Kauno apylinkės teismo sprendimas

2012-12-10 · Civilinė byla Nr. 2-3905-752/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-12-10
Bylos Nr.
2-3905-752/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-01167-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vida Agurkienė
Ieškovas
R. M.
Atsakovas
UAB „Aleta“
Advokatai
Kristina Mikolaitė
Kategorijos
  • 11.9.10.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-3905-752/2012Proceso Nr. 2-05-3-01167-2012-0Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.10.7; 11.7.4; 14.4., 44.2.4.2.; 16.5.1; 14.6; 116.1.(S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 10 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Jolitai Kazlauskaitei, Vaidai Birštonaitei, dalyvaujant ieškovui R. M., jo atstovei advokatei Kristinai Mikolaitei, atsakovės UAB „Aleta“ direktorei Loretai Adomaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei UAB „Aleta“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įsakymų panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo bei atsakovės UAB „Aleta“ priešieškinį ieškovui R. M. dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Patikslintu ieškiniu ieškovas R. M. prašė:

1) atnaujinti praleistą terminą reikalavimui dėl drausminės nuobaudos ginčijimo pareikšti;

2) panaikinti UAB „Aleta" direktorės 2011-12-21 įsakymą Nr. 111222-01 dėl papeikimo R. M. skyrimo;

Šalies argumentai

3) panaikinti UAB „Aleta" direktorės 2011-12-22 įsakymą Nr. 111222 dėl prastovos;

4) panaikinti UAB „Aleta" direktorės 2011-12-30 įsakymą Nr. ATI 111230 dėl atleidimo iš darbo;

5) pripažinti neteisėtu R. M. atleidimą iš darbo pagal DK136str. 3 d. 1 p.;

6) nustatyti, kad R. M. negali grįžti į pirmesnį darbą, nes atsakovė UAB „Aleta" gali sudaryti ieškovui nepalankias sąlygas dirbti ir nutraukti R. M. ir UAB „Aleta" darbo sutartį nuo 2012 m. gegužės 18 d.;

7) priteisti iš atsakovės UAB „Aleta" ieškovui R. M. vidutinį darbo užmokestį nuo 2011 m. gruodžio 30 d. iki 2012 m. gegužės 18 d. už priverstinės pravaikštos laiką;

8) priteisti iš atsakovės UAB „Aleta" ieškovo R. M. naudai neišmokėtą darbo užmokestį už 2011 m. gruodžio mėnesį - 1289,24 Lt;

9) priteisti iš atsakovės UAB „Aleta" ieškovo R. M. naudai 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti;

10) priteisti iš atsakovės UAB „Aleta" ieškovo naudai 5 proc. metines palūkanas skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo įvykdymo;

11) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. (1 t. b.l. 129-132).

Ieškovas nurodė, kad tarpininkaujant Kauno darbo biržai, 2011-10-03 darbo sutarties Nr. 162 pagrindu pradėjo dirbti atsakovės įmonėje logistikos ir sandėlio ūkio vadybininku. 2011-12-30 buvo atleistas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. Darbo sutartyje jam buvo nustatytas 2400 Lt mėnesinis atlyginimas. Atidirbus pirmą mėnesį, 2011-11-18 buvo išmokėtas 1100 Lt atlyginimas vietoj priklausančio 1846,50 Lt atlyginimo. Direktorė paaiškino, kad 700 Lt skirtumas jam nebus mokamas. Nors faktiškai gavo 700 Lt mažesnį darbo užmokestį, pirmąjį mėnesį buhalteriniuose dokumentuose pasirašė, jog gavo visą jam priklausantį darbo užmokestį. Po antro darbo mėnesio, t.y. 2011-12-16 nesutiko pasirašyti, kol nebus išmokėti visi jam priklausantys pinigai, todėl buvo išmokėtas visas priklausantis atlyginimas, bet kadangi nesutiko direktorei atiduoti 700 Lt, 2011-12-16 darbo dienos pabaigoje direktorė pareikalavo, kad jis atiduotų įmonės jam suteiktą mobilųjį telefoną ir sandėlių raktus. 2011-12-19 atvykęs į darbą rado paliktą raštelį, kad pakeisti signalizacijos kodai, o jam žinomas kodas galioja tik katilinei ir laiptinei, nes atvykęs 7 val. į darbą, turėjo užkurti šildymo pečių.

2011-12-19 direktorės įsakymu dėl darbo laiko pakeitimo Nr. 111219 buvo sutrumpintas jo darbo laikas iki 5 val., 2011-12-20 direktorės įsakymu dėl darbo laiko pakeitimo Nr. 111220 jo darbo sutarties sąlygos pakeistos sutrumpinant darbo dieną iki 4 val., 2011-12-21 direktorės įsakymu dėl darbo laiko pakeitimo Nr. 111221 darbo dienos trukmė sutrumpinta iki 3 val.

Toks darbo sutarties sąlygų pakeitimas nebuvo tinkamai įformintas darbo sutartyje, todėl laikytinas neteisėtu ir negaliojančiu, remiantis DK 120 str., kuris numato, jog darbo sutarties sąlygų pakeitimui būtinas darbuotojo sutikimas ir pakeitimo įforminimas darbo sutartyje.

2011-12-22 direktorės įsakymu dėl inventorizacijos Nr. 101222 buvo nuspręsta atlikti gatavos produkcijos ir žaliavų sandėliuose esančių materialinių vertybių inventorizaciją - perdavimą 2011-12-22 datai, sudaryta komisija. Ieškovas buvo supažindintas su šiuo įsakymu, tačiau pasirašydamas nurodė, kad inventorizacijoje dalyvauti nesutinka, nes nebeturi, ką perduoti. Sandėlių raktai direktorei buvo atiduoti 2011-12-16, taigi buvo praėję 6 dienos, kaip ieškovas nekontroliavo prekių ir žaliavų judėjimo sandėliuose, todėl ir nesutiko vykdyti direktorės įsakymą.

2011-12-22 direktorės patvarkymu Nr. 20111222/01 ieškovas buvo įpareigotas parašyti paaiškinimą, kodėl atsisako dalyvauti inventorizacijoje. Paaiškinime jis nurodė, kad nuo 2011-12-16 atidavęs direktorei raktus, nebevykdė sandėlių priežiūros, todėl 2011-12-22 nebeturėjo ką perduoti. Inventorizacija galėjo būti atliekama iki pareikalavimo perduoti raktus, o ne praėjus 6 dienoms po raktų perdavimo bei signalizacijos kodų pakeitimo. Ieškovas negalėjo sukontroliuoti, kas įvyko per tas 6 dienas, kai iš jo buvo paimti raktai. Nuo raktų perdavimo direktorei momento 2011-12-16, jis tapo faktiškai neatsakingu už sandėlių veiklą. Tačiau neatsižvelgdama į ieškovo paaiškinime išdėstytas priežastis, direktorė 2011-12-22 įsakymu Nr. 111222-01 pareiškė jam papeikimą dėl atsisakymo dalyvauti žaliavų sandėlio ir gatavos produkcijos inventorizacijoje - perdavime.

Šalies argumentai

2011-12-22 jis pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo, nes jam nebuvo suteikiamas darbo sutartyje sulygtas darbas. 2011-12-23 direktorė informavo, kad nesutinka atleisti ieškovo iš darbo.

2011-12-29 ieškovas prašė direktorės, atsižvelgiant į tai, kad nesuteikiamas jam darbo sutartyje numatytas darbas, gruodžio 29 ir 30 dienomis atleisti jį nuo darbo už lapkričio ir gruodžio mėnesius išdirbtus viršvalandžius.

2011-12-30 atvykęs į darbą ieškovas buvo supažindintas su 2011-12-22 direktorės įsakymu dėl prastovos Nr. 111222, kuriame buvo nurodyta nuo 2011-12-22 skirti jam prastovą dėl darbuotojo kaltės. Darbo dienos pabaigoje jis buvo supažindintas su 2011-12-30 direktorės įsakymu dėl atleidimo iš darbo Nr. ATI 11230, kuriuo jis atleidžiamas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p., išskaičiuojant iš galutinio atsiskaitymo su darbuotoju pagal DK 235 str. 7 d. 20 proc. nuo minimalios algos ir 70 proc. viršijančios vyriausybės nustatytą minimalų atlyginimą sumos. Jam nebuvo paaiškinta, už ką nuspręsta išskaičiuoti iš jam priklausančio atlyginimo.

2012-01-05 ieškovas kreipėsi į direktorę, prašydamas pateikti susipažinti revizijos aktą, tačiau prašomo dokumento negavo.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad jis neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti traktuojami kaip vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas arba iššvaistymas, neteisėtas atlyginimo paėmimas, todėl 2011-12-30 direktorės įsakymas dėl atleidimo iš darbo Nr. AT111230 yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Išvardinta įvykių seka įmonėje parodo, kad ieškovui pareikalavus viso priklausančio darbo užmokesčio, darbdavys ėmėsi neteisėtų veiksmų, siekdamas jį atleisti, neišmokant jam priklausančių su darbo santykiais susijusių išmokų.

Šalies argumentai

Ieškovas ieškinyje taip pat nurodė, kad dirbdamas įmonėje patyrė psichologinį spaudimą dėl reikalavimo sumokėti direktorei dalį jam priklausančio darbo užmokesčio. Buvo žeminamas ir išnaudojamas, nes buvo reikalaujama atlikti darbo sutartyje nesulygtą darbą, dirbti viršvalandžius, kurie nebuvo apskaitomi ir už juos nebuvo atlyginama. Darbe patirdavo nuolatinį stresą, kai direktorė per dieną priimdavo po kelis jo darbo sąlygas įtakojančius ir jas keičiančius įsakymus. Dėl darbe tvyrojusios įtampos, streso, spaudimo pablogėjo sveikata, sutriko miegas. Neteisėtas atleidimo iš darbo pagrindas, kuriuo jis yra nekaltai apkaltintas kaip vagis, labai kenkia jo, kaip atsakingo ir sąžiningo darbuotojo reputacijai. Todėl atsakovė privalo atlyginti jam padarytą neturtinę žalą, kurią jis patyrė dirbant įmonėje ir patiria iki šiol dėl sugadintos reputacijos, nes po neteisėto atleidimo negalėjo įsidarbinti daugiau kaip 5 mėnesius, jo turtinė padėtis buvo labai sunki. Patirtą neturtinę žalą ieškovas vertina 5 000 Lt.

Ieškovas taip pat nurodė, kad jis praleido vieno mėnesio drausminės nuobaudos apskundimo terminą reikalavimui dėl UAB „Aleta" direktorės 2011-12-21 įsakymo Nr. 111222-01 dėl papeikimo skyrimo panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, kad nesibaigus drausminės nuobaudos apskundimo terminui ieškovas iš darbo atleistas, reikalavimą dėl drausminės nuobaudos panaikinimo reiškia kartu su reikalavimais dėl neteisėto atleidimo. Ieškinio parengimui, neturėdamas galimybių samdytis advokato, teisinės pagalbos kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Prašo atsižvelgti į tai, kad iš karto aktyviai ėmė ginti savo pažeistas teises, tačiau dėl administracinės procedūros ir dėl paskirto advokato krūvio nežymiai praleido vieno mėnesio terminą, praleistą terminą atnaujinti.

Atsakovė UAB „Aleta" su pateiktu ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovo R. M. 3178,75 lito nuostolių atlyginimo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas (1 t. b.l. 72-77).

Atsiliepimas

Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad pagal 2011-10-03 sudarytą neterminuotą darbo sutartį Nr.162, ieškovas buvo priimtas dirbti logistikos ir sandėlio ūkio vadybininku, nustatant trijų mėnesių išbandymo laikotarpį. Tą pačią dieną su ieškovu buvo sudaryta visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartis. 2011-12-30 ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Remiantis sudaryta darbo sutartimi, atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui 2400 Lt darbo užmokestį per mėnesį, išmokant sekančio mėnesio 15-18 dienomis. 2011-11-18 ieškovui buvo išmokėtas visas darbo užmokestis, apie tai ieškovas pasirašė buhalteriniuose dokumentuose. 2011-12-16 mokant darbo užmokestį ieškovas nesutiko pasirašyti, kad jį gavo, motyvuodamas, kad pirmąjį mėnesį faktiškai gavo 700 Lt mažesnį darbo užmokestį, ir kol nebus išmokėti visi jam priklausantys pinigai, jis nepasirašys darbo užmokesčio žiniaraštyje. Ieškovas klaidina teismą, teigdamas, kad jam nebuvo sumokėti 700 Lt, nes būtent ši pinigų suma jam buvo duota kurui pirkti, tačiau kuro ieškovas nenupirko, pinigų įmonei negrąžino.

Šalies argumentai

Ieškovas nuo pat pradžių nevykdė direktorės nurodymų, teigdamas, kad į jo logistikos ir sandėlio ūkio vadybininko pareigas neįeina nurodytų darbų atlikimas. Tai patvirtina ir 2011-12-06 UAB "Aleta" direktorės patvarkymas Nr. 1/201112, kuriuo atsakovė buvo priversta raštu pavesti ieškovui gruntu užpilti įmonės įvažiavime esančias duobes, kuriose kaupiasi vanduo. Šį darbą ieškovas atsisakė atlikti motyvuodamas tuo, kad neturi tokiam darbui specialios aprangos (batų, darbo kostiumo ir šiltos striukės). Direktorė buvo priversta iš namų atvežti ieškovui specialią aprangą, tačiau pavesto darbo ieškovas taip ir neatliko.

2011 m. gruodžio 22, 23, 27, 28, 29, 30 dienomis ieškovas įmonėje nieko nedirbo -vaikštinėjo po patalpas ir sėdėjo rankas susikišęs į kišenes, nevykdė direktorės nurodymų, dėl ko buvo surašomi aktai. Šias aplinkybes gali patvirtinti atsakovo įmonės darbuotojos J. G., J. L., R. R. bei N. P..

Pasirašydamas visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartį ieškovas įsipareigojo dalyvauti inventorizuojant jam patikėtas materialines vertybes (sutarties 1.5 punktas). UAB "Aleta" sandėlininko - ūkvedžio pareiginiuose nuostatuose tai pat numatytas platus spektras funkcijų, kurias privalėjo atlikti ieškovas. Su pareiginiais nuostatais ieškovas taip pat buvo supažindintas pasirašytinai, priimant jį į darbą.

Kadangi ieškovas neatliko jam pavestų darbo funkcijų, darbdavys buvo priverstas priimti įsakymus dėl darbo laiko pakeitimo, t. y. 2011-12-19 buvo priimtas įsakymas Nr. 111219 trumpinant ieškovo darbo laiką iki 5 val., 2011-12-20 buvo priimtas įsakymas Nr. 111220 trumpinant ieškovo darbo laiką iki 4 val., 2011-12-21 buvo priimtas įsakymas Nr. 111221 trumpinant ieškovo darbo laiką iki 2 val.

Motyvuojamoji dalis

DK 120 straipsnyje numatyta, jog darbo sutarties sąlygų pakeitimui būtinas darbuotojo sutikimas ir pakeitimas turi būti įformintas darbo sutartyje, tačiau ieškovas piktybiškai vengė atlikti jam pavestas funkcijas, dėl ko darbdaviui neliko kitos išeities kaip tik trumpinti ieškovo darbo laiką. Už tas dienas R. M. buvo sumokėta 228,57 lito - laikantis LR DK 195 str. 3p. už kiekvieną prastovos valandą sumokėta jo dviejų trečdalių vidutinis valandinis darbo užmokestis.

