Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Alvydo Poškaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Verslo investicijų projektų centras“ ir akcinės bendrovės poilsio namų „Ažuolynas“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 6 d. nutarties dalies, kuria netenkinti atsakovų prašymai dėl teismo sprendimo išaiškinimo, civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ieškinį atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Neringos savivaldybės tarybai, Neringos savivaldybės administracijai, akcinei bendrovei poilsio namams „Ąžuolynas“, uždarajai akcinei bendrovei „Verslo investicijų projektų centras“, I.S., J. S., D. K., E. K., S. R., M. R., R. G., V. B. G. (tretieji asmenys: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaras E. S., AB SEB bankas, AB bankas „Hansabankas“, AB SAMPO bankas, LR Vyriausybė, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos projektai“) dėl administracinių teisės aktų bei sandorių pripažinimo negaliojančiais, teisinės registracijos panaikinimo, restitucijos taikymo ir įpareigojimo nugriauti statinius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I. Ginčo esmė

RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad vykdydama įsiteisėjusį teismo sprendimą įmonė kreipėsi į atestuotas projektavimo įmones dėl reikiamos teismo sprendimui įvykdyti projektinės dokumentacijos parengimo. Kadangi projekto rengimo metu kilo daug klausimų, bendrovė kreipėsi į Neringos savivaldybę, prašydama paaiškinti, kokie dokumentai turi būti parengti, kokie sutikimai turi būti gauti ir pan. tam, kad būtų įvykdytas teismo sprendimas. Neringos savivaldybė atsakė, kad vadovaujantis LR Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatomis neypatingo statinio griovimui privalo būti parengtas statinio griovimo aprašas. Ne statytojui, t. y. ne RUAB „Verslo investicijų projektų centras“, priklausančių statinių griovimo aprašas gali būti parengtas tik įstatyme nustatyta tvarka gavus kitų savininkų įgaliojimus. Be to, nurodė, kad atsakovų RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ ir AB „Ąžuolynas“ teismo sprendimu nustatytos prievolės griauti ginčo statinius turi būti išspręstos tarpusavio sutarimu. Į paklausimus statinių savininkai neatsakė, o AB „Ąžuolynas“ savo rašte nurodė, kad ji savo prievolę vykdys po to, kai RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ nugriaus objektus iki tokio užbaigtumo, kokio įsigijo juos, ir perdavimo – priėmimo aktu perduos juos AB „Ąžuolynas“. Be to, AB „Ąžuolynas“ reikalauja jai grąžinti prieplaukos namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nugriautas ir išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro dar iki ieškinio pateikimo teismui. Todėl prašo išaiškinti teismo sprendimo turinį ir jo vykdymo tvarką:

1. Kas ir kokia tvarka turėtų gauti dabartinių ginčo statinių savininkų sutikimus, būtinus jiems priklausančių pastatų griovimo aprašui parengti?

2. Kokiu būdu, nesant tarpusavio sutarimo, UAB „Verslo investicijų projektų centras“ ir AB „Ąžuolynas“ turi įvykdyti pareigą nugriauti ginčo statinius: ar paeiliui vienas po kito, ar abu kartu, kas ir kokia apimtimi turi parengti griovimui būtinus dokumentus ir finansuoti griovimo darbus?

3. Kokiu būdu turi būti vykdoma teismo sprendimo dalis dėl jau teismo sprendimo priėmimo metu buvusio nugriauto ir išregistruoto pastato perdavimo AB Poilsio namai „Ąžuolynas“?

4. Kas turi inicijuoti, ir kaip turi būti vykdomas „kompleksinis“ teismo sprendimo vykdymas, užtikrinant dvišalės restitucijos įgyvendinimą vienu metu (jei teismo sprendimas turi būti vykdomas tokiu būdu)?

5. Ar turi būti gautas RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ restruktūrizavimo bylą nagrinėjančio teismo leidimas, prieš griaunant įmonei priklausantį nekilnojamąjį turtą?

