Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Nutarimas dėl baudos išieškojimo 2010 m. birželio 9 d. buvo perduotas vykdyti antstolės Janės Jakimavičienės kontorai. 2010 m. rugpjūčio 27 d. antstolė surašė išieškojimo negalimumo aktą, kuriame nurodė, kad skolininkas turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma bauda, neturi. Šis aktas kartu su patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo teismui pateiktas 2010 m. rugpjūčio 31 d.

II.

Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas V. K. su Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu nesutinka ir prašo bylą nutraukti. Nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nepagrįstai vadovavosi nebegaliojančiu aktu – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu „Dėl darbingumo lygio nustatymo pereinamuoju laikotarpiu taisyklių patvirtinimo“, taip pažeisdamas teisinės valstybės ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą principus. Šis nutarimas, anot apelianto, yra poįstatyminis aktas, kurio paskirtis pereinamuoju laikotarpiu reguliuoti darbingumo lygio nustatymą pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, kurio 32 straipsnyje numatyta, kad siekiant išsaugoti nesukakusių senatvės pensijos amžiaus asmenų, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo nustatyta invalidumo grupė, teises, numatomas pereinamasis laikotarpis nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2007 m. birželio 30 d. Toks teisės akto galiojimo laikotarpis yra numatytas ir paties įsakymo 2 punkte. Pažymi, kad minėto įsakymo 3.1 punkto nuostatos akivaizdžiai prieštarauja aukštesnės teisinės galios, t. y. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 7 dalies, nuostatoms, todėl teismas privalėjo taikyti aukštesnės teisinės galios teisės akto nuostatas. Atkreipia dėmesį, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, taip pat vadovavosi negaliojančiu procesiniu dokumentu (išieškojimo negalimumo aktu), taip akivaizdžiai pažeisdamas proceso šalies teises. Anot jo, byloje esantis antstolės Janės Jakimavičienės išieškojimo negalimumo aktas yra neįsiteisėjęs, jis V. K. nebuvo įteiktas įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, o sužinojus apie jo priėmimą buvo apskųstas Druskininkų miesto apylinkės teismui. Pažymi, kad skundžiamas nutarimas prieštarauja imperatyvioms ATPK nuostatoms. ATPK 29 straipsnyje numatyta, kad administracinis areštas nustatomas ir skiriamas tik išimtiniais atvejais už atskirų rūšių administracinius teisės pažeidimus iki trisdešimties parų. Druskininkų miesto apylinkės teisme 2010 m. rugsėjo 17 d. išnagrinėjus administracines bylas Nr. A2.13.-817-314/2010 ir Nr. A.2.13.-818-314/2010, 2010 m. rugsėjo 27 d. – administracinę bylą Nr. A2.13.-814-314/2010, už identišką teisės pažeidimą (paskirtos baudos priverstinis vykdymas) V. K. viso buvo paskirta 90 parų administracinio arešto. Tokiu būdu teismas viršijo maksimalų įstatymo nustatytą administracinės nuobaudos dydį, kas, anot apelianto, kelia dideles abejones teismo nešališkumu ir jo priimto skundžiamo nutarimo teisėtumu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Priverstinį nutarimo skirti baudą vykdymą reglamentuoja ATPK 314 straipsnis. Nagrinėjamu atveju aktuali pirmosios instancijos teismo taikyta ATPK 314 straipsnio 4 dalis, kurioje numatyta, kad, jeigu savo noru nesumokėjęs baudos pažeidėjas nedirba arba jeigu baudos išieškoti iš pažeidėjo darbo užmokesčio ar kitokio uždarbio, pensijos ar stipendijos negalima ir jis neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos ieškojimas, apylinkės teismo nutarimu bauda pažeidėjui sutikus gali būti pakeista viešaisiais darbais, o pažeidėjui nesutikus, bauda gali būti pakeista administraciniu areštu. Taigi ATPK 314 straipsnio 4 dalyje yra nustatytos dvi sąlygos, su kuriomis siejamas baudos pakeitimas administraciniu areštu – jeigu nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, ir pažeidėjas neišreiškia sutikimo dėl baudos pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais.