2011-12-22 UAB "Aleta" direktorė priėmė įsakymą Nr. 111222 dėl inventorizacijos, kuriuo buvo nuspręsta atlikti gatavos produkcijos ir žaliavų sandėliuose esančių materialinių vertybių inventorizaciją - perdavimą 2011-12-22 datai. Įsakyme nurodyta ieškovui R. M. perduoti materialines vertybes, J. G. - jas priimti. Inventorizacijos atlikimui buvo sudaryta komisija. Ieškovas buvo supažindintas su šiuo įsakymu, tačiau pasirašydamas nurodė, kad inventorizacijoje dalyvauti nesutinka, nes nebeturi ką perduoti. Taip ieškovas dar kartą nesilaikė jo pareiginiuose nuostatuose bei visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartyje nurodytų funkcijų.

2011-12-22 UAB "Aleta" direktorės patvarkymu Nr. 20111222/0 ieškovas buvo įpareigotas parašyti pasiaiškinimą, kodėl jis atsisako dalyvauti inventorizacijoje. Paaiškinime ieškovas nurodė, kad nuo 2011-12-16 atidavęs direktorei raktus, jis neva nebevykdė sandėlių priežiūros, todėl 2011-12-22 nebeturėjo ką perduoti. Ieškovas nurodė, kad inventorizacija galėjo būti atliekama iki pareikalavimo perduoti raktus, o ne praėjus 6 dienoms po raktų perdavimo bei signalizacijos kodų pakeitimo.

Kadangi ieškovas nevykdė jam pavestų funkcijų, darbdavys buvo priverstas 2011-12-22 priimti įsakymą dėl papeikimo Nr. 111222-01, kuriuo ieškovui buvo pareikštas papeikimas dėl atsisakymo dalyvauti žaliavų ir gatavos produkcijos sandėlių inventorizacijoje - perdavime.

Atsakovė laiko nepagrįstais ieškovo argumentus, kad 2011-12-16 atidavęs sandėlių raktus įmonės direktorei, jis 6 dienas nekontroliavo prekių ir žaliavų judėjimo sandėliuose, todėl ir nesutiko su direktorės įsakymo vykdymu. Nurodė, kad ieškovui nevykdant jam pavestų funkcijų, prekių ir žaliavų judėjimui sandėliuose kontroliuoti buvo sudaryta komisija.

2011-12-22 ieškovas pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo, motyvuodamas, kad jam nesuteikiamas darbo sutartyje sulygtas darbas. 2011-12-23 darbdavys informavo ieškovą, kad atleisti iš darbo remiantis jo prašymu nesutinka, nes su juo yra sudaryta materialinės atsakomybės sutartis ir atleidžiant jį jis privalo materialines vertybes perduoti įstatymu numatyta tvarka - turi būti pabaigta priėmimo - perdavimo inventorizacija, nors jis joje ir atsisako dalyvauti.

2011-12-30 ieškovas buvo supažindintas su 2011-12-22 įsakymu dėl prastovos Nr. 111222. Prastova buvo forminama dėl to, kad ieškovas atsisakė dalyvauti inventorizacijoje bei nevykdė jokios darbinės veiklos.

Kadangi ieškovas atsisakė dirbti, 2011-12-30 UAB "Aleta" direktorė priėmė įsakymą dėl atleidimo iš darbo Nr. ATI 11230, kuriuo ieškovas ir buvo atleistas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, išskaičiuojant iš galutinio atsiskaitymo su darbuotoju pagal DK 235 str. 7 d. 20 proc. nuo minimalios algos ir 70 proc. viršijančios vyriausybės numatytos minimalios atlyginimo sumos.

2012-01-05 ieškovas pateikė prašymą dėl susipažinimo su revizijos aktu. Kadangi ieškovas iš darbo buvo atleistas, dalyvauti inventorizacijoje ir materialinių vertybių perdavime atsisakė, darbdavys neprivalėjo šių duomenų ieškovui pateikti.

Ieškovas nurodo, kad neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti traktuojami kaip vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas arba iššvaistymas, neteisėtas atlyginimo paėmimas, tačiau DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Esant šioms aplinkybėms 2011-12-30 UAB "Aleta" direktorės įsakymas Nr. ATI 11230 dėl ieškovo R. M. atleidimo iš darbo yra pagrįstas ir teisėtas.

Atleidžiant ieškovą iš darbo atlikus žaliavų ir gatavos produkcijos sandėlių inventorizaciją paaiškėjo, kad ieškovui dirbant įmonėje laikotarpiu nuo 2011-10-22- metinės inventorizacijos, kurioje jis dalyvavo ir pasirašė iki 2011-12-22 - priėmimo-perdavimo inventorizacijos susidarė 4.242.75 Lt materialinių vertybių trūkumas. Kadangi ieškovas tinkamai neatliko savo darbo, atsakovė turi pagrindo manyti, kad jis sąmoningai, žinodamas apie materialinių vertybių trūkumą, atsisakė dalyvauti inventorizacijoje ir žala įmonei buvo padaryta būtent dėl ieškovo kaltės. Pagal LR Darbo Kodekso 256 straipsnio 1 dalį, visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaryta su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Remiantis LR Darbo Kodekso 255 straipsnio 1 dalies 3 puntu, darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui visą žalą, jeigu žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Kaip jau minėta, ieškovas, dirbdamas įmonėje neatliko jam pavestų funkcijų, tinkamai neatliko savo darbo, atsisakė dalyvauti žaliavų sandėlio ir gatavos produkcijos inventorizacijoje - perdavime, atsakovė turi pagrindo manyti, kad žala įmonei buvo padaryta būtent dėl ieškovo kaltės. Darbo sutartis - tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai bei laikytis pareiginių nuostatų, o darbdavys - suteikti darbo sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarime (DK 93 straipsnis). Žalos atlyginimo instituto paskirtis yra visiškas nuostolių atlyginimas. Ieškovas R. M. buvo atsakovės darbuotojas. LR Darbo kodekso 257 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žala apskaičiuojama atsižvelgiant į turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius). Atsakovė turi teisę reikalauti priteisti faktinius nuostolius, realiai patirtus dėl ieškovo neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Atleidus ieškovą iš darbo ir atlikus žaliavų sandėlio ir gatavos produkcijos inventorizaciją paaiškėjo, kad ieškovui dirbant įmonėje laikotarpiu nuo 2011-10-22 iki 2011-12-22 susidarė 4.242,75 Lt materialinių vertybių trūkumas. Atleidžiant R. M. iš darbo iš galutinio atsiskaitymo su juo buvo išskaičiuota 1064 lito. Likusi nepadengta nuostolių suma yra 3.178,75 lito kuriuos šiuo priešieškiniu atsakove ir prašo priteisti iš ieškovo.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo UAB "Aleta", įmonės kodas 301635639, ieškovo R. M. naudai 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Su ieškovo išdėstytais argumentais atsakovė nesutinka. Sprendžiant neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atsakovas veikė neteisėtai (CK 6.246 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado ieškovo nurodyta žala (pasekmės), taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tos atsakovės neteisėtų veiksmų. Nustatyti neturtinės žalos dydį yra teismo pareiga. Tačiau teismo pareiga yra nustatyti ir teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijas 2005 m. lapkričio 23 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos įvertinimo kriterijai, tačiau įstatyme nurodytų kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl ieškovo išvardyti argumentai apie jo patirtus išgyvenimus, stresą, sutrikusią sveikatą ir pan. negali sukelti pasekmių neturtinei žalai atsirasti. Teismo precedento esmė - stare decisis principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuotas teismo precedentas (lot. auctoritas rerum similiier judicatum). Taigi, teismui sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuotu precedentu.

Ieškovas nurodo, kad buvo žeminamas ir išnaudojamas, nes buvo reikalaujama atlikti darbo sutartyje nesulygtą, darbą, dirbti viršvalandžius, kurie nebuvo apskaitomi ir už juos nebuvo atlyginama; darbe patirdavo nuolatinį stresą, kai direktorė per dieną priimdavo po kelis darbo sąlygas įtakojančius ir jas keičiančius įsakymus; dėl darbe tvyrojusios įtampos, streso, spaudimo pablogėjo jo sveikata, sutriko miegas; neteisėtas atleidimo iš darbo pagrindas, kuriuo jis neva yra nekaltai apkaltintas kaip vagis labai kenkia jo kaip atsakingo ir sąžiningo darbuotojo reputacijai. Tačiau jokių įrodymų prie ieškinio nepateikia, todėl reikalavimas dėt neturtinės žalos atlyginimo atmestinas nenustačius ir neįrodžius padarytos žalos dydžio ir remiantis CK 6.250 str. 2 d. kurioje sakoma, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

Reikalavimui dėl UAB "Aleta" direktorės 2011-12-21 įsakymo Nr. 111222-01 dėl papeikimo skyrimo panaikinimo ieškovas yra praleidęs vieno mėnesio drausminės nuobaudos apskundimo terminą, kurį prašo atnaujinti. Ieškovas nurodo, kad ieškinio parengimui, neturėdamas galimybių samdytis advokato, teisinės pagalbos kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, tačiau dėl administracinės procedūros ir dėl paskirto advokato krūvio nežymiai praleido vieno mėnesio terminą. Atsakovė nesutinka, kad ieškovui būtų atnaujintas terminas reikalavimui dėl UAB "Aleta" direktorės 2011-12-21 įsakymo Nr. 111222-01 dėl papeikimo skyrimo panaikinimo, nes ieškovo nurodytos priežastys negali būti laikomos svarbiomis. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo ieškovui priėmė 2012-01-11, todėl drausminei nuobaudai apskųsti buvo pakankamai laiko, o paskirto advokato darbo krūvis negali būti laikomas svarbia priežastimi praleistam terminui atnaujinti.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 5 proc. metines palūkanas skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. LR CK 6.210 straipsnis numato, kad tuo atveju, kai kreditorius kreipiasi į teismą dėl jam priklausančių pinigų išieškojimo, įstatymas numato, kad palūkanos kreditoriui skaičiuojamos po bylos iškėlimo teisme momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Tačiau šioje byloje atsakovei nebuvo prievolės atsiskaityti su ieškovu, todėl atsakovė neprivalo ieškovui mokėti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, nes jam nebuvo kilusi prievolė įvykdyti įsipareigojimus.

Ieškovas prašė priešieškinį atmesti, atsiliepime nurodydamas, kad prašomas priteisti nuostolių atlyginimas kildinamas iš neva rasto trūkumo sandėlyje, po 2011-12-22 atliktos inventorizacijos. 2011-12-16 iš jo buvo pareikalauti sandėlio raktai ir mobilusis telefonas. Šiuos daiktus ieškovas perdavė direktorei 2011-12-16. Tokiu būdu buvo nušalintas nuo tiesioginio darbo. 2011-12-19 įsakymu sudaryta komisija prekių judėjimui sandėlyje kontroliuoti faktiškai neveikė, nes ieškovas nei karto nebuvo kviečiamas joje dalyvauti. Sandėlio raktus turėjo direktorė ir duodavo juos vadybininkėms. Šiuo laikotarpiu nuo 2011-12-16 iki inventorizacijos 2011-12-22 atlikimo ir galėjo susidaryti prekių trūkumas, jeigu jis buvo.

Be to kelia abejonių inventorizacijos atlikimas. Kai pradėjo dirbti atsakovės įmonėje, perimant sandėlį, 2011-10-27 buvo atlikta sandėlio inventorizacija. Su priešieškiniu pateiktas Inventorizacijos aprašas Nr. 1, kuriame nurodoma, jog inventorizacija pradėta 2011-10-27, baigta 2011-10-28. Pateiktas ir kitas Inventorizacijos aprašas Nr. 1, kuriame nenurodyta, kada pradėta ir kada baigta inventorizacija. Per tuos pačius metus atliekamų inventorizacijų aprašai numeruojami tuo pačiu skaičiumi. Tai labai akivaizdžiai parodo, kad įmonės dokumentų apskaitoje vyrauja netvarka, o tai leidžia pagrįstai abejoti ir dokumentų turiniu. Inventorizacija įmonėje privalo būti atliekama laikantis Inventorizacijos taisyklėse įtvirtintų nuostatų. Materialiai atsakingi už inventorizuojamą turtą asmenys negali būti inventorizacijos komisijos nariai (Taisyklių 13 punktas). Vadinasi Direktorės 2011-12-22 įsakymas Nr. 101222, kuriame jis buvo skiriamas komisijos nariu, pažeidžia Inventorizacijos taisyklių reikalavimus. Todėl ir 2011-12-22 Įsakymas dėl papeikimo Nr. 131222-01, kuriuo skiriamas papeikimas, nes jis atsisakė dalyvauti inventorizacijoje kaip komisijos narys, yra visiškai nepagrįstas.

Abu teismui pateikti Inventorizacijos aprašai, neatitinka Taisyklių 52 punkto reikalavimų, nes neturi visų privalomųjų rekvizitų: paskutiniojo perduoto į buhalteriją pajamų dokumento numerio, paskutiniojo perduoto į buhalteriją išlaidų dokumento numerio. Inventorizacijos apraše 2011-12-22 dienai be paminėtų trūkumų, dar nenurodyta inventorizacijos pradžios ir pabaigos data, Inventorizacijos aprašo paskutiniojo įrašo numeris. 2011-12-22 inventorizacijos komisijos dvi narės J. G. ir R. R. yra pasirašę 2011-12-22, 2011-12-23 aktuose, kuriais patvirtina, jog ieškovas visą dieną nieko nedirbo. Kadangi dvi inventorizacijos komisijos narės minėtomis dienomis stebėjo ieškovą, vadinasi, jos tuo pačiu metu negalėjo atidžiai ir teisingai atlikta sandėlio inventorizacijos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui nepateikti išsamūs Inventorizacijos aprašai su visais juose nurodytais priedais. Taip pat nėra duomenų, ar 2011-10-28 atliktos inventorizacijos duomenys buvo įforminti buhalterinėje apskaitoje, kokiu būdu buvo apskaityti rasti trūkumai. Perdavimo - priėmimo rezultatų lentelėje remiamasi faktiniais metinės inventorizacijos duomenimis. Tačiau kada buvo atlikta metinė inventorizacija, tokios informacijos atsakovė nepateikia. Kyla abejonės, ar 2011-10-28 atliktos inventorizacijos duomenys buvo apskaityti buhalterinėje apskaitoje. Kadangi inventorizacija, kurios pagrindu atsakovė prašo priteisti iš ieškovo padarytus nuostolius buvo atlikta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, ji negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta įrodant atsakovei padarytą žalą. Nesant bent vienos iš įstatyme nustatytų civilinės atsakomybės sąlygų, žala neatsiranda. Atsakovė neįrodė ieškovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neva padarytos žalos ir ieškovo veiksmų, todėl priešieškinys turi būti atmestas.

Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkini, o priešieškinį atmesti. Ieškovas paaiškino, kad jis buvo priimtas į darbą sandėliavimo - logistikos vadybininko pareigoms. Jo darbas buvo atkrauti prekes, priduoti važtaraščius buhalterijai. Įdarbinant pas atsakovę, buvo sutarta, kad pirmą mėnesį jam bus mokamas 1100 Lt darbo užmokestis „į rankas“, o po mėnesio tikslinti darbo užmokesčio dydį. Darbo sutartyje tai nebuvo užfiksuota ir nurodytas 2400,00 Lt darbo užmokestis. Atsakovės direktorė sakė nekreipti į tai dėmesio, kadangi jo darbo vieta subsidijuojama Darbo biržos. Pirmą mėnesį ieškovas gavo sutartą 1100 Lt, ir nors pasirašė, kad gavo pagal darbo sutartį priklausančius 1800 Lt, pretenzijų nekėlė.

