Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje VIKTORAS BLAŠKEVIČIUS, gim. 1964-01-26 Baltarusijoje, a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, turintis techninį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 4 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. 2009 m. lapkričio 11 d. apie 22.30 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atliko mažamečio asmens-G. S., gim. 2002-03-28, tvirkinimo veiksmus. Pasinaudodamas pastarosios bejėgiška būkle dėl mažametystės, nusirengė pats ir nurengė lovoje gulinčią nukentėjusiąją G. S., po ko rankomis lietė jos lytinius organus ir rankas bei bučiavo jai į lūpas, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 153 str.

Pagal pareikštą kaltinimą V. B. savo kaltės, padarius nusikaltimą numatytą LR BK 150 str. 4 d., nepripažino ir paaiškino, kad 2009 m. lapkričio 11 d. apie 08.30 val., važiuodamas troleibusu susirašė SMS žinutėmis su draugu D. D., bei susitarė, jog jis atvažiuos pas juos į svečius. D. D. dar parašė, kad pas juos svečiuose bus draugė L. A., kurią jis taip pat gerai pažįsta. Tą dieną jie visi iki vakaro virtuvėje gėrė alkoholinius gėrimus, vėliau pirko dar alkoholio ir išgertuvės tęsėsi iki pat vakaro. Jis žino, kad V. S. turi dvi dukras – Greta, kuri šiemet pradėjo eiti į mokyklą, ir Milana, kuri jaunesnė už Greta. Kai jis atėjo pas D. D. namo, namuose buvo viena iš mergaičių, kuri buvo Greta ar Milana, jis neatsimena. Tą vakarą jis buvo išgėręs pakankamai daug, buvo labai girtas, nes gėrė degtinę. Šiuo metu nelabai prisimena kas atsitiko vėliau ir dėl ko buvo D. D. mušamas. Neslepia, kad jis turėjo artimus santykius su L. A., todėl tą vakarą jis su pastarąja nutarė pasilikti nakvoti ten. Anksčiau jam tekdavo nakvoti pas D. D., žino, kad pas juos ten praeinamas kambarys, į kurį patekti galima užlipus į mansardą, ten yra lova, ant kurios jis miegodavo. Nežino kaip jis atsidūrė ne tame kambaryje kur turėjo miegoti, o vaikų kambaryje. Neatsimena kaip galėjo taip, kad jis nedaėjo iki to kambario ar kaip, nieko neatsimena. Jis ėjo į tą kambarį, kuriame turėjo nakvoti su L. A.. Matyt jis įsivaizdavo, kad užėjo į tą kambarį ir ten miega L. A.. Todėl gali būti, kad dėl girtumo supainiojo savo draugę L. A. su mergyte, kitaip niekaip negali paaiškinti, kodėl įtariamas tokio nusikaltimo padarymu, neįsivaizduoja kaip nurengė mergaitę. Jis galvojo, kad yra su L. A., su kuria ankščiau turėjo lytinių santykių. Jis neprisimena to momento, kai atėjo pas Gretą į lovą, ją nurengė, lietė ir bučiavo. Atsibudo tik nuo smūgių. Kokiame kambaryje jis atsibudo neprisimena. Greičiausiai atsibudo tame kambaryje, kuriame miegojo V. S. dukros. Kodėl nuogas atsidūrė pas mergaites lovoje paaiškinti negali, nes to momento neprisimena. Gali tik pasakyti, kad jis neturėjo jokio tikslo tenkinti savo lytinės aistros su mergaite, net tokia mintis nebuvo jam kilusi. Jis nei girtas, nei blaivus tokių dalykų niekada nesugalvotų, nes neturi jokio potraukio vaikams. Pats turi dukrą, kurią labai myli. Pas D. D. atvažiavo, kad susitikti su L. A., nes buvo kurį laiką nesimatę. Dėl tokio elgesio jis labai galisi, apgailestauja ir atsiprašo G. S. ir jos tėvų. Jis negali pateisinti savo poelgio.

