- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-02
- Bylos Nr.
- II-650-818/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00746-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-650-818/2023
2023 m. spalio 2 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo skundą padavusio asmens A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato (toliau – ir Institucija) tyrėjo A. Ž. (A. Ž.) 2023 m. gegužės 2 d. nutarimo, kuriuo nutarta nepradėti administracinio nusižengimo, už kurio padarymą numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnyje, teisenos, nesant jo požymių, t. y. sudėties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Institucijos tyrėjas A. Ž. 2023 m. gegužės 2 d. nutarimu nutarė nepradėti administracinio nusižengimo, už kurio padarymą numatyta atsakomybė ANK 518 straipsnyje, teisenos, nesant jo požymių, t. y. sudėties. Nutarime nustatyta, kad A. S. dar kartą parašė pareiškimą, kreipėsi į policiją dėl asmens, Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), bendrijos, jos pirmininkės J. P. neteisėtų veiksmų, kuri faktiškai neleidžia naudotis jam nuosavybės teise priklausančiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) esančiu šildymo mazgu ir jo patalpomis. Nuo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančios, kurioje yra šildymo mazgas durų buvo nupjauta ant jų buvusi durų spyna, o jo vietoje pakabinta nauja spyna. A. S. teigia, kad negali naudotis jam priklausančia patalpa. Vilniaus miesto apylinkės teismas yra priėmęs nutartį ir įpareigojęs pareiškėją, įgaliotiems asmenims paprašius per 24 val. nuo prašymo pateikimo (informavimo) dienos darbo dienomis nuo 08.00 val. iki 18.00 val., o avarijos atveju nedelsiant, įskaitant ir ne darbo metu, net kuriuo paros metu, sudaryti sąlygas išieškotojo Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), bendrijos atstovams patekti į patalpą, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), esančią patalpose, pažymėtose indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastate (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau teismo nutarties įvykdyti negali, kadangi nedisponuoja raktais nuo durų spynos, kurią pakabino J. P.. Pareiškėjas A. S. nedisponuoja (iš konteksto – neturi) rakto ar raktų nuo durų spynos, kurią pakabino J. P.. Pareiškėjas negali naudotis jam priklausančia negyvenamąja patalpa dėl J. P. tyčios, jos tyčinių veiksmų, tai yra pakabintos spynos ant jam priklausančios negyvenamosios patalpos.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas savo skundu prašo panaikinti Institucijos tyrėjo A. Ž. 2023 m. gegužės 2 d. priimtą nutarimą bei į teismo posėdį iškviesti J. P. ir A. Ž..
Pareiškėjas nurodo, kad tyrėjo nutarimas pilnas teiginių, aiškinimų, pamąstymų, išvadų ir klaidingų pavadinimų, kurie prieštarauja visiems teisės aktams. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosavybė neliečiama. Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosavybės teises saugo įstatymai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 straipsnyje „Nuosavybės teisės sąvoka“ 1 dalyje nurodyta: „Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti“. Nutarimo dalyje „Tiriamas administracinis nusižengimas ar įvykis“ nurodyta: „Pareiškėjas A. S. nedisponuoja rakto ar raktų nuo durų spynos, kurią pakabino J. P.. Pareiškėjas negali naudotis jam priklausančia negyvenamąja patalpa dėl J. P. tyčios, jos tyčinių veiksmų, tai yra pakabintos spynos ant jam priklausančios negyvenamosios patalpos“. Nutarimo dalyje „Nutarimo esmė“ nurodyta: „A. S. turi Negyvenamųjų patalpų savininku (duomenys neskelbtini), bendrijos, jos pirmininkės kontaktus, tačiau dėl rakto gavimo niekada i ją nesikreipė“. Kaip matyti iš nutarimo dalies „Nutarimo esmė“ fizinis asmuo, J. P., prisipažino, kad neturėdama jokio teismo sprendimo, jokio leidimo, tiesiogine nukreipta tyčia pakabino spyną ant jam nuosavybės teise priklausančios patalpos ir ją užrakino, raktų neperdavė. Naudotis neleidžia ir tai padarė tyčia. Nutarime yra nustatyti visi ANK 518 straipsnio dalies būtini požymiai.
