- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Data
- 2014-08-28
- Bylos Nr.
- 2A-477-280/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-08106-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pran.), Eigirdas Činka, Zina Mickevičiūtė
- Atsakovas
- UAB „Eivora“
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2-477-280/2014
Rita Dambrauskaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08106-2012-3
sprendimas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. rugpjūčio 28 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Eivora“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-885-589/2014 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Raimeta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Eivora“ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Raimeta“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento atsakovo UAB „Eivora“ vienašališkai surašytus 2012 m. vasario 2 d. aktą dėl priepriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo ir 2012 m. sausio 10 d. sąskaitą – pretenziją Nr.01/12. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo UAB „Eivora“ ieškovo naudai 32 483,96 Lt už krovinių pervežimą, nuo priteistos sumos priteisti 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas paaiškino, jog 2011 m. lapkričio 17 d. šalys pasirašė užsakymų krovinio pervežimui, pagal kurį ieškovas įsipareigojo už 12 430,08 Lt sumą pervežti krovinį iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Rusijos Federacijos St.Peterburgo miestą. Krovinys buvo pervežtas. Buvo išrašyta PVM sąskaitą faktūra. Šios sąskaitos atsakovas neapmokėjo. 2011 m. lapkričio 29 d. buvo pasirašytas užsakymas krovinių pervežimui, pagal kuriuos ieškovas įsipareigojo už 49 720,32 Lt sumą pervežti krovinius iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Rusijos Federacijos St.Peterburgo miestą. Buvo sudarytos keturios pervežimo sutartys, kadangi krovinys buvo išdėstytas per keturis automobilius. Vežant krovinį sugedo vienas automobilis, o kadangi krovinys buvo išdėstytas keturiuose automobiliuose, nebuvo jokio tikslo vežti dalį krovinio, kadangi nuvežus dalį krovinio nebūtų buvę galimybės sumontuoti linijos. Sugedus automobiliui, tarp šalių buvo vedamos derybos dėl tolimesnio krovinio pervežimo. Šalys susitarė, jog toliau krovinį veš pats atsakovas. Už tai, kad ieškovas pervežė krovinį iš Vokietijos Federacinės Respublikos iki Lenkijos, buvo sutarta, jog atsakovas sumokės dalį sumos, t.y. po 1000 EUR už kiekvieno krovinio vežimą. Atsakovas 2011-12-20 pranešimu informavo, kad sumokės ieškovui 4800 EUR, t.y. po 1200 EUR už kiekvieną mašiną. Apmokėjimo sąlygos liko tos pačios, kokios buvo nurodytos užsakymo kroviniui pervežti 10 punkte, t.y. per 30 dienų nuo sąskaitos - faktūros išrašymo. Šio susitarimo pagrindu, ieškovas išrašė keturias PVM sąskaitas faktūras 20 053,88 Lt sumai ir pateikė atsakovui. Atsakovas už abu vežimus liko skolingas ieškovui 32 085,14 Lt. Atsakovas PVM sąskaitas faktūras priėmė, bet jų neapmokėjo. 