- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-14
- Bylos Nr.
- 2S-58-56/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Urbanavičienė Dalia Višinskienė
- Skolininkas
- A. G.
Teisėja D.Knezevičienė Proc. sprendimo kategorijos: 32.5;121.14;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. sausio 14 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko A. G. ir įkeisto daikto savininkės V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria nutarta išieškoti skolą iš varžytinių parduodant hipoteka įkeistą turtą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Kreditoriai T. G., R. P., V. Č., V. K. 2009-06-30 su prašymu dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto buto kreipėsi į teismą ir prašė areštuoti įkeistą turtą, skolininkams priklausantį butą, esantį (duomenys nesklebtini) ( unikalus Nr.duomenys neskelbtini). Hipotekos kodas (duomenys neskelbtini).
Nurodė, kad tarp šalių 2006-04-21 buvo pasirašyta sutartis, kuria skolininkas pasiskolino iš T. G. 34 300 Lt, iš V. Č. 98 800 Lt, iš R. P. 52 000 Lt, o iš V. K. 22 900 Lt sumas. Sutartimi A. G. įsipareigojo sumokėti 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo negražintos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Užtikrinant sudarytos sutarties salygų įvykdymą, hipoteka buvo įkeistas skolininkui ir jo žmonai bendrosos nuosavybės teise priklausantis butas esantis (duomenys nesklelbtini), Vilniuje. Kadangi skolininkas skolos negražina, prašė areštuoti hipoteka įkeistą butą ir išieškoti iš skolininko 239 876 Lt skolą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-06-30 nutartimi kreditorių prašymas buvo patenkintas ir areštuotas butas (duomenys neskelbtini) buvo areštuotas, įspėjant skolininką, jog per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos negražinus kreditoriams 98 800 Lt skolos, 10 470,00 Lt delspinigių bei 132 Lt žyminio mokesčio, viso 109 402,00 Lt, įkeistas turtas bus parduodamas iš varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriams.
Šalies argumentai
Kreditoriai T. G., R. P., V. Č., V. K. 2009-08-20 su pakartotiniu prašymu dėl priverstinio skolos išieškojimo kreipėsi į teismą ir prašė pradėti įkeisto buto esančio (duomenys nesklebtini), Vilniuje, pardavimo iš varžytinių procedūrą nurodydami, kad per teismo nustatytą laikotarpį skolininkas skolos negražino.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-08-21 nutartimi teismas nutarė išieškoti kreditorių naudai 98 800 Lt skolos, 10 470,00 Lt delspinigių bei 132 Lt žyminio mokesčio išlaidų, viso 109,402 Lt, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą butą (duomenys nesklebtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį A. G. ir V. G..
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Skolininkas ir įkeisto daikto savininkas A. G. ir V. G. (įkeisto daikto savininkė) prašo teismo nutartį panaikinti, nes dalis skolos yra padengta.
Nurodo, kad su teismo priimta nutartimi nesutinka, nes skolininkas laikotarpiu nuo 2006-07-26 iki 2009-03-08 per kreditorių įgaliotą atstovą M. K. kreditoriams gražino 116 600 Lt ir skola kreditoriams turi sudaryti 91 400 Lt sumą (208 000-116 600). Skolos dydžio skolininkas anksčiau neginčijo, nes M. K. buvo pažadėjęs skolos dydį suderinti su kreditoriais, tačiau to nepadarė.
Atsiliepimas
Kreditoriai T. G., R. P., V. Č., V. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo teismo nutartį palikti nepakeistą; priteisti kreditorių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad skunde nurodyti argumentai dėl skolos dydžio negali turėti įtakos nagrinėjant bylą dėl hipotekos teisinių santykių. Skundas galimas tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Pažymėjo, jog tarp šalių ginčo dėl dėl skolos dydžio nėra, o dėl skolos gražininmo buvo kreiptąsi, nes skolininkas jos negražino. Į bylą pateikti skolos rašteliai nepatvirtina, jog skolininkas skolą gražino, be to, jie neatitinka įstatymo reikalavimų keliamų procesinio dokumento turiniui ir formai. Be to, tarp šalių nebuvo sudarytas susitarimas dėl prievolės įvykdymo kitu būdu, nei numatyta sutartyje, prievolės įvykdymo dalimis nepriėminėjo, juolab skolininkas prievolės dalimis nevykdė, todėl negražinus skolos buvo kreiptąsi į teismą.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir naikinti jos atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).
Civilinio kodekso 4.192 straipsnyje nustatyta, kad hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas nevykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Sutinkamai su Civilinio kodekso 4.174 straipsnio 1 dalimi hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas bei iš jo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu išieškojimas. Skolos grąžinimo užtikrinimas reiškia, jog, skolininkui skolos negrąžinus, už jį prievolę grąžinti skolą prisiima įkaito davėjas, arba pats skolininkas būdamas įkaito davėju numato, kad prievolės įvykdymas vyks nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą. Šiai teisei būdinga absoliutumas, pirmumas prieš kitus kreditorius, sekimas paskui daiktą ir pan. Sudarius įkeitimo sutartį (hipotekos lakštą), kreditorius įgyja pirmumo teisę į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto. Hipotekos institutą sudarančios materialinės teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Tokiai specifinei hipotekos kreditoriaus padėčiai užtikrinti, hipotekos instituto esmei išlaikyti būtent ir tarnauja specialios proceso teisės normos, įtvirtintos CPK XXXVI skyriuje ir taikomos sprendžiant klausimus, kylančius iš hipotekos teisinių santykių.
