Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-02-15 · Administracinė byla Nr. A-39-164-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-02-15
Bylos Nr.
A-39-164-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Sigita Rudėnaitė (pirm.), Stasys Gudynas (pran.), Algirdas Taminskas
Pareiškėjas
V. G.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Advokatai
Justina Eugenija Alimienė
Kategorijos
  • 11.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A10-164/2007Procesinio sprendimo kategorija 11.8 (S)
NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. vasario 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko,

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovams A. G. ir advokatei Justinai Eugenijai Alimienei,atsakovo atstovei V. I. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. G. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja V. G. skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama pripažinti, kad valstybės garantijoje nustatyta buto, esančio D. Poškos 44-4, Vilniuje, rinkos vertė – 173 000 Lt – nustatyta netinkamai, ir įpareigoti atsakovą patikslinti ją pagal pareiškėjos pateiktus rinkos duomenis. Taip pat prašė sustabdyti Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-30 rašto Nr. A51-17956-(3.3-PD-4) dalies, kurioje pareiškėja įspėta išsikraustyti iš patalpų iki 2006-02-13, galiojimą.

Pareiškėja skunde nurodė, kad Vilniaus m. savivaldybės administracija atsisakė patikslinti jos buto vertę, nurodydama, kad nuomojamų patalpų vertė buvo patikslinta 2005 m. liepos mėnesį, t.y. ne anksčiau nei prieš tris mėnesius iki valstybės garantijos įvykdymo, jokių įrodymų apie pagerinimus nesą, todėl, remiantis 2000-07-05 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 793 „Dėl Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, Įstatymo 9 straipsnio Įgyvendinimo tvarkos“ patvirtintą Valstybės garantijų gyvenamųjų namų, jų dalių, butų nuomininkams ir savininkams vykdymo eiliškumo, apskaitos ir kontrolės tvarka, pakartotinai tikslinti patalpų vertę nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nepaisant jos pateikto prašymo su prie jo pridėta UAB „Oberhaus“ turto vertės nustatymo pažyma, trijų kambarių butą Žvėryne įvertino 173 000 Lt suma, kuri kaip lėšos valstybės garantijos vykdymui, buvo pervestos į notaro depozitinę sąskaitą.

Pažymėjo, jog savivaldybės administracijos direktoriaus atsisakymas tenkinti pareiškėjos prašymą dėl buto vertės tikslinimo yra pagrįstas tik tuo, kad ši vertė buvo patikslinta „ne anksčiau negu prieš tris mėnesius iki valstybės garantijos įvykdymo“, tačiau dėl pačios buto vertės savivaldybė nediskutuoja, įrodymų nepriima ir jų nevertina.

Nurodė, kad valstybės garantija buvo suteikta 2005-09-13, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1624. Pareiškėja buvo informuota, kad liepos mėnesį (nenurodant dienos) buvo tikslinta buto vertė. Kadangi nėra žinoma tiksli vertinimo data, gali būti, kad nuo vertės tikslinimo dienos iki spalio 13 d. galėjo būti praėję daugiau nei trys mėnesiai.

Pareiškėja skunde paminėjo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994-06-15 byloje Nr. 11/93-9/94 pasisakymą, kad nuosavybės teisių atstatymo procesas turi vykti taip, kad būtų suderinti buvusių ir esamų savininkų, o taip pat ir nuomininkų, gyvenančių grąžintinuose namuose, teisėti interesai.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į skundą nurodė, kad buto, esančio D. Poškos g. 44-4,Vilniuje, vertės patikslinimas įvykdytas 2005-07-19, o valstybės garantija pareiškėjai įvykdyta 2005-09-13 d. Taigi atsakovas daro išvadą, kad turto vertinimas įvykdytas laiku ir atspindi esamą rinkos vertę, tad nėra pagrindo dar kartą tikslinti patalpų vertę.

Atsakovas nurodė, jog turto vertinimas buvo atliktas vadovaujantis Europos turto vertinimo standartais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta turto vertinimo metodika, turto vertinimą atliko kvalifikuoti VĮ „Registrų centro" Vilniaus filialo turto vertintojai. Taigi, atsakovo manymu, nėra pagrindo abejoti jų 2005-06-27 atliktu nekilnojamojo turto (D. Poškos g. 44-4) vertinimu ir pareiškėjos paaiškinimai, kad butas buvo netinkamai įvertintas, laikytini nepagrįstais.