Tai, kad V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 153 str., yra įrodyta sekančiais duomenimis.

Liudytoja V. S., nukentėjusiosios mažametės atstovė pagal įstatymą, parodė, kad 2009 m. lapkričio 11d., pas juos į svečius V. B., su kuriuo santykiai buvo draugiški. Tą vakarą pas juos taip pat buvo L. A.. Jie išgėrė daug alkoholio, maždaug apie 3 butelius degtinės 0.7 litrų. talpos. Sėdėjo iki vakaro, buvo girti. Jai yra žinoma, kad V. B. su L. A. buvo meilužiai, tą vakarą jie meiliai bendravo. Tą vakarą V. B. net žaidė su vaikais, šoko, jis labai gražiai bendrauja su vaikais, kurie apie 23.00 val. nuėjo miegoti. V. B. pas juos kartais pasilikdavo nakvoti ir šis miegodavo palėpėje, esančioje praėjus pro kambarius, tai buvo praeinamieji kambariai. Pastarasis miegodavo kambaryje, į kurį galima patekti praėjus pro vaikų kambarį. Po kiek laiko V. B. lyg nuėjo parūkyti ir dingo kažkur. Praėjus 20-30 minučių, po to kai iš virtuvės išėjo V. B., ji nusprendė pakilti į viršų ir pažiūrėti ar vaikai užsikloję. Pakilus laiptais, ji pamatė, kad vienoje lovoje su jos dukromis, šalia G. S. miega nuogas, neužsiklojęs V. B., o šalia visiškai nuoga dukra G. S.. Pamačiusi tokį vaizdą ji pradėjo rėkti, pakvietė sugyventinį D. D., kuris atėjęs pradėjo mušti V. B., tada ji iškvietė policiją. Dukra papasakojo jai, kad ji su sese miegojo ir atėjo V. B., kuris atsigulė šalia jos ir pradėjo jai į ausį kažką dainuoti ir sakyti, po ko pradėjo ją bučiuoti į žandą, glostyti per kūną, nurengė jos drabužius, lietė lytinius organus. Ji dar dukros paklausė ar V. B. jos neprašė liesti pastarojo lytinius organus, ar V. B. nesitrynė į ją savo lytiniu organu, dukra jai atsakė, kad V. B. to nedarė. Jis ją paglostė ir užmigo. Pasak liudytojos, prabudęs V. B. nieko nesuprato kas įvyko, dėl ko ji sumušė, nesiorientavo. V. B. anksčiau su jos dukromis labai gražiai bendraudavo, jie netgi labai norėjo kad pastarasis su L. A. pakrikštytų jos dukrą Gretą. Pripažįsta, kad jeigu ne girtumas, V. B. tikrai taip nepasielgtų ir taip neatsitiktų, mano, kad būdamas girtas supainiojo kambarius ir sumaišė dukrą su L. A.. V. B. yra labai geras žmogus, myli vaikus, visada vaikams atveždavo saldumynus.

Nukentėjusioji mažametė G. S., apklausta VšĮ “Vaiko namas“ patalpose, parodė, kad tai buvo šeštadienį arba ketvirtadienį. Ji nežino kada atėjo D. V., jo pavardės ji nežino. Atėjo dėdė Vytia ir teta Larisa. Kada viskas įvyko buvo apie dvyliktą ar tai vienuoliktą valandą. Ji miegojo ant sofos pas save kambaryje. Ji miegojo su sese. Ji miegojo ir neprisimena kaip dėdė pas ją atėjo. Ji miegojo su maikute ir pėdkelnėm, bet kai prabudo, pamatė, kad yra išrengta. Triusikėliai buvo iki kelių ir pėdkelnės, o po to ji gulėjo ir dėdė dar daugiau ją nurenginėjo. Po to dėdė bučiavo ją į lūpas. Po to dainas dainavo. (Psichologės prašymu parodyti ant nupieštos mergaitės kur dėdė ją lietė, G. S. nupiešė kryžiuką ant rankos. Psichologei paklausus kur dėdė ją glostė G. S. nupiešia ant mergaitės lytinių organų kryžiuką). Jis lietė va čia (perbraukia dešine ranka sau per kairę ranką nuo peties) ir va čia (parodo į savo lytinių organų sritį). Lietė rankomis. Kai dėdė lietė, ji labai blogai jautėsi, labai bijojo. Dėdė taip pat buvo nusirengęs triusikus, viską. D. V. jos niekaip nevadino. Viskas baigėsi, kai dėdė užsnūdo. Tada mama ją pakvietė ir ji mamai papasakojo. Kuomet mama paklausė kodėl ji nurengta, ji atsakė, kad dėdė Vytia nurengė. Mama nuėjo apie tai pasakyti tėčiui. Tai buvo pirmas kartas kai dėdė taip darė (b.l. 29-37).

