Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-679-317-2011

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2011-12-19
Bylos Nr.: 1A-679-317-2011
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Jurgis Kiškis, Algerdas Urbšys
Nuteistasis: T. S., A. V., S. B.

Kategorijos

2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Pranešėjas: Algirdas Jaliniauskas Baudž. byla Nr. 1A-679-317/2011

Teisėjas: Bronislovas Liatukas Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01014-2007-3

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gruodžio 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jurgio Kiškio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Jurgitai Barauskaitei ir Elenai Skruodenienei, dalyvaujant prokurorui Donatui Puzinui, gynėjams Evaldui Sergaičiui, Vaidui Paliukui, Alvydai R. Medišauskienei, nuteistiesiems T. S., A. V., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. S. ir S. B. apeliacinius skundus dėl 2011 m. liepos 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:

S. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 182 str. 2 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme – dvi paros.

T. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal LR BK 182 str. 2 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams;

- pagal LR BK 222 str. 1 d. - laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridėjus dalį švelnesnės bausmės, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme – dvi paros.

Iš S. B. ir T. S. priteista po 12.208,25 Lt Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai.

Šiuo nuosprendžiu taip pat pripažinti kaltais H. K., A. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“, o M. V. atžvilgiu baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 223 str. 1 d. nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. R. J. pagal LR BK 182 str. 2 d., 222 str. 1 d. išteisinta, tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. nuteistas už tai, jog apgaule savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą bei išvengė didelės vertės turtinės prievolės, o būtent: laikotarpyje nuo 2004 m. sausio 01d. iki 2007m. gegužės 22 d., veikdamas kaip tarpininkas, bendrai su UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)direktoriumi T. S., tarpininko vaidmenį atlikusiu A. V., bei H. K., naudojančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) neteisėtai veiklai vykdyti, turėdamas tikslą apgaule, sukčiaujant Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, įgyti Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas, padėjo įforminti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje realiai neįvykusias ūkines operacijas – paslaugų, kurias neteisėtai, nesumokant PVM realiai atliko nenustatyti asmenys, pirkimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal žinomai suklastotas PVM sąskaitas – faktūras: 2005-03-30 serija LAA Nr. 8464644 -už 26963 Lt tame skaičiuje- 4113 Lt PVM; 2004-11-23 serija LAA Nr.8464657 -už 14986 Lt tame skaičiuje- 2286 Lt PVM; 2004-12-06 serija LAA Nr.8464653 -už 74889,88 Lt tame skaičiuje- 11423,88 Lt PVM; 2005-04-25 serija LAA Nr. 846614 -už 32000 Lt tame skaičiuje- 5760 Lt PVM; 2005-05-06 serija LAA Nr. 8464615 -už 44509,6 Lt tame skaičiuje- 6789,6 Lt PVM; 2005-07-10 serija LAA Nr. 8464616 -už 9440 Lt tame skaičiuje- 1440 Lt PVM; 2005-07-19 serija LAA Nr.8464618 -už 20461,2 Lt tame skaičiuje- 3121,2 Lt PVM; 2005-09-12 serija LAA Nr. 8464619-už 5000 Lt tame skaičiuje- 762,5 Lt PVM; 2005-09-19 serija LAA Nr.8464620 -už 63800 Lt tame skaičiuje- 9729,5 Lt PVM; 2005-11-28 serija LAA Nr.8464621-už 51094 Lt tame skaičiuje- 7794 Lt PVM; 2005-12-16 serija LAA Nr.8464622-už 2000 Lt tame skaičiuje- 305,08 Lt PVM; 2005-12-16 serija LAA Nr. 8464623-už 7450 Lt tame skaičiuje- 1136,44 Lt PVM; 2005-12-27 serija LAA Nr.8464624-už 17000 Lt tame skaičiuje- 2593,22 Lt PVM; 2006-01-04 serija LAA Nr.8464625 -už 31500 Lt tame skaičiuje- 4805,08 Lt PVM; 2006-01-16 serija LAA Nr. 8464626-už 12000 Lt tame skaičiuje- 1830,51 Lt PVM; 2006-02-09 serija LAA Nr. 8464627 -už 11901,35 Lt tame skaičiuje- 1815,46 Lt PVM; 2006-03-17 serija LAA Nr.8464629 -už 20000 Lt tame skaičiuje- 3051 Lt PVM; 2006-03-17 serija LAA Nr. 8464630-už 4000 Lt tame skaičiuje- 610,17 Lt PVM; 2006-03-20 serija LAA Nr. 8464631-už 5150 Lt tame skaičiuje- 785,59 Lt PVM; 2006-05-09 serija LAA Nr. 8464632 -už 28100 Lt tame skaičiuje- 4286,44 Lt PVM; 2006-10-27 serija LAA Nr.8464634 -už 20994,68 Lt tame skaičiuje- 3202,58 Lt PVM; bendrai 503239,71 sumai, tame skaičiuje 77641,25 Lt PVM, šių žinomai suklastotų PVM sąskaitų – faktūrų pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaičius už tariamas paslaugas, bankiniu pavedimu ir mokant grynuosius pinigus, viso 503239,71 Lt, tame skaičiuje PVM- 77641,25 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, bei kasą, pinigines lėšas H. K. išgryninus, pasilikus sau iš anksto nustatytą pinigų dalį, likusią dalį pagal iš anksto suderintą planą perdavus tarpininkų vaidmenis atlikusiems S. B. ir A. V. pasidalijimui tarpusavyje, bei tolimesniam perdavimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui T. S., tokiu būdu jis savo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus T. S. , A. V., H. K. naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą - 77641,25 Lt, gautų kaip PVM, bei padėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengti didelės vertės turtinės prievolės PVM– 77641,25 Lt, padarant valstybės biudžetui didelės vertės -77641,25 Lt- turtinę žalą;

Be to, laikotarpyje nuo 2004 m. sausio 01 d. iki 2007 m. gegužės 22 d., veikdamas kaip tarpininkas, bendrai su UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi R. Z., tarpininko vaidmenį atlikusiu A. V., H. K., naudojančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), neteisėtai veiklai vykdyti, turėdamas tikslą apgaule, sukčiaujant Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, įgyti Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas, padėjo įforminti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje realiai neįvykusias ūkines operacijas – paslaugų, kurias neteisėtai, nesumokant PVM realiai atliko nenustatyti asmenys, pirkimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal žinomai suklastotas, PVM sąskaitas – faktūras: 2004-12-08 serija LAA Nr. 8464645 – už 80879 Lt tame skaičiuje PVM-14558 Lt; 2005-01-31 serija LAA Nr. 8464646 – už 20000 Lt tame skaičiuje PVM-3600 Lt; 2005-03-09 serija LAA Nr. 8464650 – už 57945 Lt tame skaičiuje PVM-10430 Lt; viso už 158824 tame skaičiuje – 28588 Lt PVM, šių žinomai suklastotų PVM sąskaitų – faktūrų pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaičius už tariamas paslaugas, pervedant pinigus, viso 158824Lt, tame skaičiuje PVM- 20434,33 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą, esančią AB Hansa Bankas, bei pinigines lėšas H. K. išgryninus, pasilikus sau iš anksto nustatytą pinigų dalį, likusią dalį pagal iš anksto suderintą planą perdavus tarpininkų vaidmenis atlikusiems S. B. ir A. V. pasidalijimui tarpusavyje bei tolimesniam perdavimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. Z., tokiu būdu jis savo, R. Z., A. V., H. K. naudai apgaule įgijo svetimą turtą – 28588 Lt, gautų kaip PVM, bei padėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengti turtinės prievolės PVM– 28588Lt, padarant valstybės biudžetui 28588 Lt turtinę žalą. Šiais savo veiksmais S. B. savo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. Z., UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriaus T. S., A. V., H. K. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą iš viso 106229,25 Lt, gautų kaip PVM bei padėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengti turtinės prievolės PVM – 28588 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengti didelės vertės turtinės prievolės PVM – 77641,25 Lt, padarant valstybės biudžetui didelės vertės 106229,25 Lt turtinę žalą.

