Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-05-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-55-350-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-25
Bylos Nr.
1A-55-350-2011
Teisminio proceso Nr.
1-50-2-00058-2010-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Gaputis, Ričardas Gilys, Nijolė Sušinskienė
Nuteistasis
L. D.
Nukentėjusysis
V. D.
Advokatai
Inga Radinienė
Kategorijos

Pranešėjas Algirdas Gaputis Baudžiamoji byla Nr. 1 A-55-350/2011

Teisėjas Donatas Jatužis Baudžiamojo proceso Nr. 1-50-2-00058-2010-4

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.20.5. 1.2.20.6. 2.4.6 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 25 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų: Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Sušinskienės ir Ričardo Gilio,

sekretoriaujant Astai Railaitei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,gynėjai advokatei Ingai Radinienei,nuteistajai L. D.,nukentėjusiajai V. D.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-11-05 nuosprendžio, kuriuo L. D. pripažinta kalta ir nubausta: pagal LR BK 235 str. 1 d., viešaisiais darbais penkiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui; pagal BK 236 str. 1 d. viešaisiais darbais šešiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 25 valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos ir L. D. paskirta galutinė subendrinta aštuonių mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti 25 valandas per mėnesį visuomenės labui.

Priteisti iš L. D. 2000 Lt V. D. neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. D. nuteista už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 5 d., siekdama išvengti prievolės - grąžinti paimtus kreditus, Panevėžio miesto apylinkės prokuratūroje, Kauno g. 58, Panevėžio mieste, 2009 m. rugpjūčio 4 d. pareiškimu melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą bei melagingai įskundė prokuratūrai nekaltą asmenį - V. D., kaip padariusį nusikalstamą veiką, tai yra, kad V. D., pasinaudodama jos asmens duomenimis, jai išduota Danske Bank A/S Lietuvos filialo kreditine kortele MAESTRO Nr. (duomenys neskelbtini), internetinės bankininkystės sutartimis ir kodų kortele, mobiliojo ryšio telefonu, kuriame SIM kortelė, kuriai priskirtas Nr. (duomenys neskelbtini), internetiniu būdu 2008 m. lapkričio 27 d., 2008 m. gruodžio 11 d. iš UAB „M“, 2008 m. gruodžio 10 d. iš UAB „Mi“, UAB „S“, UAB „F“ paėmė jos vardu kreditus, kuriuos panaudojo savo reikmėms, dėl to Panevėžio miesto apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 50-2-00137-09 pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 1 dalyje, ir V. D. buvo pradėta persekioti.

Be to, ji, ikiteisminio tyrimo metu, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, Tulpių g. 60, Panevėžio mieste, būdama įspėta baudžiamojoje byloje Nr. 50-2-00137-09 dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį bei pasirašiusi už tai, 2009 m. rugpjūčio 25 d., 2009 m. rugpjūčio 26 d., 2009 m. rugpjūčio 28 d., 2009 m. lapkričio 4 d., 2009 m. gruodžio 28 d., 2010 m. vasario 4 d. apklausiama liudytoja davė žinomai melagingus parodymus, o būtent: melagingai parodė, kad V. D., pasinaudodama jos asmens duomenimis, jai išduota Danske Bank A/S Lietuvos filialo kreditine kortele MAESTRO Nr. (duomenys neskelbtini), internetinės bankininkystės sutartimis ir kodų kortele, mobiliojo ryšio telefonu, kuriame SIM kortelė, kuriai priskirtas Nr. (duomenys neskelbtini), internetiniu būdu paėmė jos vardu kreditus, tai yra, 2008 m. lapkričio 27 d. iš UAB „M“- 350 Lt, 2008 m. gruodžio 10 d. iš UAB „F“- 500 Lt, 2008 m. gruodžio 10 d. iš UAB „Mi“ - 400 Lt, 2008m. gruodžio 10 d. iš UAB „S“- 500 Lt, 2008 m. gruodžio 11 d. iš UAB „M“- 2000 Lt, kuriuos panaudojo savo reikmėms

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu L. D. skundžia apylinkės teismo nuosprendį, prašo ją išteisinti.

Nurodo, kad teismas, pripažindamas ją kalta, tinkamai neištyrė visų faktinių bylos aplinkybių ir rėmėsi tik nukentėjusiosios V. D., bei šališkų liudytojų I. D., L. Ž. parodymais. Išsamiai nebuvo tirta nusikaltimų objektyvioji ir subjektyvioji pusė, dėl ko jai inkriminuotos veikos netinkamai kvalifikuotos kaip nusikaltimai.