Ieškovas faktiškai atlikdavo ir vadybininko, ir sandėlininko darbus. Todėl už antrąjį darbo mėnesį jis norėjo gauti didesnį darbo užmokestį, tačiau direktorė nesutiko. Todėl kai atėjo antro mėnesio darbo užmokesčio mokėjimo diena, ieškovas pareikalavo mokėti tiek, kiek priklauso pagal darbo sutartį, t.y. tiek, už kiek pasirašo. Atsakovė sumokėjo jam 1800 Lt, tačiau prasidėjo nesutarimai, nes direktorė liepė jam 700 Lt grąžinti. Jam nusutikus, atėmė raktus, telefoną, neleido dirbti. Vėliau pareikalavo dalyvauti inventorizacijoje, tačiau sandėlio raktus jis jau buvo atidavęs, todėl dalyvauti nesutiko. Ieškovas prašė jį atleisti iš darbo, siūlė susitarti taikiai, tačiau atsakovė reikalavo grąžinti 700 Lt. Ieškovas nesutiko, tada jam buvo pateiktos pretenzijos dėl trūkumų.

2011-10-26 inventorizacijoje jis dalyvavo, ji vyko, buvo skaičiuojamas kiekvienas daiktas. Tačiau kai pasirašinėjo, inventorizacijos kompiuterinių duomenų nebuvo, buvo tik lapai su ranka įrašytais skaičiais. Jis pasirašė ant titulinio lapo ir paskutinio neužpildyto lapo, kuriame buvo įrašyta tik data. Manė, kad pasirašė už likučius, nurodytus ranka rašytuose lapuose (buvo 10 lapų), t.y. už tuos, kuriuos skaičiavo. Atsakovės teikiamus kompiuterinius inventorizacijos duomenis pirmą kartą pamatė teisme. Inventorizacijos minuso nematė, trūkumai nebuvo parašyti, taip pat nebuvo suvesti gatavos produkcijos likučiai. Į kompiuterinę apskaitą buhalterė buvo suvedusi tik žaliavų likučius. Jis reikalavo inventorizacijos davinius įvesti į kompiuterinę apskaitą, bet direktorė sakė, kad bylinėjasi su buhaltere ir negali panaikinti jos įrašytų davinių ir įvesti naujų. Todėl jokios kompiuterinės buhalterijoje nebuvo. Sandėlyje apskaitos programos taip pat nebuvo. Jis prekes atkraudavo pagal važtaraščius arba pagal direktorės nurodymą, pildė prekių išdavimo dokumentus ir juos perduodavo į buhalteriją. Kitokios apskaitos jis nevedė.

Ieškovas teigė, kad 2011-12-22 inventorizacijos dokumentai suklastoti, 2011-12-22 inventorizacijos trūkumų lentelė sukurta „iš lubų“, tačiau to įrodyti negali. Būdamas prastovoje jis girdėjo, kaip direktorės buvo pasakyta, kad rasto pertekliaus nefiksuotų apskaitoje.

Ieškovas taip pat nurodė, kad su pareiginiais nuostatais priimant į darbą jis nebuvo supažindintas. Jam buvo paduotas segtuve įsegtas vienas lapas, kuriame jis turėjo pasirašyti, kaip suprato, dėl darbų saugos. Kitų lapų jame nebuvo, taip pat nebuvo jokių instrukcijų. Su sandėlininko – ūkvedžio pareigine instrukcija susipažino tik išeidamas iš darbo. Tačiau ieškovo manymu, logistikos ir sandėlio ūkio vadybininkas ir sandėlininkas - ūkvedys ne tas pats. Jis neatliko sandėlininko pareigų ir sandėlyje nevedė jokios dokumentacijos. Apskaitą vedė tik buhalterija. Faktinių likučių jis nekontroliavo, jam nebuvo pasakyta juos kontroliuoti, pareiginių nuostatų nematė. Be to, jis neturėjo gatavos produkcijos sandėlio duomenų. Nors prašė, jam jų nedavė, nes inventorizacijos duomenys nebuvo suvesta į kompiuterinę apskaitą. Jis pildė važtaraščius, vidinius perdavimus.

Mano, kad drausminė nuobauda jam paskirta nepagrįstai. Direktorei jis buvo parašęs, kad neturi ką perduoti. Kaip komisijos narys jis galėjo padėti skaičiuoti, o perduoti neturėjo ką. Negalėjo pasirašyti dėl duomenų, kurių nežinojo, be to, 2011 m. gruodžio 16 d. iš jo buvo paimti sandėlio raktai, į gatavos produkcijos sandėlį jis nepatekdavo, todėl nebuvo materialiai atsakingas. Dar dvi dienas kūreno pečių, o paskui atėjo kitas darbuotojas, kurį įdarbino jo vietoje, jis ir kūreno. Per kelias darbo valandas jis tik pakurdavo pečių ir išeidavo. Jam nėra žinoma, ar kas ėjo į sandėlį, kai jis išeidavo namo. Neprisimena, kad būtų dalyvavęs komisijai išduodant produkciją. Raktai buvo pas direktorę, komisijos narės ėjo į sandėlį be jo, taip pat ėjo ir vėliau įdarbintas asmuo Rimas. Jis negali teigti, kad prekės buvo atkraunamos, nes to nematė.

Dirbdavo jis nuo 7:00 val. iki 17:00 val. Viršvalandžius pats rašydavosi, tačiau tabeliuose jie nebuvo pažymėti. Iš įsakymų matosi, kada prasidėdavo jo darbas. Anksčiau 17:00 val. namo neišeidavo. Jis neprašė sutrumpinti darbo laiką, tik prašė sumokėti už viršvalandžius.

Jis dirbo beveik visą gruodžio mėnesį. Nedirbo tik tuomet, kai jam nebuvo suteiktas darbas. Todėl jam turėjo būti sumokėta 1800 Lt. Atsakovė sumokėjo tik 500 Lt.

Atsakovės direktorė jį terorizavo, šmeižė nebūtais dalykais, internete išvadino vagimi. Tai pakenkė sveikatai, nemiegojo naktimis. Ilgai ieškojo darbo, nes darbdaviai paskaitę atsakovės atsiliepimus internete, susidarydavo išankstinę nuomonę. Įsidarbino tik 2012-05-21. Tokiais veiksmais jam padaryta neturtinė žala.

Su priešieškiniu ieškovas nesutiko. Mano, kad joks nuostolis nesusidarė ir duomenys yra suklastoti. Be to, kaip nurodė, nuo 2011-12-16 neturėjo raktų, direktorė pati pasiimdavo prekes.

Įsakymą dėl atleidimo iš darbo dėl prekių trūkumo suprato, tačiau jam jokie duomenys nebuvo pateikti. Inventorizacijos duomenis pamatė tik teisme. Jis buvo atleistas esant nesuvestiems inventorizacijos rezultatams. Todėl mano, kad trūkumai buvo įrašyti atbuline data. Atleidimo įsakyme parašė, kad skaičiai nurašyti nuo lubų ir inventorizacija netiki todėl, kad pats matė, kaip komisijos narės klastojo inventorizacijos duomenis. Į inventorizaciją nėjo, nes iš jo buvo atimti raktai.

Apie tai, kad viena iš atleidimo priežasčių yra pareigų nevykdymas, išgirdo tik teisme. Nesupranta, kokių darbų jis neatliko. Jis yra gavęs tik vieną patvarkymą pasiaiškinti. 2011-12-22 jam tik padavė įsakymą susipažinimui. Su įsakymu dėl drausminės nuobaudos skyrimo jis nesutiko, todėl išreiškė nesutikimą. Nurodė, kad atsakovė viską rašė atgaline data, taip pat atgalinėm datom rinko darbuotojų paaiškinimus, kad jis nedirbo. Jis laikė, kad jo prie darbo neprileidžia, nes iš jo atsakovė paėmė sandėlio raktus. Direktorė jam nesakė, kad reikia kažką sutvarkyti kas sulūžę ar sugedę. Jis pats kito darbo įmonėje neieškojo.

Atsakovo atstovė paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovas buvo priimtas logistikos ir sandėlio ūkio vadybininku, nes priimtas Darbo biržoje buvo tik tokios pareigybės darbuotojų pasirinkimas. Nors įmonėje logistikos ir sandėlio ūkio vadybininko etato nėra, bet įdarbinant įformino tokias pareigas, kokių ieškovas pageidavo. Tačiau jo pareigos buvo tokios pačios, kaip ir prieš jį dirbusio sandėlininko – ūkvedžio, pasirašė, kad susipažino su sandėlininko – ūkvedžio pareigine instrukcija. Ieškovas buvusios darbovietės buvo apibūdintas kaip konfliktiškas, bet tvarkingas. Kadangi reikėjo tvarkingo žmogaus, ieškovas buvo priimtas. Darbo birža subsidijavo pusę jam mokamo atlyginimo, todėl ieškovas buvo priimtas dideliam atlyginimui, tokį atlyginimą jis ir gavo.

Logistikos ir sandėlio ūkio vadybininko pareiginiai nuostatai įmonėje nepatvirtinti. Sandėlininko – ūkvedžio pareiginių nuostatų ieškovo pareigybei neadaptavo, nes niekas nesikeitė. Ieškovui buvo paduotas visas segtuvas, kuriame yra visos pareiginės instrukcijos, ir sąsiuvinis, kuriame pasirašo darbuotojai už tas pareigybes, į kurias priimami. Sąsiuvinis su numeracija – jame įrašyti instrukcijų numeriai ir parašai. Ieškovas privalėjo laikytis 4 pareiginės instrukcijos. Kad ieškovas pasirašė ir už instrukciją Nr. 9 (eksporto vadybininko), ji neatkreipė dėmesio, ieškovas neprivalėjo jos laikytis. Įrašus pildė ne ji, o buhalterė. Ar ieškovas perskaitė pareiginę instrukciją - tai jo reikalas. Paprastai darbuotojai ją atsišviečia. Darbų saugos ir priešgaisrinės saugos instrukcijų yra atskiri sąsiuviniai. Ieškovas taip pat pasirašė materialinės atsakomybės sutartį, kur parašyta, kad jis atsako už materialines vertybes sandėliuose.

Ieškovas turėjo perimti materialines vertybes iš Ch., tas ir buvo padaryta. Dviese darė inventorizaciją – Ch. ir ieškovas. Ch. pasirašė ant visų aktų, o ieškovas atsisakė pasirašyti. Faktiškai ji turėjo ieškovui neprileisti dirbti, bet jis pasirodė teigiamai, leido jam dirbti.

Buhalterija įmonėje vedama debeto programa. Programos duomenys tikslinami kiekvieną dieną. Galima matyti kiekvienos dienos likutį. Negalima atkrauti prekių, jei jos prieš tai nesuvestos, nes programa neleidžia spausdinti sąskaitos. Kai prekės nurašomos, taip pat būna išrašomas dokumentas. Vidiniai važtaraščiai pasirašomi pardavėjos. O sandėliuose pasirašo materialiai atsakingas asmuo.

Ieškovas atsišviesdavo visus dokumentus, jis kruopščiai vedė apskaitą. Ieškovas turėjo šviestą inventorizacijos lentelę, pagal lentelę galėjo išminusuoti prekes. Prekių vidinius judėjimo dokumentus ieškovas pateikdavo buhalterijai.

Metinės inventorizacijos rezultatas į programą buvo įtrauktas. Be to ieškovui nereiškiamos pretenzijos dėl metinės inventorizacijos. Ieškovas pripažino, kad perėmė tai, ką ranka surašė. Vadinasi, nuo tada turėjo vesti apskaitą.

Metinė inventorizacija buvo daroma visą mėnesį. Buvo rastas perteklius parduotuvėje, o sandėlyje trūkumas. Perteklius galėjo atsirasti dėl to, kad dalis dėžių buvo laikomos sandėlyje, susidarė galimybė prekėms susimaišyti. Prieš tai dirbęs sandėlininkas buvo sąžiningas, bet netvarkingas. Pradėjus dirbti naujai buhalterei ir sandėlininkui, buvo padaryta inventorizacija ir sutvarkyta apskaita. 2011-10-30 buvo priimtas įsakymas gatavos produkcijos trūkumą sudengti su parduotuvės pertekliumi, likę 166,81 Lt registruota kaip veiklos sąnaudos. 2011 m. spalio 26 d. inventorizacija tvarkinga. Normali inventorizacija nebuvo atlikta dar prieš tai ir jos duomenys nebuvo suvesti.

Ieškovui buvo duoti pinigai briketų pirkimui. Bet briketų neatvežė ir ieškovas kuro nenupirko, todėl turėjo grąžinti 700 Lt, tačiau ieškovas atsisakė grąžinti pinigus, kalbėjo neaiškiai, sakė priskaičiuos prie atlyginimo. Už tuos pinigus nebuvo paimtas ieškovo parašas. Kilo įtarimų, kad ieškovas nesąžiningas. Todėl pareikalavo grąžinti įmonės telefoną ir raktus. Tai buvo gruodžio 16 d. Teko sudaryti komisiją. Tai reiškė, kad nuo pirmadienio ieškovas dirbs tik su komisija ir prie vertybių prieis tik su kitais darbuotojais. Jis nuo darbo nebuvo nušalintas. Į ieškovo darbą įėjo prekių atkrovimas ir išrašymas. Jis talkino eksporto vadybininkėms. Įmonėje buvo ir kito darbo, pavyzdžiui tokio kaip ūkvedžio – remontuoti inventorių, prižiūrėti patalpas, aplinką. Todėl ieškovas turėjo remontuoti bet kokį inventorių – kėdę, kabliuką, taburetę, santechniką. Bet ieškovas sėdėjo rankas susikišęs ir direktorės nurodymus ignoravo. Įmonė nedidelė, vienas cechas, du sandėliai, didelė teritorija, kelias duobėtas. Duobių lyginimas į ieškovo pareigas taip pat įėjo. Ieškovui nebuvo aiškinta, kad reiks varžtus sukti ar kalti vinis, bet buvo pasakyta, kad turės prižiūrėti teritoriją, patalpas, daryti darbus, kurie priklauso ūkvedžiui. Ieškovas turėjo vykdyti vadovybės nurodymus. Jo pareiginėje instrukcijoje yra nurodyta, kad turi prasmingai leisti darbo laiką. Nuo gruodžio 16 d. turėjo užsiimti ūkio darbais, o sandėlio funkcijas galėjo vykdyti kartu su vadybininkėmis.

Ieškovas savo pareigas galėjo atlikti iki paskutinės dienos, kadangi buvo sudaryta komisija. Į sandėlius įeidavo tik trys žmonės, tame tarpe ir ieškovas.