T. S. nuteistas už tai, jog apgaule savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą bei išvengė didelės vertės turtinės prievolės, o būtent: laikotarpyje nuo 2005 m. vasario 17 d. iki 2006 m. lapkričio 28 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, veikdamas bendrai su UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi R. Z., tarpininko vaidmenį atlikusiu A. V., turėdamas tikslą apgaule, sukčiaujant Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, įgyti Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas, įformino įmonės apskaitoje realiai neįvykusias ūkines operacijas – paslaugų, kurias neteisėtai, nesumokant PVM realiai atliko nenustatyti asmenys, pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal žinomai suklastotas PVM sąskaitas – faktūras: 2005-11-24 serija MED Nr. 9200028 – už 52268,69 Lt tame skaičiuje PVM-7973,19 Lt; 2005-12-06 serija MED Nr. 9200030 – už 32388,64 Lt tame skaičiuje PVM -4940,64 Lt; 2006-06-02 serija MED Nr. 9200048 – už 28261,00 Lt tame skaičiuje PVM – 4311 Lt; 2006-10-20 serija MED Nr. 9200062 – už 21040,00 Lt tame skaičiuje PVM -3209,50 Lt, viso už 133958,33 tame skaičiuje – 20434,33 Lt PVM, šių žinomai suklastotų PVM sąskaitų – faktūrų pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaičius už tariamas paslaugas, pervedant pinigus, viso 133958,33 Lt, tame skaičiuje PVM- 20434,33 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą, esančią AB DnB NORD banke, bei pinigines lėšas išgryninus, pasilikus sau iš anksto nustatytą pinigų dalį, likusią dalį pagal iš anksto suderintą planą perdavė tarpininko vaidmenį atlikusiam A. V., kaip atlygį, bei tolimesniam perdavimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. Z., tokiu būdu jis savo, A. V., R. Z. naudai apgaule įgijo svetimą turtą - 20434,33 Lt, gautų kaip PVM bei padėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengti turtinės prievolės PVM– 20434,33 Lt, padarant valstybės biudžetui 20434,33 Lt turtinę žalą;

Be to, laikotarpyje nuo 2005 m. vasario 17d. iki 2006 m. lapkričio 28 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, veikdamas bendrai su tarpininkų vaidmenis atlikusiais A. V. ir S. B., H. K., naudojančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), neteisėtai veiklai vykdyti, turėdamas tikslą apgaule, sukčiaujant Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, įgyti Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas, įformino įmonės apskaitoje realiai neįvykusias ūkines operacijas – paslaugų, kurias neteisėtai, nesumokant PVM realiai atliko nenustatyti asmenys, pirkimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal žinomai suklastotas PVM sąskaitas – faktūras: 2005-03-30 serija LAA Nr. 8464644 -už 26963 Lt tame skaičiuje- 4113 Lt PVM; 2005-04-25 serija LAA Nr. 846614 -už 32000 Lt tame skaičiuje- 5760 Lt PVM; 2005-05-06 serija LAA Nr. 8464615 -už 44509,6 Lt tame skaičiuje- 6789,6 Lt PVM; 2005-07-10 serija LAA Nr. 8464616 -už 9440 Lt tame skaičiuje- 1440 Lt PVM; 2005-07-19 serija LAA Nr.8464618 -už 20461,2 Lt tame skaičiuje- 3121,2 Lt PVM; 2005-09-12 serija LAA Nr. 8464619-už 5000 Lt tame skaičiuje- 762,5 Lt PVM; 2005-09-19 serija LAA Nr.8464620 -už 63800 Lt tame skaičiuje- 9729,5 Lt PVM; 2005-11-28 serija LAA Nr.8464621-už 51094 Lt tame skaičiuje- 7794 Lt PVM; 2005-12-16 serija LAA Nr.8464622-už 2000 Lt tame skaičiuje- 305,08 Lt PVM; 2005-12-16 serija LAA Nr. 8464623-už 7450 Lt tame skaičiuje- 1136,44 Lt PVM; 2005-12-27 serija LAA Nr.8464624-už 17000 Lt tame skaičiuje- 2593,22 Lt PVM; 2006-01-04 serija LAA Nr.8464625 -už 31500 Lt tame skaičiuje- 4805,08 Lt PVM; 2006-01-16 serija LAA Nr. 8464626-už 12000 Lt tame skaičiuje- 1830,51 Lt PVM; 2006-02-09 serija LAA Nr. 8464627 -už 11901,35 Lt tame skaičiuje- 1815,46 Lt PVM; 2006-03-17 serija LAA Nr.8464629 -už 20000 Lt tame skaičiuje- 3051 Lt PVM; 2006-03-17 serija LAA Nr. 8464630-už 4000 Lt tame skaičiuje- 610,17 Lt PVM; 2006-03-20 serija LAA Nr. 8464631-už 5150 Lt tame skaičiuje- 785,59 Lt PVM; 2006-05-09 serija LAA Nr. 8464632 -už 28100 Lt tame skaičiuje- 4286,44 Lt PVM; 2006-10-27 serija LAA Nr.8464634 -už 20994,68 Lt tame skaičiuje- 3202,58 Lt PVM; bendrai 5032393,71 sumai, tame skaičiuje 77641,25 Lt PVM, šių žinomai suklastotų PVM sąskaitų – faktūrų pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaičius už tariamas paslaugas, bankiniu pavedimu ir mokant grynuosius pinigus, viso 413363,83 Lt, tame skaičiuje PVM- 63931,37 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, bei kasą, pinigines lėšas H. K. išgryninus, pasilikus sau iš anksto nustatytą pinigų dalį, likusią dalį pagal iš anksto suderintą planą perdavus tarpininkų vaidmenis atlikusiems S. B. ir A. V. pasidalijimui tarpusavyje bei tolimesniam perdavimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui T. S., tokiu būdu jis savo, A. V., S. B., H. K. naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą - 63931,37 Lt, gautų kaip PVM, bei padėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengti didelės vertės turtinės prievolės PVM– 63931,37 Lt, padarant valstybės biudžetui didelės vertės 63931,37 Lt turtinę žalą. Šiais savo veiksmais T. S. savo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. Z., A. V., S. B., H. K. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą-iš viso 84365,70 Lt, gautų kaip PVM bei padėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengti turtinės prievolės PVM– 20434,33 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengti didelės vertės turtinės prievolės PVM– 63931,37 Lt, padarant valstybės biudžetui didelės vertės- 84365,70 Lt- turtinę žalą.

Taip pat T. S. nuteistas už tai, jog:

- laikotarpyje nuo 2005 m. vasario 17 d. iki 2006 m. lapkričio 28 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. reikalavimus atsakingas už apskaitos organizavimą, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 6, 12, 21 straipsnių nuostatas, o būtent: pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 straipsnio “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 1 dalies, kuri nurodo: „Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.” ir 6 straipsnio “Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas” 2 dalies, kuri nurodo: ”Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.” Įformino 2005 m. kovo – 2006 m. spalio mėn. UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje 413363,80 Lt (t.sk. 63931,37 Lt PVM) vertės faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras: 2005-04-01 LAA Nr.8464644; 2005-04-27 LAA Nr.8464614; 2005-05-06 LAA Nr.8464615; 2005-07-10 - LAA Nr.8464616; 2005-07-19 LAA Nr.8464618; 2005-09-12 LAA Nr.8464619; 2005-11-28 LAA Nr.8464621; 2005-12-16 LAA Nr.8464622; 2005-12-16 LAA Nr.8464623; 2005-12-27 LAA Nr.8464624; 2006-01-04 LAA Nr.8464625; 2006-01-06 LAA Nr.8464626; 2006-02-09 LAA Nr.8464627; 2006-03-17 LAA Nr.8464629; 2006-03-17 LAA Nr.8464630; 2006-03-20 LAA Nr.8464631; 2006-05-09 LAA Nr.8464632; 2006-10-27 LAA Nr.8464634; neužpajamavo kasos knygoje bei kasos apyvartos žiniaraštyje 2006 metais 20994,68 Lt, 2006-10-27 sumokėti UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ pagal išrašytą kasos pajamų orderio kvitą SAC Nr.23464593, todėl nebuvo galima nustatyti 20994,68 Lt gavimo šaltinio; sudarė sąlygas 2005 m. kovo – 2006 m. spalio mėn. laikotarpiu bendrovės apskaitoje įforminti faktiškai neįvykusias ūkines operacijas – tariamą prekių ir paslaugų pirkimą iš UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“, kurios išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose išskirtą PVM iš viso 63931 Lt nepagrįstai įrašė į PVM atskaitą: 2005 metais – 43544 Lt ir 2006 metais – 20387 Lt, todėl tyrimo metu iš dalies nebuvo galima nustatyta UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimo valstybės biudžetui; pasinaudojo veiklos nevykdančios UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis, kuriose buvo įformintos 413363,80 Lt (t.sk. 63931,37 Lt PVM) vertės faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, bei išmokėjo 14887 Lt bendrovės piniginių lėšų be pateisinamų dokumentų - 9235 Lt kaip už sukurtus autorinius Kūrinius ir 5652 Lt kaip už automobilio nuomą, tuo 2005 metais sudarė sąlygas bendrovei padidinti sąnaudas 251060 Lt ir 2006 metais sudarė sąlygas bendrovei padidinti sąnaudas 113259 Lt (pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas-faktūras 2006-01-04 LAA Nr.8464625; 2006-01-06 LAA Nr.8464626; 2006-02-09 LAA Nr.8464627; 2006-03-17 LAA Nr.8464629; 2006-03-17 LAA Nr.8464630; 2006-03-20 LAA Nr.8464631; 2006-05-09 LAA Nr.8464632; 2006-10-27 LAA Nr.8464634 – 113259 Lt); nepagrįstai 2004-2005 metų finansinėse atskaitomybėse, kurias pasirašė direktorius T. S. apmokestinamasis pelnas buvo sumažintas 2004 metais – 97451 Lt, 2005 metais – 253533 Lt; pelno mokestis buvo sumažintas 2004 metais – 155160 Lt (12669 Lt papildomai nustatyti +2491 Lt neteisingai apskaičiavo 2004 m. pelno mokestį), 2005 metais – 32959 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užpildė ir Kauno apskrities VMI-jai pateikė neteisingas 2004-2005 metų finansines atskaitomybes ir pelno mokesčio deklaracijas; 2005 lapkričio mėn. – 2006 m. spalio mėn. laikotarpiu buvo išrašytos 4 PVM sąskaitas faktūras, kuriose bendrovė įformino faktiškai neįvykusias ūkines operacijas - 133958 Lt vertės paslaugų pardavimą UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose faktūrose fiksavusi neįvykusias ūkines operacijas, bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sąlygas nepagrįstai atskaityti 20434 Lt PVM bei 113524 (133958-20434) Lt padidinti veiklos sąnaudas, tuo sumažinant mokėjimus į valstybės biudžetą;

-pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 straipsnio “Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą” 2 d., kuri nurodo, kad: „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.”, neišsaugojo 2005 m. vasario – 2007 m. gegužės mėn. ilgalaikio materialaus turto, atsargų, debitorių įsiskolinimo, kito trumpalaikio turto, gautino PVM, mokėtino PVM, tiekėjams skolų, atsiskaitymų su valstybės iždu, Sodra, darbuotojais, kitais debitoriais ir kreditoriais apskaitos registrų. 2005 m. vasario – 2006 m. lapkričio mėn. apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų perdavimo aktas, atleidus iš darbo T. S., tyrimui nebuvo pateiktas. Nuo 2006-11-28 UAB direktorius nebuvo įdarbintas. Dėl šių T. S. laikotarpyje nuo 2005-02-17 iki 2006-11-28 padarytų LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 6, 12, 21 straipsnių nuostatų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti įmonės turto vertės, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Šalies argumentai

Nuteistasis S. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-07-07 nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 182 str. 2 d., o baudžiamąją perduoti prokurorui pažeidimų pašalinimui. Nepatenkinus pastarojo prašymo, Kauno miesto apylinkės teismo 2011-07-07 nuosprendį pakeisti, paskiriant jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

Skunde nurodo, jog apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas, yra neteisėta ir nepagrįsta dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo bei esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie sukliudė apylinkės teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį.

Apelianto nuomone, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje neatskleidė BK 182 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinojo požymio-apgaulės pobūdžio, kuo konkrečiai pasireiškė jo apgaulė - ar pateikiant tikrovės neatitinkančią informaciją, ar nuslepiant objektyviai egzistuojančius konkrečius faktus, apie kuriuos jis turėjo pranešti, ar dar kokia kita forma. Iš to seka, jog nebuvo nustatytas priežastinis ryšys tarp apgaulės ir svetimo turto užvaldymo, kurio esmė yra asmens suklaidinimas. Todėl laikytina, jog baudžiamasis įstatymas jo atžvilgiu yra pritaikytas neteisingai - nenustačius atsakomybės pagal LR BK 182 straipsnį kilimui būtinų pasekmių.

Skundo autoriaus nuomone, jis yra nuteistas už tam tikros vertės svetimo turto (PVM) įgijimą apgaule, ir tuo pat metu - už padėjimą išvengti tokio pat dydžio turtinės prievolės. Tačiau iš LR Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 str. 1 d., 89 str. 1 d., 94 str., 91 str. 1 d. nuostatas, situacija, kuomet yra neteisėtai išvengiama sumokėti PVM į valstybės biudžetą, bei tuo pat metu, tais pačiais veiksmais, tas pats PVM yra užvaldomas, yra apskritai negalima. Dėl to, jis gali būti kaltinamas ir nuteistas arba už tai, kad apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą - pinigines lėšas, gautas kaip PVM, arba už tai, kad padėjo išvengti didelės vertės turtinės prievolės - sumokėti PVM į valstybės biudžetą.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog apylinkės teismas, pagrįsdamas kaltinamosios R. J. išteisinimą, nurodė, kad jis aiškiai nurodė nusikalstamos veikos modelį, pagal kurį veikė A. V., S. B. ir H. K.. Tai patvirtina, jog teismas akivaizdžiai ir vienareikšmiai pripažino, kad jo parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys kitiems objektyviems įrodymams, ir netgi jais grindė priimtą procesinį sprendimą kaltinamosios R. J. atžvilgiu, tuo pačiu vertindamas jo parodymus kaip pagrįstus ir pakankamus įrodymus procesiniam sprendimui priimti. Todėl nuosprendyje teismas nepagrįstai nurodė, jog jis dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu neprisipažino. Apelianto nuomone, teismas neįvertino tai, jog žinodamas, kad buvo neteisėtai išvengta prievolės sumokėti PVM į valstybės biudžetą, jis ir pareiškė, kad šio PVM neužvaldė. Vien tai, jog jis nesutinka, kad jo gautas atlygis būtų vertinamas kaip užgrobtas PVM, dar nereiškia, jog jis nepripažino tam tikrų savo veiksmų neteisėtumo, tačiau šie jo veiksmai turi būti ištirti, įvertinti ir kvalifikuoti tinkamai.

Nors teismas pagrindiniu jo kaltės įrodymu laikė kito kaltinamojo A. V. parodymus, tačiau dėl pastarojo parodymų pagrįstumo teismas nebuvo nuoseklus-vienus vertino kritiškai, o kitus juos laikė teisingais. Tai, kad A. V. parodymai nėra patikimi, patvirtina ir ta aplinkybė, jog jis apylinkės teisme davė parodymus ir apie tokias aplinkybes, kurių akivaizdžiai negalėjo nei matyti, nei žinoti.

Žemesnės instancijos teismas

Apelianto nuomone apylinkės teismas nepašalino prieštaravimų tarp jo, A. V., T. S., M. V. bei H. K. parodymų apie tam tikro darbo atlikimą ar bent jau motyvuotai pagrįsti, kodėl vienų asmenų parodymais jis tiki labiau, nei kitų. Skundžiamame nuosprendyje nėra pateikta išsami įrodymų analizė, todėl klaidingai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė akivaizdžiai nelogiškas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, išvadas.

Skundo autorius nurodo, jog iš jam pareikšto kaltinimo formuluotės visiškai neaišku, kokiu pagrindu jis tuo pat metu kaltinamas ir tuo, kad apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą - pinigines lėšas gautas kaip PVM, ir tuo, kad padėjo išvengti didelės vertės turtinės prievolės - sumokėti tą patį PVM į valstybės biudžetą. Kaltinime visiškai nekonkretizuota, kokiais veiksmais jis apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, o kokiais - padėjo išvengti didelės vertės turtinės prievolės. Nors kaltinant jį padėjimu išvengti didelės vertės turtinės prievolės, akivaizdžiai nurodoma ir tai, kad šio nusikaltimo padaryme jis yra tik padėjėjas, tačiau nei kaltinamajame akte, nei skundžiamame nuosprendyje nėra jokios nuorodos į BK 24 str. 6 d., nors 2007 m. gegužės 21 d. jam pateiktame pranešime apie įtarimą aiškiai buvo įvardinta, kad jis esąs įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 str. 2 d., 182 str. 2 d. padarymu. BK 54 str. 2 d. 6 p. nurodoma, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį. Deja, skiriant bausmę, į šią nuostatą nebuvo atsižvelgta, nes kaltinamajame akte nuoroda į BK 24 str. 2 d. išnyko. Dėl aukščiau įvardintų priežasčių laikytina, kad kaltinamasis aktas neatitinka LR BK 219 straipsnio reikalavimų.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, dėl jam pareikštų kaltinimų ydingumo, kaltinant jį svetimo turto (PVM) įgijimu apgaule, ir tuo pat metu - padėjimu išvengti turtinės prievolės sumokėti tą patį PVM į valstybės biudžetą, buvo suvaržyta jo teisė į gynybą, nes BPK 44 straipsnis, reglamentuojantis asmens teisių į gynybą apsaugą baudžiamojo proceso metu, nustato, kad kaltinamasis turi teisę žinoti kaltinimo pobūdį bei pagrindą, kad būtų pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai. Be to, dėl pareikštų kaltinimų ydingumo, pirmosios instancijos teismas, vadovavęsis BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir nagrinėjęs bylą pagal pareikštus kaltinimus, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį jo atžvilgiu.

