Utenos apylinkės teismo nutartis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant prokurorui Aušrai Gylytei, gynėjui advokatui Audriui Pėstininkui, teismo medicinos ekspertui N. M., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, kurioje A. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), našlė, pensininkė, neteista, įtariama padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (Toliau - BK) 145 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. būdama nepakaltinamumo būsenoje įtariama tuo, jog laikotarpyje nuo 2014 m. pavasario iki 2015-04-20, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, sistemingai naudodama psichinę prievartą, baugino kaimynę S. S. rašydama laiškus, kuriuose šmeižė, keikė, kaltino pastarąją nebūtais dalykais, laiškus įmesdama į pašto dėžutę, prikabindama prie S. S. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme augančių medžių bei terorizavo grasindama padegti, tokiu būdu naudodama psichinę prievartą sistemingai baugino bei terorizavo nukentėjusiąją grasindama padegti.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, veikos kvalifikavimas

Liudytoja N. B. parodė, kad A. Š. yra jos mama. 2014 m. gal liepos mėn. pabaigoje ar rugpjūčio mėn. pradžioje ji buvo nerviniame šoke. Mama sakydavo, kad dingsta malkos, kiti daiktai. Ji nepastebėjo, kad tie daiktai būtų dingę. Dėl dingimo kaltindavo kaimynus S. S., bei jos dukrą ir žentą. Bendraujant su mama jai atrodydavo, kad ji ne viską supranta taip kaip reikia. Spynas pas mamą namuose kas antra savaitė keisdavo. Sakydavo mama, kad prisitaikę raktus ateina pas ją į namus.

Liudytoja D. L. parodė, kad jos mamos S. S. kaimynė yra A. Š.. Su A. Š. santykiai buvo geri, bet nuo 2014 m. santykiai pasikeitė. Kažkas atsitiko, ji pradėjo šmeižti, pradėjo eiti į visas įstaigas ir kaltinti, kad jie vagia jos malkas, kad iš jos šaldytuvo paėmė šaldytus žirnelius. Jei aplinką tvarkydavo, tai ji tada sakydavo: „Jūs vis tiek čia ilgai negyvensit, aš vis tiek jus padegsiu“. Kai paklausdavo jos kas atsitiko, pakviesdavo ją kavos atsigerti ir pakalbėti, tai tada ji pradėdavo šaukti ant viso kiemo. Paskutiniu metu ji su vyru nebegalėdavo atvažiuoti pas mamą. Kai tik atvažiuodavo į kiemą, tai ji išeidavo iš karto į kiemą ir įvairiais žodžiais pradėdavo vadinti, kaltinti tuo ko nėra. Patys nesuprato kas atsitiko. Raštelius iš pradžių A. Š. kabindavo pas mamą sodyboje ant medžių. Vieną kartą rado raštelį prikaltą, kitą kartą - ant kažkokio raištelio pakabintą. Atėjęs pareigūnas pasakė, kad miesto parke prikabinėta raštelių, jog vagys dirba teisme ir niekas jų nebaudžia ir toliau jie vagia. Paskui kaimynas rado vieną raštelį stotelėje prikabintą. Paskutinis raštelis buvo rastas pašto dėžutėje ir parašyta: „Aš žabų atsivežiau, jie gerai dega. Dalia ateik, būdelėj pasaugok“. Tą būdelę ji vadina jų pavėsinę. Kai gavo raštelį, kad gali padegti namą, mama pradėjo naktimis nebemiegoti, nes sakė, kad eina žiūrėti ar kokiam kampe kas nedega. Mamai 87 metai. Jai labai pašlijo sveikata. Tada parašė pareiškimą policijai, kad pradėtų ikiteisminį tyrimą. R. Š. raštelius, kad jie vagia jos malkas. Buvo parašyta ir jos vyro pavardė. A. Š. nepasirašydavo kas rašo, bet iš rašto žinojo, kad tai tikrai jos raštas. Be to ji pati to neneigė sakydama, kad „rašiau laiškus ir rašysiu. Matėt ant medžio prikaltą lapą“.

