- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-05
- Bylos Nr.
- 2A-655-186/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Danutė Kutrienė, Egidijus Žironas (pran.)
- Atsakovas
- R. S.
- Ieškovas
- Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto
- Advokatai
- Giedrius Mozūraitis, Romanas Jonas Bagdonas
- Kategorijos
- 50.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
atsakovui R. S.
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto ieškinį atsakovui R. S. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas patikslintu ieškiniu prašė iškeldinti atsakovą R. S. iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nurodė, kad pagal 1982 m. žodinį susitarimą atsakovui leista apsigyventi 32,78 m² ploto gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurias nuo 1993 m. patikėjimo teise kaip valstybės nuosavybę valdo ieškovas. 2006-01-09 panaikintas tarnybinių gyvenamųjų patalpų statusas, kuris šioms patalpoms buvo suteiktas 1979-07-02. Ieškovas 2006-01-31 su atsakovu sudarė rašytinę neterminuotą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, pavadinta Tarnybinių gyvenamųjų patalpų eksploatavimo ir priežiūros išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartimi, kuria buvo atnaujinti nuo 1982 m. buvusius gyvenamosios patalpos neterminuotos nuomos santykiai. Ieškovas nurodė, kad ginčo patalpos turi būti naudojamos viešiesiems interesams tenkinti, šiuo atveju ieškovo prižiūrimiems, globos reikalingiems socialiai remtiniems asmenims apgyvendinti. 2006-11-13 raštu atsakovas įspėtas apie tai, kad nuo 2007-05-25 ieškovas nutraukia 2006-01-31 sudarytą neterminuotą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, todėl atsakovas privalėjo išsikelti iš užimamų patalpų, tačiau iki ieškinio pareiškimo neišsikėlė.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad tarnybinės gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jam buvo suteiktos dėl jo darbo buvusiame Personalinių pensininkų pensionate, kur jis dirbo staliumi. Atsakovo šeimai tarnybinės gyvenamosios patalpos 1982 m. suteiktos pagal Butų kodekso 101 str.. 1985 m. atsakovui tapus invalidu, pagal Butų kodekso 105 str. 11 p. jis negalėjo būti iškeldintas iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitos tinkamos gyventi patalpos. 1992-10-30 Vyriausybės nutarimu panaikinus Personalinių pensininkų pensionatą ir perdavus gyvenamąjį pastatą valstybiniam Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutui, šis neįvykdė pareigos atlikti gyvenamųjų patalpų inventorizaciją, nustatyti dirbančiųjų apsirūpinimo gyvenamaisiais plotais poreikį, sutvarkyti butų apskaitą, jų teisinį reguliavimą ir žinias pateikti atitinkamoms valstybinėms įstaigoms, taip pat neįregistravo nei namo, nei buto Nr. 2 priskyrimo prie tarnybinių gyvenamųjų patalpų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2008 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas padarė išvadą, jog tarp šalių faktiškai susiklostė tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos santykiai (1964 m. CK 320 str. 1, 2 d., 361 str. 1 d.). Teismas nurodė, jog byloje yra duomenys, kad atsakovui nuo 1985-11-23 iki 1987-01-06 buvo nustatytas invalidumas, todėl esant nuomotojo reikalavimui išsikelti, jam būtų atsiradusi įstatymo numatyta garantija į kitos gyvenamosios patalpos suteikimą (CK 363 str. 1 d. 4 p.), tačiau duomenų, kad patalpas naudotis suteikęs nuomotojas (pensionatas) būtų reiškęs reikalavimą išsikelti atsakovo atžvilgiu po darbo santykių pasibaigimo, teismui nepateikta. Patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilnius, 1993 m. ieškovui perėmus patikėjimo teise, ieškovui kartu perėjo ir su jose esančiu butu Nr. 2 susijusios teises ir pareigos. Teismas nurodė, jog nors 2006-01-31 sutarties sudarymo metu jau buvo pasikeitęs buto (duomenys neskelbtini), Vilnius, statusas, ieškovas, naudodamas tipinę sutarties formą faktiškai pratęsė tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos teisinius santykius. Teismas pažymėjo, jog sudarydamas būtent ,,tarnybinių“ gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, ieškovas pabrėžė atsakovui, kad tarp šalių išlieka nepakitę tarnybinės gyvenamųjų patalpų nuomos santykiai. Teismas taikė silpnesniosios sutarties šalies gynimo principą atsakovui kaip nuomininkui prisijungusiam prie sutarties standartinėmis sąlygomis.