Apelianto nuomone, skiriant jam bausmę už padėjimą padaryti nusikalstamą veiką, buvo pažeista BK 54 str. 2 d. 6 p. nuostata, nes teismas neatsižvelgė į jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį. Be to, skiriant jam bausmę, neteisingai buvo interpretuojama, jog jis visiškai neprisipažino dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog teismas, priimdamas nuosprendį, H. K. ir A. V. atžvilgiu pritaikė BK 54 str. 3 d. nuostatas nurodydamas, jog laisvės atėmimo bausmės jiems paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Todėl akivaizdu, jog šios nuostatos buvo pritaikytos asmenims, kurie realiai organizavo nusikalstamą veiką ir patys savo parodymais tai pripažino. Apelianto teigimu, A. V. net nepagrįstai apkaltinusiam kitą asmenį, toks bausmių skyrimo precedentas yra ydingas, skatinantis ne pripažinti savo nusikalstamas veikas, bet suversti dalį savo kaltės kitiems asmenims, netgi juos nepagrįstai įskųsti. Tuo buvo pažeistas BPK 6 str. 2 d. numatytas principas. Tiek jis, tiek ir H. K. su A. V., yra neteisti, vedę, dirba, augina ir išlaiko mažamečius vaikus. Nėra nustatyta jokių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tik jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kadangi jo parodymais teismas taip pat rėmėsi priimdamas skundžiamą nuosprendį, o tai reiškia, jog parodymais jis padėjo išaiškinti veiką ir joje dalyvavusius asmenis. Teismas ir jo atžvilgiu galėjo ir turėjo taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas. Kadangi, jo nuomone, surašytas kaltinamasis aktas neatitinka LR BK 219 straipsnio reikalavimų, o visų padarytų pažeidimų tikrai negalima ištaisyti teisme ir jie trukdytų nagrinėti bylą, vadovaujantis LR BPK 254 str. 3 d., 326 str. 1 d. 5 p., byla turi būti perduota prokurorui pažeidimų pašalinimui.

Šalies argumentai

Nuteistasis T. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-07-07 nuosprendžio dalį, kuria jis yra pripažintas kaltu pagal LR BK 182 str. 2 d., 222 str. 1 d. ir priimti naują nuosprendį- jį išteisinti.

Skunde nurodo, jog pagal baudžiamuosius įstatymus atsako tik tas asmuo, kuris tyčia ar dėl neatsargumo padarė baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. Sukčiavimas yra veika, kai apgaulės būdu užvaldomas svetimas turtas arba įgyjama teisė į svetimą turtą. Šios veikos sudėties subjektyvinės pusės požymis - kaltė atskleidžiama išsiaiškinant objektyviosios pusės požymio - apgaulės panaudojimą, kurios turinį sudaro tam tikri nusikalstami veiksmai. Tačiau apylinkės teismas nuosprendyje nurodė tik kaltinamojo akto teiginius bei ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus. Pažeisdamas LR BPK 305 str., aprašomoje nuosprendžio dalyje nenurodė teismo nustatytos ir pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybių, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, motyvų, kuriais teismas atmetė kitus įrodymus, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų ir išvadų.

Apelianto teigimu, nuosprendyje nurodyti teiginiai dėl jo bendrų veiksmų su kitais asmenimis, yra ne tik nepagrįsti, bet ir nelogiški, prieštaraujantys kitoms nuosprendžio išvadoms. Nors apylinkės teismas R. J. išteisino, tačiau nesuprantama, kaip tuo pačiu nuosprendžiu jis gali būti pripažintas kaltu esant visiškai identiškoms aplinkybėms. Be to, jis yra pripažintas kaltu, jog veikdamas bendrai su R. J. bei kitais kaltinamaisiais, sukčiavimo būdu pasisavino biudžeto lėšas. Ši nuosprendžio dalis prieštarauja išvadai, jog R. J. nedalyvavo nusikalstamoje veikoje.

Žemesnės instancijos teismas

Skundo autoriaus nuomone, teismas neanalizavo teisminio nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė jo paaiškinimus dėl to, jog UAB „(duomenys neskelbtini)" vykdė teisėtą veiklą, o jis ne tik kad nesitarė su kitais kaltinamaisiais apgaule savo ir kitų naudai įgyti Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas bei išvengti turtinės prievolės, bet netgi nenumanė, jog jam pasirašyti gali būti pateiktos PVM sąskaitos faktūros už realiai neatliktus darbus ir negautas prekes. Jis neturėjo pagrindo netikėti A. V. sąžiningumu ir įtarti, kad kažkurios ūkinės operacijos yra fiktyvios. Kadangi neturėjo tokios darbo patirties, tai nežinojo ar reikia tikrinti jam pateiktas sąskaitas faktūras, išsiaiškinti, ar nupirktos visos prekės ir ar atlikti visi darbai. Anot apelianto, jis nuo pirmų apklausų ir teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai aiškino, jog neklastojo dokumentų, nenaudojo žinomai suklastotų dokumentų ir nesiekė sau ar kitų naudai įgyti Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų ar išvengti turtinės prievolės. Be to, jis su niekuo nesitarė, jog jam būtų perduota dalis pagrobtų pinigų. Tai patvirtina ir A. V., kuris nurodė, jog T. S. nežinojo apie vykdomą nusikaltimą ir iš nusikalstamos veikos gautų pinigų jam nedavė. O R. Z., S. B., H. K. patvirtino, jog apskritai jo nepažįsta ir neigia jo dalyvavimą nusikalstamoje veikoje. Apylinkės teismas nepagrįstai ignoravo aplinkybę, jog A. V. ir kitų kaltinamųjų parodymai paneigia jo dalyvavimą inkriminuojamoje nusikalstamoje veikoje. Visos abejonės, kurių, išnaudojus visas galimybes, negalima pašalinti, turi būti aiškinamos jo naudai.

Skunde taip pat teigiama, jog teismas nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių, jog jis žinojo arba suprato, kad daroma nusikalstama veika ir, sąmoningai turėdamas tikslą sau ir kitiems asmenims užvaldyti biudžeto lėšas bei išvengti turtinės prievolės, jis klastojo PVM sąskaitas faktūras, įtraukė į bendrovės apskaitą neįvykusias ūkines operacijas bei už tai gavo atlygį- iš anksto sutartą pasisavintų pinigų sumą.

Šalies argumentai

Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis dėl jo pripažinimo kaltu pagal LR BK 222 str. 1 d. Apelianto teigimu, teismas nuosprendyje ne tik nepasisakė dėl kaltės formos, bet ir nenurodė, kokiais įrodymais remdamasis, pripažino, jog jis, žinodamas įstatymų reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdė ir numatė, kad dėl to gali kilti BK 222 straipsnyje numatyti padariniai, kad šių padarinių jis siekė arba sąmoningai leido jiems kilti. Skundo autorius pažymi, jog apylinkės teismas į nuosprendį perrašė tik kaltinamojo akto teiginius, net neįvertinęs, kad tai nėra BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas.