Druskininkų miesto apylinkės teismas, spręsdamas dėl pirmosios sąlygos, vadovavosi antstolės Janės Jakimavičienės surašytu išieškojimo negalimumo aktu, kuriame nurodyta, kad V. K. neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma bauda (iš netekto darbingumo išieškomas išlaikymas, gyvena motinai priklausančiame bute (b. l. 29)). Esant duomenų, kad nėra turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškota bauda, antstolis, vadovaudamasis CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktu, turi teisę grąžinti vykdomąjį dokumentą (nutarimą) išieškotojui (nagrinėjamu atveju – jį priėmusiam Druskininkų miesto apylinkės teismui), surašydamas patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo (CPK 632 str. 1 d. 2 p.), kuris ir yra pagrindas pirmosios instancijos teismui pradėti paskirtos baudos keitimo į nemokamus viešuosius darbus ar administracinį areštą procesas. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad minėtas antstolės išieškojimo negalimumo aktas yra neįsiteisėjęs, nes jis yra apskųstas teismui. Teisėjų kolegija šiuos aspektu pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 3 dalyje aiškiai įtvirtinta taisyklė, jog skundo dėl antstolių veiksmų padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo. Nurodyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, jeigu pripažįsta tai esant reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti. Įvedus duomenis į teismų informacinę sistemą (LITEKO) nenustatyta, kad toks procesinis sprendimas buvo priimtas, priešingų įrodymų nepateikė ir apeliantas. Esant šioms aplinkybėms, teigti, kad baudos pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais ar administraciniu areštu procesas pradėtas nepagrįstai, nėra pagrindo. Kita vertus, išieškojimo negalimumo akte nustatytos aplinkybės buvo pagrindas skundžiamame nutarime konstatuoti, kad pažeidėjas neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas. Kadangi minėtos aplinkybės yra ginčijamos, jomis vadovautis, kol skundas dėl antstolės veiksmų neišnagrinėtas bendrosios kompetencijos teisme, negalima.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai V. K. neišreikštą sutikimą dėl baudos pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais laikė pagrindu paskirtą baudą pakeisti administraciniu areštu. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo (b. l. 48-50) matyti, kad jis atsisakymą motyvavo negalėjimu atlikti viešųjų darbų dėl neįgalumo – jam nustatytas 50 procentų darbingumas (b. l. 31). ATPK 314 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad viešieji darbai gali būti skiriami tik darbingiems asmenims. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 7 dalies 3 punktu, asmuo laikomas darbingu, jei jam nustatoma 60–100 procentų darbingumo. Jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu (20 str. 7 d. 2 p.), jei 0–25 procentų darbingumo – nedarbingu (20 str. 7 d. 1 p.). Administracinė atsakomybė negali būti aiškinama ir taikoma plečiamai, todėl ir ATPK 314 straipsnio 4 dalyje nurodyta sąlyga, kad viešieji darbai gali būti skiriami tik darbingiems asmenims, negali būti traktuojama kaip leidžianti viešuosius darbus skirti ir iš dalies darbingiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad V. K. nesutikimas atlikti viešuosius darbus yra objektyviai pateisinamas ir negali sukelti jam neigiamų pasekmių, nurodytų ATPK 314 straipsnio 4 dalyje, t. y. baudos pakeitimo administraciniu areštu procedūra minėtu teisiniu pagrindu negalima.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 314 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtintas savarankiškas baudos pakeitimo administraciniu areštu pagrindas. Inter alia nurodyta, kad jeigu pažeidėjas piktybiškai vengia sumokėti baudą ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, rajono (miesto) apylinkės teismo (apylinkės teismo teisėjo) nutarimu bauda gali būti pakeista administraciniu areštu iki trisdešimties parų šio kodekso nustatyta tvarka. Nuspręsti, ar nagrinėjamos bylos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti ATPK 314 straipsnio 5 dalį, priklauso teismo, nagrinėjančio baudos pakeitimo viešaisiais darbais ar administraciniu areštu klausimą, diskrecijai. Pirmosios instancijos teismas ATPK 314 straipsnio 5 dalimi nesivadovavo, nors, įvertinus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią teisinę situaciją bei faktines aplinkybes, laikytina, kad konkrečiu atveju yra aktualus būtent minėtos teisės normos taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad ATPK 314 straipsnio 5 dalies taikymas susijęs su naujų faktinių aplinkybių nustatymu (piktybinis vengimas mokėti baudą) bei tai, kad antrąją minėtoje normoje įtvirtintą aplinkybę (pažeidėjas neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas) gali tekti vertinti iš naujo, atsižvelgiant į bendrosios kompetencijos teismo priimtą procesinį sprendimą, jam išnagrinėjus skundą dėl antstolės veiksmų, siekiant suteikti pažeidėjui galimybę byloje, susijusioje su laisvės apribojimu, tinkamai pasinaudoti visomis procesinėmis teisėmis (tarp jų – teise į apeliaciją), pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas ir byla gražinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo ir spręsti dėl tolimesnių administracinės nuobaudos vykdymo procesinių veiksmų.

