- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-17
- Bylos Nr.
- A20.-433-617/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00413-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Anatolij Januševskij
- Advokatai
- Asta Astrauskienė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij
užsieniečiui F. L., jo atstovei advokatei Astai Astrauskienei
teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl F. L. sulaikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centras teikimu prašo sulaikyti Ukrainos pilietį F. L. VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre iki 2024-12-16, bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Pareiškėjo atstovas paaiškino, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai, jam buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iki 2024-03-04. Policijos departamentas prie LR VRM pateikė išvadą, kad užsienietis pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Tuo pagrindu Migracijos departamentas prie LR VRM 2024-10-03 priėmė sprendimą atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o 2024-10-07 sprendimą – uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėn. Užsienietis VSAT prie LR VRM 2024-10-15 buvo sulaikytas 48 val. Užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, jam yra atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, yra tikimybė, kad užsienietis gali slapstytis ir vengti sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo, todėl prašo teikimą patenkinti.
Užsienietis paaiškino, kad jis atvyko į Lietuvos Respubliką 2022 m., turėjo leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kol leidimas nebuvo panaikintas – dirbo. Jis gyveno (duomenys neskelbtini), jo senelei priklausančiame bute. Dėl Migracijos departamento prie LR VRM sprendimo, kuriuo jam atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jis yra pateikęs skundą teismui. Iki bylos išnagrinėjimo jis galėtų gyventi (duomenys neskelbtini), bute, kur gyveno iki sulaikymo.
Užsieniečio atstovė paaiškino, kad užsienietis Lietuvoje turi gyvenamąją vietą, pinigų gyvenimui, dėl Migracijos departamento prie LR VRM sprendimų yra pateikti skundai. Nuo pat gyvenimo Lietuvos Respublikoje pradžios jis nėra pažeidęs Lietuvos Respublikos įstatymų, todėl prašo
skirti jo atžvilgiu alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą nustatytu laiku elektroninių ryšių priemonėmis pranešti apie savo būvimo vietą.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad Ukrainos pilietis F. L. (toliau - ir užsienietis) į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai 2022-04-12. Jam buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nuo 2022-07-15 iki 2024-03-04. Migracijos departamentas prie LR VRM 2024-10-03 priėmė sprendimą Nr. 24S223767, kuriuo nusprendė atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, tuo pagrindu, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai. Migracijos departamento prie LR VRM 2024-10-07 sprendimu Nr. 24S225218 užsieniečiui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėn. VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus 2024-10-15 sprendimu užsienietis sulaikytas 48 val.
Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas, jo asmenybė nustatyta.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja LR įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai.
Užsienietis šiuo metu Lietuvos Respublikoje bei Šengeno erdvėje yra neteisėtai, jo buvimas Lietuvos Respublikoje pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai. Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas užsienietį sulaikyti (Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2, 7 punktai).
Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal susiklosčiusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, nors vienos minėtoje teisės normoje išvardintų aplinkybių nebuvimo nustatymas yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).
Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis). Pagal Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-07-02 nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremali padėtis dėl masinio užsieniečių antplūdžio nėra atšaukta, todėl užsienietės atžvilgiu yra taikomas Įstatymo X2 skyriuje nustatytas reguliavimas.
Užsieniečio asmenybė nustatyta, jis nuo 2022 m. balandžio mėn. gyveno Lietuvos Respublikoje, turėjo leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iki 2024-03-04, dirbo. Pasibaigus leidimo gyventi terminui užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, byloje nėra duomenų, kad jis nebendradarbiauja su valstybės institucijomis. Esant tokioms aplinkybėms teismas mano, kad užsieniečio sulaikymas šiuo atveju būtų neproporcinga priemonė Įstatymo tikslų įgyvendinimui (jo išsiuntimui iš Lietuvos Respublikos), todėl teismas mano, kad yra pagrindas taikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę. Užsieniečio atstovė prašo skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą nustatytu laiku elektroninių ryšių priemonėmis pranešti apie savo buvimo vietą. Nors užsienietis nurodė, kad jis gyveno kartu su močiute ir dėde jo močiutei priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), turi lėšų pragyvenimui, į bylą nėra pateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų. Taip pat Migracijos departamento prie LR VRM 2024-10-03 sprendime yra nurodyta, kad Migracijos departamentas nenustatė, kad užsienietis turi šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Esant tokioms aplinkybėms užsieniečiui skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 113 str. 1 d. 2, 7 p., 140¹⁹ str. 1 d. 3 p., teismas
nusprendžia:
VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą patenkinti iš dalies.
Taikyti Ukrainos piliečiui F. L., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2024-12-16, bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.