2012-01-10 atsakovas pareiškė pretenziją ieškovui dėl termino viršijimo ir atitinkamai paskaičiavo netesybas – 32 000 Lt. Vėliau šią sumą atsakovas vienašališkai įskaitė kaip priešpriešinį reikalavimą. Ieškovas su atsakovo pretenzija nesutiko, nurodydamas, jog krovinio pervežimas buvo nutrauktas dėl objektyvių priežasčių. Atsakovui, perėmus krovinio pervežimą, buvo pakankamai laiko nuvežti krovinį nustatytu terminu. Ieškovas nesutiko su atsakovo pretenzija, tačiau atsakovas 2012-02-02 vienašaliu aktu atliko įskaitymą bei išrašė sąskaitą – pretenziją analogiškai sumai. Ginčijamą reikalavimą įskaityti CK 6.134 str. 1 d. 1 p. draudžiama. Ieškovo nuomone, atsakovas reikalavimo teisės į ieškovą neturėjo, kadangi netesybos yra paskaičiuotos vienašališkai atsakovo. Panaikinus vienašalį įskaitymą, atsakovui atsiranda prievolė apmokėti skolą. Ieškovo nuomone, ieškovas tinkamai įvykdė savo pareigą dėl krovinio pervežimo eigos. Baudos, kurios buvo numatytos sutartyje, neturėtų būti taikomos, kadangi šalys sutarčių vykdymo eigoje, susitarė kitaip. Krovinys Lenkijoje buvo iškrautas 2011-12-05, o pristatytas krovinys buvo tik 2011-12-23. Mano, jog tai atsakovo kaltė. Apie esamus priešpriešinius reikalavimus kita pusė sužinojo tik tada, kai buvo atliktas įskaitymas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento UAB „Eivora“ vienašališkai surašytą 2012 m. vasario 2 d. aktą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo ir 2012 m. sausio 10 d. sąskaitą –pretenziją Nr. 01/12, priteisė UAB „Eivora“ ieškovui – BUAB „Raimeta“ 32 483,96 Lt skolos už krovinių pervežimus, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo ieškinio priėmimo dienos (2012-11-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 200 Lt advokato atstovavimo išlaidų, priteisė UAB „Eivora“, 975 Lt žyminio mokesčio ir 56 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nustatė, kad 2011-11-29 UAB „Eivora“ ir UAB „Raimeta“ pasirašė keturis užsakymus krovinių pervežimui, pagal kuriuos UAB „Raimeta“ įsipareigojo pervežti UAB „Eivora“ krovinį iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Rusijos Federacijos, St.Peterburgo miestą. UAB „Raimeta“ įsipareigojo keturiomis mašinomis pervežti krovinį, kadangi krovinys turėjo būti vežamas kartu, kartu pravažiuojant sieną bei muitinę. UAB ‚Eivora“ už krovinio pervežimą turėjo sumokėti 49 720,32 Lt. Sugedus ieškovo transporto priemonei, krovinys buvo iškrautas Lenkijos sandėliuose. UAB „Eivora“ 2011-12-20 pranešimu patvirtino apmokėjimą už krovinių pervežimą pagal užsakymus R14218, R14219, R14220, R14221 maršrutu Vokietija – Lenkija po 1200 EUR už kiekvieną mašiną. UAB „Raimeta“ 2011-12-30 išrašė PVM sąskaitas faktūras bendrai 20 053,88 Lt sumai. UAB „Eivora“ pareiškė 2012-01-10 pretenziją ieškovei dėl krovinio pristatymo termino viršijimo. Kroviniai buvo pristatyti 2011 m. gruodžio 28 d. , t.y. pavėlavus 20 dienų, todėl atsakovas pareiškė pretenziją 8000 EUR sumai, skaičiuojant po 100 EUR už kiekvieną dieną ir taip pat atsakovas prašė apmokėti survejerio paslaugas 1292,50 EUR, taigi 2012-01-10 UAB „Eivora“ išrašė sąskaitą pretenziją Nr. 01/12 – iš viso 9292,50 EUR (32 085,14 Lt ) sumai. 2012 m. vasario 2 d. UAB „Eivora“ surašė aktą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimo įskaitymo, kuriuo remiantis Civilinio kodekso 6.130 str., įskaitė uždarajai akcinei bendrovei „Raimeta“ mokėtiną 9292,50 EUR sumą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad krovinio pervežimas buvo atliktas ir pretenzijų šalys vienai kitai dėl atlikto pervežimo, nepareiškė, todėl vertinant šias aplinkybes, jog krovinio pervežimas 2011-11-17 buvo atliktas tinkamai, šiuo atveju atsakovui atsirado