Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei, gynėjai advokatei R. B., nukentėjusiajam G. K., viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kauno rajone, teistas: 2007-03-05 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 129 str. 2 d. 2 p., 294 str. – 9 m. laisvės atėmimo; 2010-06-28 Kaišiadorių rajono apylinkė teismo pagal LR BK 259 str. 2 d. – 20 parų arešto, bausmė subendrinta su 2007-03-05 nuosprendžiu, galutinė bausmė 3 m. 11 mėn. 8 d. laisvės atėmimo; bausmę atlikęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 286 str. padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2014-09-06 apie 19.42 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atsisakė paklusti teisėtiems Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-jo būrio patrulio G. K. bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-jo būrio patrulio R. A. reikalavimams sėsti į tarnybinį automobilį, priešindamasis sulaikymui, stumdydamasis, standindamas rankas bei bandydamas suduoti smūgius pareigūnams, tokiu būdu priešinosi policijos pareigūnams, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 286 str.

Kaltinamasis V. S. teisme kaltu prisipažino visiškai, sutiko duoti parodymus ir parodė, kad buvo nuo alkoholio apsvaigęs, nesuprato ką daro, kur yra. Buvo viskas taip kaip prokuroro pareiškime parašyta. Atsiprašo pareigūnų, gailisi. Tą dieną vartojo alkoholį nuo pat ryto, kadangi buvo jo gimtadienis, buvo per daug alkoholio, todėl taip atsitiko.

Nukentėjusysis G. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad atleido kaltinamajam, pretenzijų jam nereiškia.

Kaltinamajam V. S. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis V. S. padaryta nusikalstama veika be jo visiško prisipažinimo taip pat įrodyta BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais:

- įtariamojo V. S. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2014-09-06 nuo 9.00 val. jis mieste pradėjo gerti alkoholinius gėrimus ir apie 15.00 val. kartu su draugu A. P. buvo sulaikyti policijos pareigūnų dėl viešosios tvarkos pažeidimo, po to, t.y. po keletos valandų, kai juos paleido, jie nuėjo į kavinę, kur vėl vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau kur jie kartu su draugu ėjo ir ką veikė nelabai pamena. Pamena tik tai, kad pareigūnai jam dėjo antrankius, tačiau dėl ko nepamena (b.l. 20-21.).

- 2014-09-07 pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 5428, kuriame nurodyta, kad V. S. buvo nustatytas 1,76 promilių girtumas (b.l. 27).

- Nukentėjusiojo R. A. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad dirba Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės 1-ojo būrio patruliu. 2014-09-06 patruliavo automobiliu, radijo šaukiniu „405“, kartu su patrulių rinktinės 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu G. K., kai apie 19.42 val. per radijo ryšį gavo Kauno AVPK budėtojo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) g., Kaune, griuvinėja du neblaivūs piliečiai. Atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje pamatė du neblaivius asmenis, kurie griuvinėjo ir sunkiai orientavosi aplinkoje, nuo jų sklido stiprus alkoholio kvapas. Dėl viešosios tvarkos pažeidimo jis su kolega G. K. abu asmenimis sulaikė. Vienas iš jų, kaip vėliau paaiškėjo, A. P. elgėsi ramiai ir įsėdo į tarnybinį automobilį. Antrasis pilietis, kaip vėliau paaiškėjo, V. S., juos pamatęs pradėjo įžeidinėti, kaip policijos pareigūnus, necenzūriniais žodžiais, nurodytais apklausos protokole. Pareikalavo piliečio V. S. nutraukti savo neteisėtus veiksmus ir sėsti į tarnybinį automobilį. V. S. į reikalavimus nereagavo, plūdo ir įžeidinėjo juos toliau. Sulaikant pilietį šis pradėjo priešintis aktyviais fiziniais veiksmais, pradėjo priešintis sulaikymui, stumdėsi, bandant uždėti antrankius standino rankas, smūgiavo į įvairias kūno vietas, tačiau smūgių išvengė, panaudojus fizinę prievartą ir spec. Priemones, t.y. antrankius, pilietį pavyko sulaikyti ir pasodinti į tarnybinį automobilį „Nissan Navara“, v/n (duomenys neskelbtini) Vykstant tarnybiniu automobiliu į Santakos policijos komisariatą V. S. toliau juos įžeidinėjo, kaip policijos pareigūnus, vadino jį ir jo kolegą necenzūriniais žodžiais, nurodytais apklausos protokole, į reikalavimą nutraukti neteisėtus veiksmus toliau nereagavo. Abu sulaikytus piliečius pristatė į Santakos PK, kur jie prisistatė A. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. S., gim. (duomenys neskelbtini). Dėl V. S. veiksmų jo tolimesnis darbą nenukentėjo. Kadangi sulaikytasis visą sulaikymo laiką intensyviai jį plūdo necenzūriniais žodžiais ir įžeidinėjo dėl jo, kaip policijos pareigūno atliekamų pareigų, jautėsi pažemintas ir įžeistas (b.l. 8).