Kaltės nepripažįsta, nes nusikaltimų nepadarė, tyčios padaryti veikas neturėjo. Įtarimas, kad V. D. jos vardu paėmė kreditus kilo todėl, kad pastarajai nuo 2008 metų lapkričio mėnesio buvo davusi laikinai naudotis savo banko sąskaitos kodų kortele, kurią V. D. grąžino tik 2009 m. vasarį. Kortele su kodais leido pasinaudoti todėl, kad V. D. prašė pasinaudoti jos sąskaita, į kurią pastarosios sūnus iš Airijos turėjo atsiųsti pinigus, o pačios V. D. sąskaitos areštuotos VMĮ. Po kurio laiko iš bankų ėmė gauti žinutes dėl skolų grąžinimo, todėl suprato, kad kreditus galėjo paimti V. D.. Šį įtarimą sustiprino tai, kad paėmusi sąskaitos išrašą pamatė, kad iš sąskaitos buvo daromi pavedimai V. D. dukrai I. D., V. D. draugui A. R., ko pastarieji tyrimo metu neneigė.

Šalies argumentai

Apeliantė teigia, jog naudojasi telefonu, kurio Nr. 8-648 54564. V. D. šio telefono niekada nebuvo davusi naudotis, tačiau kartą dalyvaujant V. D. ir jos dukrai, pasinaudojant minėtu numeriu yra paėmusi 2000 Lt kreditą iš UAB "S" ir išgryninusi pinigus 1000 Lt atidavė V. D.. Tai reiškia, kad šis telefono numeris buvo panaudotas sistemoje.

Nurodo pati nemokanti naudotis kompiuteriu, namuose jo neturi, tačiau teismas netyrė, iš kokio konkrečiai kompiuterio buvo paimti kreditai ir kur jie buvo panaudoti.

Viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, teigė, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) niekada nedavė naudotis V. D., tačiau nesupranta, kodėl jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iškraipyti. Mano, kad tyrėja ją netinkamai supratusi ir apklausoje netiksliai užrašė, kad V. D., pasinaudodama mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), internetiniu būdu apeliantės vardu paėmė minėtus kreditus.

Byloje nustatyta, kad iš AB bankas "Danske Bankas" esančios apeliantės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-12-11 ir 2008-12-15 buvo išmokėta po 1000 Lt, tačiau apeliantė nurodo, kad pati operacijas bankomate atliko 2008-12-10 ir 2008-12-12, išgrynindama V. D. sumokėtą darbo užmokestį.

Apeliantė daro išvadą, kad tyrimo metu tinkamai nebuvo aiškinamasi, kokiu būdu ir koks asmuo, pasinaudodamas jos asmens duomenimis, banko sąskaita, internetinės bankininkystės sutartimi bei kodų kortele, paėmė kreditus iš bankų, preziumuojant, jog tai padarė būtent ji, nesigilinant, kad ji nemoka naudotis kompiuteriu ir neturi interneto.

Neneigia galėjusi klysti dėl V. D. veikos. Prokuratūroje tik pateikė nuomonę, kas V. D. jos vardu galėjo paimti kreditus, tačiau mano, kad jos subjektyvus manymas dėl V. D. veikos negali būti pripažintinas melagingu įskundimu, nes turėdama tokį manymą savo parodymuose nemelavo, jos veikoje nebuvo tyčios (nei tiesioginės, nei netiesioginės) melagingai įskųsti nekaltą asmenį teisėsaugos organams. Tokiu būdu jos veikoje nėra BK 236 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių.

Taip pat nepagrįstai pripažinta kalta ir pagal BK 235 str. 1 d. dėl melagingų parodymų davimo. Melagingi parodymai turi neatitikti tikrovės. Duodama parodymus apie jos vardu paimtus kreditus, apklausų metu nurodė visas jai žinomas įvykių faktines aplinkybes, jokios tikrovės neatitinkančios informacijos nepateikė, nekalto žmogaus neapšmeižė, pateikė savo versiją dėl galimo kaltininko. Jei tyrimo metu buvo nustatyta, kad V. D. nepaėmė kreditų, vadinasi, šią veiką padarė kitas asmuo. Teigia, kad jos parodymai negali būti laikytini melagingais, nes neturėjo jokio motyvo ir tyčios meluoti. O ši veika, kaip ir BK 235 str. padaroma tik tiesiogine tyčia. Savo parodymų nelaiko melagingais, nes išsakė tik asmeninę nuomonę, tiesiog suklydo vertindama jai žinomus faktus, jos veikoje nėra tyčios elemento. Tokiu būdu dėl abiejų veikų yra nuteista nepagrįstai ir turi būti išteisinta.

Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašo skundą tenkinti, nukentėjusioji ir prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Apeliantė ginčija skundžiamu nuosprendžiu nustatytas faktines aplinkybes teigdama, kad ji nusikaltimų, už kuriuos nuteista skundžiamu nuosprendžiu, nepadarė.