prievolė apmokėti už atliktą paslaugą. Teismas pažymėjo, jog neturi pagrindo netikėti ieškovo paaiškinimu bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais, jog šalys susitarė, kad sugedus automobiliui krovinys bus iškrautas Lenkijoje ir atsakovas sumokės po 1200 EUR už kiekvieną mašiną. Įvertinęs aplinkybę, kad UAB ‚Eivora“ parašė pranešimą ieškovei dėl dalinio apmokėjimo, turėdama 2011-12-19 UAB „Raimeta“ vadybininko paaiškinimą, teismas darė išvadą, jog atsakovui buvo žinoma, jog krovinys yra iškrautas Lenkijoje ir saugomas sandėliuose, todėl atsakovo argumentus, jog jam buvo teikiama klaidinga informacija, pripažino nepagrįstais. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog UAB „Raimeta“ ir UAB „Eivora“ susitarė, kad sugedus ieškovo vienai mašinai, krovinys bus iškrautas Lenkijoje ir toliau krovinį perveš atsakovas. Todėl UAB „Eivora“, surašydama aktą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, priešpriešinio reikalavimo UAB „Raimeta“ neturėjo, todėl jo ir įskaityti negalėjo. 2012-02-02 aktą dėl priešpriešinio reikalavimų įskaitymo ir 2012-01-10 sąskaitą pretenziją Nr. 01/12 teismas pripažino negaliojančiais Civilinio kodekso 1.80 straipsnio pagrindu. Kadangi atsakovui išliko pareiga atsiskaityti už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas, teismas iš atsakovo priteisė 32 483,96 Lt skolą už krovinio pervežimą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Eivora“ apeliaciniu skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-19 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo BUAB „Raimeta“ ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo. Apeliantas pažymėjo, jog byloje neginčijamai nustatyta aplinkybė, kad krovinys pagal tarp šalių pasirašytas sutartis krovinio gavėjui turėjo būti pristatytas 2011-12-07 – 08 dienomis, o dėl nevykdomo krovinių vežimo UAB „Eivora“ krovinius perėmė 2011-12-23, t. y. ieškovui praleidus galutinį terminą 15 d. UAB „Raimeta“ pati nevykdė vežimo, o vežimui samdė subvežėjus ir krovinio vežimo maršrutui nuo Lenkijos iki Rusijos Federacijos net neturėjo subvežėjų, o su buvusiais subvežėjais buvo susitarta, kad krovinius pastarieji atveš tik iki Lenkijos iki 2011-12-08. Tai rodo, kad ieškovas iš anksto buvo numatęs sutarčių laiku neįvykdyti. Jokio susitarimo dėl krovinių iškrovimo Lenkijoje tarp šalių nebuvo, UAB „Raimeta“ tai padarė vienašališkai. Ieškovo darbuotojai, buvę tiesiogiai atsakingi už pervežimą, net nebuvo apklausti, o teismas rėmėsi sutarties vykdyme nedalyvavusio bankroto administratoriaus paaiškinimais. UAB „Eivora“, perimdama krovinius, patvirtino tik sumą, kurią išmokės už atvežimą iki Lenkijos, tačiau jokia forma neatsisakė reikšti pretenzijų dėl netinkamo krovinio vežimo atlikimo. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės teisės normas, todėl priimtas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Ieškovas BUAB „Raimeta“ atsiliepimu prašo atsakovo UAB „Eivora“ apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas pažymėjo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog tarp šalių nebuvo susitarimo dėl krovinių iškrovimo Lenkijoje ir tolesnio jų nebevežimo. Šį apelianto teiginį paneigia 2011-12-20 atsakovo pranešimas, jog už krovinio pervežimą iki Lenkijos ieškovui atsakovas sumokės tik trečdalį pervežimo kainos. Po šalių susitarimo, kad krovinį