Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2016-11-14 · Civilinė byla Nr. e2YT-1455-523/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-11-14
Bylos Nr.
e2YT-1455-523/2016
Teisminio proceso Nr.
2-19-3-01236-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arūnas Bacevičius
Pareiškėjas
J. K.
Suinteresuotas asmuo
K. M.
Advokatai
Donatas Ramanauskas, Osvaldas Radimonas
Civilinė byla Nr. e2YT-1455-523/2016;Teisminio proceso Nr. 2-19-3-01236-2016-6;
Procesinio dokumento kategorijos: 3.4.4.2.; 3.4.4.19.(S)3.2.6.4.JURBARKO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 14 d.Jurbarkas
Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėjas Arūnas Bacevičius,sekretoriaujant Irenai Kostkuvienei,dalyvaujant pareiškėjai J. K., jos atstovui advokatui Donatui Ramanauskui,suinteresuotam asmeniui K. M., jo atstovui advokatui Osvaldui Radimonui,

viešame teismo posėdyje ypatingosios teisenos tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui K. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja J. K. prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. L. faktinio valdymo būdu priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios K. I. palikimą bei atnaujinti terminą (duomenys neskelbtini) mirusios V. L. palikimui priimti. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjos senelei V. L. priklausė 4 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). V. L. buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko anūkei - pareiškėjai. Norėdama parduoti V. L. priklausiusį žemės sklypą, pareiškėja sužinojo, kad Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų apie V. L. nuosavybės teisę į 4 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Po K. I. mirties dėl jos palikimo kreipėsi jos sūnus K. M., jam yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, tačiau į paveldimo turto sąrašą minėtas 4 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo įtrauktas. Nustačius, kad V. L. priėmė K. I. palikimą faktinio valdymo būdu, pareiškėja pagal V. L. testamentą galės paveldėti senelės palikimą. Pareiškėjai trijų mėnesių terminas senelės V. L. palikimui priimti baigėsi 2010-09-27. Terminas buvo praleistas dėl to, kad pareiškėja nežinojo apie nustatytą terminą palikimui priimti bei dėl to, kad pirmiausia ruošėsi sutvarkyti gyvenamojo namo su priklausiniais teisinę registraciją mirusios V. L. vardu ir tik tada atlikti palikimo priėmimo procedūrą (b. l. 2-5).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo K. M. atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog nesutinka su pareiškimu. Pareiškėjos senelei V. L. niekada nepriklausė 4 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas priklausė jo motinai K. I., mirusiai (duomenys neskelbtini). V. L. faktiškai šios žemės nevaldė. Pareiškėja nenurodė svarbių priežasčių, kodėl praleido terminą palikimui priimti, todėl ir šis prašymas neturėtų būti tenkinamas (b. l. 16-18).

Teismo posėdyje pareiškėja J. K. paaiškino, kad močiutei V. L. sesuo K. I. testamentu buvo palikusi žemės sklypą. Močiutė turtą testamentu paliko jai. Terminą močiutės V. L. palikimui priimti praleido, nes tuo metu, kai mirė močiutė, ji buvo nėščia, buvo sunkus nėštumas. Močiutė buvo jai kaip mama, todėl po mirties negalvojo apie palikimą. Sužinojo, kad pastatai yra neįregistruoti, apgriuvę, galvojo, kad bus daug išlaidų. Po to nusprendė, kad reikia viską sutvarkyti. Pastatus, esančius tame žemės sklype, pastatė močiutė su seneliu ir visą gyvenimą ten gyveno. Močiutės sesuo K. I. gyveno šalia močiutės, po to išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Pastatai yra neįregistruoti (2016 m. lapkričio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 min. 00 sek. - 8 min. 00 sek.).

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovas advokatas Donatas Ramanauskas nurodė, kad V. L. gyveno jai priklausančiuose pastatuose, kurie buvo ant to žemės sklypo. Ten gyveno ir K. I. mirties dieną. Po sesers mirties V. L. toliau gyveno pastatuose ir dirbo tą žemės sklypą, t. y. priėmė sesers palikimą – tą žemės sklypą faktinio valdymo būdu. V. L. 2005 m. sudarytu testamentu visą turtą paliko anūkei – pareiškėjai. Buvo įsitikinusi, nes ten gyveno po sesers mirties, buvo testamentas, ginčo tarp giminaičių nebuvo. Po močiutės V. L. mirties pareiškėja irgi nesusitvarkė paveldėjimo. Kai pradėjo tvarkyti dokumentus, paaiškėjo, kad močiutė nebuvo susitvarkiusi paveldėjimo. K. I. testamentas buvo patvirtintas viršaičio pavaduotojo. Ir jis turėjo teisę tvirtinti testamentus, jei buvo viršaičio pavedimas. Notarė nurodė, kad testamentas yra galiojantis. Todėl K. I. sūnui K. M. nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į tą žemės sklypą ir šis sklypas liko K. I. vardu, nes tuo metu nebuvo aišku, ar testamentas galioja (2016 m. lapkričio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 8 min. 00 sek. - 16 min. 05 sek.).