Apelianto teigimu, jis yra pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnį ir už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą, nors šiame straipsnyje numatytos veikos dalykas gali būti apskaitos dokumentų paslėpimas, sunaikinimas arba sugadinimas, o dokumentų neišsaugojimas nėra BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas. Skundo autoriaus teigimu, apylinkės teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio mėn. 29 d. nutarimo Nr. 55 "Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)" 29 p., 30 p. pateiktus išaiškinimus apie šios nusikalstamos veikos subjektus.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog jis netvarkė buhalterinės apskaitos, o apskaitos dokumentai neišsaugoti, jei jie tikrai buvo neišsaugoti. Specialisto išvadoje kalbama apie dokumentų nepateikimą tyrimui po to, kai jis nebedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriumi, todėl nesuprantama, kokiu pagrindu teismas pripažino jį kaltu dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo. Skundo autoriaus nuomone, surašydamas skundžiamą nuosprendį, apylinkės teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio mėn. 20 d. nutarimo Nr. 40; "Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą" 3.1.7. p., kuriame nurodoma, jog apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltumą, išdėstomi ir kitais byloje surinktais įrodymais paneigiami kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Pažeidžiant šias nuostatas, teismas apsiribojo 2008-05-22 specialisto išvados perrašymu, pateikiant joje esančius teiginius kaip teismo nustatytas aplinkybes, nors ši išvada turėjo būti vertinama kartu su kitais įrodymais. Be to, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę. Tačiau teismas neaptarė jokių įrodymų, kurių pagrindu jis pripažintas kaltu apgaulingai tvarkęs buhalterinę apskaitą.

Šalies argumentai

Apeliantas nesutinka ir su apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme. Nurodo, jog teismas, jam vieninteliam iš kaltinamųjų skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, neįvertino tai, kad tokios bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Iš nuosprendyje aprašytos nusikalstamos veikos modelio, net ir pripažįstant jo veiksmus nusikalstamais pasirašant bendrovės apskaitos dokumentus, jo vaidmuo šio nusikaltimo padaryme yra daugiau nei antraeilis, todėl kitiems kaltinamiesiems, kurie sumanė ir aktyviai realizavo nusikaltimo modelį, paskirtos laisvės apribojimo bausmės, o jam paskirta bausmė - du metai laisvės atėmimo, aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Atsižvelgiant į jam inkriminuojamos padarytos žalos dydį-12208 Lt, jo asmenybę-kad niekada nebuvo nusikaltęs ar padaręs administracinių teisės pažeidimų, kad augina du mažamečius vaikus ir prižiūri neįgalią motiną, jis mano, jog realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas ne tik aiškiai prieštarauja teisingumo principui, bet ir BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytiems bausmės tikslams. Todėl ir šioje dalyje pirmos instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir naikintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis T. S. ir jog gynėjas prašė T. S. apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Nuteistojo S. B. gynėjas E. Sergaitis prašė nuteistojo S. B. apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Nuteistasis A. V. ir jo gynėja skundų klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.

Prokuroras prašė nuteistųjų S. B. ir T. S. apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų S. B. ir T. S. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Apylinkės teismas, ištyręs bylos aplinkybes, pakankamai motyvuotai ir remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino S. B. kaltu padarius LR BK 182 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, o T. S.- padarius LR BK 182 str. 2 d. bei 222 str. 1 d. numatytas veikas.

Nuteistasis S. B. apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai nurodo, jog apylinkės teismas neatskleidė nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. 2 d. būtinų sudėties požymių, t.y. nenustatė priežastinio ryšio tarp apgaulės ir svetimo turto užvaldymo. Akivaizdu yra tai, jog kaltinime nurodytas svetimas turtas ir buvo užvaldytas klastojant dokumentus, apgaule, todėl tarp šių veikas kvalifikuojančių aplinkybių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas atskleidė BK 182 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinojo požymio-apgaulės pobūdį bei priežastinis ryšį tarp apgaulės ir svetimo turto užvaldymo, kurio esmė yra asmens suklaidinimas. Todėl laikytina, jog baudžiamasis įstatymas jo atžvilgiu yra pritaikytas teisingai, nustačius atsakomybės pagal LR BK 182 straipsnį kilimui būtinas pasekmes.

Apylinkės teismas būtent ir nustatė, kad buvo ne tik neteisėtai išvengiama sumokėti PVM į valstybės biudžetą, bei tuo pat metu, PVM buvo užvaldomas, todėl nepagrįsti skundo argumentai, kad tokia situacija negalima.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pagrįstai nurodė, jog jis dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu neprisipažino. Jis nurodė aplinkybes, kuriomis darė nusikalstamus veiksmus, tačiau savo kaltę bandė sumenkinti, neprisipažino, jog užvaldė PVM. Tai, jog jis nesutinka, kad jo gautas atlygis būtų vertinamas kaip užgrobtas PVM ir rodo, jog jis nepripažino tam tikrų nusikalstamų veiksmų.

Todėl baudžiamieji įstatymai buvo taikyti tinkamai, o esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų sukliudę apylinkės teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį, nėra nustatyta.

Atmestini skundo argumentais, kad vertindamas kaltinamojo A. V. parodymus, teismas nebuvo nuoseklus. Atsižvelgdamas į įrodymų visumą, teismas pagrįstai vienus jo parodymus vertino kritiškai, o kitus laikė teisingais. Tai, kad kai kurie A. V. parodymai nėra patikimi ir apylinkės teismas pagrįstai kai kuriuos jų vertino kritiškai, patvirtina ir ta aplinkybė, jog tyrimo metu ir apylinkės teisme jis davė parodymus, kuriais pripažino visas kaltinimo aplinkybes, o apeliacinės instancijos teisme jau siekė padėti T. S. išvengti atsakomybės.

Kiek buvo įmanoma teismo posėdžio metu, apylinkės teismas pašalino prieštaravimus tarp apelianto, A. V., T. S., M. V. bei H. K. parodymų. Būtina atsižvelgti į tai, kad kiekvienas kaltinamasis stengėsi švelninti savo vaidmenį nusikaltime, akcentuodamas kitų bendrininkų vaidmenį. Teismas juos vertino lygindamas su kitais įrodymais, todėl tikėjo ir vadovavosi visuma įrodymų, o ne atskirais kaltinamų asmenų parodymais teisme. Teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė išvadas, akivaizdžiai atitinkančias faktines bylos aplinkybes.

Tiek kaltinamajame akte, tiek ir skundžiamame nuosprendyje S. B. yra įvardijamas ne kaip padėjėjas, o kaip bendravykdytojas. Kai kuriuos veiksmus jis tikrai atliko kaip tarpininkas, tačiau dalį jų atliko kaip vykdytojas. Jis padėjo įforminti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje realiai neįvykusias ūkines operacijas, tačiau iš anksto nustatytą pinigų dalį pagal iš anksto suderintą planą perdavė kitiems asmenims. Tokiu būdu jis grupės asmenų- savo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus T. S. , A. V., H. K. naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą ir tokie veiksmai laikyti bendrininkų-bendravykdytojų padaryta nusikalstama veika. Kaltinamojo teisė į gynybą nebuvo suvaržyta, todėl apelianto argumentais šiuo klausimu yra nepagrįsti.

Kaltinamojo teiginiai dėl LR BPK 219 str. reikalavimų pažeidimo, yra atmestini. Kaltinamasis aktas atitinka LR BK 219 straipsnio reikalavimus ir nėra pagrindo gražinti bylą prokurorui.

T. S. be pakankamų motyvų tvirtina, jog jo veiksmuose nėra tyčios, kad jis nežinojo apie tai, jog jokie darbai nebuvo atliekami, o sąskaitos yra fiktyvios, kad jam A. V. jokių pinigų nemokėjo. Šie teiginiai yra paneigti nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas atmeta kaltinamojo teiginius, jog jis, būdamas bendrovės direktoriumi bei už buhalterinę apskaitą įmonėje atsakingu asmeniu, nesuprato, kokio turinio dokumentus pasirašo, nes jie paneigti nuosprendyje aptartais įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

Nepagrįsti T. S. teiginiai, jog jis turėtų būti išteisintas dar ir dėl to, jog iš tokio pat kaltinimo buvo išteisinta kita kaltinamoji. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais kolegija nesutinka, nes apelianto skundo argumentai prieštarauja apylinkės teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju, net ir nesutikdamas su apylinkės teismo sprendimais, jis negali vertinti apylinkės teismo nuosprendžio argumentų dėl R. J. išteisinimo pagal LR BK 182 str. 2 d., 222 str. 1 d. bei M. V. nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 222 str. 1 d. perkvalifikavimo į LR BK 223 str., nes dėl to nei kaltinamieji, nei prokuroras nėra padavę apeliacinių skundų.