Civilinio proceso kodekso 558 straipsnis reglamentuoja įkeisto turto arešto tvarką, kuri konkrečiai nurodyta šio straipsnio 1 dalyje. Joje nustatyta, kad hipotekos teisėjas, gavęs kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ar įkeisto daikto savininką apie skolos negrąžinimo pasekmes.
Nagrinėjamoje byloje teismas gavęs kreditorių prašymą areštuoti įkeistą turtą, pagrįstai tenkino prašymą, areštuodamas įkeistą turtą, apie priimtą procesinį sprendimą informavo skolininką bei įspėjo, jog per vieną mėnesį nuo teismo nutarties gavimo dienos neįvykdžius prievolės ir negražinus skolos, bus pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog teismas pažeidė įstatyme nustatytas hipotekos procedūras.
Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolos negražinus per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo, arba įkeisto turto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Jeigu nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos praėjus dviems mėnesiams hipotekos kreditorius nesikreipė dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo, hipotekos teisėjas priima nutartį panaikinti įkeisto daikto areštą ir išregistruoja nutartį arešuoti įkeistą daiktą iš turto arešto aktų registro.
Šalies argumentai
Kaip matyti iš bylos duomenų kreditoriai su pareiškimu 2009-06-22 kreipėsi į teismą su prašymu areštuoti įkeistą turtą, teismo priimta nutartis 2009-07-03 įteikta asmeniškai skolininkui.
Kreditoriai 2009-08-10 su pakartotiniu prašymu kreipėsi į teismą, prašydami įkeistą turtą parduoti iš varžytinių. Hipotekos lakštu užtikrinta prievolė nėra įvykdyta. Byloje nepateikti priešingi įrodymai, jog hipotekos lakštu užtikrinta prievolė yra įvykdyta, taip pat nepateikti įrodymai jog Hipotekos registre įregistruotos skolinio įsipareigojimo salygos būtų pakeistos, nepateikta duomenų, jog šalys būtų susitarę dėl prievolės įvykdymo salygų ar kitų skolos gražinimo terminų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, kad kreditoriai kreipėsi į teismą su pakartotiniu prašymu nepraleidę įstatyme nustatyto dviejų mėnesių termino, todėl konstatuoti, jog teismas priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė procesinių teisės normų reglamentuojančių pakartotinio kreipimosi į hipotekos teisėją nuostatas, nėra teisinio pagrindo. Kreditorius turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkui turėjo teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka. Kadangi hipotekos kreditoriaus naudai skola išieškoma ne ginčo tvarka, skolininkas neturi teisės hipotekos teisėjui reikšti prieštaravimų dėl skolos dydžio ar kitų Hipotekos registro duomenų, o hipotekos teisėjas neturi įstatymino pagrindo spręsti tokius prieštaravimus ir tuo pagrindu stabdyti pradėtą priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto. Kitaip būtų paneigta hipotekos esmė ir duomenų, įrašytų į Hipotekos registrą, teisingumo prezumpcija (LR CK 4.185 str. 5 d.).
Savo nesutikimą su skundžiama nutartimi, įkeisto daikto savininkas grindžia, tuo, kad dalis skolos yra sumokėta, bei nurodo, kad tarpininkas M. K. žadėjo skolos dydį suderinti su kreditoriais. Nurodomi atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, nes ginčai dėl skolos dydžio, prievolės įvykdymo ar dalies įvykdymo bei tokio įvykdymo priėmimo ar kreditorių sąžiningumo sprendžiami ieškinio teisenos tvarka.
Teisėjų kolegija, nenustačiusi hipotekos procedūros pažeidimų ir remdamasi bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas vadovaudamasis Hipotekos registro duomenimis pagrįstai areštavo įkeistą butą ir raštu įspėjo skolininką LR CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, o pastarajam neįvykdžius prievolės per įspėjime nurodytą terminą pagrįstai priėmė nutartį parduoti areštuotą turtą iš varžytinių.
Nurodytais argumentais atskirasis skundas atmestinas.
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsniu iš skolininko iš įkeisto daikto savininko bei įkeisto daikto savininkės A. G. ir V. G. priteistinos kreditorių patirtos 400 Lt išlaidos advokato teisinei pagalbai atlyginti, ir po 7,05 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidų valstybės naudai iš kiekvieno.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009-08-21 nutartį Nr. 759V/2009 palikti nepakeistą, o A. G. a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. G. a.k. (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą atmesti.
Priteisti iš A. G. a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. G. a.k. (duomenys neskelbtini), kreditorių T. G., R. P., V. Č., V. K. naudai 400 Lt išlaidas advokato teisinei pagalbai atlyginti.
Priteisti iš A. G. a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. G. a.k. (duomenys neskelbtini) po 7,05 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidas valstybės naudai.