Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

institucijos teikiančios Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Vaidilutei Stalmokienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei I. J. dėl tėvystės nuginčijimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo reikalauja pripažinti, jog ieškovas nėra E. M., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas; panaikinti ieškovo, kaip vaiko tėvo, duomenis E. M. gimimo duomenyse; priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovas yra įrašytas nepilnamečio vaiko E. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu. 2022 m. kovo mėn. ieškovui tapo žinoma, jog pažinties pradžioje, bendraudama su ieškovu, atsakovė intymiai bendravo taip pat ir su kitais vyrais, ir kad biologinis E. M. tėvas galimai yra kitas vyras. 2022-03-31 laboratorijoje „ENDEAVOR DNA LABORATORIES“ atliktas DNR tyrimas patvirtino, jog ieškovas nėra biologinis E. M., todėl ieškovo tėvystė šiam nepilnamečiui vaikui yra nuginčytina.

Atsakovė atsiliepimu nesutiko su ieškiniu ir prašė atmesti ieškinį, priteisti patirtas bylinėjimosi. Nurodė, kad ieškovas, susipažinęs su besilaukiančia atsakove, jau tuomet žinojo, kad gimsiantis kūdikis yra ne jo, tačiau sutiko suteikti E. M. savo tėvystę. Ieškovas tą padarė savo noru, laisva valia, nieko neverčiamas. Taigi, ieškinyje išdėstyta ieškovo nuomonė, kad jis nėra vaiko tėvas, atmestina. 2022 m. pradžioje atsakovė iškėlė civilinę bylą dėl nepilnamečio sūnaus E. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo iš ieškovo (civilinės bylos Nr. 2SP-3518-323/2022), kuri baigėsi taikos sutarties tarp šalių sudarymu. Tai sukėlė ieškovo nepasitenkinimą, dėl ko jis ir pareiškė šį ieškinį. Ieškovas, pripažinęs tėvystę sūnui, ir, žinojęs šį faktą nuo pat sūnaus gimimo juo rūpinosi, auklėjo pastaruosius šešerius metus. Sūnus ieškovą laiko savo tėvu, ieškovo šeimą laiko sava, niekada nėra matęs ir girdėjęs apie kitą galimą tėvą, tad tokio ryšio nutraukimas sūnui sukeltų itin dideles neigiamas pasekmes. Ieškovas galėjo nepripažinti tėvystės gimus sūnui, taip laisva valia pasirenkant nebūti sūnaus faktiniu tėvu. Nuo sūnaus gimimo praėjo daugiau kaip šešeri metai, tad procesinis terminas, numatytas įstatymuose pareikšti reiškinį dėl tėvystės nuginčijimo, yra praleistas.

Ieškovas teismo posėdyje palaikė ieškinį, atsisakė nuo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Papildomai paaiškino, kad su atsakove nebuvo sudaręs santuokos. Su atsakove pradėjo bendrauti prieš metus iki vaiko gimimo. Gimus vaikui atsakovė užtikrino, kad jis yra biologinis vaiko tėvas. Tačiau 2022 m. kovo mėnesį, kilusio ginčo su atsakove metu ši jam prasitarė, kad jis nėra vaiko biologinis tėvas. Po šių atsakovės replikų, jis atliko DNR testą. DNR testas patvirtino atsakovės teiginius. Atsakovės kreipimasis į teismą dėl išlaikymo teikimo vaikui turėjo įtakos šios bylos inicijavimui, kadangi jis visiškai nesuinteresuotas finansiškai išlaikyti ne savo vaiką.

Atsakovė teismo posėdyje sutiko su ieškiniu.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė byloje išvadą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje situacijoje ieškovas priėmė tėvystę suklaidintas, rašytiniai duomenys patvirtinta, kad ieškovas nėra vaiko biologinis tėvas, neprieštarauja ieškinio patenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovė susilaukė sūnaus E. M.. Vaiko gimimo liudijime vaiko tėvu nurodomas ieškovas. Ieškovo iniciatyva 2022 m. kovo 31 d. laboratorijoje ENDEAVOR DNA LABORATORIES buvo atliktas DNR tyrimas E. M. tėvystei nustatyti bei nustatyta, kad ieškovas nėra biologinis E. M. tėvas. 2023 m. sausio 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnyboje ieškovo iniciatyva buvo pakartotinai atliktas DNR tyrimas E. M. tėvystei nustatyti, į bylą pateiktoje išvadoje taip pat nurodoma, jog ieškovas nėra biologinis E. M. tėvas. Atsakovė neginčija į bylą pateiktų DNR tyrimų rezultatų, sutinka su ieškiniu.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas. Jeigu vaikas gimė santuokoje, vaiko tėvu laikomas jo motinos sutuoktinis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 1 dalis), jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai, vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina paduoti civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo (CK 3.142 straipsnio 1 dalis). Asmuo, įrašytas vaiko tėvu, paneigdamas savo ir vaiko kraujo ryšio faktą, nutraukia teisinį santykį su vaiku. Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai).

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl vaiko tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, todėl yra pagrindas pripažinti, kad ieškovas nėra atsakovės sūnaus E. M., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, bei pagrindas tenkinti ieškinį (CK 3.149-3.151 straipsnis).

Nuginčijus tėvystę panaikinti E. M. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus vaiko gimimo liudijime duomenys apie vaiko tėvą, ieškovą (CK 3.286 straipsnis).

Ieškovas atsisakė nuo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas byloje nespręstinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad ieškovas R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio vaiko E. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus išduotame E. M., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis apie vaiko tėvą, ieškovą R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.