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo K. M. nurodė, jog su pareiškimu sutinka. K. I. buvo jo mama, V. L. – teta. Notaras pasakė, kad jam pretenzijų į K. I. turtą niekas reikšti negali. Jeigu jam būtų paaiškinę, kad K. I. testamentas galioja, jis nebūtų ginčijęs ir sutikęs su pareiškimu. Dabar jam aišku. Tame žemės sklype gyveno jo mamos mama. Kai tekėjo V. L., tame žemės sklype pasistatė pastatus. Jo mama ištekėjo antrą kartą, jie išėjo gyventi pas patėvį. Paskui nusipirko namą (duomenys neskelbtini). Jų pastatai tame žemės sklype buvo nugriauti. Po jo mamos mirties V. L. ten ir gyveno. Ar ji valdė tą žemės sklypą jis nežino. Kai mama sudarė testamentą, jis nedalyvavo. Mama buvo labai sąžininga. Gal dėl to žemės sklypą paliko seseriai (2016 m. lapkričio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 16 min. 05 sek. - 23 min. 00 sek.).

Teismo posėdyje liudytoja U. M. paaiškino, kad pažinojo V. L. ir K. I.. Jos buvo seserys. V. L. gyveno (duomenys neskelbtini). K. I. jai sakė, kad po savo mirties palieka 4 ha ploto žemės sklypą seseriai V. L.. V. L. valdė tą žemės sklypą. Seserys nesipyko (2016 m. lapkričio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 23 min. 00 sek. - 30 min. 00 sek.).

Teismo posėdyje liudytojas A. L. nurodė, jog V. L. buvo jo mama. K. I. buvo mamos sesuo. Mama jam sakė, kad jai K. I. yra palikusi žemės sklypą. Po K. I. mirties jo mama valdė tą žemės sklypą, padėdavo ir jis. Dalis žemės buvo dirbama, kitą – šienaudavo. Pastatai buvo statyti jo tėvų. Seserys nesipyko (2016 m. lapkričio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 30 min. 00 sek. - 35 min. 00 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas visiškai.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad: V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (pareiškimo priedas Nr. 4), K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (pareiškimo priedas Nr. 5), 1995-02-07 testamentu K. I. savo seseriai V. L. paliko 4 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (pareiškimo priedas Nr. 6), 2005-06-30 testamentu V. L. visą jai priklausantį turtą paliko vaikaitei J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (pareiškimo priedas Nr. 7), J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2010-07-24 susituokė su A. K. (pareiškimo priedas Nr. 3), Jurbarko rajono 1-asis notaro biuras liudijime nurodė, kad J. K. 2016-06-06 yra išduotas liudijimas, kad V. L. paveldėjimo byla neužvesta, po K. I. mirties paveldėjimo byla yra užvesta ir palikimą priėmė mirusiosios sūnus K. M. (pareiškimo priedas Nr. 9), K. I. vardu įregistruota nuosavybės teisė į pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (pareiškimo priedas Nr. 8).

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Taip pat būtinos sąlygos yra tos, kad prašomas nustatyti faktas turi turėti teisinę reikšmę, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 nutarimas Nr. 56, „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“).

K. I. testamentu V. L. paliko 4 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Kitą K. I. priklausiusį turtą pagal įstatymą paveldėjo jos sūnus K. M.. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalis). Liudytojai byloje patvirtino aplinkybę, kad V. L. po testatorės K. I. mirties valdė, naudojosi žemės sklypu, jį dirbo, šienavo. Be to, V. L. iki pat savo mirties gyveno pastate, pastatytame ant minėto žemės sklypo. Šie veiksmai patvirtina, kad V. L. priėmė K. I. testamentu jai paliktą turtą – 4 ha ploto žemės sklypą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Šis faktas turi teisinę reikšmę ir sukels pareiškėjai teisines pasekmes, t. y. ji galės sutvarkyti V. L. palikimo priėmimo procedūras, priimti palikimą ir juo disponuoti. Pareiškėja kitokia tvarka negali gauti dokumentų, galinčių patvirtinti šį faktą.

Palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šį terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjos nurodytos priežastys – sunkus nėštumas, išgyvenimai po močiutės mirties pripažintini svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tai, kad nėra ginčo tarp dalyvaujančių byloje asmenų, terminas atnaujintinas.

Byloje yra pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo už suinteresuotam asmeniui paskirto advokato atstovavimą. Atsižvelgiant į tai, jog CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išlaidos už advokato atstovavimą šioje byloje į valstybės biudžetą nepriteisiamos.

Vadovaujdamasis Lietuvos Respublikos CPK 444-448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėjus turtą valdyti.

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atnaujinti trijų mėnesių terminą V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimui priimti.

Terminas atnaujinamas trims mėnesiams.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Jurbarko rajono apylinkės teisme.

Teisėjas Arūnas Bacevičius