui išsamią ataskaitą pagal Pavedimo sutartį apie visus įgaliotinio atliktus veiksmus pagal Pavedimo sutartį. Liudytojas K. K. paaiškino, jog šalis siejo prekybiniai ryšiai, anksčiau įmonės priklausė vienam asmeniui. Atsakovas atsiliepime nurodo, jog Pavedimo sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovo direktoriumi buvo M. U., kuris apie pavedimo sutarties vykdymą, atliktus veiksmus reguliariai informuodavo ieškovo atstovą D. S.. Kadangi šalis siejo draugiški santykiai, formalios rašytinės pavedimo sutarties vykdymo ataskaitos nebuvo rengiamos, o buvęs ieškovo vadovas, kurio vadovavimo laikotarpiu buvo vykdoma Pavedimo sutartis, jokių pretenzijų dėl pavedimo sutarties vykdymo nereiškė, rašytinių ataskaitų nereikalavo. Pažymėtina, jog CK 6.764 straipsnis nenumato, kokia forma ir tvarka turi būti teikiamos ataskaitos. Tuo tarpu CK 1.63 str. numato, jog sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (CK 1.64 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog civilinių teisinių santykių subjektai turi teisę atlikti bet kokius veiksmus, jeigu jie nėra tiesiogiai draudžiami įstatymo, neprieštarauja protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei kitiems teisės principams ir nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Tam, kad civilinių teisinių santykių subjektas galėtų atlikti tam tikrus veiksmus, nebūtina, jog teisės normose įsakmiai būtų įtvirtinta tokia galimybė. Taigi, civilinėje teisėje galioja principas, kad leidžiama viskas, kas tiesiogiai nedraudžiama ir kas nepažeidžia bendrųjų teisės principų ir kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001). Įstatymui konkrečiai nenumatant, kokiu būdu turi būti teikiamos ataskaitos apie pavedimo sutarties vykdymą, atsakovas galėjo rinktis vieną iš įstatyme numatytų jų teikimo būdų, ieškovas pretenzijų dėl ataskaitų neteikimo ar netinkamo teikimo nereiškė, todėl teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje žodinė ataskaitų forma atitiko abiejų šalių poreikius bei įprastinę bendravimo tvarką.
Tesimo posėdžio metu liudytojas K. K. nurodė, jog nuvykęs į parduotuvę, esančią Verkių gatvėje, jos patalpose matė segtuvus su UAB „Nordopt“ dokumentais ir kaip patvirtino liudytojas, šie dokumentai saugotojo buvo perduoti ieškovui. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ankstesnėje tarp šalių išnagrinėtoje byloje yra konstatavęs, jog 2011 m. rugsėjo 13 d. perdavimo-priėmimo aktu ieškovui UAB „Nordopt“ buvo perduotos pagal AB „Dilauta“ 2010 m. spalio 7 d. turto saugojimo sutartį saugotos dvi dėžės, užantspauduotos su UAB „Nordopt“ dokumentais, t.y. 22 UAB „Nordopt“ pardavimų segtuvai ir 2009 m. rugsėjo-2010 m. liepos 7 d. kasos operacijų žurnalas Nr. 2 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Taigi, įsiteisėjusia kasacinio teismo nutartimi konstatuota, jog ieškovui buvo perduoti su Pavedimo sutarties vykdymu susiję dokumentai, tą patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas K. K.. Atkreiptinas dėmesys, jog rašytinė ataskaita Pavedimo sutarties galiojimo ir jos vykdymo laiku nebuvo rengiama ir kaip teisingai pažymėjo atsakovas, neturėdamas jokių su Pavedimo sutartimi susijusių dokumentų, praėjus 5 metams po sutarties nutraukimo, jis negali parengti šios sutarties vykdymo ataskaitos ir pateikti jos ieškovui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą pateikti išsamią ataskaitą pagal Pavedimo sutartį apie visus įgaliotinio atliktus veiksmus pagal Pavedimo sutartį, atmestinas.
Dėl baudos skyrimo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnio 2 dalyje šalims numatyta pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Teismo nuobaudos, kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas CPK 103 straipsnyje, gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenims, jų atstovams ir kitiems proceso dalyviams tuo atveju, kai pastarieji asmenys netinkamai vykdo savo procesines pareigas ar piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Baudą, kaip vieną iš teismo nuobaudų rūšių, teismas gali skirti tik CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio (CPK 106 str.). CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama dalyvaujančiam byloje asmeniui. Šių teisės normų turinio analizė suponuoja išvadą, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t.y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę (Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-540-330/2015).
Savo teisėmis dalyvaujantys byloje asmenys privalo naudotis nepiktnaudžiaudami (CK 1.2 str. 1 d., 1.137 str. 3 d., CPK 7 str. 2 d.), t.y. savo teises įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo nepažeistų ir nevaržytų kitų asmenų teisių, nedarytų žalos kitiems asmenims, neprieštarautų įgyvendinamos teisės prigimčiai, atitiktų civilinio proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2-540-330/2015). Kasacinis teismas konstatavo, jog reikalavimo sąžiningai naudotis savo teisėmis pažeidimas yra piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K3-146/2013). Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatyta tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas, reikšdamas ieškinį atsakovui, naudojasi teise kreiptis į teismą teiminės gynybos. Ši teisė yra pamatinė asmens teisė, numatyta Konstitucijos 30 straipsnyje, CPK 5 straipsnyje. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu. Ieškovas, atstovaujamas bankroto administratoriaus, kreipėsi į teismą siekdamas apginti ne tik bankrutuojančios įmonės interesus, bet ir tinkamai vykdyti bankroto procedūras. Tai, kad ieškovo ieškinį teismas atmetė, nereiškia, jog ieškovas piktnaudžiavo savo teise, nes piktnaudžiavimas teise pasireiškia ne kreipimusi į teismą, o konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teismo nuomone, ieškovo kreipimasis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, todėl atsakovo prašymas dėl baudos skyrimo ieškovui netenkintinas.
Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi svarbios reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 7,52 EUR ir yra didesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01) nustatyta minimali 3 EUR suma, iš ieškovo valstybės naudai priteistina 7,52 EUR pašto išlaidų (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Bylą dalyje dėl įpareigojimo pateikti dokumentus, susijusius su Pavedimo sutarties vykdymu, nutraukti.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo BUAB „Nordopt“, į.k. 3300577866, 7,52 EUR (septynis eurus 52 euro ct) pašo išlaidų valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.