Po 2012 m. gruodžio 16 d. ieškovo pasirašytų apskaitos dokumentų nėra, prekės buvo tik atkraunamos, pasirašė eksporto vadybininkės. Tomis dienomis prekių judėjimas vyko. Ant atkraunamų prekių dokumentų pasirašyti nereikia, jie matosi buhalteriškai - jeigu Lietuvos pirkėjas išrašomas važtaraštis, jis apmokamas buhalterijoje, tada rašoma sąskaita ir prekė išminusuojama, o jeigu užsienio pirkėjas - prekės jau būna suruoštos, dokumentas būna paruoštas. Materialiai atsakingas asmuo gauna kopiją. Po gruodžio 16 d. ieškovas atsisakė pasirašinėti ant bet kokio dokumento, iš atsakovės nieko nepriėmė, todėl atkrovimo dokumentų kopijų negavo.

Nuo gruodžio 19 d. prekes priiminėjo - išdavinėjo komisija. Ieškovas vaikščiojo su komisija ir neturėjo galimybės padaryti žalos. Komisijos nariai stebėjo vienas kitą. Po komisijos sudarymo materialiai atsakingos tapo dar dvi darbuotojos – atsirado grupinė atsakomybė. Gruodžio 19 - 22 ieškovas su komisija vaikščiojo į sandėlius, dirbo 8 valandas, vaikščiojo į atkrovimus. Tai įrodo tabelis. Sandėliai atskirai nuo įmonės, į juos vaikšto tik materialiai atsakingi žmonės. Kai raktus paėmė iš ieškovo, juos saugojo sandėlyje. Kiek prekių parduota tomis dienomis negali pasakyti. Žino, kad į sandėlį ėjo eksporto vadybininkės kartu su ieškovu. Kai ieškovas išeidavo namo, niekas į sandėlius neidavo. Vadinasi trūkumas susidarė ieškovo darbo metu, iki iš jo buvo atimti raktai – nuo spalio 26 d. iki gruodžio 16 d.

Gruodžio 22 d. ieškovas nepagrįstai atsisakė perduoti materialines vertybes. Jeigu ieškovas manė, kad materialinė apskaita vedama netvarkingai turėjo kreiptis į vadovybę. Dalyvauti perdavime jam priklausė pagal materialinės atsakomybės sutartį, pareigines instrukcijas.

Trūkumas nustatytas buhalteriškai suvedus visus duomenis - išminusavus metinės inventorizacijos rezultatą, pridėjus gautas prekes ir padarius galutinę inventorizaciją. Buhalterija kasdieną nespėja suvesti visų sąskaitų, buhalterinė apskaita atsilieka. Neįvertinti pardavimai – tai ir yra atsilikimas, o tuo metu atkrauta prekių už 4500 Lt. Nurodytas trūkumas 4240 Lt negali būti susimaišę prekės, nes jos visos buvo laikomos atskirai.

Kadangi ieškovas iš darbo išeidavo pirmas, kiti darbuotojai sandėlio raktų neturėjo, ji net nepagalvojo, kad ieškovas bus tiek daug prekių išnešęs. Ji yra mačiusi, kaip ieškovas nuėjo į savo automobilį ir kažką į jį įdėjo. Jis vaikščiodavo su didele taše.

Kai nereikėdavo kūrenti, ieškovas pradėdavo dirbti 8:00 val. ir dirbdavo iki 17:00 val., o kai prasidėjo kūrenimo sezonas, ieškovas dažniausiai ateidavo 7:00 val. ir dirbdavo iki 16:00 val.

Darbo laikas ieškovui buvo sutrumpintas ieškovo iniciatyva, nes jis teigė, kad dirbo viršvalandžius. Ieškovas žodžiu prašė išleisti jį namo. Išleisti galima esant gamybiniam būtinumui, tačiau buvo ir viršvalandžiai ir ieškovo prašymas ir gamybinis būtinumas. Buvo akivaizdu, kad situacija konfliktinė. Jeigu darbuotojas sudaro įtemptą situaciją, jį geriau išleisti namo. Jam buvo sumokėta už du trečdalius tos dienos, nepriklausomai nuo to, kiek jis dirbo. Ieškovui buvo sumokėta pagal įstatymą, jis nebuvo niekaip nuskriaustas.

Viršvalandžių atsakovė neskaičiavo, tą galėjo padaryti tik ieškovas. Ji negalėjo kontroliuoti, kada jis ateidavo į darbą, nes ieškovas ateidavo į darbą anksčiau, kad užkurtų pečių, kad patalpos įšiltų. Mokėti už viršvalandžius nebuvo pagrindo, nes įmonėje trūksta darbo. Todėl ieškovo noru buvo sutrumpintas jo darbo laikas.

Ieškovas nepagrįstai atsisakė dalyvauti inventorizacijoje, todėl jam buvo skirta drausminė nuobauda. Ieškovas galėjo kontroliuoti materialines vertybes ir privalėjo dalyvauti inventorizacijoje, taip pat privalėjo pats ją vykdyti ir tokiu atveju galėjo reikšti pretenzijas dėl trūkumo, sakyti, kad trūkumo nepripažįsta dėl tokios ar kitokios priežasties. Be to ieškovas galėjo prašyti sudaryti Darbo ginčų komisiją, tačiau nieko nedarė. Ieškovas gavo papeikimą už atsisakymą dalyvauti inventorizacijoje.

Ieškovą buvo galima atleisti dėl įvairių priežasčių – jis nevykdė savo pareigų kiekvieną dieną, buvo aktai, kad nedirbo, kad buvo nustatytas materialinių vertybių trūkumas. Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laiko tai, kad ieškovas nuo gruodžio 22 dienos nedirbo. Tą patvirtina aktai.

Ieškovo buvo pareikalauta pasiaiškinti. Prašymas pasiaiškinti įteiktas gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 11-1230 pavidalu „Dėl prastovos“, kuriuo nuo gruodžio 22 d. jam skirta prastova. Jam buvo duotas įsakymas susipažinti ir paprašyta pasiaiškinti. Ieškovas pasiaiškinimus rašė įsakymuose.

Ieškovas iš darbo atleistas 2011-12-30, DK 136 str. 3 d. 1p. pagrindu, kadangi ieškovas nevykdė direktorės nurodymų ir nieko nedirbo. Atleidimo data nesusijusi su jokiu įvykiu, ji pasirinkta todėl, kad tą dieną buvo nustatytas trūkumas.

Atsakovo atstovė taip pat nurodė, kad ieškovo reikalavimas priteisti neturtinę žalą nepagrįstas ir atmestinas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad su juo buvo negražiai elgiamasi. Tai ji galėtų prašyti atlyginti moralinę žalą.

Paaiškino, kad 2011-12-22 inventorizacija truko vieną dieną. Buhalterinių duomenų suvedimas užtruko dar dieną. Buhalterinius duomenis ji gavo gruodžio 27 d., tuomet sužinojo, kad yra trūkumas. Ieškovui buvo pateikti inventorizacijos aprašai pasirašymui, nurodyta, koks nustatytas trūkumas. Su juo dar buvo aiškinamasi ir reikalaujama prisiimti jam priklausančią atsakomybę. Todėl nemano, kad 2012 m. sausio 5 d. gavus ieškovo prašymą turėjo dar kartą pateikti inventorizacijos duomenis ieškovui. Jis privalėjo pasirašyti, pareikšti pastabas.

Atsakovo atstovė taip pat paaiškino, kad su priešieškiniu pateiktas esantis inventorizacijos aprašas (b.l. 90, 1 t) skiriasi nuo vėliau pateikto (46-63 b.l. 2 t.) dėl to, kad tuomet dirbusi buhalterė turbūt nebuvo surašiusi visų eilučių iki galo. Tačiau esminiai dalykai, parašai yra. Tai, kad nėra nurodyta, kada pradėta ar baigta inventorizacija, kad neįrašytas paskutinieji pajamų ir išlaidų dokumentų numeriai, nekeičia inventorizacijos rezultatų. Buhalterė vėliau buvo iškviesta ir baigė pildyti.

Taip pat paaiškino, kad inventorizacijos komisijos narės nebūtinai visos vienu metu turėjo skaičiuoti. Darbuotojai kurie skaičiavo keitėsi, nes turi savo pareigas, nebuvo visos trys darbuotojos sandėlyje vienu metu.

2012 lapkričio 19 teismo posėdyje atsakovės atstovė taip pat paaiškino, kad duomenų apie prekių judėjimą nuo 2011 m. gruodžio 16 d. nepateikė, nes niekas nevyko. Gruodžio 17-18 d. buvo savaitgalis, įmonė tuo metu nedirba, prekių judėjimo nebuvo. Teigė, kad gruodžio 23 d. buvo toks pat likutis kaip ir gruodžio 16 d.

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys atmestinas

Dėl prastovos skyrimo ne dėl darbuotojo kaltės

Byloje nustatyta, kad 2011 m. spalio 3 d. tarp šalių sudarytos neterminuotos darbo sutarties Nr. 162 pagrindu, ieškovas buvo dirbti logistikos ir sandėlio ūkio vadybininku, nustatant 3 mėnesių išbandymo terminą, 40 val. darbo savaitę, 2400,00 Lt darbo užmokestį, jį išmokant sekančio mėnesio 15-18 dienomis. Darbo sutartyje jos pakeitimų ar papildymų nėra. (b.l.7). Tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „Aleta“ direktorės priimtais įsakymais 2011 m. gruodžio 19 - 21 dienomis ieškovo darbo laikas buvo sutrumpintas:

2011 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 111219 tos dienos darbo laikas nustatytas sutrumpintas nuo 7:00 val. iki 12:00 val., nustatant 5 val. darbo dienos trukmę, 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 111220 darbo laikas sutrumpintas nuo 7:00 val. iki 10:00 val., t.y. darbo dienos trukmė 3 val. (įsakyme klaidingai nurodyta 4 val.), 2011 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 111221 ieškovo darbo laikas sutrumpintas nuo 7:00 val. iki 10:00 val., nustatant 3 val. darbo trukmę (1 t. b.l.11-13).

Ieškovas tai laiko neteisėtu darbo sutarties sąlygų pakeitimu, motyvuodamas, kad nebuvo gautas jo sutikimas ir pakeitimai nebuvo įforminti darbo sutartyje.

Žemesnės instancijos teismas

UAB „Aleta“ direktorė nurodė prieštaringus argumentus dėl ieškovo darbo laiko sutrumpinimo: priešieškinyje teigė, kad ieškovas piktybiškai vengė vykdyti jam pavestas funkcijas, dėl ko darbdaviui neliko kitos išeities, kaip tik trumpinti ieškovo darbo laiką. Taip pat nurodė, kad už tas dienas R. M. buvo sumokėta 228,57 Lt, laikantis LR DK 195 str. 3 d. reikalavimų, t.y. už kiekvieną prastovos valandą sumokėta jo dviejų trečdalių vidutinis valandinis darbo užmokestis (1 t. b.l. 73). Teismo posėdyje teigė, kad darbo laikas buvo sutrumpintas ieškovo žodiniu prašymu, laisvas laikas jam suteiktas už viršvalandžius, kurių, kaip paaiškino, ji neskaičiavo, bet pripažino, kad ieškovui reikdavo pakurti pečių, todėl jis ateinant į darbą anksčiau už kitus darbuotojus, nuo 7.00 val. ryto. Taip pat teigė, kad tuo pačiu buvo ir gamybinis būtinumas, nes situacija buvo konfliktinė, o kai darbuotojas sudaro įtemptą situaciją, jį geriau išleisti namo. Jam buvo sumokėta už du trečdalius tos dienos, nepriklausomai nuo to, kiek jis dirbo.

Iš atsakovės pateikto 2011 m. gruodžio mėnesio priskaitymo – išskaitymų žiniaraščio matyti, kad ieškovui už tris darbo dienas apmokėta kaip už prastovos laiką, už kurias jam priskaityta 228,57 Lt suma (1 t. b.l. 104).

Iš 2011 m. gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad šį mėnesį buvo 21 darbo diena, 12 darbo dienų ieškovas dirbo visą darbo dieną (8 valandas), 3 darbo dienas (gruodžio 19-21 dienomis) jam žymėtos prastovos ne dėl darbuotojo kaltės (PN), o 6 darbo dienas (gruodžio 22, 23, 27, 28, 29, 30) žymėtos prastovos dėl darbuotojo kaltės (PK). (2 t. b.l. 12-19).

Iš pateiktų duomenų apie 2012 m. gruodžio mėnesį ieškovui apskaičiuotą bei išmokėtą darbo užmokestį (1 t. b.l. 25, 26, 104, 2 t. b.l. 10, 11) matyti, kad ieškovui priskaičiuota 2091,45 Lt. darbo užmokesčio. Tačiau į šią sumą ir apskaitytą darbo dienų ir valandų skaičių įskaičiuota ir atostogų kompensacija – 491,45 Lt, suma (už 4,3 darbo dienas, 28,68 darbo valandas, ( 1 t. b.l. 25, 104). Etatinis atlyginimas priskaičiuotas už 12 darbo dienų (96 darbo valandas) - 1371,43 Lt, taip pat priskaičiuota 228,57 Lt už 3 prastovos dienas ( 24 valandas).

Iš direktorės priimtų įsakymų „dėl darbo laiko pakeitimo“ matyti, kad sutrumpinus ieškovo darbo laiką gruodžio 19-21 dienomis, ieškovas dirbo 11 valandų (iš viso). Tačiau šis ieškovo dirbtas laikas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nepažymėtas. Todėl akivaizdu, kad prastovos laikas 2011 m. gruodžio 19-21 dienomis taip pat pažymėtas neteisingai, taip pat neteisingai apskaičiuotas ir darbo užmokestis, nes pagal LR DK 195 str. 3 d. nustatytą tvarką galėjo būti apmokama tik už prastovos valandas.

Vis tik šioje byloje ginčas kilęs ne dėl neteisingo apmokėjimo už prastovas, o dėl neteisėto darbo laiko sutrumpinimo 2011 m. gruodžio 19-21 dienomis. Ieškovas taip pat ieškovas prašo panaikinti 2011-12-22 įsakymą Nr. 111222 dėl prastovos, kuriuo nuo 2011-12-22 jam buvo paskirta prastova, nurodant, kad ji skiriama dėl darbuotojo kaltės (1 t. b.l. 22).

Todėl tam, kad būtų nustatyta, kokio dydžio darbo užmokestis ieškovui turėjo būti priskaičiuotas 2011 m. gruodžio 19-30 laikotarpiu, pirmiausia reikia nustatyti, ar darbdavys teisingai ir pagrįstai sutrumpino ieškovo darbo laiką ir žymėjo prastovas (tiek dėl darbuotojo kaltės, tiek ir ne dėl darbuotojo kaltės).

Kaip minėta, darbdavio įsakymas dėl prastovos skyrimo priimtas tik dėl prastovos dėl darbuotojo kaltės nuo 2012-12-22 (1 t. b.l. 22), o dėl prastovos skyrimo 2011 m. gruodžio 19-21 laikotarpiu (ne dėl darbuotojo kaltės) įsakymas nebuvo priimtas, tik priimti direktorės įsakymai dėl darbo laiko pakeitimo (1 t. b.l. 11-13).