Apklaustas liudytoju D. D. parodė, kad gyvena su sugyventine V. S. ir keturiais mažamečiais vaikais nuomojamame name, esančiame Širvintų g. 72-1, Vilniuje. Kaltinamąjį pažįsta jau 10 metų, jie geri draugai. 2009 m. lapkričio 11 d. V. B. ir L. A. jis pakvietė į svečius, kad pastaruosius pakviesti pakrikštyti G. S., kuriai 7 metai. Tą progą jie keturiese sėdėjo virtuvėje ir gėrė degtinę. Kiek išgėrė neatsimena, nes prieš atvažiuojant V. B. jis jau vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare, neatsimena laiko, V. B. nuėjo rūkyti. Po kokių 20 minučių V. S. pakilo laiptais pažiūrėti kaip sekasi vaikams ir ji pradėjo šaukti, kvietė jį. Jis pakilo laiptais ir pamatė, kad vienoje lovoje guli prie krašto nuogas V. B., šalia jo gulėjo nuoga Greta ir šalia jos Milana. Kaip buvo apsirengusi Greta, kai ėjo miegoti, jis nežino, kadangi vaikus guldo miegoti V. S.. Jis matė, kaip V. S. išsinešė Gretą į kitą kambarį. Pamatęs, kad V. B. nuogas guli su mergaite, porą kartų ranka užvožė pastarajam. V. B. nieko nesuvokė, nesuprato už ką jis pastarąjį mušė.

Liudytoja L. A. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jie geri draugai, santykiai su pastaruoju buvo įvairūs, t.y. bendravo kaip draugai, ir kaip meilužiai, materialiai padėdavo vienas kitam, tačiau truputį buvo apsipykę dėl skolos. 2009 m. lapkričio 11 d. ji atvažiavo pas V. S. pakalbėti apie jos dukters krikštynas. Tą dieną atvažiavo pas juos ir V. B.. Jie keturiese sėdėjo virtuvėje ir vartojo alkoholį. Apie 21 val. ji pasijuto apsvaigusi nuo alkoholio, todėl nutarė eiti pamiegoti. Ji neprisimena kelintą valandą nuėjo miegoti, o V. B., V. S. ir D. D. toliau liko sėdėti virtuvėje. Ji nuėjo miegoti palėpėje, esančioje praėjus vaikų kambarį ir pakilus laiptais į 2 aukštą. Minėtoje palėpėje yra viena lova, kurioje ji ir atsigulė miegoti. Apie 23 val. ji atsibudo nuo triukšmo, jai atrodo D. D. mušė V. B.. V. S. jai papasakojo, kad V. B. nuogas atsigulė pas mergaites į lovą, nurengė nuo Gretos pėdkelnes, pradėjo jai į ausį dainuoti daineles. Jai ištiko šokas, nelabai galėjo tuo patikėti, ji taip ir suprato, kad V. B. eidamas miegoti tiesiog pasiklydo. Tuo metu, kai D. D. mušė V. B., pastarasis buvo su marškiniais ir be apatinių, jis nesuprato kas įvyko, sėdėjo ir tylėjo.