Be to, atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad vertinant buto, esančio D. Poškos g. 44-4, Vilniuje, vertę buvo vadovaujamasi tokiais turto vertės nustatymo kriterijais: vertinamo buto lokalizacija; pasiūla ir paklausa, tiesiogiai turinčios įtakos rinkos kainų svyravimams; išoriniai veiksniai, esantys už vertinamo turto ribų, kurie turi teigiamą ar neigiamą įtaką turto vertei; patobulinimas, kai vertinamas patobulinimo indėlis į bendrą turto vertę, o ne pati patobulinimo kaina; pakeitimas kitu turtu, kai turto vertei turi įtakos panašaus turto įsigijimo kaina; dabartinis vertinamo turto panaudojimas bei galimas geriausias leistinas panaudojimas; turto naudojimo apribojimai, sąlygojantys turto panaudojimą; mada ir skonis, sąlygojantys atitinkamos rūšies turto paklausos svyravimus bei vietovių patrauklumą; ekonominių pokyčių įtaka (šalies ekonominio lygio svyravimai, pragyvenimo lygis, viso ūkio ar kai kurių jo šakų plėtojimas, stabilumas ar nuosmukis).

Pažymėjo, kad vadovaujantis LR Vyriausybės 1998 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 1455 „Dėl valstybės išperkamo iš savininkų turto bei savininkams sugrąžintų gyvenamųjų namų, jų dalių butų, kuriuose gyvena nuomininkai, vertės nustatymo pakeitimo" 1.1. punktu, išperkamus iš savininkų gyvenamuosius namus, jų dalis, butus ir ūkinės-komercinės paskirties pastatus bei savininkams sugrąžintus (grąžinamus) gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, kuriuose gyvena nuomininkai (toliau – ir turtas), įvertina savivaldybės administracijos arba valstybės institucijos, priimančios (priėmusios) sprendimą atkurti nuosavybės teises darbuotojai, turintys atitinkamą kvalifikacinį turto vertintojo pažymėjimą. Jeigu tokių darbuotojų nėra, nurodytųjų institucijų užsakymu turtą įvertina turto vertintojai pagal LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą.

Nurodė, kad atsižvelgiant į LR Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas bei minėtą LR Vyriausybės nutarimo 1.1. punktą Vilniaus miesto savivaldybė yra pasirašiusi sutartį dėl gyvenamųjų ir negyvenamųjų namų (pastatų, jų dalių) rinkos vertės nustatymo (patikslinimo) su Valstybės įmonės „Registrų centro" Vilniaus filialu (priedas Nr. 7). Vadovaujantis pasirašyta sutartimi, būtent Valstybės įmonės Registrų centro filialo darbuotojai įvertino butą, esantį D. Poškos g. 44-4, Vilniuje. Įstatyme nėra įtvirtinta nuostata apie galimybę nuomininkui atlikti turto vertinimą savo iniciatyva. Atsižvelgiant į tai, kad turto vertinimas yra tik institucijos priėmusios sprendimą atkurti nuosavybės teises teisė, Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturi teisės priimti nuomininko, kuriam skiriama valstybės garantija, savarankiškai atlikto turto įvertinimo. Taigi UAB „Oberhaus Nekilnojamasis turtas“ pateikta turto vertės nustatymo pažyma negali būti vertinama kaip teisinis pagrindas valstybės teikiamos garantijos sumos peržiūrėjimui.

LR Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 11 punkto valstybės garantijų nuomininkams, išsikeliantiems iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų ar jų dalių ir butų, vykdymas yra valstybinės funkcijos, perduotos savivaldybėms. Savivaldybės vykdo šias garantijas iš skiriamų LR biudžeto lėšų. Todėl savivaldybės negali savavališkai, pažeisdamos teisės aktus pavesti pakartotinai įvertinti turtą ir taip švaistyti biudžeto lėšas.