L. D. nuteista už tai, kad ji pranešė prokuratūrai apie žinomai nebūtą neva V. D. padarytą nusikaltimą bei už tai, kad pagal jos pareiškimą pradėtoje baudžiamojoje byloje davė melagingus parodymus apie tai, kad V. D., jai nežinant, pasinaudodama jos asmens duomenimis ir jos vardu savo reikmėms paėmė kreditus iš keturių bendrovių- UAB „F“, UAB „M“, UAB „Mi“ ir UAB „S“

Apeliantė skunde prokuratūrai nurodė, o po to tai patvirtino ir apklausiama liudytoja nurodė, kad ji apie V. D. jos vardu paimtas paskolas sužinojo iš kreditorių reikalavimų grąžinti paskolas. Taip pat ji tuose dokumentuose nurodė, kad kartu su savo e.banko duomenimis V. D. buvo perdavusi ir savo mobilaus ryšio telefoną su kortele Nr. (duomenys neskelbtini).

Pastarąją aplinkybę (dėl telefono perdavimo) L. D. paneigė jau apklausiama pirmos instancijos teisme nurodydama, kad tyrėja netiksliai užrašė jos žodžius, nors tokią aplinkybę ji nurodė ir ne prokuroro ar tyrėjo rašytame pareiškime, adresuotame Panevėžio miesto apylinkės vyr. prokurorui. L. D. apklausiama tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismuose parodė, kad anksčiau minėto telefono ji nei V. D., nei niekam kitam nebuvo davusi ir juo naudojosi tik pati.

Kaip matyti iš kredito bendrovių pateiktos byloje esančios informacijos, UAB „Mi“ prieš suteikiant paskolą į minimą L. D. telefoną atsiuntė „patvirtinimo kodą“, kuris turi būti suvedamas internetu pateikiant paraišką paskolai gauti. Tai reiškia, kad minimą paskolą gauti galėjo tik asmuo, turėjęs telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. be L. D. žinios šios paskolos V. D. gauti neturėjo jokios galimybės. Kitos bendrovės iš karto po paskolų suteikimo apie tai informavo tuo pačiu telefonu, o UAB „S“ nurodė, kad sekančią darbo dieną po paskolos suteikimo L. D. nurodytu adresu (Panevėžys, Aukštaičių 66-103) buvo išsiųsta PVM sąskaita su žiniomis apie suteiktos paskolos dydį ir grąžinimo terminą. Be to, šios bendrovės darbuotojams betarpiškai bendraujant minimu telefonu su juo atsiliepusiu asmeniu (pagal L. D. parodymus tai galėjo būti tik ji pati), šis asmuo (L. D.) laikotarpyje nuo 2009-01-12 iki 2009-01-29 trijų pokalbių metu vis žadėjo paskolą grąžinti ir tik 2009-02-07 pareiškė, kad paskolos ji neėmusi.

Be to, kaip matyti iš Danske banko bei UAB „F“ pateitos informacijos, L. D. po to, kai buvo gautos paskolos, pati asmeniškai iš bankomato per du kartus paėmė pinigus. L. D. parodymai, kad ji apie sąskaitoje esančius pinigus sužinojo iš V. D. ir manė, kad šie pinigai yra jai V. D. sumokėtas atlyginimas, be V. D. parodymų paneigti byloje esančia darbo sutartimi, iš kurios matyti, kad pagal šį dokumentą V. D. buvo įsipareigojusi mokėti 600 litų atlyginimą, o L. D. iš bankomato paėmė 2000 litų.

Visos šios aplinkybės, bei tai, kad paskolų gavimo buvo siekiama naudojant apeliantės e-banko sistemą, sąskaitos slaptažodžių generatorių, jai sukurtą elektroninį paštą, taip pat slaptažodžiui buvo naudojamas L. D. buvusio vyro vardas ir pan. rodo, kad L. D. nuo pat paskolų jai suteikimo momento apie tai žinojo ir sąmoningai šių paskolų suteikimo siekė. Tai, kad apeliantė ne pati asmeniškai spaudė kompiuterio klavišus siekdama gauti kreditus, o tai darė V. D. ar pastarosios duktė, jokios reikšmės neturi.

Esant šioms aplinkybėms akivaizdu, kad L. D. pareikšdama prokuratūrai apie tai, kad jos vardu, tačiau jai nežinant V. D. savo reikmėms paėmė paskolas ir tokias pat aplinkybes nurodydama apklausiama liudytoja, melagingai įskundė jai žinomai nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką ir apklausiama liudytoja apie šias aplinkybes davė žinomai melagingus parodymus. Tokiu būdu, skundžiamu nuosprendžiu L. D. kalta nusikaltimų, numatytų BK 235 str. 1 d. ir 236 str. 1 d. yra pripažinta visiškai pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,-

nutarė:

L. D. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Algirdas GaputisRičardas GilysNijolė Sušinskienė