Liudytoju apklaustas E. K. parodė, kad dirba Vilniaus policijos patrulinėje rinktinėje. 2009 m. lapkričio 12 d. jis budėjo su savo porininku E. L. ir apie 00.30 gavo pranešimą, kad Širvintų g. sulaikytas asmuo įtariamas mažamečio tvirkinimu, prašė paskubėti, nes sakė kad ten žmonės su juo gali susidoroti. Juos pasitiko jaunas vyriškis, prisistatęs mažametės patėviu ir pasakė, kad sulaikė savo draugą. Namo antrame aukšte rado kaltinamąjį kruvinu veidu, iki pusės nuogą. Tas kuris pasitiko, kaip vėliau paaiškėjo D. D., buvo girtas, ir necenzūriniais žodžiais aiškino, kad kaltinamasis lindo prie jo sugyventinės vaiko, sakė, kad užėję į vaikų kambarį rado kaltinamąjį nuogą lovoje. Konkrečiai jie nieko nepaaiškino, nes patys buvo neblaivūs. Kuomet jie pakilo į palėpę, jis pamatė ant lovos sėdintį vyriškį, kurio veidas buvo kruvinas, o šis pusiau buvo apsirengęs neužsagstytus vyriškus marškinius, apatinė jo kūno dalis buvo visiškai nuoga, jis nemūvėjo net trumpikių. Iš mergytės vizualiai nesimatė, kad ji būtų patyrusi fizinį smurtą, tai yra nesimatė kažkokių sumušimų, o ji pati nesiskundė, kad kaltinamasis ar kas nors kitas būtų ją mušęs. Kaltinamasis buvo pristatytas į PK, jam buvo nustatytas girtumas, taip pat girtumas buvo nustatinėjamas ir kitiems ten buvusiems asmenims. Kiek atsimena, tai kaltinamajam buvo nustatytas sunkus girtumas, kitiems irgi panašiai. Kaltinamasis buvo labai girtas, realiai jis nesuvokė kas įvyko, kalbėtis su juo buvo neįmanoma, tik PK jis po truputį pradėjo šiek tiek gaudytis. Jis kaltinamojo klausė ar jis supranta dėl ko jį mušė, bet įspūdis buvo toks, kad jis nieko nesupranta. Kai jis šiek tiek atsitokėjo jam paaiškino kas atsitiko, bet jis vis tiek nelabai gaudėsi.

Iš alkotesterio šaknelės matyti, kad 2009-11-12 02 val. 16 min., kad buvo nustatytas V. B. girtumas- 2,43 ‰ etilo alkoholio (b.l. 114).

Šioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių V. B. kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 153 str., tai yra, jog jis tvirkino mažametį asmenį.

Ikiteisminio tyrimo metu V. B. buvo pareikštas kaltinimas pagal LR BK 150 str. 4 d., tai yra, kad jis, 2009 m. lapkričio 11 d. apie 22.30 val., bute, esančiame adresu Širvintų g. 72-1, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su mažamete G. S., gim. 2002-03-28, pasinaudodamas pastarosios bejėgiška būkle dėl mažametystės, nusirengė pats ir nurengė lovoje gulinčią nukentėjusiąją G. S., po ko rankomis lietė šios lytinius organus ir rankas bei bučiavo jai į lūpas, t.y. jis pasinaudodamas G. S. bejėgiška būkle dėl mažametystės tenkino savo lytinę aistrą su ja kitokio fizinio sąlyčio būdu. Tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu šis kaltinimas V. B. nepasitvirtino.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. atsako asmuo, kuris tenkino lytinę aistrą su mažamečių asmeniu prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgišką nukentėjusiojo asmens būkle. Pagal Lietuvos Respublikos BK 153 str. atsako asmuo, kuris atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