Liudytojas V. L. nurodė tokias pačias aplinkybes kaip ir liudytoja D. L.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. S. (parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. tvarka) parodė, kad ji gyvena kaimynystėje su A. Š.. 2014 m. pavasary, tikslios datos nepamena, dukra D. L. su vyru V. L. pastebėjo, kad iš jai priklausančio rūsio dingsta maisto produktai, iš malkinės malkos, todėl užrakino ūkinių pastatų duris. Po to, kai buvo užrakintos jai priklausančios sodybos ūkinių pastatų durys, kaimynė A. Š. pradėjo prie jos ir dukros šeimos kabinėtis, terorizuoti juos. A. Š. rašinėjo įvairius raštelius, kuriuose šmeižė, užgauliojo, grasino padegti ir taip ją baugino, raštelius įmesdavo į jai priklausančią pašto dėžutę, prikabindavo prie sodyboje augančių medžių. Ji negali būti savo namų kieme, nes kai A. Š. ją pamato pradeda šaukti ant jos, elgiasi neadekvačiai, ji gyvena pastovioje baimėje, kad A. Š. neįvykdytų savo grasinimų. Civilinio ieškinio nereiškia, nes mano, kad A. Š. turi psichikos problemų ir nesupranta ką daro (b.l. 12-13).

Iš daiktinių įrodymų apžiūros protokolo matyti, kad A. Š. sistemingai rašinėjo laiškus, kuriuose D. L. bei V. L. kaltino įsibrovus į jos namą, pagrobus daiktus bei laiške Nr. nurodė, kad atsivežė žabų irgi dega, tegu dalia pasaugo kiemo būdoje, kada aš grįšiu“ (b.l .2l33)

Pažymėtina, kad BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta viena iš alternatyvių nusikaltimo sudėtis – sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą – gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pvz., besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-198/2013, 2K-347/2014). Kaip matyti iš byloje ištirtų įrodymų, A. Š. rašė laiškus, kuriuos iškabindavo viešose vietose, siųsdavo į įstaigas bei pačiai nukentėjusiajai. Šiuose laiškuose ji buvo pastoviai byloje kaltinama slapta patenkanti į namą, grobianti daiktus, buvo reikalaujama jos grąžinti, grasinama bausmėmis. Taip pat paskutiniame laiške buvo akivaizdi užuomina apie padegimą.

Teismas, vertindamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad A. Š. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką numatytą BK 145 str. 2 d.

Dėl A. Š. nepakaltinamumo

2015 m. rugpjūčio 24 d. - rugsėjo 9 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. Š. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu bei šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu – organiniu kliedesiu (panašiu į šizofreniją) sutrikimu, dėl kurio ji įtariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo ir šiuo metu negali suvokti veikos pavojingumo, savo veiksmų esmės ir jų valdyti. A. Š. rekomenduojamas priverstinis gydymas -stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendrojo stebėjimo sąlygomis – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje

Teismo posėdyje dalyvavusi teismo psichiatrė ekspertė N. M. patvirtino šią išvadą ir nurodė, kad A. Š. rekomenduojama skirti priverstinį gydymą – stacionarų stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

LR BK 17 str. nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų.

Byloje nustatyta, kad A. Š. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdama nepakaltinama ir ji neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jai turi būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė.

Teismo medicinos ekspertizėje buvo rekomenduojama A. Š. skirti priverstinį gydymą - stacionarų stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendrojo stebėjimo sąlygomis – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Rokiškio psichiatrijos ligoninė pateikė duomenis, kad šiuo metu A. Š. pritaikius gydymą ilgalaikio veikimo medikamentais dinamikoje elgesys tapo ramesnis, nublanko kliedesinės idėjos. Verbalinės ir fizinės agresijos reiškinių nepastebėta. Teismas, įvertindamas A. Š. padarytos veikos pobūdį (nesusijęs su fizinio smurto panaudojimu, svetimo turto sugadinimu ar sužalojimu), pasiektus gydymo rezultatus, A. Š. dukros R. Š. – P. nurodytas aplinkybes apie tai, kad ji supranta A. Š. ligos pobūdį, gydymo reikalingumą, jos galimybę užtikrinti tinkamą priežiūrą, daro išvadą, kad A. Š. taikytina LR BK 98 str. 1 d. 1 punkte numatyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403, 404 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. Š. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Nutartis per 20 d. nuo nutarties paskelbimo dienos, o asmeniui, kurio atžvilgiu priimta nutartis nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.