Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą (toliau-byla), kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini)., gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ( toliau ANK ) 351 straipsnio 5 dalį ir, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P., 2020 m. balandžio 30 d. 10.30 val. (duomenys neskelbtini), savavališkai, žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdama statybą leidžiančio dokumento, statė neypatingos kategorijos dvibutį gyvenamąjį namą (toliau-statinis), (įrengti monolitiniai GB pamatai, sienos -DS blokelai, išmatavimai plane apie 22,3x14,7 m, užstatytas plotas apie 328 kv.m.), t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 351 straipsnio 5 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. P. apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, taip pat raštu išaiškintos jo teisės bei pasiūlyta savo poziciją išdėstyti raštu, siekiant bylą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka dėl Covid-19 situacijos. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas ir nepateikta prieštaravimų ar pozicijos dėl bylos nagrinėjimo, todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Administracinė atsakomybėn traukiamas asmuo A. P. jokių rašytinių paaiškinimu nepateikė, byloje yra tik M. P. rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodė, kad statinio statybas pradėjo be leidimo, kadangi dėl paskelbto karantino negalėjo laiku jo gauti. Savavališkas statybas pradėjo, nes jautė didelę atsakomybę savo darbuotojams, kuriuos būtų tekę atleisti arba išleisti nemokamų atostogų dėl darbo trūkumo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau-Įstatymas) 1 priedo (įmokos už savavališkos statybos įteisinimą mokėjimo principai) nuostatomis savo iniciatyva nustatyta statybų sąmatinė vertė, atlikta ekspertizė bei sumokėta įmoka už savavališkos statybos įteisinimą.

Motyvuojamoji dalis

ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už naujo neypatingo statinio savavališką statybą.

Įstatymo 3 straipsnio 1 punktas ir 2 punktas nustato, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais bei turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog statytojas (užsakovas) privalo šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punktas numato, jog rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą. Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, jog statybą leidžiantis dokumentas yra – leidimas tęsti sustabdytą statybą, išskyrus atvejus, kai statyba tęsiama pašalinus savavališkos statybos padarinius. Įstatymo 27 straipsnio 16 dalies 1 punktas numato, kad su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusiems statybos darbams gali būti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas. Įstatymo 27 straipsnio 22 dalis numato, jog statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Įstatymo 1 priedo 1 straipsnis numato, kad įmoką už savavališkos statybos įteisinimą moka statytojai (užsakovai), statinių (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, žemės sklypų (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, įgyvendinantys šiame įstatyme numatytą galimybę gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkos statybos atveju.

Nusižengimas įrodytas, administracinio nusižengimo protokolu, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos aktu (b. l. 17-18); foto nuotraukomis (b. l. 21-22), nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (b. l. 24-25) ir kitais dokumentais (b.l. 5-16, 23, 26, 33, 35). Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad neypatingo dvibučio gyvenamojo namo statyba pradėta žemės sklype (duomenys neskelbtini)esančiame (duomenys neskelbtini). neturint statybos leidimo ir šio pastato statytoja yra administracinėn atsakomybėn traukiama A. P.. Taigi išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. P. (duomenys neskelbtini)., savavališkai, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, statė neypatingos kategorijos gyvenamąjį namą (įrengti monolitiniai GB pamatai, užstatytas plotas apie 328 kv. m.), (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Savo veiksmais ji pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 27 straipsnio 22 dalį, 27 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 27 straipsnio 16 dalies 1 punktą, 18 straipsnio 7 dalies 3 punktą, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Tokie A. P. veiksmai atitinka ANK 351 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį ir yra tinkamai kvalifikuoti.

A. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Taigi individualizuodami nusižengimą padariusiems asmenims skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, administracinės nuobaudos parenkamos iš šio kodekso specialios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkiančias aplinkybes.

Atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, A. P. asmenybę, kuri anksčiau nėra bausta už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą, todėl nesant jos atsakomybę nei lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių, jai skirtina minimali sankcijoje už padarytą administracinį nusižengimą numatyta piniginė nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,-

nutarė:

A. P. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 351 straipsnio 5 dalyje, ir skirti 800 (aštuonių šimtų) eurų baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų administracinio nusižengimo bylos Nr. A14.-1747-269/2020 bei nusižengimo identifikuojantį numerį ROIK: 20123299594.

Išaiškinti A. P., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.