Kaltinamųjų S. B. ir T. S. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi LR BK 182 str. 2 d. redakcija numatė, jog pagal šį straipsnį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino. Pripažįstant LR BK 182 str. 2d. numatytą veiką, be šių objektyvių požymių, būtina nustatyti ir atitinkamą kaltės turinį, t. y. nustatyti, ar tas asmuo suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, ar šiuos padarinius numatė ir jų norėjo.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, S. B. bei T. S. kaltę padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 182 str. 2 d. patvirtina iš dalies jų pačių parodymai, kitų kaltinamųjų - H. K., A. V. parodymai, nuosprendyje aptartų liudytojų parodymai bei byloje esantys rašytiniai duomenys. Kolegija, kaltinamųjų aiškinimus, jog jie nežinojo, kad realiai darbai nevykdomi, o išrašytos sąskaitos yra fiktyvios, vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nepagrįstas ir nelogiškas T. S. skundo argumentas, jog jis iš A. V. negavo jokio atlygio. Nors apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas A. V. ir ėmė tvirtinti, jog nedavė dalies pinigų T. S., tačiau kolegija šiuos nuteistojo parodymus atmeta kaip nepagrįstus, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme jis davė priešingus parodymus, kuriais kolegija tiki ir kuriais vadovaujasi.

Byloje esantys duomenys patvirtina kaltinime ir nuosprendyje nurodytas aplinkybes, jog kaltinamasis S. B. laikotarpyje nuo 2004-01-01 iki 2007-05-22 su T. S., A. V. bei H. K., naudojančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai veiklai vykdyti, turėdami tikslą apgaule ir sukčiaujant Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, ir taip įgyti Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas, įformino UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje realiai neįvykusias ūkines operacijas – pirkimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras paslaugų, kurias neteisėtai ir nesumokant PVM, realiai atliko nenustatyti asmenys. Nuosprendyje aptarti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog tų žinomai suklastotų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaičius už tariamas paslaugas, bankiniu pavedimu ir mokant į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą bei kasą grynuosius pinigus-503239,71 Lt, tame skaičiuje 77641,25 Lt PVM, pinigines lėšas H. K. išgryninus, pasilikus sau iš anksto nustatytą pinigų dalį, o likusią dalį pagal iš anksto suderintą planą perdavus tarpininkų vaidmenis atlikusiems S. B. bei A. V., šie pinigus dalijosi tarpusavyje bei perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui T. S.. Tokiu būdu apgaule, savo, T. S., A. V., H. K. naudai S. B. įgijo didelės vertės svetimą turtą - 77641,25 Lt, gautų kaip PVM, bei padėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengti didelės vertės turtinės prievolės PVM-77641,25 Lt, padarydamas kartu su bendrininkais valstybės biudžetui didelės vertės -77641,25 Lt turtinę žalą.

Nuosprendyje išdėstyti įrodymais patvirtina ir tai, kad S. B. nuo 2004-01-01 iki 2007-05-22 veikė kaip bendrininkas ir kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. Z., taip pat tarpininko vaidmenį atlikusiu A. V., H. K., naudojančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai veiklai vykdyti, turėdamas tikslą įgyti Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas apgaule, sukčiaujant Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, padėjo įforminti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje realiai neįvykusias ūkines operacijas – pirkimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal žinomai suklastotas PVM sąskaitas – faktūras paslaugų, kurias neteisėtai ir nesumokant PVM realiai atliko nenustatyti asmenys. Jų pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaičius už tariamas paslaugas, pervedant 158824 Lt, tame skaičiuje PVM- 20434,33 Lt, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą AB Hansa Bankas, pinigines lėšas H. K. išgryninus, dalį jų pasilikus sau, o likusią dalį pagal iš anksto suderintą planą perdavus tarpininkų vaidmenis atlikusiems S. B. ir A. V. pasidalijimui tarpusavyje bei tolimesniam jų perdavimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. Z., jis savo, R. Z., A. V., H. K. naudai apgaule įgijo svetimą turtą – 28588 Lt gautų kaip PVM bei padėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengti turtinės prievolės PVM – 28588Lt. Tokiais veiksmais jis padarė valstybės biudžetui 28588 Lt turtinę žalą.

Kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendyje aptarti įrodymai leidžia daryti kategorišką išvadą, kad T. S., laikotarpyje nuo 2005-02-17 iki 2006-11-28 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, ir bendrai veikdamas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. Z. bei tarpininko vaidmenį atlikusiu A. V., turėdamas tikslą apgaule, sukčiaujant Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje įgyti Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas, įformino įmonės apskaitoje realiai neįvykusias ūkines operacijas – pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal žinomai suklastotas PVM sąskaitas – faktūras paslaugų, kurias neteisėtai ir nesumokant PVM realiai atliko nenustatyti asmenys. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaičius už tariamas paslaugas ir pervedus 133958,33 Lt, tame skaičiuje PVM- 20434,33 Lt, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą, pinigines lėšas išgryninus ir pasilikus sau iš anksto nustatytą pinigų dalį, likusią dalį pagal iš anksto suderintą planą perdavė tarpininko vaidmenį atlikusiam A. V. kaip atlygį bei tolimesniam perdavimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. Z.. Tokiu būdu jis savo, A. V., R. Z. naudai apgaule įgijo svetimą turtą - 20434,33 Lt, gautų kaip PVM bei padėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengti turtinės prievolės PVM– 20434,33 Lt, padarydamas valstybės biudžetui 20434,33 Lt turtinę žalą.

Kolegija konstatuoja, jog byloje aptartais įrodymais pilnai įrodyta, kad T. S., bendrai veikdamas su tarpininkų vaidmenis atlikusiais A. V. ir S. B., H. K., naudojančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteisėtai veiklai vykdyti, turėdamas tikslą apgaule, sukčiaujant Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, įgyti Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas, jis įformino įmonės apskaitoje realiai neįvykusias ūkines operacijas – pirkimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal žinomai suklastotas PVM sąskaitas – faktūras paslaugų, kurias neteisėtai, nesumokant PVM realiai atliko nenustatyti asmenys, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaičius už tariamas paslaugas bankiniu pavedimu ar mokant grynuosius pinigus, viso 413363,83 Lt, tame skaičiuje PVM- 63931,37 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą bei kasą, pinigines lėšas H. K. išgryninus ir pasilikus sau iš anksto nustatytą pinigų dalį, o likusią dalį pagal iš anksto suderintą planą perdavus tarpininkų vaidmenis atlikusiems S. B. ir A. V. pasidalijimui tarpusavyje bei tolimesniam perdavimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui T. S., jis savo, A. V., S. B., H. K. naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą - 63931,37 Lt gautų kaip PVM, bei padėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengti didelės vertės turtinės prievolės PVM– 63931,37 Lt, padarydamas valstybės biudžetui didelės vertės 63931,37 Lt turtinę žalą.

Negalima sutikti su skundo autoriaus teiginiu, jog teismas neanalizavo teisminio nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė jo paaiškinimus. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" buvo ne fiktyvi įmonė, o vykdė teisėtą veiklą, jokiu būdu neatleidžia jos direktoriaus nuo atsakomybės už kaltinime bei nuosprendyje nurodytus nusikalstamus veiksmus. Nuosprendyje aptarti įrodymai ir patvirtina, kad T. S. veikė su kitais bendrininkais pagal išankstinius susitarimus, kad jis apgaule savo ir kitų naudai siekė įgyti Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas bei išvengti turtinės prievolės, ir šį tikslą įgyvendino. Tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti įrodymai paneigia jo teiginius, kad jis nenumanė, jog jam pasirašyti gali būti pateiktos PVM sąskaitos faktūros už realiai neatliktus darbus ir negautas prekes. Aptartais įrodymais paneigiami ir jo teiginiai, kad jis neklastojo dokumentų, nenaudojo žinomai suklastotų dokumentų ir nesiekė sau ar kitų naudai įgyti Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų ar išvengti turtinės prievolės.

Nuteistųjų H. K. ir A. V. parodymais nustatyta, jog iš tiesų pagal nustatytas sąskaitas – faktūras nebuvo atliekami jokie darbai, o sąskaitos buvo fiktyvios. Tai, jog realiai jokie darbai nebuvo atlikti pagal sąskaitas – faktūras, nurodė ir liudytojai R. Z., I. K.. Nuteistojo H. K. parodymai patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai jokios ūkinės ir komercinės veiklos nevykdė, o susitikimų metu S. B. perduodavo įmonės rekvizitus ir sumą, kuriai turėjo išrašyti fiktyvią PVM sąskaitą – faktūrą. Trys fiktyvios sąskaitos – faktūros buvo išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėtai įmonei pervedus pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, H. K. juos išgrynindavo, dalį pasilikdavo sau, o likusią sumą atiduodavo S. B.. Tokiomis pačiomis aplinkybėmis buvo išrašomos fiktyvios sąskaitos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. H. K. išgryninus pervestus pinigus ir pasilikus sutartą dalį sau, likusieji pinigai buvo perduodami S. B..