toliau gabens atsakovas, ieškovui nebeliko pareigos krovinį pristatyti į Sankt Peterburgo miestą. Be to, ieškovas, neturėdamas krovinio, negalėjo jo toliau vežti. Po pervežimo sutarčių nutraukimo, atsakomybę už krovinio pristatymą prisiėmė apeliantas, todėl tik nuo jo priklausė krovinio pristatymas užsakovui. Apeliantas jokių įrodymų, kad jam buvo reikštos pretenzijos ir taikytos sankcijos dėl nesavalaikio krovinio pristatymo teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str.1 d. 2 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad UAB “Eivora“ ir UAB „Raimeta“ 2011-11-17 pasirašė užsakymą krovinio pervežimui Nr. R14042, pagal kurį ieškovas įsipareigojo už sutartą atlygį pagal privalomus terminus ir sąlygas pervežti krovinį iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miestą. Krovinio pervežimas buvo atliktas. Atlikus krovinio pervežimą, UAB „Raimeta“ 2011-12-19 išrašė PVM sąskaitą faktūrą RA Nr. 0006967, 12 430,08 Lt sumai (T. 1, b. l. 8-9). 2011-11-29 UAB „Eivora“ ir UAB „Raimeta“ pasirašė keturis užsakymus krovinių pervežimui Nr. R14218, R 14219, R 14220, R 14221, pagal kuriuos UAB „Raimeta“ įsipareigojo teikti UAB „Eivora“ transporto paslaugas pagal privalomus terminus ir sąlygas. Pagal šiuos užsakymus kroviniams pervežti, UAB „Raimeta“ įsipareigojo pervežti krovinį iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Rusijos Federacijos, Sankt Peterburgo miestą. UAB „Raimeta“ įsipareigojo keturiomis mašinomis pervežti krovinį, kadangi krovinys turėjo būti vežamas kartu, kartu pravažiuojant sieną bei muitinę. UAB ‚Eivora“ už krovinio pervežimą turėjo sumokėti 49 720,32 Lt (T. 1, b. l. 10-13). Dėl techninių kliūčių ieškovui UAB „Raimeta“ negalint tęsti krovinio vežimo, krovinys buvo iškrautas Lenkijos sandėliuose. UAB „Eivora“ 2011-12-20 pranešimu nurodė, kad už iki Lenkijos atliktą krovinio vežimą pagal užsakymus R14218, R14219, R14220, R14221 maršrutu Vokietija – Lenkija ieškovui sumokės po 1 200 EUR už kiekvieną mašiną tokiomis pačiomis sąlygomis kaip nurodyta užsakymų 10 punkte (T. 1, b. l. 14), o krovinį į nurodytą vietą pristatė pati. UAB „Raimeta“ 2011-12-30 pateikė UAB „Eivora“ PVM sąskaitas faktūras RAI Nr.0007006, RAI Nr. 0007007, RAI Nr. 0007008, RAI Nr.0007015 bendrai 20 053,88 Lt sumai (T. 1, b. l. 15-18). 2012-01-10 UAB „Eivora“ pareiškė pretenziją ieškovui dėl krovinio pristatymo termino viršijimo - kroviniai buvo pristatyti 2011 m. gruodžio 28 d. , t.y. pavėlavus 20 dienų, todėl atsakovas pareiškė pretenziją 8000 EUR sumai, skaičiuojant po 100 EUR už kiekvieną dieną ir taip pat atsakovas prašė apmokėti survejerio paslaugas 1292,50 EUR (T. 1, b. l. 19-20). 2012-01-10 UAB „Eivora“ taip pat išrašė sąskaitą pretenziją Nr. 01/12 – 9292,50 EUR (32 085,14 Lt) sumai (T. 1, b. l. 23). 2012-02-02 UAB „Eivora“ surašė aktą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimo įskaitymo, kuriuo remiantis Civilinio kodekso 6.130 str., įskaitė UAB „Raimeta“ mokėtiną 9 292,50 EUR sumą pagal 2011-12-19 PVM sąskaitas - faktūras RAI Nr. 0006967, 2011-12-30 PVM sąskaitą faktūrą RAI Nr. 0007015, 2011-12-30 PVM sąskaitą faktūrą RAI Nr. 0007006, 2011-12-30 PVM sąskaitą – faktūrą 0007007, 2011-12-30 PVM sąskaitą faktūrą RAI Nr. 0007008 į UAB „Raimeta“ mokėtiną uždarajai akcinei bendrovei „Eivora“ 9 292,50 EUR sumą pagal 2012-01-10 pretenziją (T. 1, b. l. 22).
