Utenos apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. Ž., J. G., B. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Kadangi faktų nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka pareiškėjai negali įgyvendinti savo teisių paveldėti, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Vadovaujantis 2000-07-18 LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str., civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi K. Ž. mirė iki šio įstatymo įsigaliojimo, t.y. 1995-12-17, todėl paveldėjimo santykius reglamentuoja 1964-07-07 priimtas Civilinis kodeksas (Žin., 1964, Nr.19-138). Palikimo priėmimas reglamentuojamas šio kodekso 587 str., kurio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Analogiški palikimo priėmimo būdai įtvirtinti ir šiuo metu galiojančiame Civiliniame kodekse (CK 5.50 str. 2 d.). Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

Bylos medžiaga, pareiškėjų, liudytojų S. Ž., V. G. parodymais, nustatyta, jog pareiškėjų tėvas K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), mirė 1995 m. gruodžio 17 d., iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini) (8,9,11,12,14,15,16,17,34 b.l.). Mirus K. Ž., jo turtu - žemės sklypu 2,5000 ha ploto, esančiu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypu 1,1500 ha, esančiu (duomenys neskelbtini), bei gyvenamuoju namu (18-22 b.l.), rūpinosi pareiškėjų motina O. Ž.. Ji liko gyventi jų gyvenamajame name, naudojosi tėvo asmeniniais daiktais, baldais, tvarkė aplinką, prižiūrėjo, remontavo namus, rūpinosi daržu, sodu bei atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad pareiškėjų motina O. Ž. palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio K. Ž. mirties, priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė (24 b.l.) (CK 5.51 str. 1 d.). Minėtas aplinkybes patvirtino liudytojai. 2008-06-21 mirus pareiškėjų motinai O. Ž., pareiškėjai priėmė jos palikimą, nes kreipėsi pas notarą su pareiškimu bei buvo užvesta paveldėjimo byla (23,24 b.l.). Tačiau pareiškėjų motina praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarus dėl palikimo priėmimo po savo sutuoktinio mirties ir pareiškėjai neturi teisės paveldėti turto, likusio po jų motinos mirties. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi pareiškėjų, liudytojų parodymai nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje. Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjų pareiškimas, laikytinas pagrįstu (CPK 177 str. 1, 2 d., CPK 185 str. 1 d.).

Konstatuotina, jog pareiškėjų motina O. Ž. priėmė palikimą po sutuoktinio mirties pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per tuomet galiojusio įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą nuo palikėjo mirties. Aptartos įstatymo normos, reglamentuojančios įpėdinio teisės į palikimą įgyvendinimą, taikytinos ir tuo atveju, kai įpėdinis yra pergyvenęs sutuoktinis. Pareiškėjų motina O. Ž. yra palikėjo K. Ž. sutuoktinė. Kadangi pirmos eilės įpėdiniai pretenzijų dėl palikimo nereiškia, jo nepriėmė, pareiškėjų motina turi teisę paveldėti turtą, likusį po jos sutuoktinio mirties (CK 5.13 str.). Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Kadangi pareiškėjų prašomą nustatyti faktą patvirtino tiek apklausti liudytojai, tiek ir kiti byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 str.).

Iš pareiškėjų, kaip tiesiogiai bylos baigtimi suinteresuotų asmenų, kurie inicijavo procesą, į valstybės biudžetą priteisiama 30,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų motina O. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi 2008-06-21, po savo sutuoktinio K. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 1995-12-17, priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Priteisti valstybei iš pareiškėjų I. Ž., J. G., B. Ž. po 10,20 Lt (2,95 EUR) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.