Pažymėjo, kad įvertinus nuomojamas patalpas pareiškėjai pagal valstybės garantiją yra skiriama kompensacija, kurios dydis sudaro 173 000 Lt. Šis kompensacijos dydis, anot jos, yra nepakankamas, kad galėtų įsigyti būstą „toje vietovėje“. Atsižvelgiant į šį teiginį pabrėžtina, kad nei LR Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, nei LR Vyriausybės nutarime Nr. 793 „Dėl LR kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio įgyvendinimo tvarkos“ neįtvirtinta nuostata, kad nuomininkams, gyvenantiems savininkui grąžintame gyvenamajame name, būtų kompensuojamos išlaidos įsigyti gyvenamąsias patalpas būtent tame mieste, kur buvo nuomojamos patalpos. Todėl pareiškėjo išreikšta pretenzija, kad jis negali už mokamą kompensaciją įsigyti patalpų būtent Vilniaus mieste, neturi jokio juridinio pagrindo.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinis skyrius pareiškėjai 2005 m. liepos 26 d. pranešė, kad jos buto vertė yra 173 000 Lt, ir kad pradedama vykdyti jos pasirinkta valstybės garantija. Pagal LR Vyriausybės nutarimą Nr. 793 „Dėl Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtų atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio įgyvendinimo tvarkos“ ginčai dėl gyvenamųjų patalpų rinkos vertės yra sprendžiami teisme. Tuo tarpu pagal LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja per mėnesį nuo 2005 m. liepos 27 d. pranešimo nepasinaudojo įstatymo suteikta jai teise skųsti nurodytą buto vertę, teigtina, kad ji praleido skundo padavimo terminą.

Vadovaudamasis LR CK 1.117 straipsniu, LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, LR Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymu, LR Vyriausybės nutarimu Nr. 793 „Dėl Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio įgyvendinimo tvarkos“, LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1455 ,,Dėl valstybės išperkamo iš savininkų turto bei savininkams sugrąžintų gyvenamųjų namų, jų dalių, butų, kuriuose gyvena nuomininkai, vertės nustatymo“, Administracinių bylų teisenos įstatymo 33, 54, 72 straipsniais bei visais paminėtais faktais ir motyvais, atsakovas prašė atmesti pareiškėjos skundą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. birželio 13 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas konstatavo, kad remiantis LR Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 11 punktu, valstybės garantijų nuomininkams, išsikeliantiems iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų ar jų dalių ir butų, vykdymas yra valstybinės funkcijos, perduotos savivaldybėms. Savivaldybės vykdo šias funkcijas iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų.

Teisėjų kolegija nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-09-13 įsakymu Nr. 30-1624 „Dėl valstybės garntijų nuomininkams vykdymo“ buvo įvykdyta pareiškėjos valstybės garantija, pagal kurią pareiškėjai buvo kompensuojamos gyvenamųjų patalpų įsigijimo išlaidos, neviršijančios nuomojamų patalpų vertės, t.y. 173 000 Lt. Pareiškėjai skiriamos lėšos valstybės garantijos vykdymui buvo pervestos į Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarės R. V. atidarytą depozitinę sąskaitą. 2006-05-17 pareiškėja gavo nurodytą pinigų sumą.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal 2000-07-05 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 793 „Dėl Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, Įstatymo 9 straipsnio Įgyvendinimo tvarkos“ patvirtintą Valstybės garantijų gyvenamųjų namų, jų dalių, butų nuomininkams ir savininkams vykdymo eiliškumo, apskaitos ir kontrolės tvarką, nuomininkų, gyvenančių savininkams natūra grąžinamose gyvenamosiose patalpose rinkos vertė turi būti patikslinama ne anksčiau kaip trys mėnesiai iki valstybės garantijos įvykdymo. D. Poškos 44-4, Vilniuje, esančio buto vertės patikslinimas įvykdytas 2005-07-19, o valstybės garantija pareiškėjai įvykdyta 2005-09-13. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad turto vertinimas įvykdytas laiku.