Be to, pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties patalpų savininkų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta: „Bendrijos pirmininku renkamas fizinis asmuo, atitinkantis bendrijos įstatuose nustatytus reikalavimus. Jeigu bendrijos nariai nusprendžia bendrijos pirmininku rinkti asmenį, kuris neturi buto ar kitu patalpų tame (tuose) pastate (pastatuose), kurio (kuriu) bendrojo naudojimo objektams valdyti įsteigta bendrija, bendrijoje sudaromas kolegialus valdymo organas – valdyba“. CK 2.81 straipsnio „Juridinio asmens organai“ 1 dalyje nurodyta: „Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridiniu asmenų steigimo dokumentus“. J. P. neturi ir neturėjo nuosavybės teise patalpų pastate (duomenys neskelbtini). Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), bendrijos įstatai 8.1.1, 8.1.2 nenumato valdybos ir ji nėra, ir nebuvo sudaryta. Remiantis CK 2.81 straipsnio 1 dalimi, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties patalpų savininkų įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), bendrijos įstatų 8.1.1, 8.1.2 dalimis, J. P. nėra ir negali būti bendrijos pirmininke.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į A. S. skundą prašo 2023 m. gegužės 2 d. nutarimą palikti nepakeistą. Institucija atsiliepime nurodo, kad išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą manytina, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas teisėtai ir pagrįstai. Institucijos nuomone pareigūnas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, nustatė visas aplinkybės, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visumą, priėmė teisingą, pagrįstą ir teisėtą nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo išvados
Pareiškėjas A. S. teismo posėdžio metu iš esmės palaikė savo skunde išdėstytas aplinkybes bei paaiškino, kad J. P. nupjovė spynas nuo jo nuosavybei priklausančių patalpų ir pakabino savo, dėl ko keturis metus jis negali naudotis savo patalpa. Nežino kokį sprendimą vykdo J. P.. Ten yra vaikų kambarys (duomenys neskelbtini), žaidimo aikštelė, dirba kavinė ir galima bet kam įeiti. Už žaidimų aikštelės yra atskira patalpa – šilumos mazgas, ten guli kastuvai, jo daiktai, grėbliai. Šilumos mazgo durys dabar užrakintos, kad neįeitų vaikai, negali įeiti ir jis. Visų pirmą, kad pakliūti į tą mazgą, reikia pakliūti į restoraną. Neįėjus į restorano patalpas į šilumos mazgą neįmanoma pakliūti. J. P. atėjo ir be jo žinios nupjovė spyną bei užkabino savo, kai jis buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini). R19 yra pusrūsis, ten yra rūsys, tačiau su langais. Tai yra komercinės paskirties patalpa. Jis įleidžia ir išleidžia į tą patapą, jeigu kam ko reikia, bet pakabinti savavališkai spyną yra neteisinga.
Liudytoja J. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji nuo 2015 m. yra bendrijos pirmininkė. 2013 m. buvo priimta teismo nutartis, kurioje nustatyta tvarka kaip patekti į patalpas. Buvo nustatyta tvarka, kaip turi informuoti A. S., kad jis užtikrintų patekimą. Pats šilumos mazgas yra rūsyje, neturi jokio kito patekimo, tik per A. S. priklausančias patalpas. Pats mazgas yra A. S. priklausančiose patalpose. Spyna buvo pakeista, kai A. S. nebuvo. Dėl rakto A. S. nesikreipė nei karto. Paskutinį kartą ten buvo patekta šių metu kovo pabaigoje ar balandį, A. S. dalyvavo. Raktas buvo pas ją, tačiau A. S. nieko neprašė. 2022 m. metų pabaigoje ėjo su policija, kadangi ant patekimo į šilumos mazgą kabėjo dvi spynos, viena buvo, kurios raktą turi, kitos spynos rakto neturėjo. Nieko nepjaustė, bet meistrai gražiai, nepažeisdami spynų, jas nuėmė ir taip pateko į šilumos mazgą. Šilumos mazgas yra ne bendrijai, aptarnaujančiai šilumos mazgą, priklausančiose patalpose. Pagal nutartį ji turi informuoti A. S. prieš 24 val. apie tai, kad nori patekti į šilumos mazgą. Avarijos atveju nedelsiant turi būti užtikrintas patekimas. Savavališkai ji negali pakabinti spynos, nes yra užtikrintas patekimas ir A. S. visada informuojamas. Apie tai, kad keičia spyną, A. S. arba jo atsakingi žmonės, viską žino.