Prastovą, jos įforminimą ir darbuotojo teisinę padėtį, esant prastovai, reglamentuoja DK 122 straipsnis. Šio straipsnio pirmoji dalis apibrėžia prastovos sąvoką ir nustato, kad prastova ne dėl darbuotojo kaltės yra padėtis įmonėje, kai darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (gamybinių ir kt.). Prastovai būdinga tai, kad darbdavys dėl objektyvių priežasčių vienašališkai nevykdo įsipareigojimo suteikti darbuotojui sulygtą darbą, o darbuotojas būtent dėl šios priežasties nebegali vykdyti darbo sutartimi nustatytų savo įsipareigojimų. DK 122 straipsnis nepateikia baigtinio sąrašo priežasčių, dėl kurių įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje gali susidaryti prastovos situacija, išskyrus reikalavimą, kad priežastys, dėl kurių darbo sutartimi sulygtas darbas darbuotojui nesuteikiamas, būtų objektyvios, t.y. nepriklausančios nuo darbdavio valios.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamos bylos atveju atsakovė nurodė prieštaringus argumentus dėl ieškovo darbo laiko sutrumpinimo ir prastovos skyrimo 2011 m. gruodžio 19-21 dienomis. Priešieškinyje nurodė, kad ieškovas neatliko jam pavestų darbo funkcijų, todėl darbdavys buvo priverstas priimti įsakymus dėl jo darbo laiko pakeitimo (b.l. 32-36). Teismo posėdyje atsakovės atstovė jau teigė, kad ieškovas pats prašė sutrumpinti darbo laiką už dirbtus viršvalandžius, be to, buvo kilusi konfliktinė situacija dėl ieškovui duotų pinigų kuro pirkimui, kurių jis negrąžino. Tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių darbo laiko sutrumpinimą ieškovo prašymu. Argumentas, kad ieškovo darbo laikas sutrumpintas dėl jo dirbtų viršvalandžių, yra neįtikinantis, nes darbdavys už viršvalandinį darbą negali būti kompensuoti laisvu nuo darbo laiku. DK 193 str. nustatyta, kad už viršvalandinį darbą darbuotojui turi būti mokama ne mažiau kaip pusantro jam nustatyto valandinio atlygio (mėnesinės algos). Šiuo atveju, atsakovė viršvalandinio darbo neapskaitė ir už jį nustatyta tvarka nesumokėjo, o sutrumpinus ieškovo darbo laiką, ieškovui buvo mokama kaip už prastovą ir darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta prastova, o ne poilsio laikas.

Kita atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ieškovas neatliko jam pavestų pareigų, taip pat nesudarė pagrindo trumpinti ieškovo darbo laiką. Tai gali būti pagrindas prastovos skyrimui dėl darbuotojo kaltės. Tačiau gruodžio 19-21 d. ieškovui pažymėta prastova ne dėl darbuotojo kaltės. Todėl tikėtina, kad įsakymais sutrumpindama ieškovo darbo laiką, atsakovė nevertino, jog jis neatlieka savo pareigų. Tai, kad 2011-12-06 ieškovas nepadarė jam pavesto darbo – neužlygino duobės, nurodydamas, kad tokiam darbui atlikti reikalinga speciali apranga (b.l. 8, 1 t.), negali būti laikoma įrodymu, patvirtinančiu, kad ieškovas nevykdė darbo funkcijų ar neatliko jam pavesto darbo gruodžio 19-21 dienomis. Tomis dienomis nebuvo surašyti jokie aktai, iš ieškovo nebuvo pareikalauta pasiaiškinti, drausminė nuobauda už darbo pareigų nevykdymą tomis dienomis jam nepaskirta. Todėl labiausia tikėtina darbo laiko sutrumpinimo priežastis buvo ta, kad ieškovas atsisakė grąžinti atsakovei 700 Lt, kuriuos kaip teigė gavo kaip jam priklausantį darbo užmokestį. Atsakovės teigimu, ši suma buvo duota ieškovui kuro pirkimui. Tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, jokių veiksmų siekiant susigrąžinti ieškovo nepagrįstai užvaldytus pinigus nesiėmė. Ieškovas nuo pat ieškinio pareiškimo teigė, kad su darbdave kilusio konflikto priežastis buvo ta, kad jis nesutiko gauti mažesnį darbo užmokestį, negu numatyta darbo sutartyje ir nepakluso darbdavės reikalavimui 700 Lt jai grąžinti.

Kaip matyti iš kasos išlaidų orderio, būtent 2011 m. gruodžio 16 d. ieškovui buvo mokamas darbo užmokestis (b.l. 62, 1 t.), tikėtina, kad konflikto priežastis buvo susijusi su ieškovui mokamu darbo užmokesčiu. Tai patvirtina ir priešieškinyje atsakovės išdėstyti teiginiai, kad 2011-12-16 mokant ieškovui darbo užmokestį jis nesutiko pasirašyti, kad jį gavo, motyvuodamas, kad pirmąjį mėnesį faktiškai gavo 700 Lt mažesnį darbo užmokestį ir kol nebus išmokėti visi jam priklausantys pinigai jis nepasirašys darbo užmokesčio žiniaraštyje. Nors atsakovė nurodė, kad ieškovas klaidina teismą, kad jam nebuvo sumokėti 700 Lt, nurodydama, kad būtent ši suma jam buvo duota kurui pirkti, kurio ieškovas nenupirko ir pinigų negrąžino, tačiau, kaip minėta, šios aplinkybės nepagrindė jokiais leistinais įrodymais, o teismo posėdyje apie ieškovo pretenzijas dėl neišmokėto 700 Lt darbo užmokesčio neužsiminė, teigė, kad ieškovas tiesiog negrąžino jam duotų pinigų, sakydamas, kad tai bus jam kaip avansas.

Nors byloje nėra tiesioginių įrodymų apie darbdavio ir darbuotojo konflikto kilimo priežastį, tačiau dėl išdėstytų priežasčių labiau tikėtinomis teismas laiko ieškovo, o ne atsakovės nurodytas aplinkybes.

Nepriklausomai nuo konflikto kilimo priežasčių, teismas vertina, kad nei vienas iš atsakovės nurodytų argumentų nepagrindžia, kad įmonėje buvo susidariusi prastovos situacija. Nors DK 122 straipsnis nepateikia baigtinio sąrašo priežasčių, dėl kurių įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje gali susidaryti prastovos situacija, tačiau reikalauja, kad priežastys, dėl kurių darbo sutartimi sulygtas darbas darbuotojui nesuteikiamas, būtų objektyvios, t.y. nepriklausančios nuo darbdavio valios. Direktorės nurodytos priežastys negali būti pripažintos objektyviomis priežastimis DK 122 straipsnio 1 dalies prasme. Atsakovės nurodyta konfliktinė situacija su darbuotoju dėl pinigų negrąžinimo galėjo sąlygoti darbdavio nepasitikėjimą juo, įtarti nesąžiningumu ar kt., tačiau vien požiūrio į darbuotoją pasikeitimas, nepriklausomai nuo tai sąlygojusių aplinkybių, negali būti laikoma objektyvia priežastimi skirti prastovą DK 122 straipsnio 1 dalies prasme.

Todėl teismas vertina, kad 2011 m. gruodžio 19-21 d. atsakovė darbo laiką ieškovui sutrumpino ir įformino prastovą nepagrįstai.

Dėl prastovos dėl darbuotojo kaltės skyrimo

2011 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 111222 (kuris, kaip teigė atsakovė, buvo priimtas gruodžio 30 d), ieškovui paskirta prastova dėl darbuotojo kaltės nuo 2011-12-22, kuri truko iki ieškovo atleidimo iš darbo dienos - 2012-12-30 (22 b.l. 1 t.).

Aiškinantis prastovos skyrimo aplinkybes, nustatyta, kad po kilusio konflikto dėl pinigų grąžinimo, darbo dienos pabaigoje, atsakovė patvarkymu nurodė ieškovui perduoti direktorei įmonės mobilų telefoną ir sandėlių raktus. Ieškovas su patvarkymu susipažino, ir, kaip matyti iš padaryto prierašo, tą pačią dieną juos grąžino. (b.l .9, 1 t.). Kaip nurodė ieškovas, 2011-12-19 po savaitgalio ryte atėjęs į darbą, rado paliktą raštelį, kad pakeisti signalizacijos kodai, o jam žinomas kodas galioja tik katilinei ir laiptinei. Atsakovo atstovė šių aplinkybių neneigė. Tai patvirtina byloje pateiktas minėtas raštelis (1 t. b.l 10).

Kaip nustatyta, po kilusio konflikto dėl pinigų grąžinimo, 2011 m. gruodžio 19-21 d. įsakymais atsakovė nepagrįstai sutrumpino ieškovo darbo laiką, o darbo laiko apskaitos žiniaraštyje šiomis dienomis žymėjo pravaikštas ne dėl darbuotojo kaltės. (1 t. b.l. 11-13).

Atsakovės atstovė teigė, kad po 2011 m. gruodžio 16 d. kilusio konflikto, jai kilo įtarimų, kad ieškovas nesąžiningas, todėl pareikalavo grąžinti įmonės telefoną ir raktus, o nuo pirmadienio (2011 m. gruodžio 19 d.) sudarė komisiją. Teigė, kad nuo darbo ieškovas nebuvo nušalintas. Jis galėjo dirbti su komisija ir prieiti prie materialinių vertybių kartu su kitais komisijos nariais. Be to, į ieškovo darbo funkcijas įėjo ne tik prekių atkrovimas ir išrašymas. Įmonėje buvo ir kito darbo, tokio kaip remontuoti inventorių, prižiūrėti patalpas, aplinką. Teigė, kad inventoriaus remontas įeina į ūkvedžio pareigas, kurias ėjo ieškovas, todėl ieškovas nuo gruodžio 16 d. turėjo užsiimti ūkio darbais, remontuoti bet kokį inventorių, lyginti duobes, o sandėlininko funkcijas galėjo vykdyti kartu su vadybininkėmis. Bet ieškovas nieko nedirbo. Todėl 2011-12-30 įsakymu (įsakyme data nurodyta 2011-12-22) skyrė jam prastovą (22 b.l. 1 t.).

Nurodytoms aplinkybėms pagrįsti atsakovė pateikė 2011-12-19 įsakymą „dėl komisijos sudarymo sandėliams“, kuriuo, kaip įvardinta, dėl gamybinio būtinumo, prekių priėmimui ir išrašymui iš gatavos produkcijos sandėlio sudaryta trijų asmenų komisija, į kurios sudėtį įeina ir ieškovas R. M. (1 t. b.l. 47).

Atsakovės atstovė taip pat pateikė savo pačios bei dar trijų darbuotojų pasirašytus aktus, iš kurių matyti, kad 2011 m. gruodžio 22 d., 23 d., 27 d., 28 d., 29 d., 30 d. ieškovas buvo darbe pilną darbo dieną, tačiau, kaip teigiama „ įmonėje nieko nedirbo – vaikštinėjo po patalpas ir sėdėjo rankas susikišęs į kišenes. Nevykdė direktorės nurodymų“. ( 55-60 b.l., 1 t.).

Sprendžiant, ar direktorei paėmus sandėlio raktus ir sutrumpinus ieškovo darbo laiką bei nuo 2011-12-19 sudarius komisiją prekių priėmimui ir išrašymui iš gatavos produkcijos sandėlio, t.y. darbdavio sprendimais iš esmės pakeitus ieškovo darbo tvarką, jis galėjo toliau vykdyti savo darbo funkcijas, yra reikšminga, kokios darbo funkcijos buvo priskirtos ieškovui, nes nagrinėjant bylą teisme dėl to tarp šalių kilo ginčas.

Kaip nurodyta šalių pasirašytoje darbo sutartyje, ieškovas priimtas į darbą logistikos ir sandėlio ūkio vadybininko pareigoms. Tokios jo ieškovo pareigos nurodytos su juo sudarytoje visiškos materialinės atsakomybės sutartyje, taip pat atsakovės priimtuose įsakymuose dėl darbo laiko sutrumpinimo, drausminės nuobaudos skyrimo, atleidimo iš darbo (b.l. 11-14, 18, 23, 38). Tokias savo pareigas nurodė ir R. M. direktorei rašytuose prašymuose (19, 21 b.l., 1 t).

Tačiau nagrinėjant bylą teisme atsakovė nurodė, kad ieškovas buvo priimtas sandėlininko – ūkvedžio pareigoms. Teigė, kad logistikos ir sandėlio ūkio vadybininko etato įmonėje iš viso nėra, o darbo sutartyje tokios ieškovo pareigos įrašytos jo paties pageidavimu, nes ieškovas ieškojo būtent tokios darbo vietos. Tačiau iš esmės jis buvo priimtas sandėlininko – ūkvedžio pareigoms, į buvusio sandėlininko darbo vietą. Ieškovui buvo nurodyta iš jo perimti materialines vertybes ir išaiškinta, kad jis turės vykdyti sandėlininko – ūkvedžio darbo funkcijas, taip pat kad į jo pareigas įeina pečiaus kūrenimas, smulkių remonto darbų atlikimas. Teigė, kad ieškovas buvo supažindintas su sandėlininko – ūkvedžio pareiginiais nuostatais, todėl kokios jo darbo funkcijos suprato.

Direktorė taip pat nurodė, kad priimant ieškovą į darbą jam buvo pateiktas sąrašas, kuriame visi darbuotojai pasirašo, jog yra susipažinę su pareiginėmis instrukcijomis, taip pat atskiras segtuvas, kuriame yra susegtos visų darbuotojų pareiginės instrukcijos. Ieškovas galėjo atsirinkti instrukciją, už kurią pasirašo, su ja susipažinti, pasidaryti kopija. Tik nuo jo valios priklausė, ar jis susipažino. Logistikos ir sandėlio ūkio vadybininko pareiginės instrukcijos bendrovėje nėra, todėl ieškovas turėjo susipažinti su sandėlininko – ūkvedžio pareiginiais nuostatais. Jo parašas patvirtina, kad su šias pareiginiais nuostatais jis susipažino, todėl privalėjo jų laikytis.

Su tokiais atsakovės atstovės argumentais ieškovas nesutiko, teigė, kad buvo priimtas logistikos ir sandėlio ūkio vadybininko pareigoms, kad jam nepriklausė sandėlininko – ūkvedžio darbo funkcijos. Taip pat teigė, kad su byloje pateiktais sandėlininko – ūkvedžio pareiginiais nuostatais nebuvo supažindintas, jokios pareiginės instrukcijos jam nebuvo pateiktos, o priimant į darbą jam buvo pateiktas pasirašyti sąrašas su darbuotojų pavardėmis ir instrukcijų numeriais. Manydamas, jog pasirašo už darbų saugą, kuri jam yra žinoma, jis tiesiog pasirašė sąraše prie savo pavardės, nors jokios instrukcijos jam nebuvo pateiktos.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) 93 straipsnis darbo sutartį apibūdina kaip darbo sutarties šalių. t.y. darbuotojo ir darbdavio, susitarimą, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

DK 228 str. numato, kad darbuotojas turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą. Darbo drausmę darbovietėje užtikrina darbdavys, sudarydamas organizacines ir ekonomines sąlygas darbui (DK 227 str.). Darbo tvarką įmonėje apibrėžia darbo tvarkos taisyklės, kurias tvirtina darbdavys, darbuotojų pareigas taip pat gali nustatyti pareigybės aprašymai ir nuostatai (DK 230 str., 232 str. ). DK 99 str. nustatyta, kad sudarydamas darbo sutartį, darbdavys ar jo įgaliotas asmuo privalo supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą.

Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, darbdaviui nustatyta ne pasyvi, o aktyvi pareiga tinkamai organizuoti darbą, supažindinti darbuotoją su jo darbo funkcijomis, darbo sąlygomis.