Nustatė, kad pagal LR Vyriausybės 1998-12-21 nutarimo Nr. 1455 „Dėl valstybės išperkamo iš savininkų turto bei savininkams sugrąžintų gyvenamųjų namų, jų dalių, butų, kuriuose gyvena nuomininkai, vertės nustatymo pakeitimo“ 1.1 punktą, išperkamus iš savininkų gyvenamuosius namus, jų dalis, butus ir ūkinės-komercinės paskirties pastatus bei savininkams sugrąžintus (grąžinamus) gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, kuriuose gyvena nuomininkai, įvertina savivaldybės administracijos arba valstybės institucijos, priimančios (priėmusios) sprendimą atkurti nuosavybės teises darbuotojai, turintys atitinkamą kvalifikacinį turto vertintojo pažymėjimą. Jeigu tokių darbuotojų nėra, nurodytųjų institucijų užsakymu turtą įvertina turto vertintojai pagal LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Atsižvelgiant į LR Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas bei minėtą LR Vyriausybės nutarimo 1.1. punktą, Vilniaus miesto savivaldybė yra pasirašiusi sutartį dėl gyvenamųjų ir negyvenamųjų namų (pastatų, jų dalių) rinkos vertės nustatymo (patikslinimo) su Valstybės įmonės „Registrų centras“ Vilniaus filialu. Vadovaujantis pasirašyta sutartimi, Valstybės įmonės Registrų centro filialo darbuotojai įvertino butą, esantį D. Poškos g. 44-4, Vilniuje. Įstatyme nėra įtvirtinta nuostata apie galimybę nuomininkui atlikti turto vertinimą savo iniciatyva. Atsižvelgiant į tai, kad turto vertinimas yra tik institucijos, priėmusios sprendimą atkurti nuosavybės teises teisė, Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturėjo teisės priimti nuomininko, kuriam skiriama valstybės garantija, savarankiškai atlikto turto įvertinimo. UAB „Oberhaus Nekilnojamasis turtas“ pateikta turto vertės nustatymo pažyma negali būti vertinama kaip teisinis pagrindas valstybės teikiamos garantijos sumos peržiūrėjimui.

Nei LR Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, nei LR Vyriausybės nutarime Nr. 793 „ Dėl Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio įgyvendinimo tvarkos“ neįtvirtinta nuostata, kad nuomininkams, gyvenantiems savininkui grąžintame gyvenamajame name, būtų kompensuojamos išlaidos įsigyti gyvenamąsias patalpas būtent tame mieste, kur buvo nuomojamos patalpos. Todėl pirmosios instancijos teisėjų kolegija nepagrįstu pripažino pareiškėjos skundo motyvą, kad ji negali už mokamą kompensaciją įsigyti patalpų būtent Vilniaus mieste.

Įvertinęs visus pareiškėjos argumentus ir byloje esančius įrodymus, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjos reikalavimas pripažinti, kad nustatyta garantijoje buto, esančio Poškos 44-4, Vilniuje, rinkos vertė (173 000 Lt) neatitinka rinkos vertės, yra nepagrįstas. Be to, valstybės garantija yra įvykdyta ir pareiškėja neginčijo garantijos vykdymo sprendimo priėmimą įtvirtinančio administracinio akto – 2005 m, spalio 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1624 „Dėl valstybės garantijų nuomininkams vykdymo“.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėja nesutinka su teismo motyvu, kad įstatyme neįtvirtinta nuostata, jog nuomininkams, gyvenantiems savininkui grąžintiname gyvenamajame name būtų kompensuojamos išlaidos įsigyti gyvenamąsias patalpas būtent tame mieste, kur buvo nuomojamos patalpos. Mano, kad jei už kompensaciją negalima nusipirkti panašaus būsto toje vietovėje, tai įrodo, kad kompensacija neatitinka rinkos vertės. Kad išmokėtos kompensacijos dydis neatitinka ginčijamo buto rinkos vertės, pareiškėjos teigimu, nepaneigė ir atsakovas.

Pareiškėja mano, kad UAB „Oberhaus“ atliktas ginčijamo buto įvertinimas buvo nepriimtas neteisėtai, nors šis įvertinimas buvo atliktas vertintojų, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už tų vertintojų, su kurių vertinimu pareiškėja nesutinka.

Pareiškėja nesutinka su teisginiu, esą ji 2006-05-17 gavo 173 000 Lt sumą. Jos teigimu, minėtos pinigų sumos ji iki šiol nėra gavusi, nes tebevyksta teisminiai ginčai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimą palinkti nepakeistą, remiantis Civilinio Kodekso 1.117 straipsniu, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų bei lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio įgyvendinimo tvarkos“, Vyriausybės nutarimu Nr. 1455 „Dėl valstybės išperkamo iš savininkų turto bei savininkams sugrąžintų gyvenamųjų namų, jų dalių, butų, kuriuose gyvena nuomininkai, vertės nustatymo“ bei nustatytais faktais.

Atsiliepime išdėstyti argumentai iš esmės analogiški išdėstytiems atsiliepime į skundą.