Ieškovas BUAB „Raimeta“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti minėtus pretenziją ir vienašalį įskaitymą negaliojančiais ir priteisti 32 483,96 Lt skolą. Taigi konstatuotina, kad šioje byloje kilęs ginčas dėl UAB „Eivora“ atlikto priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymo teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas teisingai skundžiamame sprendime pažymėjo, kad įskaitymui atlikti turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą. Byloje ginčo, kad UAB „Eivora“ turėjo prievolę atsiskaityti su UAB „Raimeta“ pagal PVM sąskaitą faktūrą RA Nr. 0006967 bei pagal PVM sąskaitas - faktūras RAI Nr. 0007015, RAI Nr. 0007006, RAI Nr. 0007007, RAI Nr. 0007008 nėra, tačiau bylos šalys nesutaria dėl UAB „Eivora“ priešpriešinės reikalavimo teisės atlyginti nuostolius iš UAB „Raimeta“. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, jog krovinio pervežimas buvo atliktas ir pretenzijų šalys vienai kitai dėl atlikto pervežimo, nepareiškė, todėl atsakovui atsirado prievolė apmokėti už atliktą paslaugą, o UAB „Eivora“ priešpriešinio reikalavimo į UAB „Raimeta“ neturėjo, todėl negalėjo atlikti šių reikalavimų įskaitymo. Teisėjų kolegija tokią pirmosios instancijos teismo išvadą pripažįsta visiškai nepagrįsta ir prieštaraujančia byloje pateiktiems įrodymams. Sprendime preziumuojama, kad atsakovas UAB „Eivora“ buvo informuotas ir sutiko su krovinio iškrovimu Lenkijoje bei pervežamo krovinio perėmimu, tačiau pirmosios instancijos teismas neatkreipia dėmesio į aplinkybę, kad šalys buvo sutarę, jog krovinys pristatymo vietoje (Sankt Peterburge) turėjo būti iškrautas 2011-12-07 – 08 dienomis, tuo tarpu ieškovas UAB „Raimeta“ apie krovinio iškrovimą Lenkijoje atsakovą informavo tik 2011-12-19 (T. 1, b. l. 43), o atsakovas tik 2011-12-20 pranešimu (o ne 2011-12-10 pranešimu, kaip kad nurodo pirmosios instancijos teismas) patvirtino, kad žino, jog krovinys tuo metu yra Lenkijoje, ir kad už dalies užsakymo įvykdymą sumokės 4 800 EUR (T. 1, b. l. 14). Atsakovas UAB „Eivora“ pagrįstai nurodo, kad šiuo pranešimu UAB „Eivora“ neatsisakė reikalauti nuostolių, atsiradusių dėl krovinio nepristatymo nurodytu terminą į sutartą vietą, tą patvirtina ir 2012-01-10 pareikšta pretenzija, todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, jog šalys viena kitai pretenzijų dėl atlikto pervežimo nereiškė, prieštarauja bylos duomenims.
Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 17 str. 1 d. numato, kad vežėjas atsako už pavėluotą krovinio pristatymą, o to paties straipsnio 3 d. įtvirtina, kad vežėjas negali išvengti atsakomybės dėl to, kad sugedo transporto priemonė, kuria jis naudojosi veždamas krovinį, arba dėl to, kad yra kaltas transporto priemonę išnuomojęs asmuo ar jo agentai. Pagal CMR konvencijos 19 str. nuostatas laikoma, kad krovinys pristatytas ne laiku, kai jis nepristatomas suderintais terminais, arba jeigu nebuvo susitarta dėl pristatymo terminų, tada įvertinant konkrečias vežimo aplinkybes, o jei kraunama dalimis, atsižvelgiant į normaliomis sąlygomis reikalingą krovinių partijai sudaryti būtiną laiką, - faktinė vežimo trukmė didesnė už laiką, kuris normaliomis sąlygomis reikalingas pareigingam vežėjui atlikti vežimą. Kaip jau buvo minėta, ieškovas krovinį turėjo pristatyti 2011-12-07 – 08, tuo tarpu gavėją krovinys pasiekė tik 2011-12-28, todėl konstatuotina, kad UAB „Raimeta“ tinkamai užsakymo neįvykdė ir pavėlavo pristatyti, todėl privalo atlyginti dėl to atsiradusius nuostolius.