Kaip nustatyta, 2011-10-03 su ieškovu sudaryta darbo sutartis, kurioje nurodyta, kad jis priimamas logistikos ir sandėlio ūkio vadybininku. Tačiau atsakovės direktorė nurodė, tokio etato UAB „Aleta“ iš viso nebuvo, o buvo laisva sandėlininko – ūkvedžio darbo vieta. Laikydama, kad šios pareigos iš esmės yra analogiškos, atsakovė teigė, kad ieškovas privalėjo vykdyti sandėlininko – ūkvedžio pareigas.

Tačiau tokiu atveju atsakovė privalėjo užtikrinti, kad darbuotojo neklaidintų darbo sutartyje nurodytas pareigų pavadinimas ir jis tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką.

Atsakovė pateikė sąrašą, iš kurio matyti, kad priimant į darbą ieškovas pasirašė, jog yra supažindintas su instrukcijomis Nr. 4 ir Nr. 9 (39 b.l., 1 t.). Sąrašo titulinio lapo ar pavadinimo nėra, šiame sąraše žodžiu taip pat nėra nenurodyta, su kokiomis instrukcijomis darbuotojai supažindinti, nenurodytas ir nepasirašęs atsakingas už supažindinimą asmuo. Atsakovės direktorė teigė, kad ieškovui buvo pateiktas ne tik šis sąrašas, bet ir segtuvas su visomis pareiginėmis instrukcijomis, todėl pagal sąraše įrašytą instrukcijos numerį ieškovas galėjo atsirinkti savo pareiginę instrukciją, su ja susipažinti ar pasidaryti kopiją. Susipažinti ar ne priklausė tik nuo ieškovo valios.

Pagal tokius atsakovės direktorės paaiškinimus, ieškovas turėjo susipažinti ir laikytis ne tik sandėlininko – ūkvedžio pareiginių nuostatų, bet ir instrukcijos Nr. 9 – vadybininko pareiginių nuostatų (44 b.l., 1 t.). Tačiau vadybininko pareiginių nuostatų atsakovė nepateikė, teigė, kad su jie ieškovui nebuvo taikomi ir jis neprivalėjo su jais susipažinti ir jų laikytis, kad šios pareiginės instrukcijos (nuostatų) numeris iš viso neturėjo būti nurodytas sąraše prie ieškovo pavardės.

Kaip minėta, darbdaviui tenka pareiga supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymais ir nuostatais (DK 227 straipsnio 1 dalis, 229–232 straipsniai). Todėl priimdama ieškovą į logistikos ir logistikos ir sandėlio ūkio vadybininko pareigas, atsakovė turėjo parengti jo darbo sutartyje nurodytas pareigas atitinkančius pareiginius nuostatus, o ne pateikti susipažinti sandėlininko – ūkvedžio ir vadybininko pareiginius nuostatus, neadaptavus jų toms pareigoms, į kurias ieškovas buvo priimtas. Pažymėtina, kad iš pateikto supažindintų darbuotojų sąrašo išrašo matyti, kad su sandėlininkmo – ūkvedžio (Nr. 4) ir vadybininko (Nr.9) pareiginiais nuostatais buvo supažindinami ir kitas pareigas užimantys darbuotojai - eksporto vadybininkai, taip pat prieš ieškovą dirbęs logistikos ir sandėlio ūkio vadybininkas K. C., į kurio darbo vietą kaip teigė atsakovė buvo priimtas ieškovas ir kuris, anot atsakovės, dirbo sandėlininku – ūkvedžiu. (39 b.l., 1 t.).

Todėl akivaizdu, kad iš supažindinimo su pareiginėmis instrukcijomis sąrašo negalima spręsti, kokių pareiginių nuostatų turėjo laikytis ieškovas ir kokias konkrečias darbo funcijoms jis turėjo vykdyti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas taip pat atsižvelgia į ieškovo ir atsakovės nurodytas aplinkybes apie faktines supažindinimo su pareiginiais nuostatais aplinkybes ir sprendžia, kad atsakovė, faktiškai priėmusi ieškovą dirbti į kitas nei darbo sutartyje nurodytas pareigas, su jam priskiriamomis darbo funkcijomis ir jo pareigas reglamentuojančiais lokaliniais aktais jo nesupažindino įstatymo nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, segtuvo su visais įmonėje esančiais pareiginiais nuostatais pateikimas naujai priimam darbuotojui, nurodant pačiam atsirinkti jam tinkančią (as) pareigines instrukcijas, nėra tinkamas supažindinimas, nes darbdaviui tenka pareiga supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą (DK 99 str. 4 d.).

Tinkamai nesupažindinusi ieškovo su jo pareigomis, atsakovė neturėjo pagrindo tikėtis ir reikalauti, kad paėmus iš ieškovo sandėlio raktus ir sudarius komisiją prekių priėmimui ir išrašymui iš gatavos produkcijos sandėlio, už kurį materialiai buvo atsakingas ieškovas, t.y. faktiškai kitaip organizuojant ieškovo darbą, be atskiro pavedimo ar nurodymo ieškovas imtųsi visų įmanomų darbų.

Atsakovės pateikti 2011 m. gruodžio 22 d., 23 d., 27 d., 28 d., 29 d. 30 d. aktai nepaneigia nustatytų aplinkybių ir nepatvirtina, kad nurodytomis dienomis ieškovas nedirbo dėl savo kaltės. Nors juose nurodyta, kad ieškovas nevykdė direktorės nurodymų, tačiau tokie rašytiniai nurodymai nepateikti. Teismo posėdyje atsakovė taip pat nedetalizavo ir nepateikė įrodymų, kokių konkrečių jos nurodymų ieškovas nevykdė ir kokių jam pavestų darbų neatliko. Pažymėtina ir tai, kad su teismui pateiktais aktais ieškovas nebuvo supažindintas, aktuose nėra duomenų, kam ir kada jie buvo pateikti, juose pasirašė ne tik atsakovės darbuotojai, bet ir priešingą suinteresuotumą byloje turinti direktorė. Visa tai kelia abejones dėl šių aktų surašymo pagrįstumo, jų surašymo laiko.

Žemesnės instancijos teismas

Tinkamai organizuoti darbą yra darbdavio pareiga. Nustačius, kad atsakovė šios pareigos neįvykdė, taip pat be ieškovo sutikimo pakeitė jo darbo sąlygas, nėra pagrindo pripažinti, kad 2011 m. gruodžio 22 - 30 d. ieškovas nedirbo dėl savo kaltės. Prastova darbo laiko apskaitos žiniaraštyje žymėta ir už šias dienas ieškovui neapmokėta nepagrįstai.

Todėl yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 2011 m. gruodžio 22 d. UAB „Aleta“ įsakymo Nr. P-111222, kuriuo ieškovui paskirta prastova dėl darbuotojo kaltės, pripažinimo neteisėtu ir šį įsakymą panaikinti.

Nustačius, kad prastovos darbo laiko apskaitos žiniaraštyje tiek ne dėl darbuotojo kaltės, tiek dėl darbuotojo kaltės buvo žymimos nepagrįstai, teismas, vadovaudamasis jam suteikta teise nagrinėjant darbo bylas viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 417 str.), laiko tikslinga priteisti ieškovui iš atsakovės vidutinio darbo užmokesčio ir už prastovą faktiškai sumokėto darbo užmokesčio skirtumą už visą priverstinės prastovos laikotarpį, t.y. nuo 2011-12-19 iki ieškovo atleidimo iš darbo dienos, 2011 m. gruodžio 30 d.

Ieškovas jam priteistinos dėl prastovos negautos pinigų sumos nenurodė. Tačiau darbo sutartyje nustatyta, kad ieškovui priklausantis darbo užmokestis už pilną darbo mėnesį yra 2400 Lt. Kadangi darbo santykiai su ieškovu nutraukti 2011 m. gruodžio 30 d., vadinasi už šį mėnesį jis turėjo gauti pilną darbo užmokestį. Tačiau ieškovui buvo priskaičiuota tik 1600 Lt (neįskaitant priskaičiuotų 491,45 Lt atostogų kompensacijos), (25, 104 b.l. 1 t.) Todėl pripažintina, kad atsakovė nepagrįstai nepriskaičiavo ieškovui 800 Lt (2400 Lt - 1600 Lt ). Ši suma priteistina iš atsakovo.

Dėl ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos - papeikimo

Kaip nustatyta, 2011 m. gruodžio 22 d. atsakovės direktorė įsakymu „dėl inventorizacijos“ įsakė atlikti UAB „Aleta“ gatavos produkcijos ir žaliavų sandėliuose esančių materialinių vertybių inventorizaciją – perdavimą 2011 m. gruodžio 22 dienai ir paskyrė komisiją, susidedančią iš eksporto vadybininkių J. L., J. G. ir R. M.. Įsakyme nurodyta inventorizacijos rezultatus pateikti 2011-12-23. R. M. įpareigotas perduoti materialines vertybes, o J. G. jas priimti. Paskirtos komisijos nariai su įsakymu susipažino. Ieškovas nurodė, kad nesutinka, nes neturi ką perduoti (b.l. 14, 1 tomas).

2011-12-22 patvarkymu atsakovė pareikalavo pasiaiškinti kodėl ieškovas atsisako dalyvauti 2011-12-22 priėmimo - perdavimo inventorizacijoje (b.l. 15, 1t.). Ieškovas pateikė pasiaiškinimą, kuriame detaliai nurodė atsisakymo priežastis. Jis teigė, kad neturi nei sandėlio raktų, nei signalizacijos kodų, todėl nebėra materialiai atsakingas. Kadangi neturi priėjimo prie materialinių vertybių, jų perduoti negali. Taip pat nurodė, kad direktorė sandėlių raktus ir signalizacijos kodus turėjo nuo pat jo darbo pradžios ir savo nuožiūra jo darbo metu ar po darbo be jo dalyvavimo paimdavo materialines vertybes, po to pranešdavo, kad išrašyti. Bet pardavimai ne visada būdavo įforminami PVM sąskaitose –faktūrose. Kaip pavyzdį nurodė, kad atsakovė į mugę išvežė ir pardavė daug gaminių be sąskaitų. (b.l.16-17, 1 t.).

Tą pačią dieną, 2011 m. gruodžio 22 d., direktorė priėmė įsakymą Nr. 111222-01, kuriuo ieškovui R. M. skyrė drausminę nuobaudą - papeikimą už atsisakymą dalyvauti žaliavų sandėlio ir gatavos produkcijos inventorizacijoje – perdavime (b.l. 18,1 t.).

2011-12-22 susipažinęs su priimtu įsakymu, ieškovas nurodė, kad su juo nesutinka dėl 2011-12-22 paaiškinime nurodytų priežasčių (b.l.18).

Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis).

Sprendžiant, ar ieškovo atsisakymas vykdyti atsakovės įsakymą ir perduoti materialines vertybes yra neteisėtas, svarbi aplinkybė yra ta, kad 2011 m. spalio 3 d. darbo sutarties šalys sudarė visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartį, pagal kurią prisiėmė įsipareigojimus materialinių, finansinių vertybių apsaugai ir išsaugojimui. Logistikos ir sandėlio ūkio vadybininko pareigas einantis R. M., prisiimdamas visą materialinę atsakomybę už jam perduoto ar jo žinioje esančio turto ir kitų vertybių išsaugojimą, įsipareigojo tausoti jam perduotas ar jo žinioje esančias materialines vertybes, imtis visų reikalingų priemonių, užkertančių kelią žalai atsirasti, laiku pranešti įmonės administracijai apie visas aplinkybes, gresiančias jam patikėtų materialinių vertybių saugumui, tvarkyti jam patikėtų ar esančių jo žinioje materialinių vertybių apskaitą, nustatyta tvarka rengti ir teikti prekines, pinigines ir kitas ataskaitas apie šių materialinių vertybių judėjimą ir likučius, dalyvauti inventorizuojant jam patikėtas materialines vertybes, o UAB „Aleta“ administracija įsipareigojo sudaryti darbuotojui sąlygas, reikalingas normaliai dirbti ir jam patikėtoms materialinėms vertybėms išsaugoti; supažindinti darbuotoją su įstatymais, kitais norminiais aktais, numatančiais atsakomybę už žalą, padarytą įmonei, taip pat su jam patikėtų materialinių vertybių priėmimo, saugojimo, apdorojimo, perdavimo, išdavimo, transportavimo, naudojimo instrukcijomis ir taisyklėmis, nustatyta tvarka atlikti prekinių materialinių vertybių inventorizaciją (1 t. b.l. 78).

Kaip nustatyta, nuo 2011 m. gruodžio 16 d. atsakovė paėmė iš materialiai atsakingo ieškovo sandėlio raktus, pakeitė apsaugos kodus ir sutrumpino jo darbo valandas iki 3 val. per dieną, o prekių priėmimui ir išrašymui iš gatavos produkcijos sandėlio sudarė komisiją. Vadinasi, nuo gruodžio 16 dienos ieškovui perduotas turtas nebebuvo jo žinioje. Nors gruodžio 19 d. atsakovė prekių priėmimui ir išrašymui sudarė komisiją, į kurios sudėtį įėjo ir ieškovas, tačiau po trijų darbo valandų jis eidavo namo, todėl niekaip negalėjo kontroliuoti, vyksta ar ne materialinių vertybių judėjimas. Be to, kaip nustatyta, rytais nuo 7 val. ieškovas tik kūrendavo pečių, o ne dirbdavo sandėlyje. Todėl paėmus sandėlio raktus, pakeitus apsaugos kodus bei sutrumpinus ieškovo darbo laiką, ieškovas neturėjo jokių galimybių normaliai dirbti. Ieškovui nebuvo sudarytos darbui su materialinėmis vertybėmis reikalingos sąlygos, jis neturėjo galimybių jų kontroliuoti ir saugoti, nes direktorės nurodymu materialines vertybes jau nebebuvo jo žinioje. Todėl ieškovas pagrįstai teigė, kad gruodžio 22 d. jis jau nebeturėjo ką perduoti. Konstatuotina, kad darbdaviui nevykdant visiškos materialinės atsakomybės sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovas taip pat negalėjo jų vykdyti.

Nustačius, kad ieškovas nevykdė direktorės įsakymo ne dėl savo kaltės, o dėl nurodytų aplinkybių, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą. Todėl jam paskirta drausminė nuobauda – papeikimas naikintina.

Termino ginčyti paskirtą drausminę nuobaudą ieškovas nepraleido. Darbo kodekse nėra numatyta galimybė apskųsti paskirtą drausminę nuobaudą tiesiogiai teismui (išskyrus atleidimą iš darbo). Tokie ginčai nagrinėjami darbų ginčų komisijoje, į kurią darbuotojas gali kreiptis per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą (DK 296 str.). Teismui skundžiamas tik darbo ginčų komisijos priimtas sprendimas. Tačiau 2011 m. gruodžio 30 d. nutrūkus darbo santykiams, darbo ginčas dėl drausminės nuobaudos panaikinimo nagrinėtinas teisme (DK 295 str. 2 d. 56 p.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreipimuisi į teismą dėl drausminės nuobaudos panaikinimo galioja toks pat ieškinio senaties terminas, kaip ir kreipimuisi į darbo ginčų komisiją.

Dėl atleidimo iš darbo

2011-12-30 UAB "Aleta" direktorė priėmė įsakymą dėl atleidimo iš darbo Nr. ATI11230, kuriuo nuo 2011 m. gruodžio 30 d. atleido ieškovą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, išskaičiuojant iš galutinio atsiskaitymo su darbuotoju pagal DK 235 str. 7 d. 20 proc. nuo minimalios algos ir 70 proc. viršijančios vyriausybės numatytos minimalios atlyginimo sumos. Įsakyme nurodyta, kad ieškovas atleidžiamas už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir materialinių vertybių praradimą.