- Nukentėjusiojo G. K. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad dirba Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2014-09-06 patruliavo automobiliu, radijo šaukiniu „405“, kartu su patrulių rinktinės 1-ojo būrio patruliu R. A., kai apie 19.42 val. per radijo ryšį gavo Kauno AVPK budėtojo pranešimą, jog Birštono g., Kaune, griuvinėja du neblaivūs piliečiai. Atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje pamatė du neblaivius asmenis, kurie griuvinėjo ir sunkiai orientavosi aplinkoje, nuo jų sklido stiprus alkoholio kvapas. Dėl viešosios tvarkos pažeidimo abu asmenimis sulaikė. Vienas iš jų, kaip vėliau paaiškėjo, A. P. elgėsi ramiai ir įsėdo į tarnybinį automobilį. Antrasis pilietis, kaip vėliau paaiškėjo, V. S., juos pamatęs pradėjo įžeidinėti, kaip policijos pareigūnus, necenzūriniais žodžiais, nurodytais apklausos protokole. Pareikalavo piliečio V. S. nutraukti savo neteisėtus veiksmus ir sėsti į tarnybinį automobilį. V. S. į reikalavimus nereagavo, plūdo ir įžeidinėjo juos toliau. Sulaikant pilietį šis pradėjo priešintis aktyviais fiziniais veiksmais, pradėjo priešintis sulaikymui, stumdėsi, standino rankas, smūgiavo į įvairias kūno vietas, tačiau smūgių išvengė, panaudojus fizinę prievartą ir spec. Priemones, t.y. antrankius, pilietį pavyko sulaikyti ir pasodinti į tarnybinį automobilį „Nissan Navara“, v/n (duomenys neskelbtini) Vykstant tarnybiniu automobiliu į Santakos policijos komisariatą V. S. toliau juos įžeidinėjo, kaip policijos pareigūnus, necenzūriniais žodžiais, nurodytais apklausos protokole, į reikalavimą nutraukti neteisėtus veiksmus toliau nereagavo. Abu sulaikytus piliečius pristatė į Santakos PK. Dėl V. S. veiksmų jo tolimesnis darbą nenukentėjo. Kadangi sulaikytasis visą sulaikymo laiką intensyviai jį plūdo necenzūriniais žodžiais ir įžeidinėjo dėl jo, kaip policijos pareigūno atliekamų pareigų, jautėsi pažemintas ir įžeistas (b.l. 11).

- asmens blaivumo testu Nr. 5428 nustatyta, kad 2014-09-07 03:02:00 val. V. S. nustatytas 1,76 % (promilių) girtumas (b.l. 27).

- 2014-09-06 V. S. laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 str. tvarka, 2013-09-08 iš sulaikymo paleistas (b.l. 24,28).

- 2014-09-09 V. S. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 22, 23).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam vešiojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Taigi šiuo nusikaltimu kėsinamasi ne tik į valdymo tvarką, tačiau ir į konkretų valdymo tvarkos subjektą. Veika pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais pasipriešinama valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, teisėtai einančiam įstatymo jam pavestas pareigas. Tad atsakomybė už pasipriešinimą galima tik tais atvejais, kai valstybės tarnautojas ar kitas viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo veikia teisėtai įstatymo ar kitais teisės aktais nustatytos kompetencijos ribose. Teisėtumo principas reikalauja, kad minėtų asmenų veikla būtų grindžiama teise. Šie asmenys pagal jiems suteiktą kompetenciją turi atlikti teisėtus veiksmus ir susilaikyti nuo veiksmų, kurie teisės normų nėra leidžiami. Laikytis galiojančių įstatymų yra jų konstitucinė pareiga.

Pagal BK 230 str. 1 d. valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 2 str. 3 d., policijos pareigūnas yra Lietuvos Respublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims, todėl Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1-ojo būrio patruliai R. A. ir G. K., kuriems buvo pasipriešinta, teisingai įvardintini kaip viešojo administravimo funkcijas atliekantys pareigūnai.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo V. S. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str. sudėtį, nustačius, kad kaltinamasis panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekantiems pareigūnams.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamo veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti (BK 59 str. 1 d. 2 p., 60 str. 1 d. 9 p.).

V. S. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, šį nusikaltimą padarė, būdamas teistas 2 kartus, dėl ko darytina išvada, kad V. S. savo tokio elgesio ir nusikalstamo gyvenimo būdo kritiškai nevertina ir teigiamų išvadų iš to nedaro ir nusikalsta, kas rodo jo nenorą taisytis, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių. Tai taip pat reiškia, kad V. S. yra recidyvistas BK 27 straipsnio prasme.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 56 str. 1 d. teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra laikomasi nuomonės, kad tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti. Pažymėtina, kad tokiu atveju asmuo yra recidyvistas nepriklausomai nuo to, ar teismas tai pripažįsta savo sprendime, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–540/2006, 2K–23/2012, 2K–459/2012).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina savo rūšimi griežčiausia iš BK 286 str. sankcijoje numatytų bausmių – terminuotas laisvės atėmimas. Bausmės dydis nustatytinas artimas BK numatytam terminuoto laisvės atėmimo bausmės minimumui.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis prisipažino visiškai padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, nuoširdžiai dėl to gailėjosi, jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, turi pastovią gyvenamąją vietą, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus galutinės laisvės atėmimo bausmės, skirtinos V. S., vykdymo, todėl jo atžvilgiu būtų tikslinga ir teisinga taikyti BK 75 str. nuostatas, reglamentuojančias laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Nustatyta, jog kaltinamajam V. S. buvo suteikta garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro advokato užmokestis – 80 Lt. Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto V. S., tačiau teismas sprendžia, kadangi advokatas kaltinamajam buvo paskirtas privalomai, jis nedirbantis, pajamų neturi, advokato darbui apmokėti turėtos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš V. S. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 276 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

V. S., pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 286 str. ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti laikinėjame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-09-06 iki 2014-09-08 (dvi dienas).

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7, 8 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant V. S. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš V. S. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.