Skundas netenkintinas.
Vadovaujantis ANK 617 straipsnio 1 dalimi pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Nagrinėjamu atveju Institucijos tyrėjo A. Ž. 2023 m. gegužės 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.), dėl to, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių.
ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarius esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Šis administracinis nusižengimas tyčinis, atitinkamai administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą tikrą ar tariamą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymų reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Vadovaujantis CK 1.137 straipsniu, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 518 straipsnį. Asmuo pagal ANK atsako tik tuo atveju, jeigu jis padarė ANK uždraustą pavojingą veiką, atitinkančią administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jo veikoje yra nustatomi visi įstatyme įtvirtinti konkretaus administracinio nusižengimo požymiai, be to, tokia veika turi pasižymėti ir pavojingumu, kurį apibūdina konkrečių savavališkų veiksmų pobūdis, padarytos turtinės žalos piniginė išraiška, pažeistų teisių ir interesų svarba bei kitos aplinkybės.
Savavaldžiavimo faktas negali būti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštais reikalavimais, tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, išsamiai ir nešališkai ištyrė, atsižvelgė ir įvertino visas tokio sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, padarė teisingas, surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, jog nagrinėjamoje situacijoje padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Iš byloje esančios medžiagos ir teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad nekilnojamas turtas, o būtent patalpa pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini), esanti patalpose, pažymėtose indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastate (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. S.. Taip pat nustatyta, kad J. P. yra Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), bendrijos, pirmininkė. Dar 2013 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu nustatė Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), bendrijai ir A. S. naudojimosi anksčiau minėta patalpa tvarką. Minėtu sprendimu A. S. įpareigotas Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), bendrijos įgaliotiems asmenims paprašius, per 24 valandas nuo prašymo pateikimo (informavimo) dienos darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 18.00 val., o avarijos atveju nedelsiant, įskaitant ir ne darbo metu, bet kuriuo paros metu, sudaryti sąlygas Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), bendrijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovams patekti į patalpą pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), esančią patalpose, pažymėtose indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastate (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad J. P. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendime 2013 m. gruodžio 20 d. nurodytas aplinkybes nepavykus patekti į patalpą, ji pakeitė spyną. Minėti veiksmai buvo padaryti vykdant 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą. Teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog J. P. veikė neteisėtai ir savo veiksmais savavaldžiavo ar neleido pareiškėjui naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 20 d. sprendime nustatytų aplinkybių turi laikytis abi šalys. Šiuo atveju, pareiškėjui nesilaikant nustatytų sąlygų, J. P. veiksmai, pakeičiant spyną negali būti laikomi savavaldžiavimu ir piktnaudžiavimu.
Faktinės aplinkybės, kad J. P. pakabino naują spyną ant durų, savaime dar nereiškia, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas – savavaldžiavimas, nes įvertinus visą bylos medžiagą, vienareikšmiškos išvados, kad J. P. suprato priešingą teisei savo veikos pobūdį ir norėjo, kad kiltų atitinkamos žalingos pasekmės, daryti negalima. Pareiškėjo nurodomų aplinkybių, kad J. P. nupjovė spynas nuo jo nuosavybei priklausančių patalpų ir pakabino savo, dėl ko keturis metus jis negali naudotis savo patalpa, nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Be to, teismas pažymi, kad kaip ir pastebėjo J. P., A. S. bet kad gali pasiimti raktą iš J. P. ir patekti į patalpas, tačiau to nedaro. Pats savavaldžiavimo faktas negali būti paremtas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis, tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais, todėl vien tik pareiškėjo siekis patraukti J. P. administracinėn atsakomybėn ir jo subjektyvus tam tikrų veiksmų vertinimas nesudaro pagrindo J. P. veiksmų vertinti kaip savavaldžiavimą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo A. S. skundas netenkintinas, o skundžiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato tyrėjo A. Ž. 2023 m. gegužės 2 d. nutarimas, paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. S. skundą atmesti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato tyrėjo A. Ž. 2023 m. gegužės 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.