Kokį konkretų ieškovo padarytą pažeidimą atsakovė laiko šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu įsakyme nenurodyta. Taip pat prieš skiriant griežčiausią drausminę nuobaudą atsakovė raštu nepareikalavo pasiaiškinti.

Darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį su darbuotoju pagal DK 136 straipsnio 3 dalį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. Viena jų – reikalavimas raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo (DK 240 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo reikalavimo tikslas – užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti darbdaviui dėl jam priskiriamo drausmės pažeidimo. Pasiaiškinime darbuotojo pateikta informacija įgalina darbdavį spręsti, ar darbuotojas iš tikrųjų padarė darbo drausmės pažeidimą, o jei padarė, tai kokia dėl to yra darbuotojo kaltė (jos forma ir laipsnis). Savo ruožtu darbdavys, pareikalaudamas pasiaiškinti, turi aiškiai suformuluoti, kokiu konkrečiai darbo drausmės pažeidimu yra įtariamas darbuotojas, nurodyti pažeidimo padarymo laiką, vietą, darbuotojo kaltės įrodymus, kitas reikšmingas aplinkybes, nustatyti protingą terminą pasiaiškinimui pateikti. Tačiau vien tai, kad nebuvo laikytasi šios drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos ir kad įsakymo dėl drausminės nuobaudos turinys yra neišsamus, savaime nėra prielaida pripažinti darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu. Todėl teismas vertina ir kitas, paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumui ir pagrįstumui reikšmingas aplinkybes.

Iš įsakymo dėl atleidimo iš darbo matyti, kad jame juridiniu atleidimo iš darbo pagrindu nurodytas DK 136 str.3 d. 1 p., t. y. kai darbuotojas nerūpestingai atlieka savo darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos ir šios nuobaudos galiojančios.

Šis darbo sutarties nutraukimo pagrindas suprantamas kaip tam tikras juridinis faktas ar jų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį. Į šį atleidimo iš darbo pagrindą sudarančių juridinių faktų sudėtį įeina šie juridiniai faktai: faktas, kad darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą; faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad darbuotojui buvo pranešta apie ankstesnę drausminę nuobaudą; faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė nuobauda yra galiojanti; darbdavio iniciatyva. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. teisėtumo, turi patikrinti ir drausmės pažeidimo, kuris buvo atleidimo pagrindas, ir anksčiau nei atleidimas iš darbo darbuotojui skirtos drausminės nuobaudos, kuri yra atleidimo iš darbo pagrindo sudėties elementas, teisėtumą bei pagrįstumą.

Pirmiausiai aptartinos aplinkybės, ar šiuo atveju egzistuoja pirmasis įrodomasis faktas, t.y. ar ieškovo veiksmai gali būti vertinami kaip DK 234 str. reglamentuotas darbo drausmės pažeidimas. Įrodyti, kad darbuotojas pažeidė darbo drausmę, yra atsakovo (darbdavio) pareiga.

Kaip minėta, atsakovė nepaprašė raštu ieškovo pasiaiškinti dėl įtariamo darbo drausmės pažeidimo, už kurį jam buvo paskirta griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Įsakyme dėl atleidimo taip pat nėra nurodyta, kokį ir kada padarytą konkretų pažeidimą atsakovė laikė darbo drausmės pažeidimu, tik nurodyta, kad jis atleidžiamas už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir materialinių vertybių praradimą (23 b.l. 1 t.).

Žemesnės instancijos teismas

Savo procesiniuose dokumentuose (priešieškinyje) atsakovė nurodė, kad ieškovo padarytas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas pasireiškė tuo, kad jis atsisakė dirbti ir nevykdė jokios darbinės veiklos (1 t. b.l. 34).

Nagrinėjant bylą teismo posėdyje, atsakovės atstovė nurodė, kad ieškovą buvo galima atleisti dėl įvairių priežasčių – jis nevykdė savo pareigų, nedirbo, buvo nustatytas materialinių vertybių trūkumas. Tačiau šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, už kurį ieškovas buvo atleistas, laikė tai, kad nuo 2011 m. gruodžio 22 dienos iki atleidimo dienos ieškovas nedirbo. Taip pat nurodė, kad atleidimo data nesusijusi su jokiu įvykiu, o pasirinkta tik todėl, kad tą dieną buvo nustatytas trūkumas.

Kaip jau nustatyta, ieškovas nedirbo ne dėl savo kaltės. Todėl teismas šio drausminės nuobaudos skyrimo pagrindo iš naujo neanalizuoja.

Kitas atsakovės nurodytas drausminės nuobaudos skyrimo pagrindas - kad atleidimo metu buvo nustatytas materialinių vertybių trūkumas. Tačiau materialinių vertybių trūkumo nustatymas inventorozacijos metu savaime nereiškia, kad darbuotojas padarė darbo drausmės pažeidimą. Atsakovo (darbdavio) pareiga įrodyti, kuo pasireiškia darbuotojo kaltė dėl nustatyto trūkumo. Iš juridinio atleidimo pagrindo matyti, kad atleidimo metu atsakovė nekaltino ieškovo padarius šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, turintį vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo požymių ir jo neatleido iš darbo pagal DK 235 str. 2 d. 7 p. Tik nagrinėjant bylą teisme atsakovė atstovė nurodė, kad įtaria ieškovą pasisavinus (pavogus) trūkstamas materialines vertybes.

Kaip minėta, veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, gali būti laikomos šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą. Atleidimas iš darbo šios teisės normos pagrindu gali turėti rimtų padarinių dėl tolimesnės darbuotojo galimybės įsidarbinti, darbinės reputacijos ir kita. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką atleidimas tokiu pagrindu laikytinas teisėtu, kai darbo pareigų pažeidimas, turintis nusikalstamos veikos požymių, yra įrodytas tokiu laipsniu, kad nelieka jokių pagrįstų abejonių šio fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje V. B., R. Ž. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004). Nors DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktas nebuvo pritaikytas kaip ieškovo atleidimo pagrindas, tačiau teismas pasisako ir dėl atsakovės atstovės teismo posėdyje išsakytų įtarimų ieškovui.

Kaip nustatyta, 2011-12-22 atsakovė priėmė įsakymą „dėl inventorizacijos“, kuriuo įsakė ieškovui perduoti gatavos produkcijos ir žaliavų sandėliuose esančias materialines vertybes kitai darbuotojai. Vien tokio įsakymo priėmimas rodo, kad turėjo keistis materialiai atsakingi asmenys. Akivaizdu ir tai, kad atsakovė buvo nusprendusi neleisti ieškovui toliau dirbti su jam patikėtomis materialinėmis verybėmis. Tačiau ieškovui nesutikus perduoti materialines vertybes dėl to, kad jis jau nebeturėjo ką perduoti dėl jau aptartų nuo jo nepriklausančių priežasčių, 2011-12-22 inventorizacija vis tik buvo atlikta ir nustatytas 4242,75 Lt trūkumas (1 t. b.l. 50-51, 2 t. b.l. 46-57)

Inventorizaciją atliko kitos sudėties komisija, nei buvo nurodyta 2011-12-19 įsakyme Nr. 111219. Tačiau įsakymo dėl naujos sudėties komisijos sudarymo atsakovė nepateikė. Taip pat nepateikė duomenų, kad ieškovas būtų informuotas apie naujos komisijos sudarymą, inventorizacijos laiką, kad būtų pakviestas joje dalyvauti, nors inventorizacijos aprašuose jis nurodytas kaip materialiai atsakingas asmuo. Inventorizacijoje taip pat nedalyvavo ir nebuvo įrašyta kaip materialiai atsakinga atsakovės įsakymu Nr. 111219 paskirtos komisijos narė J. L., nors nuo 2011-12-19 priimti ir išrašyti prekes iš gatavos produkcijos sandėlio buvo pavesta ir jai. Kita komisijos narė J. G. inventorizacijoje dalyvavo kaip narė, bet ne kaip materialiai atsakingas asmuo. Vadinasi, atsakovė nelaikė, kad sudarius komisiją prekių priėmimui - išdavimui, visi su materialinėmis vertybėmis paskirti dirbti asmenys yra materialiai atsakingi.

Kaip nustatyta, jau nuo 2011-12-16 iš ieškovo buvo paimti sandėlio raktai. Tačiau kam jie buvo perduoti ir kas už juos buvo atsakingas, taip pat kas buvo atsakingas už sandėlio saugumą – byloje įrodymų nėra.

Nuo 2011-12-19 sudaryta komisija prekių priėmimui ir išrašymui, kurios sudėtyje buvo ir ieškovas. Tačiau įvertinus tai, kad jo darbo laikas be jokio pagrindo buvo sutrumpintas iki 3 valandų, taip pat tai, kad nuo 7 val. kitos komisijos narės nedirbo, o ieškovas tik kūrendavo pečių, akivaizdu, kad realiai dalyvauti prekių priėmime – išrašyme gruodžio 19-21 dienomis ieškovas neturėjo jokių galimybių. Taip pat jis neturėjo galimybių kontroliuoti vykdomas ar ne prekių išdavimas, priėmimas ir kt.

Paimdama iš ieškovo sandėlio raktus, sudarydama komisiją iš materialiai neatsakingų eksporto vadybininkių ir sutrumpindama ieškovo darbo laiką, atsakovė nesiėmė jokių priemonių, kad ieškovui priskirtos materialinės vertybės būtų inventorizuotos. Taip pat nepateikė rašytinių įrodymų (buhalterinių apskaitos duomenų) apie likučius 2011 gruodžio 16 dienai, apie prekių judėjimą iki inventorizacijos 2011-12-22, nors teismas buvo įpareigojęs tokius įrodymus pateikti (2 t. b.l. 83).

Atsakovės direktorės ir buhalterės pasirašytas raštas, kad 2011-12-19 – 2011-12-22 laikotarpiu gatavos produkcijos sandėlyje prekės nebuvo nei gautos, nei atkrautos, didesnės įrodomosios reikšmės neturi, nes tokie teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Be to, tai prieštarauja direktorės paaiškinimams 2012-10-29 teismo posėdyje, kuriame ji nurodė, kad nuo gruodžio 16 d. prekių judėjimas vyko, prekės buvo atkraunamos, o tokiu atveju prekių dokumentų pasirašyti nereikia, joms buhalterijoje išrašomas važtarašis, o jį apmokėjus – prekė išminusuojama. Materialiai atsakingas asmuo tokiu atveju gauna važtaraščio kopiją. Tačiau nuo gruodžio 16 d. ieškovas kopijų negavo, nes jų neėmė (b.l. 80, 2 t.). Taip pat teigė, kad negali pasakyti, kiek tomis dienomis prekių buvo parduota, reikia tikrinti duomenis“. (80 b.l. 2 t.). Tačiau, kaip minėta, teismui jokių buhalterinių apie prekių judėjimą ir jų likučius gruodžio 16-21 dienomis nepateikė.

Kadangi atsakovė nepateikė įrodymų apie tai, kad nustatytas trūkumas būtų susidaręs iki 2012-12-16, o nuo 2011-12-16 ieškovas dėl jau nustatytų aplinkybių neturėdamas materialinių vertybių savo žinioje jų negalėjo kontroliuoti.

Tai, kad inventorizacijos metu konstatuotas materialinių vertybių trūkumas atsakovės sandėlyje, nereiškia, jog yra pagrindas laikyti, kad ieškovas pasisavino trūkstamas materialines vertybes. Pastebėtina, kad atsakovės atstovė šių įtarimų objektyvaus pagrindo nenurodė, jų nepagrindė jokiais leistinais įrodymais. Teismo vertinimu, nenustatyta ir tai, kad būtent dėl ieškovo kaltės šis trūkumas atsirado. Todėl drausminė nuobauda šiuo pagrindu ieškovui taikyta nepagrįstai.

Atsakovės atstovė taip pat teigė, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu ji laikė tai, kad ieškovas nevykdė jos nurodymų ir nedirbo. Tačiau šis atsakovės nurodytas darbo drausmės pažeidimas taip pat nebuvo nustatytas.

Todėl nenustačius, jog buvo padarytas atsakovės nurodytas darbo drausmės pažeidimas, buvęs atleidimo pagrindu, taip pat pripažinus, jog pirmoji drausminė nuobauda – papeikimas ieškovui buvo paskirta nepagrįstai ir dėl to neesant pakartotinumo požymio, teismas konstatuoja, kad ieškovas atleistas iš darbo nepagrįstai. UAB „Aleta“ direktorės įsakymas 2011-12-30 Nr. AT 111230 dėl atleidimo iš darbo panaikintinas.

Dėl priešieškinio

Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 3.178,75 lito, motyvuodama tuo, kad atleidžiant ieškovą iš darbo atlikus žaliavų ir gatavos produkcijos sandėlių inventorizaciją paaiškėjo, kad ieškovui dirbant įmonėje laikotarpiu nuo 2011-10-22 atliktos metinės inventorizacijos, kurioje jis dalyvavo ir pasirašė iki 2011-12-22 inventorizacijos susidarė 4.242.75 Lt materialinių vertybių trūkumas. Atleidžiant R. M. iš darbo iš galutinio atsiskaitymo su juo buvo išskaičiuota 1064 lito. Todėl atsakovė prašė priteisti likusią neatlygintą 3178,75 litų žalą.

Reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsakovė grindė tuo, kad ieškovas, dirbdamas įmonėje neatliko jam pavestų funkcijų, tinkamai neatliko savo darbo, atsisakė dalyvauti žaliavų sandėlio ir gatavos produkcijos inventorizacijoje – perdavime. Todėl nurodė, kad atsakovė turi pagrindo manyti, kad žala įmonei buvo padaryta būtent dėl ieškovo kaltės. Atsakovė prašė priteisti žalą vadovaujantis Darbo Kodekso 255 straipsnio 1 dalies 3 puntu, kuriame nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui visą žalą, jeigu žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis.

Priešieškinis atmestinas.

Nustačius, kad jau nuo 2011-12-16 ieškovas neturėjo materialinių vertybių savo žinioje ir jų negalėjo kontroliuoti, o atsakovė nepateikė įrodymų, kad nustatytas trūkumas būtų susidaręs iki 2012-12-16, t.y. iki sandėlio raktų iš ieškovo paėmimo, nepaisant fakto, kad 2011-11-22 inventorizacijos metu konstatuotas 4242,75 Lt materialinių vertybių trūkumas atsakovės bendrovės sandėlyje, tai nereiškia, jog dėl ieškovo kaltės nebuvo užtikrintas jam patikėtų materialinių vertybių saugumas ar kad ieškovas yra pasisavinęs materialines vertybes.