Pažymėtina, kad LR BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytas lytinės aistros su mažamečiu tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu sutampa su BK 153 straipsnyje numatyto mažamečio tvirkinimo veika tuo, kad abiem atvejais su mažamečiu atliekami neteisėti seksualinio pobūdžio veiksmai, kurie gali pasireikšti panašia forma. Atribojant lytinės aistros tenkinimą kitokio fizinio sąlyčio būdu nuo tvirkinamųjų veiksmų, turi būti įvertinamas su mažamečiu atliekamų neteisėtų veiksmų seksualinis pobūdis ir jų intensyvumas. Seksualiniu prievartavimu laikomas ne bet koks fizinis sąlytis su nukentėjusiuoju, o tik toks, kuris pagal savo pobūdį ar neigiamus padarinius prilygsta lytiniams santykiams. Teismų praktikoje laikoma, kad lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu paprastai pasireiškia dirginant ar masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, kišant pirštus ar kitokius daiktus į kito asmens lytinius organus, taip pat lytiniu organu liečiant kito žmogaus kūną ir pan. Tuo tarpu tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiškia demonstruojant mažamečiui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinus organus, taip pat ir tenkinant lytinę aistrą mažamečio akivaizdoje ir pan. Tvirkinamieji veiksmai yra nesusiję su intervencija į moters lytinius organus ir lytinės aistros tenkinimu su tuo žmogumi. Kaltinamasis V. B. buvo pats nusirengęs ir nurengęs nukentėjusiąją, atsigulęs pas ją į lovą, rankomis lietė mažametės nukentėjusiosios išorinius lytinius organus, rankas, bučiavo jai į lūpas. Tačiau jis neatliko neteisėtų veiksmų, pasireiškusių intervencija į nukentėjusiosios kūną, pagal savo pobūdį ir intensyvumą vertinant kaip lytinės aistros tenkinimą kitokio fizinio sąlyčio būdu. Tai yra jis nekišo pirštų nukentėjusiajai į makštį tokiu būdu imituodamas natūralų lytinį aktą ir nesielgė kitaip kas būtų intervencija į nukentėjusiosios kūną, pagal savo pobūdį ir intensyvumą kaip lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu, o ne mažamečio asmens tvirkinimas. Nukentėjusioji patvirtino, kad kaltinamasis rankomis lietė jos ranką ir petį, lytinius organus, bučiavo į lūpas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas konstatuoja, kad darytina išvada, jog kaltinamojo V. B. veiksmai laikytini kaip mažamečio asmens tvirkinimas, t.y. jo veiksmai atitinka BK 153 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius, todėl jo veika iš LR BK 150 str. 4 d. perkvalifikuojama į LR BK 153 straipsnį.

Kaltinamasis V. B. tvirtina, jog jis apie mažametės tvirkinimą nieko konkrečiau paaiškinti negali, nes buvo girtas ir visiškai nieko neprisimena. Mano, jog galėjo supainioti savo draugę L. A. su mergaite. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis atmintį prarasti galėjo dėl savo kaltės - dėl nekontroliuojamai išgerto didelio alkoholio kiekio. Todėl nurodyta aplinkybė negali būti pagrindu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti. Už šį nusikaltimą, numatytą BK 153 str., įstatymo leidėjas numato tik vienintelę kaltės formą – tyčinę kaltę. Atlikdamas tvirkinamuosius veiksmus V. B. veikė tyčia.

Ikiteisminio tyrimo metu išnagrinėtos medžiagos pagrindu kaltinime nurodyta, kad V. B. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu neprisipažino, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kolegija su tokia kaltinamajame akte padaryta išvada nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltininko prisipažinimas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė baudžiamajame įstatyme formuluojamas ne kaip kaltės pripažinimas, o kaip kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką. Taigi kaltininko pripažinimas aiškinamas kaip esminių kvalifikacijai reikšmingų objektyvių padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių pripažinimas. Įstatymas šioje dalyje nereikalauja, kad asmuo pripažintų kaltę visoje kaltinimo apimtyje. Jis turi teisę į gynybą, taigi turi teisę ginčyti kaltinimą, gintis nuo jo, vadovaudamasis savo faktinių inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių suvokimu. Jo faktinių aplinkybių suvokimas gali skirtis nuo kaltinimo formuluočių, todėl tokios teisės negalima atimti ar apriboti, grasinant atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepripažinimu.