Teismas konstatavo, jog ieškovas siekė atsakovo užimamas patalpas rekonstruoti. Tokiu atveju atsakovui turėjo būti suteikta kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa, tačiau byloje nėra duomenų, kad ją atsakovui buvo siūloma suteikti, todėl ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovą, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, negali būti tenkinamas.
Ieškovas Vilniaus universiteto eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas padavė apeliacinį skundą. Prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir nauju sprendimu ieškinį patenkinti.
Nurodo, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos santykiams atsirasti buvo specifinės sutarties šalys – darbovietė (pensionatas) ir darbuotojas (atsakovas), kadangi atsakovui patalpos buvo suteiktos jau nesant jokių darbinių santykių tarp šalių, nes jie nutrūko 1981-07-13. Todėl teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad tarp šalių faktiškai susiklostė tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos santykiai, kadangi patalpos atsakovui buvo suteiktos pažeidžiant tuo metu galiojusį Butų kodeksą - nesant išduotam orderiui. Šios aplinkybės jau buvo nustatytos Vilniaus m. pirmo apylinkės teismo 2006-11-08 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-9505-534/2006 ir turi prejudicinę galią šioje byloje. Atsakovo iš tarnybinių patalpų neiškeldinus, jo tolesnis naudojimasis minėtomis patalpomis, nors ir su ieškovo žinia, netapo teisėtas.
Teismas, apelianto nuomone, nepagrįstai teigia, kad dėl atsakovo nuo 1985-11-23 iki 1987-01-06 buvusio invalidumo, jam atsirado įstatymo numatyta garantija į kitos gyvenamosios patalpos suteikimą, nes esant tarp šalių neteisėtiems nuomos santykiams ieškovas turėjo teisę iškeldinti atsakovą (1964 m. redakcijos CK 47 str., naujos redakcijos CK 1.80 str.) be jokių papildomų garantijų atsakovui.
2006-01-31 sudaryta su atsakovu gyvenamosios patalpos neterminuotos nuomos rašytinė sutartis nepratęsė tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos teisinių santykių, nes nebeliko tarnybinių patalpų statuso.
Tarp šalių 2006-01-31 sudaryta gyvenamosios patalpos neterminuotos nuomos rašytinė sutartis buvo parengta ieškovo, tačiau ji nelaikytina prisijungimo sutartimi, nes tai apskritai buvo pirmoji ieškovo sudaryta rašytinė nuomos sutartis, be to, ieškovas buvo pasiruošęs derėtis dėl sutarties nuostatų su atsakovu, tačiau pastarasis buvo pasyvus, sutartį akceptavo.
Skunde teigiama, jog atsakovas žinodamas, kad tarnybinėse gyvenamosiose patalpose apsigyveno neteisėtai, turėjo numatyti nuomos santykių pasibaigimo galimybę, todėl protingai negalėjo tikėtis, kad galės gyventi ieškovo patalpose neterminuotai. Akcentuojama, kad atsakovas, gavęs teismo 2007-08-29 sprendimą už akių, nedelsiant išsikėlė su visu jam priklausančiu turtu iš ginčo patalpų ir pretenzijų nepareiškė.
Atsiliepimas
Atsakovo į bylą pateiktos nuotraukos, apelianto teigimu, turėjo būti vertinamos kritiškai, nes jos nėra tinkamos nei forma, nei turiniu. Jos neaišku kokio asmens ir kada darytos, neaišku kokios patalpos fotografuotos. Apeliantas pabrėžia, kad ieškinys pareikštas ne CK 6.616 str., o CK 6.614 str., todėl teismas neturėjo procesinės teisės analizuoti minėtų aplinkybių, nes jos nesusijusios su byla.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. S. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog teigti, kad atsakovui tarnybinės gyvenamosios patalpos buvo suteiktos tik žodiniu susitarimu nėra pagrindo, kadangi atsakovo darbovietei (pensionatui) buvo išduotas tarnybinis orderis ir atsakovui kaip pensionato darbuotojui leista apsigyventi bute Nr. 2. Teigia, jog iš gyvenamųjų patalpų išsikėlė ne savo noru.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Byloje nustatyta, kad ieškovas patikėjimo teise nuo 1993 m. valdo valstybei nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 1979-07-02 sprendimu Nr. 236 Lietuvos socialinės rūpybos ministerijos personalinių pensininkų pensionatui atsakovo užimamomis patalpomis buvo leista naudotis kaip tarnybiniu butu. Atsakovas iš darbo pensionate atleistas 1981-07-13 darbuotojo iniciatyva, o savo gyvenamąją vietą šiuo adresu deklaravo 1982-01-26. Tarnybinių gyvenamųjų patalpų statusas panaikintas 2006-01-09 ieškovo sprendimu., o 2006-01-31 su atsakovu sudaryta gyvenamosios patalpos neterminuotos nuomos rašytinė sutartis, pavadinta Tarnybinių gyvenamųjų patalpų eksploatavimo ir priežiūros išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartimi. Ieškovas teigia, kad tai yra neterminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis ir prašo iškeldinti atsakovą vadovaujantis LR CK 6.614 str. - nuomos sutartis nutraukiama įspėjus nuomininką prieš šešis mėnesius.
Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (LR CPK 178 str.). Ieškovas tvirtina, kad atsakovas ginčo patalpose apsigyveno 1982 m. žodinio susitarimo pagrindu. Tačiau nei apsigyvenimo datos, nei pagrindo ieškovas neįrodė. Ieškovas remiasi Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-9505-534/2006. Teigia, kad sprendime konstatuota, jog patalpos atsakovui buvo suteiktos pažeidžiant tuo metu galiojusį Butų kodeksą - nesant išduotam orderiui, ir ši išvada turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje. Apelianto nurodomu sprendimu atmestas ieškovo ieškinys atsakovui dėl iškeldinimo iš tos pačios gyvenamosios patalpos. LR CPK 182 str. 2 p. nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Tačiau ši įstatymo norma negali būti suprantama siaurinamai ar naudojama tik vieno dalyvaujančio byloje asmens naudai. Apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį dėl iškeldinimo atmetė todėl, kad ieškovas neprašė nutraukti nuomos sutarties. Teismas šiuo aspektu neanalizavo atsakovo apsigyvenimo bute aplinkybių ir jomis sprendimo negrindė. Kita vertus, to paties sprendimo motyvuojamoje dalyje yra įrašyta, kad atsakovas ieškovui priklausančiose patalpose apsigyveno kaip ieškovo darbuotojas. Šioje civilinėje byloje ieškovas teigia, kad atsakovas apsigyveno „pagal žodinį susitarimą“. Negalima prejudiciniu faktu pripažinti tik vieną teismo sprendime įrašytą aplinkybę ir nemotyvuotai atmesti kitą analogiškai įformintą aplinkybę. Todėl nagrinėjant šį ieškinį dėl šalių paaiškinimų ir jų pateiktų įrodymų turi būti sprendžiama pakartotinai.
Pagal Butų kodekso (galiojo iki 1998-07-01) 100 str. tarnybinės gyvenamosios patalpos buvo skiriamos apgyvendinti piliečiams, kurie pagal savo darbo pobūdį privalo gyventi darbo vietoje arba arti jos. Pagal Butų kodekso 103 str. 3 d. tarnybinė gyvenamojo patalpa buvo suteikiama naudotis pagal specialų orderį, išduotą rajono, miesto, miesto rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto. Byloje nėra duomenų, kad toks orderis asmeniškai atsakovui būtų buvęs išduotas. Tačiau byloje nustatyta, kad ginčo patalpoms tarnybinių patalpų statusas suteiktas 1979-07-02. Atsakovas personalinių pensininkų pensionate dirbo nuo 1979-02-23 iki 1981-07-13. Nuo 1979-03-01 ji dirbo kiemsargiu, o ši darbuotojų kategorija buvo įtraukta į sąrašą darbuotojų, kuriems galėjo būti suteikiamos tarnybinės patalpos (LTSR Ministrų tarybos 1983-08-5-05 nutarimas Nr. 212). Nuo 1982-01-26 atsakovas gyvenamąją vietą deklaravo (buvo nuolat įregistruotas) tarnybinį statusą turinčiose gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pagal galiojusius norminius aktus (LTSR Ministrų tarybos 1974-10-14 nutarimas Nr. 353 Dėl gyventojų registravimo kai kurių taisyklių ir kt.) asmuo galėjo būti registruojamas tik teisėtai suteiktoje gyvenamojoje patalpoje, nuolatinis priregistravimas asmens, kuriam leista apsigyventi „žodiniu susitarimu“ nebuvo numatytas. Pažymėtina, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad ginčijama tarnybinė gyvenamoji patalpa aptariamu laikotarpiu būtų buvusi suteikta (išduotas orderis) kitam fiziniam asmeniui. Todėl atsakovui išduoto orderio nepateikimas į nagrinėjamą bylą nepaneigia, kad ginčo patalpoje jis apsigyveno ryšium su darbo santykiais. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai pažymėjo, kad pagal 1964 m. CK 58 str. 1 d. įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį darė negaliojančiu tik tuo atveju, kai tokia pasekmė įsakmiai nurodyta įstatyme. Ši taisyklė taikytina ir konkliudentiniais veiksmais sudarytai tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčiai. Nutrūkus darbo santykiams gyvenamųjų patalpų nuoma tęsėsi dar 25 metus (iš jų 13 metų patalpas patikėjimo teise valdant ieškovui). Teisėjų kolegija kritiškai vertina ieškovo argumentus dėl šalių 2006-01-31 sudarytos Tarnybinių gyvenamųjų patalpų eksploatavimo ir priežiūros išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutarties. Ši sutartis negali būti vertinama tik kaip neterminuota gyvenamosios patalpos nuomos rašytinė sutartis, kurios pavadinimas užrašytas klaidingai. Aptariama sutartimi ieškovas, būdamas stipresnioji sandorio šalis (juridinis asmuo, nuomotojas) savo pasiūlyta formuluote, nors ir esant panaikintam nuomojamų patalpų tarnybinių statusui, pripažino šalių santykių tęstinumą.
Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms apeliaciniame skunde neteisingai teigiama, kad teismas neturėjo nagrinėti bylos LR CK 6.616 str. aspektu, kadangi ieškovas ieškinį pareiškė LR CK 6.614 str. pagrindu. Neabejotinai ieškinio pagrindo nurodymas ir jo keitimas yra išimtinė ieškovo teisė (LR CPK 42 str. 1 d.). Tačiau narinėjantį bylą teismą saisto tik faktinis ieškinio pagrindas, o materialinės teisės norma priimant sprendimą parenkama ta, kuri atitinka faktinį pareikšto ieškinio pagrindą. Todėl teismas, nagrinėdamas bylą, pagrįstai aptarė ne tik ieškovo, bet ir abiejų šalių nurodytas aplinkybes bei pritaikė nustatytas aplinkybes atitinkančią teisės normą. Ieškovas jau ieškinio pareiškime nurodė, kad atsakovo nuomojamos patalpos reikalingos viešiesiems interesams tenkinti - globos reikalingiems socialiai remtiniems asmenims apgyvendinti. Ieškovo atstovas, nors ir teigė, kad atsakovo pateiktos remontuojamų patalpų nuotraukos turi būti vertinamos kritiškai, apeliacinės instancijos teisme pripažino, kad atsakovo nuomotos patalpos neišliko. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms taikytinas LR CK 6.616 str. pagal kurio 1 dalyje nustatyta, kad fiziniai asmenys iš juridinių asmenų savo darbuotojams išnuomotų patalpų, jei gyvenamoji patalpa neišlieka po kapitalinio remonto, rekonstrukcijos ar perplanavimo arba yra pertvarkoma į kitos paskirties patalpą, gali būti iškeldinami jeigu jiems suteikiama kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa. Nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovui kitos gyvenamosios patalpos nesiūlo, todėl ieškinys negali būti tenkinamas.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas teigia, kad ši civilinė byla turi būti nutraukta, nes nėra ginčo dalyko – atsakovas iš užimamos patalpos išsikėlė po to, kai 2007 m. rugpjūčio 29 d. už akių buvo priimtas sprendimas jį iškeldinti, o pati patalpa neišliko. Tačiau minimas už akių priimtas sprendimas panaikintas teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartimi. Šiuo atveju turi būti taikomas sprendimų įvykdymo atgręžimo institutas (LR CPK 373 str., LVI skyrius), o ieškovas pageidauja įteisinti panaikintu teismo sprendimu sukurtą teisinę situaciją. Toks ieškovo siekis įstatymu nepagrįstas.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka (CPK 320 str.), nenustatyta įstatyme (CPK 329, 330 str.) įtvirtintų pagrindų, įgalinančių panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1d. 1p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas
nutarė:
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.