Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Z., jo atstovo advokato Pauliaus Svirskio, pareiškimą suinteresuoti asmenis: J. B., N. P., J. Z., I. Z., VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. B. mirė (duomenys neskelbtini). Testamento jis nebuvo palikęs, po jo mirties dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, tačiau tame pačiame name adresu (duomenys neskelbtini), liko gyventi tiek pareiškėjas, tiek šioje byloje nurodyti suinteresuoti fiziniai asmenys motina V. B., kuri visu paliktu turtu rūpinosi pati. V. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties tik tuomet paaiškėjo situacija, kad ji nebuvo susitvarkiusi palikimo po savo tėvo P. B. mirties, kas pareiškėjui trukdo priimti visą senelio ir motinos užgyventą turtą.

Po V. B. mirties likęs jos turėtas turtas yra P. B. priklausęs namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) ir namų apyvokas daiktai.

Tam, kad galėtų pilnai įteisinti visą motinos palikimą, yra reikalingas senelio palikimo priėmimo faktą įrodantis dokumentas. Kadangi dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nustatytu terminu į notarą jo motina dėl P. B. palikimo priėmimo nesikreipė, kitos galimybės gauti šį dokumentą, kaip tik nustatyti teisminiu keliu paveldėjimo priėmimo juridinį faktą, jis neturi.

Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 444 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal to paties straipsnio 2 dalies 9 punktą teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas yra V. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus ir P. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), vaikaitis.

P. B. gyveno nuosavame name adresu (duomenys neskelbtini), kurį tvarkė ir prižiūrėjo, mokėjo privalomąsias draudimo įmokas ir pan. Kartu su juo gyveno V. B., pareiškėjas ir kiti šioje byloje nurodyti suinteresuoti fiziniai asmenys. Kad namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklausė P. B., patvirtina 1997-13-11 Namų valdos techninės apskaitos byla, seniūnijoje saugomų namų ūkio knygų duomenys, namo privalomojo draudimo polisai ir kt. (duomenys neskelbtini) P. B. mirė. Testamento jis nebuvo palikęs, po jo mirties dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, tačiau tame pačiame name adresu (duomenys neskelbtini), liko gyventi P. B. dukra ir pareiškėjo motina V. B., kuri visu paliktu turtu rūpinosi pati, o kai reikėdavo, jai padėdavo kartu gyvenę asmenys (jos vaikai). Nors P. B. palikimo priėmimo per notarinę kontorą pareiškėjo motina nesusitvarkė, bet turto dalį, priklaususią palikėjui P. B., priėmė savo faktiniais veiksmais tuoj pat po jo mirties. Iki pat gyvenimo pabaigos ji liko ten gyventi, visu palikimu rūpinosi ir jį tvarkė.

V. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė dėl pinigų stygiaus, nes tik tuomet paaiškėjo situacija, kad ji nebuvo susitvarkiusi palikimo po savo tėvo P. B. mirties, kas pareiškėjui trukdo priimti visą senelio ir motinos užgyventą turtą.

V. B. vaikai, jos artimiausios eilės įpėdiniai, susitarė, kad V. B. palikimas pagal įstatymą turi atitekti pareiškėjui, kadangi jis gyveno kartu su motina iki jos mirties, ja rūpinosi ir prižiūrėjo jos turimą turtą, tame tarpe namą P. B. priklausęs namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).

Tam, kad galėtų pilnai įteisinti visą motinos palikimą, yra reikalingas senelio palikimo priėmimo faktą įrodantis dokumentas. Kadangi dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nustatytu terminu į notarą jo motina dėl P. B. palikimo priėmimo nesikreipė, kitos galimybės gauti šį dokumentą, kaip tik nustatyti teisminiu keliu paveldėjimo priėmimo juridinį faktą, jis neturi.

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl mirus šios teisės turėtojui ji tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka. Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Byloje nėra pateikta duomenų, jog po P. B. mirties (duomenys neskelbtini) ir V. B. mirties (duomenys neskelbtini), notaro biure būtų užvesta paveldėjimo byla ir išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Po P. B. mirties name adresu (duomenys neskelbtini) liko gyventi P. B. dukra ir pareiškėjo motina V. B., kuri rūpinosi visu paliktu turtu, ji prižiūrėjo ir toliau valdė santuokinį turtą iki savo mirties.

Iš pateiktų į bylą duomenų teismas daro išvadą, kad po palikėjo P. B., mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė, valdė, juo naudojosi dukra V. B. iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad per visą laikotarpį nuo palikėjų P. B. ir V. B. mirties jokie kiti potencialūs įpėdiniai neginčijo aplinkybės, kad V. Z. pradėjo mirusiosios turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjos mirties, taip pat jokie kiti potencialūs įpėdiniai nepareiškė prieštaravimų dėl teisės paveldėti palikėjo vardu valdyto turto.

Esant šiems įrodymams nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui, turtinėms teisėms realizuoti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendė:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirusio P. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jo įstatyminė įpėdinė, duktė V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama jį valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirusios V. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jo įstatyminis įpėdinis, sūnus V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, siekiant įgyvendinti pareiškėjo V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teise disponuoti turtu.

Sprendimui įsiteisėjus, pranešimą apie šį sprendimą ir jo patvirtintą kopiją išsiųsti Valstybės įmonei „Registrų centras“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus Visagine.