Atsakomybę lengvinančios aplinkybės pagal savo esmę yra skirtingos. Kai kurių aplinkybių, kurios galėtų švelninti kaltininko atsakomybę, kaip antai, savo noru žalos atlygimas (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), gali nebūti pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą ir teismas jos nepripažins atsakomybę lengvinančia, tuo tarpu nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, žala gali būti jau atlyginta ir tai gali būti pagrindu apeliacinės instancijos teismui pripažinti tokią aplinkybę kaltininko atsakomybę lengvinančia.

Visai kitokį pobūdį turi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Kolegija laiko, kad pagal baudžiamojo įstatymo aiškinimą kaltininko parodymai ir elgesys rodė jo parodymų ir elgesio atitikimą šios aplinkybės teisminiam aiškinimui. Šios aplinkybės atsakomybę lengvinančia negalima pripažinti tik tuo pagrindu, kai nuteistasis teismo proceso metu keičia parodymus, užfiksuotus ikiteisminio tyrimo metu ir pripažįsta tas aplinkybes, kurių jis nepripažino ikiteisminio tyrimo metu, jei dėl to nesikeičia nei padarytos veikos faktinės aplinkybės, nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, nei padarytos veikos kvalifikacija. Teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes, tame tarpe ir kaltinamojo parodymus, priima sprendimą dėl veikos kvalifikacijos ir bausmės skyrimo. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas turi atsižvelgti į atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių buvimą ir tuo pagrindu paskirti švelnesnę ar griežtesnę bausmę.

Kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, pagal susiformavusią teismų praktiką, galima pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, jeigu kaltininkas savanoriškai pripažino esmines jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Asmens prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savo noru, laisva valia, o ne dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, prisipažįsta esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neneigė įvykio aplinkybių, pripažino, kad taip galėjo atsitikti dėl didelio suvartoto alkoholio kiekio, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiųjų. Pažymėtina, kad viso ikiteisminio tyrimo metu V. B. parodymai iš esmės buvo nuoseklūs ir neprieštaringi kaip ir nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje. Savo parodymuose V. B. neneigė, kad įvykio naktį buvo girtas, nieko neatsimena, parodė, kad D. D. namuose teko keletą kartą nakvoti kambaryje, esančiame praėjus pro kambarius. Prisimena tik tai, kad norėjo miegoti ir kur nuėjo miegoti neprisimena. Pamena tik tai, kad atsibudo nuo to, kad jam buvo suduoti smūgiai į galvą ir krūtinę. Kaltinamasis pripažino, kad galėjo mergaitę supainioti su L. A., su kuria jie buvo artimi ir turėjo intymius santykius. Tą vakarą jis klausė L. A. ar pasiliks nakvoti, bet nusprendė, kad vėliau bus matyti, ir jei būtų pasilikę nakvoti tai būtų ėję kartu miegoti į mansardą, todėl kaltinamajam atrodė, kad jis miega su L. A.. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis V. B. iš esmės prisipažino ir jo duotus parodymus laiko pakankamu pagrindu vertinti juos kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Be to, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė reikalauja ne tik prisipažinimo, bet ir nuoširdaus gailėjimosi. Norint pripažinti šią BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui reikia nustatyti tiek kaltininko prisipažinimą, tiek jo nuoširdų gailėjimąsi. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Šiuos veiksmus kaltininkas turi atlikti savo noru. Iš įtariamojo apklausos bei elgesio teismo posėdyje matyti, kad kaltinamasis V. B. išreiškė nuoširdų gailestį dėl padarytos nusikalstamos veikos, teigė nenorėjęs taip elgtis, myliu vaikus, turi savo du vaikus, be to, jį norėjo pakviesti nukentėjusiosios krikšto tėvu, atsiprašė nukentėjusiosios mažametės G. S. ir jos motinos V. S.. Tokie veiksmai rodo kaltininko padaryto nusikaltimo vertinimą, todėl yra vertinami kaip nuoširdus galėjimasis.