Nuteistojo A. V. parodymai patvirtina, jog būtent iš S. B. jis gavo duomenis apie įmonę, galinčią teikti fiktyvias paslaugas. S. B. jam paaiškino, kokius ir kam reikia perduoti įmonių rekvizitus. Minėtus duomenis S. B. perduodavo ir H. K.. Išrašius fiktyvias sąskaitas ir pagal jas padarius pavedimus, pinigus išgrynindavo H. K. ir S. B.. Pastarasis pinigus perduodavo jam, o jis, pasilikęs dalį pinigų, kitus perduodavo R. Z. ar M. V. bei T. S.. Tokia pačia schema buvo veikiama tiek su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nuteistųjų H. K. ir A. V. parodymus apie pinigų išgryninimą patvirtina AB banko (duomenys neskelbtini) (anksčiau buvęs (duomenys neskelbtini)“ pateikta bankomatų filmuota medžiaga, iš kurios matyti, kaip H. K. išima pinigines lėšas iš bankomatų, todėl pagrindo abejoti tokiais jų parodymais kolegija nemato.

2008-04-28 specialisto išvada patvirtina, jog UAB “(duomenys neskelbtini)“ vardu pagal a/s (duomenys neskelbtini) AB Hansabankas išrašus ir pagal UAB “(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus kasos pajamų orderius iš įvairų ūkio subjektų buvo gautos piniginės lėšos: laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2007-04-19 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ a/s (duomenys neskelbtini) buvo gauta iš viso 682549,23 Lt. piniginių lėšų ir 20994,68Lt. piniginių lėšų gauta grynais; iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu gauta 703543,91 Lt. piniginių lėšų suma, iš jos 699186,26,58 Lt. (187412,22+490779,36+20994,68) gautos piniginės lėšos už paslaugas pagal įformintas PVM sąskaitas faktūras, kurias apmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir BĮ UAB „(duomenys neskelbtini)“.

FNTT prie LR VRM Ūkinės – finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus specialistai 2008-05-22 išvadoje konstatavo, jog laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2007-05-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformino prekių ir paslaugų pirkimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 503 239,71 Lt (tame skaičiuje 77 641,25 Lt PVM), apmokėjo 20 994,68 Lt grynais pinigais ir 491 779,36 Lt pavedimu. Nustatyta, kad 2004-01-01-2007-04-18 laikotarpiu bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ įformino prekių ir paslaugų pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 137 498,3 Lt (tame skaičiuje 20 974,3 Lt PVM). Į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ AB banke „NORD/LB Lietuva“ esančią sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) (litais) ir AB banke „Hansabankas“ sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) (litais) tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 137498,3 Lt.

Specialistai taip pat patvirtino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2004 m. lapkričio mėn. – 2006 m. spalio mėn. 31d. laikotarpiu apskaitė 77641 Lt PVM kaip sumokėto už prekes ir paslaugas, tariamai pirktas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose buvo įformintos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, 588 Lt už asmeninio naudojimo prekes (lovą, spintelę, antklodes, pagalves) bei 5339 Lt PVM be pateisinamų dokumentų, iš viso 83568 Lt .

Patvirtinama ir tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2004 m. lapkričio mėn. – 2006 m. spalio mėn. PVM deklaracijose, pateiktose Kauno apskrities VMI, nepagrįstai padidino pirkimo PVM iš viso 83568 Lt, nedeklaravo (2007 m. 04 mėn.) 94 Lt, tuo sumažino įmonės PVM mokėjimą į biudžetą 83662 (83568+94) Lt ir padarė valstybės biudžetui 83662 Lt nuostolį.

FNTT prie LR VRM Ūkinės – finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus specialistai 2008-04-08 išvadoje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų konstatavo, jog nuo 2004 m. gruodžio mėnesio iki 2006 m. gruodžio mėnesio pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrus buvo įrašyti neteisingi duomenys apie ūkio subjektų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir BĮ UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktas ūkines operacijas, kurios faktiškai nebuvo susijusios su turto, įsipareigojimų dydžio bei įsipareigojimų struktūros pasikeitimu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykusioms ūkinėms operacijoms pagrįsti, t. y. paslaugų pirkimui panaudojo ūkio subjektų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir BĮ UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir BĮ UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytų apskaitos dokumentų įforminimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, nepagrįstai padidėjo- 272348 Lt. sąnaudos, kurios faktiškai nebuvo susijusios su pajamų uždirbimu, iš jų : 80879 Lt. per 2004 metus,149689 Lt per 2005 metus ir 41780 Lt. per 2006 metus.

Dėl šios priežasties Vilniaus apskrities VMI pateiktose UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2004-2005-2006 metų finansinėse atskaitomybėse ir pelno mokesčio deklaracijose buvo įrašyti neteisingi duomenys apie UAB “(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimus, kurie įtakojo pelno mokesčio sumažėjimą už 2004-2005-2006 metus.

Taigi, apylinkės teismo nuosprendyje bei aukščiau aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, jog kaltinamųjų S. B. ir T. S. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagrįstai pagal LR BK 182 str. 2 d. Nėra pagrindo S. B. veiksmų kvalifikuoti kaip padėjėjo, nes jo vaidmuo tik vienoje veikos padarymo stadijoje buvo kaip padėjėjo, o kitoje dalyje jis veikė kaip bendravykdytojas.

Kolegija konstatuoja, jog negali būti patenkintas ir S. B. prašymas bylą perduoti prokurorui dėl LR BPK 219 str. reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto, kad dėl to pažeistos jo teisės į gynybą. Kaltinamasis aktas atitinka LR BPK 219 str. reikalavimus, jame buvo išdėstyti visi šiame BPK straipsnyje nurodyti duomenys. Tai, jog kaltinamasis nesutinka su apylinkės teismo įvertintais duomenimis ir padarytu sprendimu jį pripažinti kaltu pagal LR BK 182 str. 2 d., negali būti pagrindu pripažinti, jog kaltinamasis aktas surašytas nesilaikant LR BPK reikalavimų.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 222 str. 1 d. padarymo

Kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai T. S. pripažino kaltu ir dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 222 str. 1 d. Kolegija dar kartą akcentuoja, jog apeliacinės instancijos teismas negali vertinti apylinkės teismo sprendimo R. J. išteisinti pagal LR BK 222 str. 1 d. bei M. V. veikos, numatytos LR BK 222 str. 1 d. perkvalifikavimo į LR BK 223 str. 1 d., nes dėl to nėra gauta prokuroro apeliacinio skundo, o išeiti iš apeliacinio skundo ribų, nėra įstatyminio pagrindo.

LR BK 222 str. 1 d. dispozicija numato: ,,Tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros...“.Ši norma numato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Be to, padarius šias veikas, būtinos pasekmės: dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Apskaitos registras – tai remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnių prasmę, apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektais gali būti tiek buhalteris, tiek ūkio subjekto vadovas, tiek abu, jeigu tai jie daro susitarę.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog T. S. laikotarpiu nuo 2005-02-17 iki 2006-11-28 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius.

