- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-06
- Bylos Nr.
- e2YT-304-445/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-01101-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Pareiškėjas
- D. K.
- Suinteresuotas asmuo
- A. P., V. P., Lietuvos Respublikai
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. P., V. P., Lietuvos Respublikai, atsovaujamai valstybės įmonės Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį taktą, kad pareiškėja D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Pareiškėja nurodo, kad pareiškėja D. K. gimė E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) ir F. P., mirusio (duomenys neskelbtini), šeimoje. Po tėvo F. P. mirtes jo turtą paveldėjo pareiškėjos motina E. P.. E. P. pareiškėjos naudai 1994-08-09 testamentu, patvirtintu notarės D. Kisielienės, paliko gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus bei visą savo turtą, kuris jai priklausys mirties dieną. Tėvai santuokoje susilaukė trijų vaikų : pareiškėjos ir brolių A. P. ir V. P.. Kadangi paveldima testamento pagrindu, broliai į likusį turtą nepretenduoja.
Mirus tėvams liko gyventi tėvų sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini) ir gyvena ten iki šiol. Tėvams mirus, vaikai pasirūpino jų laidotuvėmis, tvarkė kapus, tačiau nežinodama įstatymų reikalavimų, nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo.
Pagal turimus duomenis, po pareiškėjos motinos E. P. mirties liko jai priklausęs turtas - gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (pagrindas- (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, reg. 2-1945- M). Iš pateikiamo paveldėjimo teisės liudijimo, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad motinai E. P. priklausė gyvenamasis namas, ūkio pastatai. Mirus motinai, daugiausia name, liko ir kitas asmeninis jos turtas: baldai, namų apyvokos reikmenys, žemės ūkio rakandai, rūbai ir kiti asmeniniai daiktai.
E. P. turtą siekia paveldėti dukra D. K. testamento ar įstatymo pagrindu. Paaiškina, kad visą savo gyvenimą, pareiškėja D. P. (po santuokos sudarymo K.), gyvena tėvams priklausančioje sodyboje, es. (duomenys neskelbtini). Šiame name gyveno dar esant gyviems tėvams ir pasiliko gyventi ir po tėvų mirties, naudojasi jų gyvenamosiomis ir kitomis patalpomis, žemės sklypu. Gyvenamąjį namą, kuriame gyvena - tvarko, prižiūri pagal galimybes, remontuodavo. Po motinos E. P. mirties mokėjo ir iki šios dienos moka visus sodybos išlaikymo mokesčius - už elektros energiją, komunalinių atliekų išvežimą ir kitas rinkliavas. (duomenys neskelbtini) mirus motinai į notarų biurą dėl nežinojimo nesikreipė, tačiau iš esmės jos palikimą priėmė faktiniais savo veiksmais. Ne tik mokėjo mokesčius, šienavo namų valdą, rūpinosi namu ar atlikdavo kitus ūkio darbus, bet ir toliau naudojosi kaip savo - motinai priklausiusiais baldais, namų apyvokos reikmenimis ir kitais jos asmeniniais daiktais. Visą turtą valdė kaip savo.
2022-09-09 gautas Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro notarės raštas, kad po E. P. (duomenys neskelbtini) mirties, paveldėjimo byla notarų biure nevesta, palikimo priėmimo faktas neregistruotas.
Po motinos E. P. mirties gali paveldėti jos turtą kaip testamentinė įpėdinė arba pirmos eilės įpėdine pagal įstatymą. Tačiau mirus motinai kol kas negali įstatymo nustatyta tvarka gauti paveldėjimo teisės liudijimo jai priklaususiam turtui paveldėti. Terminas kreiptis į notaro biurą su prašymu priimti palikimą yra pasibaigęs, todėl kreipėsi į teismą dėl šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. P. teismui pateiktu atsiliepimu į pareiškėjos pareiškimą neprieštaravo pareiškime išdėstytoms aplinkybėms.
Suinteresuotas asmuo V. P. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriuo prašo pareiškėjos D. K. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (TAR, 2015, Nr. 2015-03963) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo valstybės įmonė Turto bankas. Valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 str. 1 d.), tad ir šiuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjos prašymas būtų atmestas. Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį E. P. paliktojo turto priėmimą valdyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Nustatyta, kad pareiškėjos D. K. motina yra E. P.. Tokias aplinkybes patvirtina pareiškėjos (iki santuokos P.) gimimo liudijimo ir santuokos liudijimo duomenys.
E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) ir tokias aplinkybes patvirtina jos mirties liudijimo duomenys.
Palikėjo ir įpėdinių giminystės ryšys, nepaisant šio sprendimo, papildomai ir privalomai turės būti patikrintas notaro, prieš išduodant paveldėjimo teisės liudijimus.
1994-08-09 testamentu, patvirtintu notarės D. Kisielienės, E. P. pareiškėjos D. K. naudai paliko gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus bei visą savo turtą, kuris įai priklausys mirties dieną.
(duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimu pagal įstatymą, E. P. paveldėjo palikimą, po sutuoktinio F. P., mirusio (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjos D. K., gim. (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).
Pagal nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenis, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas yra F. P..
Bylos duomenimis, suinteresuotais asmenimis yra įtraukti visi asmenys, kurie galėtų pretenduoti į E. P. palikimą. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiniu valdymu, po savo motinos (palikėjos) mirties. Vis dėlto, teismas turi įsitikinti, jog iš tikrųjų buvo atlikti faktinį palikimo priėmimą sudarantys veiksmai.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis).
Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Taip pat byloje įrodyta, kad pareiškėja D. K. yra pirmos eilės paveldėtoja, paveldint pagal įstatymą po motinos E. P. mirties.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje yra numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad palikėjos vaikas priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).
Bylos duomenys patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjos D. K. motina E. P. mirė (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu - (duomenys neskelbtini) gyveno dar esant gyviems tėvams ir pasiliko gyventi ir po tėvų mirties, naudojasi jų gyvenamosiomis ir kitomis patalpomis, žemės sklypu. Gyvenamąjį namą, kuriame gyvena - tvarko, prižiūri, pagal galimybes remontuoja. Po motinos E. P. mirties mokėjo ir iki šios dienos moka visus sodybos išlaikymo mokesčius - už elektros energiją, komunalinių atliekų išvežimą ir kitas rinkliavas. Bylos duomenys patvirtina, kad palikimas buvo priimtas per įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą.
Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos nurodomi faktai egzistavo – todėl laikytina įrodyta, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą, atitinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 178, 185 straipsniuose, 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytais pagrindais tenkinamas pareiškėjo pareiškimas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju fakto nustatymas susijęs su atsiradusia turtine teise įgyti nuosavybę į palikimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11, 5.50, 5.51 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį taktą, kad pareiškėja D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.