Be to, atsakovė pateikė du skirtingus 2012-11-22 inventorizacijos aprašus (90-91, 1 t. ir 46-63, 2 t.). Akivaizdu, jog jau vykstant bylos nagrinėjimui atsakovė papildė inventorizacijos aprašą, įrašydama inventorizacijos pradžios ir pabaigos laiką, taip pat įrašydama paskutiniojo perduoto į buhalteriją pajamų dokumento numerį bei paskutiniojo į buhalteriją perduoto išlaidų dokumento numerį, įrašydama inventorizacijos aprašo paskutinįjį įrašą. Pastebėtina, kad su priešieškiniu pateikdama be nurodytų rekvizitų inventorizacijos aprašą, atsakovė nepateikė skaičiavimų suvestinių ir papildimų lapų (iš viso 17 lapų). Pilnus inventorizacijos duomenis atsakovė pateikė tik teismui pakartotinai reikalaujant (2 t. b.l. 3).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nesutinka su atsakovės atstovės argumentais, kad tai nekeičia inventorizacijos rezultato ir nepaneigia buvus nustatyto dydžio trūkumą. Inventorizacija įmonėje privalo būti atliekama laikantis Inventorizacijos taisyklėse (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 (Žin., 1999, Nr. 50-1622) įtvirtintų nuostatų. Pagal Inventorizacijos Taisyklių 52 punktą, apraše turi būtų nurodyta paskutinio perduoto į buhalteriją pajamų ir išlaidų dokumentai. Todėl jų neįrašius, nėra galimybės įsitikinti, ar aprašo duomenys atitinka atsakovės tvarkytą oficialiąją buhalteriją. Be šių įrašų aprašas neturi jokios įrodomosios reikšmės. Inventorizacijos aprašo koregavimas praėjus 7 mėnesiams, kai įmonėje jau dirbo kita buhalterė, net nenurodant, kas ir kada padarė įrašus apie 2012-12-22 paskutiniuosius perduotus į buhalteriją pajamų ir išlaidų dokumentus, inventorizacijos pradžią ir pabaigą, kai buhalteriją jau tvarkė kita buhalterė vertintina kaip įrodymas, jog atsakovė savo veikloje ignoravo teisės aktų reikalavimus ir juos pažeidinėjo, buhalterija buvo vedama netvarkingai.

Pastebėtina ir tai, kad materialiai atsakingi už inventorizuojamą turtą asmenys negali būti inventorizacijos komisijos nariai (Taisyklių 13 punktas). Todėl teismas pilnai sutinka su ieškovo atsiliepime į priešieškinį išdėstytais argumentais, kad 2011-12-22 direktorės įsakymas Nr. 101222, kuriame ieškovas buvo skiriamas komisijos nariu, pažeidžia Inventorizacijos taisyklių reikalavimus. Todėl ir dėl šios priežasties 2011-12-22 drausminės nuobaudos skyrimas už atsisakymą dalyvauti inventorizacijoje kaip komisijos nariui, yra visiškai nepagrįstas.

Dėl šių ir aukščiau paminėtų motyvų teismas vertina, kad atsakovė neįrodė, kad būtent dėl ieškovo kaltų veiksmų ar neveikimo nustatytas prekių trūkumas sandėlyje. Todėl priešieškinys atmestinas.

Atmetus priešieškinį bei pripažinus, kad ieškovas iš darbo atleistas nepagrįstai ir panaikinus 2011-12-30 UAB "Aleta" direktorės įsakymą Nr. ATI11230, ieškovui turi būti grąžinamos iš galutinio atsiskaitymo be teisėto pagrindo išskaičiuotos lėšos - 1064 Lt (ieškovui mokėtina suma).

Dėl neteisėto atleidimo iš darbo pasekmių

Ieškovas grįžti į darbą nepageidauja. Prašo taikyti DK 297 str. 4 d. numatytas teisines pasekmes. Toks ieškovo reikalavimas pagrįstas ir tenkintinas, nes atsižvelgiant į ieškovo atleidimo iš darbo aplinkybes, į konfliktiškus darbo sutarties šalių santykius, yra pagrindas manyti, jog ieškovui būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Be to, nuo 2012 m. gegužės 21 d. jis dirba kitoje darbovietėje. Todėl laikytina, kad ieškovas atleista iš darbo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

Ieškovui priteistina jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, kadangi ieškovo darbo stažas bendrovėje neviršija 12 mėnesių (DK 140 str. 1 d. 1 p., 297 str. 4 d.).

Taip pat iš atsakovo priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki jo prašomos datos – įsidarbinimo kitoje darbovietėje 2012 m. gegužės 21 d.

Iš pateiktos pažymos (b.l. 4, 2 t.) matyti, kad ieškovo vidutinį darbo užmokestį atsakovė apskaičiavo neįskaičiuodama į jo dirbtą laiką prastovos laikotarpio. Tačiau nustatyta, kad prastovos ieškovui žymėtos ir už jas neapmokėta nepagrįstai. Todėl laikytina, kad 2011 m. gruodžio mėnesį ieškovas dirbo 21 darbo dieną ir jam turėjo būti priskaitytas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis – 2400 Lt.

Neteisingai apskaičiavus 2011 m. gruodžio mėnesį ieškovo dirbtų darbo dienų skaičių ir darbo užmokesčio dydį, atsakovė neteisingai apskaičiavo ir ieškovo vidutinį mėnesio darbo užmokestį (b.l.11, 2 t.).

Kadangi ieškovas įmonėje dirbo 3 mėnesius, o skaičiuojamasis laikotarpis apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį yra 3 kalendoriniai mėnesiai (LR Vyriausybės 2003-05-27 nutarimo Nr. 650 6.1 punktas).

Vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestį dalijant iš faktiškai įmonėje dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (LR Vyriausybės 2003-05-27 nutarimo Nr. 650 6.2 punktas). Todėl ieškovo vidutinis darbo dienos užmokestis yra 114,28 Lt (7200 Lt : 63 d.d.), (priskaityta suma).

Vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis išeitinei išmokai apskaičiuojamas vidutinį vienos darbo dienos užmokestį dauginant iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (2003 m. gegužės 27 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 650 patvirtinto “Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo“ 8 punktas), t.y. iš 21,1 (vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus 2011 metais, esant penkių darbo dienų savaitei – LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-12-27 įsakymas Nr. A1-623) ir yra lygus 2411.30 Lt (priskaityta suma), (114,28 Lt. x 21,1).

Todėl ieškovui priteistina vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka - 2411.30 Lt (priskaityta suma).

Ieškovui taip pat priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, kuris pagal DK 297 str. 4 d. turi būti skaičiuojamas nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Dėl DK 297 str. 3 d. ir 4 d. taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šiose teisės normose nurodytų išmokų dydžiai ir laikotarpis yra nustatyti įstatymo, kuriame nenurodyta jokios galimybės šias išmokas mažinti dėl to, jog darbuotojas po neteisėto atleidimo įsidarbino kitoje darbovietėje ir ten gauna darbo užmokestį. Siekimas sumažinti aptariamas išmokas ne įstatymo pagrindu reikštų darbuotojo teisių ir garantijų, įtvirtintų įstatyme, pažeidimą. Išmokų mažinimas dėl to, kad darbuotojas po neteisėto atleidimo dirba kitoje darbovietėje ir ten gauna darbo užmokestį, reikštų nepagrįstą darbdavio atleidimą nuo jo materialinės atsakomybės, atsiradusios įstatymo pagrindu. Darbuotojui tai galėtų reikšti ne ką kita, kaip materialinės sankcijos taikymą. Įstatymuose neribojama darbuotojo teisės neteisėto atleidimo atveju įsidarbinti kitur ir gauti darbo užmokestį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-30 nutartis c.b. Nr. 3K-3-218/2008; 2009-04-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-153/2009; 2010-07-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-341/2010).

Tačiau šiuo atveju ieškovas prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį už trumpesnį laikotarpį - iki 2012-05-18, t.y. iki jo įsidarbinimo kitoje darbovietėje dienos. Toks ieškovo prašymas tenkintinas. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad įsidarbinimas kitoje darbovietėje nėra priežastis mažinti ieškovui priklausančias išmokas, tačiau šiuo atveju laikytina, kad vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už trumpesnį priverstinės pravaikštos laikotarpį ieškovo teisių nepažeis. Be to, teismas sprendžia, kad vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už visą priverstinės pravaikštos laiką (iki teismo sprendimo įsigaliojimo) būtų neadekvati sankcija darbdaviui, atsižvelgiant į trumpą ieškovo darbo laikotarpį, atsakovės sunkią turtinę padėtį bei užtrukusį bylos nagrinėjimą.

Kadangi nuo ieškovo atleidimo iki jo įsidarbinimo kitoje darbovietėje (nuo 2011-12-30 iki 2012-05-18) buvo 100 darbo dienų, jam priteistina 11 428 Lt (priskaityta suma) vidutinio darbo dienos užmokesčio už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną, skaičiuojant nuo sekančios darbo dienos po ieškovo atleidimo iš darbo.

Dėl ieškovo prašomos priteisti neturtinės žalos

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės UAB „Aleta", 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, motyvuodamas tuo, kad dirbdamas įmonėje patyrė psichologinį spaudimą dėl reikalavimo sumokėti direktorei dalį jam priklausančio darbo užmokesčio, buvo žeminamas ir išnaudojamas, nes buvo reikalaujama atlikti darbo sutartyje nesulygtą darbą, dirbti viršvalandžius, kurie nebuvo apskaitomi ir už juos nebuvo atlyginama. Darbe patirdavo nuolatinį stresą, kai direktorė per dieną priimdavo po kelis darbo sąlygas įtakojančius ir jas keičiančius įsakymus. Dėl darbe tvyrojusios įtampos, streso, spaudimo pablogėjo jo sveikata, sutriko miegas. Neteisėtas atleidimo iš darbo pagrindas, kuriuo jis neva yra nekaltai apkaltintas kaip vagis labai kenkia jo kaip atsakingo ir sąžiningo darbuotojo reputacijai darbo biržoje ir potencialių darbdavių tarpe. Ieškovo manymu atsakovė privalo atlyginti jam dirbant įmonėje patirtą ir dėl sugadintos reputacijos iki šiol patiriamą neturtinę žalą, nes po neteisėto atleidimo jis negali įsidarbinti, jo turtinė padėtis yra sunki. Patirtą neturtinę žalą ieškovas vertina 5000 Lt.

LR DK 250 str. numato, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis LR CK.

Tačiau nustatant neturtinės žalos dydį yra reikšmingos ne tik teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, bet ir pažeistų teisių apgynimas teismo sprendimu, kitos aplinkybės. Nagrinėjamos bylos atveju teismas sprendžia, jog neabejotinai ieškovas patyrė neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus dėl nustatytų neteisėtų darbdavio veiksmų atleidžiant iš darbo. Tačiau jo patirti išgyvenimai nėra susiję su sveikatos pablogėjimu ar praradimu. Tokių įrodymų ieškovas nepateikė. Taip pat nepateikė jokių įrodymų dėl jo reputacijos pablogėjimo. Kaip matyti, atleidimo pagrindas jam nesukliudė įsidarbinti kitoje darbovietėje. Todėl teismas vertina, kad ieškovo patirta neturtinė žala nėra ženkli ir ją pilnai kompensuoja kiti jo pažeistų teisių gynimo būdai - pripažinimas, jog iš darbo jis buvo atleistas nepagrįstai, priteisiama išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už jo nurodytą priverstinės pravaikštos laikotarpį.

Dėl reikalavimo priteisti procesines palūkanas

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 5 proc. metines palūkanas skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.37 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netaikomas darbo bylose (siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą), nes yra taikomas specialaus pobūdžio DK 300 straipsnis. Pagal įstatyminį reglamentavimą DK nuostatos reguliuodamos darbo santykius turi pirmenybę bendrųjų privatinės teisės nuostatų atžvilgiu (DK 11 straipsnio 1 dalis). DK 300 straipsnis yra speciali darbo teisės norma, pagal kurią, tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Ši DK nuostata įstatymo leidėjo iš esmės yra skirta skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, tokiu būdu darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą. Pabrėžtina, kad kartu taikant tiek DK 300 straipsnį, tiek CK 6.37 straipsnį dėl procesinių palūkanų susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija, todėl darbo santykiuose taikytinas tik DK 300 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. S. v. VĮ Kėdainių miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-424/2010).

Todėl nagrinėjamu atveju ieškovo prašymas priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, atmestinas, nes darbo teisiniuose santykiuos CK įtvirtintas procesinių palūkanų institutas netaikytinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus pagrindinius ieškinio reikalavimus (išskyrus dėl neturtinės žalos ir procesinių palūkanų priteisimo), o priešieškinį atmetus, teismas sprendžia, kad sprendimas priimtas ieškovo naudai, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 93 str. 1 d., 4 d.).

Iš atsakovės priteistinos ieškovui teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (1230 Lt) , o taip pat priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio ieškovas buvo atleistas. Žyminis mokestis nagrinėjamoje byloje yra 903 Lt (471 Lt patenkintų turtinių reikalavimų dalyje ir 432 Lt dėl neturtinių reikalavimų). Iš atsakovės taip pat priteistina valstybei 24,24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 2 d., 96 str. 1 d.). Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, (įmokos kodas antrinės teisinės pagalbos išlaidoms – 5630, kitoms – 5660).

Sprendimas dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 2411.30 Lt (priskaityta suma), (dviejų tūkstančių keturių šimtų vienuolikos litų ir 30 ct) priteisimo ieškovui R. M., iš atsakovės vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies. Priešieškinį atmesti.

Panaikinti UAB „Aleta" direktorės 2011-12-21 įsakymą Nr. 111222-01 dėl papeikimo ieškovui R. M. skyrimo;

Panaikinti UAB „Aleta" direktorės 2011-12-22 įsakymą Nr. 111222 dėl prastovos ieškovui R. M. skyrimo;

Pripažinti neteisėtu ieškovo R. M. atleidimą iš darbo atsakovės UAB “Aleta” direktorės 2011-12-30 įsakymu Nr. ATI 111230, pagal LR DK 136 str. 3 d. 1 p. ir šį įsakymą panaikinti. Į darbą ieškovo negrąžinti. Nustatyti, kad darbo sutartis tarp ieškovo R. M. ir atsakovės UAB „Aleta" nutraukta šiuo teismo sprendimu, nuo jo įsigaliojimo dienos.

Priteisti ieškovui R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Aleta", į.k. 301635639, buveinės adresas Draugystės g. 14 a, Kaunas, 800 Lt (aštuonis šimtus litų, priskaityta suma) nepriskaičiuoto darbo užmokesčio už 2011 m. gruodžio mėnesį, 1064 Lt (tūkstantį šešiasdešimt keturis litus, mokėtina suma) nepagrįstai išskaičiuoto darbo užmokesčio; 2411,30 Lt (du tūkstančius keturis šimtus vienuolika litų ir 30 ct., priskaityta suma) išeitinės išmokos; 11428 Lt (vienuolika tūkstančių keturis šimtus dvidešimt aštuonis litus ir 28 ct, priskaityta suma) vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną, skaičiuojant nuo 2012-01-02 iki 2012-05-18.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovės UAB „Aleta" priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Aleta", į.k. 301635639, buveinės adresas Draugystės g. 14 a, Kaunas, valstybei 1230 Lt (tūkstantį du šimtus trisdešimt litų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų; 903 Lt (devynis šimtus tris litus) žyminio mokesčio, 24,24 Lt (dvidešimt keturis litus ir 24 ct) pašto išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, (įmokos kodas antrinės teisinės pagalbos išlaidoms – 5630, kitoms – 5660).

Sprendimą dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio - 2411, 30 Lt (dviejų tūkstančių keturių šimtų vienuolikos litų ir 30 ct., priskaityta suma), priteisimo ieškovui R. M., iš atsakovės UAB „Aleta", į.k. 301635639, buveinės adresas Draugystės g. 14 a, Kaunas, vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Vida Agurkienė