Nurodo, kad ginčijamo buto vertės nustatymas buvo atliktas laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, kvalifikuotų specialistų, nuo vertinimo iki valstybės garantijos suteikimo nepraėjo trys mėnesiai.

Atsiliepime remiasi teismo sprendime išdėstytu motyvu, kad joks teisės aktas neįpareigoja suteikti kompensaciją tokio dydžio, kad galima būtų nusipirkti būstą tame pačiame mieste.

Nurodo, kad remiantis Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 11 punktu, savivaldybės vykdo garantijas iš skiriamų valstybės biudžeto lėšų. Todėl pakartotinis turto vertinimas, nesant įstatyminio pagrindo, būtų biudžeto lėšų švaistymas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Valstybės garantijų nuomininkams, kurie gyvena piliečiams bei religinėms bendruomenėms ir bendrijoms grąžintuose gyvenamuosiuose namuose, jų dalyse, butuose, įgyvendinimo tvarką ir sąlygas, garantijų turėtojų teises ir pareigas nustato Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymas.

Šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad garantiją nuomininkams, gyvenantiems savininkui, religinei bendruomenei ir bendrijai grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje, bute, privalo išduoti savivaldybės vykdomoji institucija. Valstybės garantija nuomininkui – tai Vyriausybės nustatytos formos dokumentas, kuris vykdomas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Valstybės garantijų vykdymo tvarką nustatė Vyriausybė 2000 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 793 „Dėl Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio įgyvendinimo tvarkos“ (toliau – ir Tvarka).

Byloje nustatyta, kad atsakovas 2004 m. liepos 30 d. išdavė pareiškėjai valstybės garantiją, kurios 2 punkte nurodyta, kad pareiškėjos nuomojamo buto, esančio D. Poškos g. 44-4, Vilniuje, rinkos vertė yra 124 000 Lt. Tačiau valstybės garantijos turėtojai su garantijoje nurodyta buto verte nesutiko (b. l. 52). Todėl atsakovo užsakymu 2005 m. liepos 19 d. Valstybės įmonės registrų centro Vilniaus filialas atliko naują buto įvertinimą ir jo rinkos vertę nustatė 173 000 Lt (b. l. 30). Tačiau pareiškėja, nesutikdama su buto įvertinimu, 2005 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į atsakovą dėl buto rinkos vertės patikslinimo (b. l. 7). Atsakovas 2005 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. A51-17956-(3.3-PD-4) atsisakė patikslinti buto rinkos vertę.

Tvarkos 7 punkte nustatyta, kad nuomininkui nesutikus su patikslinta nuomojamų patalpų rinkos verte, ginčas gali būti sprendžiamas teisme. Valstybės garantija patikslinama pagal teismo sprendimą.

Pirmosios instancijos administracinis teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą, priėjo prie išvados, kad 2005 m. spalio 13 d. atsakovo įsakymu buvo įvykdyta pareiškėjos valstybės garantija, pervedant 173 000 Lt pareiškėjai skirtų lėšų į notarės atidarytą depozitinę sąskaitą. Tačiau, kaip jau minėta, pareiškėja, nesutikdama su buto įvertinimu, 2005 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į atsakovą dėl buto vertės patikslinimo. Ji nesutiko gauti kompensaciją pagal atsakovo įvertinimus. Todėl atsakovo vienašališkas pinigų pervedimas į notarės depozitinę sąskaitą negali būti laikomas tinkamu valstybės garantijos įvykdymu ir visišku atsiskaitymu su nuomininku Tvarkos 10 punkto prasme. Netinkamai įvertinęs faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo nevykdė Tvarkos 7 punkto reikalavimų dėl valstybės garantijos patikslinimo. Tvarkos 7 punkto tinkamam įvykdymui reikalinga rinkti naujus įrodymus, o reikalui esant – skirti ekspertizę.

Pažymėtina, kad panašūs butai tame pačiame name, praėjus vieneriems metams po pareiškėjos nuomojamo buto rinkos vertės nustatymo, buvo įvertinti daugiau nei du kartus brangiau.

Dėl to, kas pasakyta, pirmosios instancijos administracijos teismo sprendimas panaikintinas, o byla grąžintina pirmosios instancijos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 2 p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GudynasSigita RudėnaitėAlgirdas Taminskas