Kitus apelianto argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas viršijo maksimalų įstatymo nustatytą administracinės nuobaudos dydį, nes baudos administraciniais areštais buvo pakeistos pagal atskirus pirmosios instancijos teismo nutarimus, todėl iš viso jam paskirta daugiau nei 30 parų administracinio arešto. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ATPK 29 straipsnio nuostata (administracinis areštas skiriamas ne ilgesniam nei 30 parų laikui) taikoma nuobaudos už administracinio teisės pažeidimo padarymą skyrimo proceso metu, o ne svarstant paskirtos administracinės nuobaudos vykdymo klausimą. ATPK 305 straipsnyje įtvirtinta, kad tuo atveju, kai priimami keli nutarimai skirti administracines nuobaudas vienam asmeniui, kiekvienas nutarimas vykdomas savarankiškai. Todėl neturi reikšmės tai, kad už kitus administracinius teisės pažeidimus asmeniui taip pat yra paskirtas administracinis areštas.

Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl jo neįgalumo, privalėjo vadovaujantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 7 dalies nuostatoms, o ne jam prieštaraujančiu ir šiuo metu nebegaliojančiu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu „Dėl darbingumo lygio nustatymo pereinamuoju laikotarpiu taisyklių patvirtinimo“. Teisėjų kolegija pastebi, kad pagal ATPK 29 straipsnio 2 dalį administracinis areštas negali būti skiriamas nėščioms moterims, moterims, turinčioms vaikų iki dvylikos metų amžiaus, asmenims, kuriems nesukako aštuoniolika metų, pirmos ir antros grupių invalidams. Nuo 2005 m. liepos 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui, invalidumo grupių nebeliko, nes jas pakeitė darbingumo lygiai, išreikšti darbingumo procentais. Kadangi „darbingumo lygis“ ir „invalidumo grupė“ yra skirtingos teisinės kategorijos, o pasikeitus teisiniam reguliavimui atitinkamos korekcijos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nebuvo padarytos, teismų praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N575-5202/2010, N575?3454/2010, N62-6359/2010, N444–4553/2009 ir kt.), siekiant apsaugoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises ir suteikti jam galimybę pasinaudoti ATPK 29 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtimi iš bendrųjų administracinio arešto skyrimo nuostatų, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu „Dėl darbingumo lygio nustatymo pereinamuoju laikotarpiu taisyklių patvirtinimo“, paaiškinančiu, koks darbingumo lygis atitinka anksčiau galiojusią invalidumo grupę. Tokiu būdu įvertinama, ar asmuo, kuriam nustatytas atitinkamas darbingumas (darbingumo lygis), gali būti prilyginamas pirmos ar antros grupės invalidui ATPK 29 straipsnio 2 dalies taikymo prasme. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas „Dėl darbingumo lygio nustatymo pereinamuoju laikotarpiu taisyklių patvirtinimo“ galioja iki šiol. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog V. K. nustatytas 50 procentų darbingumo lygis atitinka trečią invalidumo grupę, o jo neįgalumas nelaikytinas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl administracinio arešto paskyrimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 309, 314 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

V. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.