CMR konvencijos 23 str. 5 d. numato, kad tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas viršijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi būti didesni kaip užmokestis už vežimą. Taigi nors atsakovas jam padarytą žalą skaičiuoja pagal Užsakymuose kroviniui pervežti numatytą sąlygą, jog pavėlavimas į pakrovimą/išsikrovimą daugiau nei 24 val. yra bauduojamas 100 EUR/para, tačiau toks patirtų nuostolių skaičiavimas prieštarauja CMR konvencijos nuostatoms. CMR konvencija yra sureguliavusi vežėjo atsakomybės už pavėluotą krovinio pristatymą klausimus. Todėl visi susitarimai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo CMR konvencijos, laikomi negaliojančiais (CMR Konvencijos 41 str. 1 d.). Žalą patyręs asmuo turi įrodyti patirtus nuostolius, jų patyrimo priežastinį ryšį su pavėlavimu. Atsakomybės už pavėluotą krovinio pristatymą klausimas visiškai sureguliuotas CMR konvencijos, todėl susitarimai nustatantys pinigines baudas už kiekvieną dieną, negalioja. Šiuo atveju, sprendžiant ar atsakovas UAB „Eivora“ turėjo priešpriešinį piniginį reikalavimą turi įrodyti, kad jis iš tiesų dėl pavėluoto ieškovo UAB „Raimeta“ krovinio pristatymo patyrė 32 483,96 Lt nuostolius. Kaip matyti iš atsakovo pateiktų dokumentų, krovinio gavėjas Temco Europe L. P., kuriam buvo skirta UAB „Raimeta“ gabenta kepimo įranga, 2012-01-30 pareiškė pretenziją UAB „Eivora“ 11 200 EUR sumai, kurių 8 400 EUR sudaro bauda už praleistą terminą bei 1 500 EUR survejerio paslaugos (T. 1, b. l. 74, 85), o 2012-01-31 Susitarimu UAB „Eivora“ ir Temco Europe L. P. buvo suderintos tarpusavio skolos, tarp kurių ir minėta 11 200 EUR suma (T. 1, b. l. 75, 86). Teismas laiko įrodyta, kad dėl pavėluoto krovinio pristatymo ir perkrovimo UAB „Eivora“ patyrė 11 200 EUR (38 671,36 Lt) nuostolių. Nors ieškovas nurodo, kad krovinys buvo iškrautas Lenkijoje 2011-12-05 ir atsakovas būtų spėjęs krovinį pristatyti gavėjui nustatytu terminu, tačiau šis UAB „Raimeta“ teiginys nepagrįstas, kadangi, kaip matyti iš šalių elektroninio susirašinėjimo, UAB „Raimeta“ tik 2011-12-19 informavo UAB „Eivora“, jog krovinio nepristatys, o iki tos dienos kasdien žadėdavo krovinį pristatyti (T. 1, b. l. 45-52). Šis susirašinėjimas patvirtina ir aplinkybę, jog dėl tuo metu buvusių Kalėdų švenčių, atsakovas neturėjo galimybių krovinio pristatyti anksčiau nei 2011-12-28, o survejerio paslaugų reikalavo prekių užsakovas, kadangi krovinys buvo iškrautas be siuntėjo ar gavėjo žinios. Remiantis šiomis aplinkybėmis, patirti nuostoliai pripažintini pagrįstais.