Taigi, V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bausmės skyrimo

Lietuvos Respublikos BK 54 str. įtvirtina bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes.

Teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Pažymėtina, kad parinkdamas bausmės rūšį ir dydį teismas vadovaujasi kaip BK 54 straipsnio 2 dalies, taip ir BK 61 straipsnio nuostatomis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, o būtent atsižvelgti į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį ir tik tame tarpe į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

K. V. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). K. V. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

LR BK 153 straipsnio sankcija numato alternatyvias bausmės rūšis – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Parinkdamas kaltinamajam V. B. bausmės rūšį, teismas įvertina visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, įstatymo ginamą vertybę, kilusias pasekmes, į tai, kad nusikaltimas padarytas prieš mažametę (7 metų mergaitę), į kaltininko asmenybę - neteistas, į psichiatrinę ir narkologinę įskaitas neįrašytas, charakterizuojamas teigiamai, išsituokęs, šiuo metu nedirbantis, atsakomybę lengvinančią - prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei sunkinančią aplinkybes - nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad pačių nukentėjusiųjų parodymais kaltinamasis buvo apibūdintas kaip geras draugas, mylintis vaikus, buvo netgi pakviestas mažametės nukentėjusiosios G. S. krikšto tėvu, gyvena normalų gyvenimo būdą. V. B. padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3 d.). Teismas, atsižvelgęs į aukščiau išvardytas aplinkybes, laiko, kad kaltinamajam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis, nustatant įpareigojimus.

Vadovaujantis LR BPK 94 str. nuostatomis, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) mobiliojo ryšio telefonas „NOKIA 6060“ su SIM kortele Tele2 pildyk, raktų ryšulis, pažyma V. B. vardu, atestatas V. B. vardu, sulankstomas peilis, balto metalo grandinėlė, dvi prekybos centro „NORFA“ nuolaidos kortelės, „Ačiū“ nuolaidų kortelė, kontrolieriaus pažymėjimas, transporto registracijos liudijimas, techninės apžiūros talonas, viena SIM Tele2 kortelė, septyniasdešimt SSSR rublių, 100 Baltarusijos rublių, USA 1 dime, Lenkijos Respublikos 50 groszy, 1.70 Lt.(vienas litas septyniasdešimt centų) - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini V. B.; 2) nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą V. S. pateikta G. S. palaidinė - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina V. S..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR Baudžiamojo proceso kodekso 303-305, 307-308, 313 str.

nusprendė:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 153 str. ir nuteisti jį laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 24 val. iki 6 val. ryto, išskyrus atvejus, jeigu tai susiję su darbu.

Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str., į bausmę įskaityti V. B. sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2009-11-12 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. iki 2010-03-24, t. y. vieną dieną, ją prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti ir V. B. paleisti posėdžių salėje.

Daiktinius įrodymus nuosprendžiui įsiteisėjus: 1) mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 6060“ su SIM kortele Tele2 pildyk, raktų ryšulį, pažymą V. B. vardu, atestatą V. B. vardu, sulankstomą peilį, balto metalo grandinėlę, dvi prekybos centro „NORFA“ nuolaidos korteles, „Ačiū“ nuolaidų kortelę, kontrolieriaus pažymėjimą, transporto registracijos liudijimą, techninės apžiūros taloną, vieną SIM Tele2 kortelę, septyniasdešimt SSSR rublių, 100 Baltarusijos rublių, USA 1 dime, Lenkijos Respublikos 50 groszy, 1.70 Lt.(vieną litą septyniasdešimt centų) - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti V. B.; 2) nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą V. S. pateiktą G. S. palaidinę - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti V. S..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.