- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-26
- Bylos Nr.
- 1S-107-366/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08551-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – M. P. (toliau – ir Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria pratęsta M. P. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas sustiprinto stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartimi M. P., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
2. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartimi M. P. pakeista priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje griežto stebėjimo sąlygomis į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis ir gydymas pratęstas, kuri tęsiama iki šiol, paskutinį kartą pratęsta skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi.
Šalies argumentai
3. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi Pareiškėjas pateikė skundą Panevėžio apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti ir pakeisti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis į stacionarinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis.
3.1. Nurodoma, kad gydytojų psichiatrų komisijos išvadoje buvo nurodyta, kad Pareiškėjui siūloma pratęsti esamą gydymą, nors jokių esminių pažeidimų, ligos paūmėjimų per paskutinį pusmečio gydymo laikotarpį nebuvo stebėta. Pareiškėjas yra paprieštaravęs dėl per dažno kraujo mėginių ėmimo, nes tai atliekama skausmingai, tačiau gydytojui paaiškinus, kad kraujo mėginiai reikalingi gydymui, sutiko duoti kraują. Pareiškėjas mėgsta švarą, todėl vasaros laikotarpiu suprakaitavus, išsiskalbdavo marškinius ir šlapius užsidėdavo dėl šilumos. Gydytojui įspėjus, jis suprato, kad elgiasi netinkamai ir pažadėjo ateityje taip nesielgti. Mano, kad toks elgesys nėra piktybinis ir gavęs pastabų, taip nebesielgia.
3.2. Be to, nurodo, kad serga ilgai ir visą laiką vartoją vaistus ir neturėjo problemų. Žino, kad visą gyvenimą reiks vartoti vaistus, o šiuo metu savijauta gera ir supranta, kokios bus pasekmės, jeigu nesilaikys gydytojų paskirto rėžimo. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis gydomas daugiau nei du metus, dabar jaučiasi gerai, būsena stabili. Supranta, kad negalima elgtis agresyviai kitų žmonių atžvilgiu, iš prigimties yra jautrus.
3.3. Teigiama, kad priverstinio gydymo pagrindinis tikslas, izoliuoti asmenį, kuriam reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, kad nekeltų aplinkiniams pavojaus, tačiau Pareiškėjo atžvilgiu šis tikslas pasiektas ir jo teigimu, nėra tikslinga laikyti izoliuotą sustiprinto stebėjimo sąlygomis.
3.4. Gydomas bendro stebėjimo sąlygomis galėtų laisviau bendrauti, užsiimti papildoma veikla, kuri yra gerai vystoma ligoninėje, tai teigiamai įtakotų jo sveikatos būklę. Mano teismas turėjo atsižvelgti į jo elgesį per paskutinio pusmečio gydymo laikotarpį ir stacionarinį gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis pakeisti į gydymą bendro stebėjimo sąlygomis. Mano, kad vartojant vaistus būtų užtikrintas gydymo tęstinumas bendro stebėjimo sąlygomis.
Motyvuojamoji dalis
4. Skundas atmetamas.
5. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pagrįstai pratęsta M. P. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė.
6. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Pažymėtina, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą. Jokių kitų kriterijų ar sąlygų įstatymas nenumato.
7. Pirmosios instancijos teismas pratęsdamas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo sustiprinto stebėjimo sąlygomis taikymo terminą padarė išvadą, kad M. P. psichinė būklė išlieka nepakankamai stabili, nors ryškių agresijos elgesio epizodų nepastebėta, tačiau klinikiniame vaizde vyrauja blankus, epizodiškai neadekvatus afektas, kliedesinės simptomatikos sąlygotos neadekvataus elgesio. Jis prieštarauja skiriamo gydymo atžvilgiu ir medicininių procedūrų atlikimui, jam koreguotas medikamentinis gydymas per paskutinį pusmetį. Nors pats M. P. ir jo gynėjas teismo posėdyje išdėstė prašymą pakeisti priverstinio gydymo sąlygas į bendro stebėjimo sąlygas, tačiau pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančią gydytojų komisijos išvadoje nurodytą ir gydymo įstaigos atstovės teismo posėdyje išdėstytą aiškią ir motyvuotą poziciją dėl M. P. taikomo priverstinio gydymo tęsimo tomis pačiomis stebėjimo sąlygomis, su kuo nesutikti teismas neturėjo pagrindo. Teismas įvertino ir M. P. išsakytus pažadus toliau laikytis gydymo sąlygų, tačiau atsižvelgęs į šio psichinę būklę, sprendė, kad jie nesudaro pagrindo pakeisti priverstinio gydymo sąlygų, nes jo teiginiai apie kitų pacientų priverstinio gydymo trukmę šiomis stebėjimo sąlygomis netinkami pagrįsti jo išdėstytą prašymą.
8. Komisijos išvadoje dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo medicininės apžiūros 2024 m. rugpjūčio 2 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma (b. l. 3-4), kad per stebėjimo laikotarpį paciento psichikos būklė išlieka nepakankamai stabili. Ryškių agresijos elgesio epizodų nepastebėta. Tačiau klinikiniame vaizde vyrauja blankus, epizodiškai neadekvatus afektas. Kliedesinės simptomatikos sąlygotos neadekvataus elgesio. Prieštaravimai skiriamo gydymo atžvilgiu. Struktūruotoje aplinkoje elgesys ramus, laikosi vidaus tvarkos taisyklių. Komisijos metu kontaktui prieinamas, neatviras. Į komisijos narių klausimus atsako pagal klausimo prasmę. Bendrauja noriai, tačiau vengia nepatogių temų. Nuotaika lygi, emocijos blankios, stereotipinės. Aktyvios psichopatologijos neišklausta, tačiau iš neadekvataus elgesio skyriuje epizodų atmesti negalima (nesikeičia rūbų, juos skalbia kriauklėje, vėliau vaikšto su šlapiais drabužiais, prieštarauja medicininėms procedūroms, teikdamas, kad donoru nebus). Dėmesio koncentracija pakankama pokalbiui palaikyti. Stebima formali kritika nusikalstamos veikos atžvilgiu, nepakankama kritika ligos atžvilgiu, paciento teigimu, ligos simptomai sukelti jam paskirtų netinkamų vaistų.
9. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu Pareiškėjui dar reikalingas nuolatinis stebėjimas bei gydymas. Jo socialinis pavojingumas sumažėjęs, tačiau nepakankamai, kad toliau būtų galima gydyti lengvesnėmis stebėjimo sąlygomis. Minėtais duomenimis apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytoms išvadoms.
10. Taigi, vertindamas asmens psichinę sveikatą, pirmosios instancijos teismas klaidos dėl stebėjimo sąlygų parinkimo nepadarė ir priėmė bylos duomenimis pagrįstą sprendimą, todėl Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – M. P. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.