Kolegija konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti duomenys patvirtina, jog T. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2005 m. vasario 17 d. iki 2006 m. lapkričio 28 d., ir pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. reikalavimus atsakingas už apskaitos organizavimą, sąmoningai apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Jis tyčia pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 6, 12, 21 straipsnių nuostatas, tai yra pažeidė nuostatas LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 straipsnio “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 1 dalies, kur nurodyta: „Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.” ir 6 straipsnio “Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas” 2 dalies, kuri nurodo: ”Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.” Įformino 2005 m. kovo – 2006 m. spalio mėn. UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje 413363,80 Lt (t.sk. 63931,37 Lt PVM) vertės faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, neužpajamavo kasos knygoje bei kasos apyvartos žiniaraštyje 2006 metais 20994,68 Lt, 2006-10-27 sumokėti UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ pagal išrašytą kasos pajamų orderio kvitą SAC Nr.23464593, todėl nebuvo galima nustatyti 20994,68 Lt gavimo šaltinio; sudarė sąlygas 2005 m. kovo – 2006 m. spalio mėn. laikotarpiu bendrovės apskaitoje įforminti faktiškai neįvykusias ūkines operacijas – tariamą prekių ir paslaugų pirkimą iš UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“, kurios išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose išskirtą PVM iš viso 63931 Lt nepagrįstai įrašė į PVM atskaitą: 2005 metais – 43544 Lt ir 2006 metais – 20387 Lt, todėl tyrimo metu iš dalies nebuvo galima nustatyta UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimo valstybės biudžetui; pasinaudojo veiklos nevykdančios UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis, kuriose buvo įformintos 413363,80 Lt (t.sk. 63931,37 Lt PVM) vertės faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, bei išmokėjo 14887 Lt bendrovės piniginių lėšų be pateisinamų dokumentų - 9235 Lt kaip už sukurtus autorinius Kūrinius ir 5652 Lt kaip už automobilio nuomą, tuo 2005 metais sudarė sąlygas bendrovei padidinti sąnaudas 251060 Lt ir 2006 metais sudarė sąlygas bendrovei padidinti sąnaudas 113259 Lt pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas-faktūras; nepagrįstai 2004-2005 metų finansinėse atskaitomybėse, kurias pasirašė direktorius T. S. apmokestinamasis pelnas buvo sumažintas 2004 metais – 97451 Lt, 2005 metais – 253533 Lt; pelno mokestis buvo sumažintas 2004 metais – 155160 Lt (12669 Lt papildomai nustatyti +2491 Lt neteisingai apskaičiavo 2004 m. pelno mokestį), 2005 metais – 32959 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užpildė ir Kauno apskrities VMI-jai pateikė neteisingas 2004-2005 metų finansines atskaitomybes ir pelno mokesčio deklaracijas; 2005 lapkričio mėn. – 2006 m. spalio mėn. laikotarpiu buvo išrašytos 4 PVM sąskaitas faktūras, kuriose bendrovė įformino faktiškai neįvykusias ūkines operacijas - 133958 Lt vertės paslaugų pardavimą UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose faktūrose fiksavusi neįvykusias ūkines operacijas, bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sąlygas nepagrįstai atskaityti 20434 Lt PVM bei 113524 (133958-20434) Lt padidinti veiklos sąnaudas, tuo sumažinant mokėjimus į valstybės biudžetą.

Jis pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 straipsnio “Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą” 2 d., kuri nurodo, kad: „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.”, neišsaugojo 2005 m. vasario – 2007 m. gegužės mėn. ilgalaikio materialaus turto, atsargų, debitorių įsiskolinimo, kito trumpalaikio turto, gautino PVM, mokėtino PVM, tiekėjams skolų, atsiskaitymų su valstybės iždu, Sodra, darbuotojais, kitais debitoriais ir kreditoriais apskaitos registrų. 2005 m. vasario – 2006 m. lapkričio mėn. apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų perdavimo aktas, atleidus iš darbo T. S., tyrimui nebuvo pateiktas. Nuo 2006-11-28 UAB direktorius nebuvo įdarbintas. Dėl šių T. S. laikotarpyje nuo 2005-02-17 iki 2006-11-28 padarytų LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 6, 12, 21 straipsnių nuostatų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti įmonės turto vertės, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tai, jog buvo padaryti minėti Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų pažeidimai patvirtina specialisto išvada, kurią 2008-05-22 atliko FNTT prie LR VRM Ūkinės – finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus specialistė. Ši specialisto išvada, kurios pagrindu teismas konstatavo padarinių atsiradimą, buvo gauta teisėtu būdu ir joje įtvirtinti teisingi duomenys, esmingai nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl abejoti šiomis išvadomis kolegija neturi pagrindo.

Nors kaltinamasis T. S. neigia žinojęs, jog jam pasirašyti pateikiamose sąskaitose – faktūrose yra užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos, tačiau kolegija tokius jo aiškinimus vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės. Kolegijos nuomone, T. S. pasirašydamas ir pateikdamas buhalterei žinomai suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus, puikiai suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė padarinius ir to siekė. Taigi tarp T. S. padarytų Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų netinkamo vykdymo ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl pagal nustatytas faktines aplinkybes jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 222 str. 1 d. ir šis baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Dėl S. B. ir T. S. paskirtų bausmių

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems už jų padarytas nusikalstamas veikas, pažeidė proporcingumo ir teisingumo principus. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmes kaltinamiesiems, apylinkės teismas padarė išvadą, jog H. K. ir A. V. yra pagrindas taikyti LR BK 54 str. 3 d. nuostatas, o kaltinamųjų S. B. ir T. S. atžvilgiu nėra nustatyta aplinkybių skirti švelnesnę bausmę nei įstatyme nustatyta. Su tokia išvada gal ir galima būtų sutikti, jei LR BK 54 str. 3d. nuostatos nebūtų buvusios pritaikytos H. K. ir A. V., todėl apeliacinės instancijos teismas negaili sutikti su tokiu apylinkės teismo sprendimu.

H. K. ir A. V. atžvilgiu taikydamas LR BK 54 str. 3 d. nuostatas, teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstamos veikos yra baigtinės, į H. K. ir A. V. asmenybę (neteisti, vedę, išlaiko mažamečius vaikus, dirba, H. K. yra neįgalus), į tris jų atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Pagal LR BK 41 str. 2 d. bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Įvertinus LR BK 54 str. numatytus bausmių skyrimo pagrindus bei abiem nuteistiesiems paskirtas bausmes, darytina išvada, jog H. K. ir A. V. atžvilgiu pritaikius, o S. B. ir T. S. atžvilgiu nepritaikius LR BK 54 str. 3 d. nuostatų, buvo pažeisti teisingumo principo reikalavimai.

Nors S. B. ir T. S. kaltais neprisipažino, S. B. atžvilgiu nustatyta lengvinanti aplinkybė, jog jis atlygino dalį padarytos žalos. S. B. ir T. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors S. B. apeliaciniame skunde teigė, jog apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, jog jis neprisipažino kaltu, tačiau su tokia apylinkės teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Kolegijos nuomone, nėra pagrindo pripažinti S. B. atsakomybe lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, nes duodamas parodymus S. B. buvo nenuoširdus.

Iš baudžiamosios bylos matyti, jog S. B. padarė sunkų nusikaltimą, tačiau jis anksčiau neteistas, yra vedęs, turi du nepilnamečius vaikus, dirba, jo atžvilgiu nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

T. S. padarė du tyčinius nusikaltimus, vienas iš jų sunkus, jis anksčiau taip pat nėra teistas, yra vedęs, išlaiko mažamečius veikus, dirba, rūpinasi neįgaliais tėvais, sunkinančių ir lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

LR BK 54 str. 3 d. nurodytas vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse - bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Kaip nustatyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal sankciją šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Taigi teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų. Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės, turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią sankciją už nusikalstamą veiką, turi kartu įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmė. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti LR BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aukščiau aptartas aplinkybes bei į tai, jog apylinkės teismas nuteistiesiems H. K. ir A. V., kurių nusikalstamų veikų apimtis yra žymiai didesnė, tačiau teismas jiems taikė LR BK 54 str. 3 d. nuostatas, daro išvadą, jog LR BK 54 str. 3 d. nuostatos turi būti taikomos ir nuteistųjų S. B. bei T. S. atžvilgiu. Apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (LR BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.), nes nagrinėjamu atveju, žymiai mažesnį pavojų visuomenei keliantiems asmenims nepritaikius tokio pat pobūdžio lengvatų t.y. LR BK 54 str. 3d. nuostatų, būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta interesų pusiausvyra, būtų nusižengta teisingumo bei bausmių proporcingumo principams.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.

nusprendė:

Nuteistųjų S. B. ir T. S. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. nuosprendį pakeisti:

S. B. už nusikalstamos veikos numatytos LR BK 182 str. 2 d. padarymą, pritaikius LR BK 54 str. 3 d., skirti 1(vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 48 str. 6 d., įpareigoti S. B. per bausmės atlikimo laiką atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

T. S. už nusikalstamos veikos numatytos LR BK 182 str. 2 d. padarymą, pritaikius LR BK 54 str. 3 d., skirti 1(vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

T. S. už nusikalstamos veikos numatytos LR BK 222 str. 1 d. padarymą, pritaikius LR BK 54 str. 3 d., skirti 6(šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 48 str. 6 d., įpareigoti T. S. per bausmės atlikimo laiką atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Nuteistiesiems S. B. ir T. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti panaikinti.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Algirdas JaliniauskasTeisėjai: Algerdas UrbšysJurgis Kiškis