CMR konvencijos 31 str. 3 d. įtvirtina, kad kompensacijos dėl pristatymo termino viršijimo gali būti pareikalauta, jeigu per 21 dieną po to, kai krovinys buvo perduotas gavėjui, buvo pateiktos raštiškos pretenzijos. Krovinys gavėjui buvo pristatytas 2011-12-28, o pretenziją ieškovui UAB „Eivora“ išsiuntė 2012-01-11, taigi nepraleidus nustatyto 21 d. termino. Teismas dar kartą pažymi, jog ieškovas nepagrįstai krovinio pristatymo dieną laiko esant krovinio iškrovimo Lenkijoje datą, kadangi iškrauta buvo be siuntėjo sutikimo ir jo apie tai neinformuojant, o siuntinys gavėją pasiekė tik 2011-12-28. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad UAB „Eivora“ pareiškė pretenziją 9 292,50 EUR (32 085,14 Lt) sumai ir vadovaujantis CMR konvencijos 31 str. 3 d., konstatuotina, kad 2012-02-02 UAB „Eivora“ turėjo galiojantį 32 085,14 Lt reikalavimą į UAB „Raimeta“, todėl pagrįstai atliko vienašalį įskaitymą 32 085,14 Lt sumai.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad po įskaitymo UAB „Eivora“ liko skolinga UAB „Raimeta“ 115,50 EUR (398,80 Lt) (T. 1, b. l. 22), o įskaitymo akte nurodė šią sumą netrukus pervesiantis ieškovui. Nors ieškovo atstovas tiek pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, tiek atsiliepime į kasacinį skundą nurodė, kad atsakovas yra skolingas 32 085,14 Lt, tačiau iš procesinių dokumentų ir pareikštų reikalavimų turinio matyti, kad skola yra 32 483,96 Lt o ieškovo atstovo teiginiai vertinami kaip suklydimas. Atsakovui nepateikus įrodymų, kad 115,50 EUR (398,80 Lt) ieškovui UAB „Raimeta“ buvo sumokėta, ši suma priteistina iš atsakovo.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas: ieškovo BUAB „Raimeta“ ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš UAB „Eivora“ 398,80 Lt skolos ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo ieškinio priėmimo dienos (2012-11-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusią ieškinio dalį atmesti.
Priėmus naują sprendimą, turi būti perskirstytos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Ieškinys tenkintas 1,23 proc., todėl proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas BUAB „Raimeta“ pirmosios instancijos teisme patyrė 3 200 Lt advokato pagalbos išlaidų, o atsakovas UAB „Eivora“ - 4 000 Lt advokato pagalbos išlaidų bei 291,49 Lt dokumentų vertimui (T. 1, b. l. 99-100, 101-102, 139-140), todėl iš UAB „Eivora“ priteisiama 39,36 Lt advokato pagalbos išlaidų BUAB „Raimeta“ naudai, o iš BUAB „Raimeta“ priteisiama 3 950,80 Lt advokato pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme bei 287,9 Lt vertimo išlaidų. Apeliacinės instancijos teisme UAB „Eivora“ pateikė įrodymus turėjusi 1 000 Lt advokato pagalbos išlaidų (T. 2, b. l. 77), todėl atitinkamai tenkintai apeliacinio teismo daliai (98,77 proc.) iš BUAB „Raimeta“ priteisiama 987,70 Lt advokato pagalbos išlaidų. Į valstybės biudžetą iš UAB „Eivora“ taip pat priteisiama 72 Lt žyminio mokesčio, o iš BUAB „Raimeta“ 55,31 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies antruoju punktu,
nusprendžia:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš UAB „Eivora“ (į. k. 123444677) 398,80 Lt skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo ieškinio priėmimo dienos (2012-11-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 39,36 Lt advokato pagalbos išlaidų BUAB „Raimeta“ (į. k. 300030587) naudai.
Priteisti iš BUAB „Raimeta“ (į. k. 300030587) 3 950,80 Lt advokato pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme bei 987,70 Lt apeliacinės instancijos teisme bei 287,90 Lt dokumentų vertimo išlaidų UAB „Eivora“ (į. k. 123444677) naudai.
Priteisti iš BUAB „Raimeta“ (į. k. 300030587) 55,31 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.
Priteisti iš UAB „Eivora“ (į. k. 123444677) 72 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Kitą ieškinio dalį atmesti.