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Šioje byloje, išnagrinėjus ją iš esmės, yra priimtas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas (toliau –Sprendimas). Sprendimu, be kita ko, taikyta restitucija: nuspręsta priteisti AB poilsio namams „Ąžuolynas“ iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ (duomenys neskelbtini), esančius pastatus – prieplaukos namelį ir jo priklausinį - kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, jachtininkų viešbutį (nebaigtas statyti, baigtumas 8 %), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jachtininkų viešbutį (nebaigtas statyti, baigtumas 8 %), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žuvų restoraną (nebaigtas statyti, baigtumas 7 %), , o UAB „Verslo investicijų projektų centras“ iš AB poilsio namų „Ąžuolynas“ priteisė 800 000 Lt, taip pat teismas įpareigojo statytojus AB poilsio namus „Ąžuolynas“ ir UAB „Verslo investicijų projektų centras“ per 12 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti šiuos (duomenys neskelbtini)esančius pastatus: jachtininkų viešbutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); jachtininkų viešbutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žuvų restoraną.

AB Poilsio namai „Ąžuolynas“ savo prašyme kelia klausimą dėl Sprendimo dalies, susijusios su restitucijos įvykdymu, išaiškinimo, o RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ prašė išaiškinti Sprendimo turinį ir tvarką, susijusią su Sprendimo dalimi dėl abiems apeliantams nustatyto įpareigojimo nugriauti statinius. Abiejų apeliantų atskirieji skundai grindžiami netinkamu CPK 278 straipsnio aiškinimu ir taikymu, o apelianto RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ atskirasis skundas – dar ir CPK 284 straipsnio aiškinimu ir taikymu.

Atskirieji skundai netenkintini.

Dėl CPK 278 straipsnio aiškinimo ir taikymo.

Įstatyme nustatyta, kad jeigu teismo sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti, nekeisdamas jo turinio (CPK 278 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktika dėl šios procesinės teisės normos taikymo bei aiškinimo yra suformuota; joje konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007; 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2006; 2007 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2207).

Taigi, tam, kad konstatuoti sprendimo išaiškinimo reikalingumą, turi būti nustatyta, jog sprendimo rezoliucinė dalis yra neaiški – nesuprantama arba suprantama nevienareikšmiškai. Tačiau tiek vienas, tiek kitas apeliantas iš esmės ir nenurodo, kas yra nesuprantama ar gali būti suprantama nevienareikšmiškai pačiame Sprendime.

AB Poilsio namai „Ąžuolynas“ nurodo, kad jam neaišku kaip įvykdyti Sprendimu nustatytą restituciją natūra tokiu atveju, kai dalies grąžintino turto – prieplaukos namelio - realiai nėra. Todėl prašė išaiškinti, ar negalint taikyti restitucijos natūra jis turi sumokėti UAB „Verslo investicijų projektų centras“ pagal 2004 m. liepos 26 d. Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį (registro Nr. K1ES-10874) gautos pinigų sumos (800 000 Lt) ir namelio rinkos vertės jo pardavimo metu (750 000 Lt) skirtumą. Taigi, apeliantas ir neteigia, kad Sprendime nurodyta formuluotė dėl restitucijos nėra aiški ar nesuprantama, o prašo paaiškinti, ar esant atitinkamoms faktinėms aplinkybėms – natūroje nėra dalies grąžintino turto – jis gali sumokėti tam tikrą sumą, apskaičiuotą jo nurodomu būdu. Tokiu būdu AB Poilsio namai „Ąžuolynas“, nereiškęs prašymo dėl Sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, faktiškai siekia pakeisti Sprendimą per sprendimo išaiškinimo institutą, nustatant kas, kam ir kiek turi sumokėti vietoje restitucijos įvykdymo natūra, kas reikštų intervenciją į Sprendimo rezoliucinę dalį ją pakeičiant (o galimai ir potencialaus dviejų subjektų tarpusavio ginčo išsprendimą, juo labiau, kad jo egzistavimą pagal AB Poilsio namai „Ąžuolynas“ siūlomas sąlygas ir nurodo atsiliepime į atskirąjį skundą kitas apeliantas - RUAB „Verslo investicijų projektų centras“). Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašymo tenkinimas reikštų Sprendimo rezoliucinės dalies pakeitimą, kas pagal CPK 278 straipsnį nėra galima.

RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ nurodo, kad jam neaišku, kaip įvykdyti Sprendimo dalį nugriauti statinius, kai tai padaryti įpareigoti abu apeliantai ir jie neranda bendro sutarimo, kas ir kokius parengiamuosius bei griovimo darbus, kokiomis dalimis ir tvarka, kieno finansais turi atlikti, kaip užtikrinti restitucijos įvykdymą. Iš AB Poilsio namai „Ąžuolynas“ atsiliepimo į RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ prašymą matyti, kad tarp šių subjektų aptariamu aspektu taip pat kyla ginčas (t. 11 b.l. 180-182). Taigi, šiuo atveju iš esmės taip pat nekeliamas klausimas, kad kuri nors iš aptariamų Sprendimo dalių (restitucijos, įpareigojimo nugriauti statinius) yra suformuluota nesuprantamai ar nevienareikšmiškai suprantamai iš esmės, tokių aplinkybių, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, Sprendime neįžvelgia ir teisėjų kolegija. Apelianto keliami klausimai yra susiję su Sprendimo vykdymo procesu, t.y. kaip ši Sprendimo dalis, esant tam tikroms faktinėms aplinkybėms – nesutariant dėl restitucijos, griovimo darbų patiems apeliantams - Sprendimo vykdymo metu, gali ir turi būti įvykdytos. Taigi, iš Sprendimo rezoliucinės dalies faktiškai yra aišku, kad apeliantams yra taikyta restitucija, pagal Sprendimą kiekvienas iš jų taip pat turi įpareigojimą nugriauti statinius, jie tik tarpusavyje nesusitaria kaip tą padaryti, t.y. prašoma išaiškinti Sprendimo turinį ir jo vykdymo tvarką ne dėl to, kad Sprendime nustatytas įpareigojimas kaip toks yra neaiškus, o dėl to, kad apeliantai, neradę tarpusavio sutarimo, tokiu būdu per sprendimų išaiškinimo institutą siekia išspręsti savo tarpusavio nesutarimus. Šiame kontekste pastebėtina, kad nepagrįstas apelianto RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ argumentas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis CPK 284 straipsnio nuostatomis. Šis straipsnis reglamentuoja sprendimo įvykdymo atidėjimo, išdėstymo, vykdymo tvarkos pakeitimą. Tuo tarpu šis apeliantas savo prašyme prašė būtent išaiškinti sprendimo turinį ir vykdymo tvarką, jo formuluojami prašyme klausimai faktiškai yra procedūriniai Sprendimo vykdyme, o sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo apeliantas neprašė.

Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantų prašymai negali būti išsprendžiami per sprendimų išaiškinimo institutą. Tuo tarpu vykdymo procedūras ir jo metu kylančius neaiškumus bei sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimus reglamentuoja ne CPK 278 straipsnis, o CPK 284 straipsnis, CPK VI dalies normos inter alia CPK 589, 765, 771 straipsniai, numatantys ir vykdymo išaiškinimo bei tvarkos pakeitimo procedūras.

Dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo.

Apeliantas RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ nurodo, kad nei jis, nei jo atstovas nebuvo tinkamai informuoti apie teismo posėdį, jame nedalyvavo. Todėl mano, kad skundžiama nutartis naikintina dėl absoliutaus jos negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 3 d. 1 p.). Teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

Iš bylos duomenų matyti, kad apie žodinį bylos nagrinėjimą apeliantui buvo pranešta adresu Laisvės pr. 3, Vilnius (t. 12 b.l. 31-34). Apeliantas nurodo, kad savo prašyme dėl sprendimo išaiškinimo jis buvo nurodęs naują savo veiklos adresą A.Valančiaus 1A,Vilnius. Iš tikrųjų, jo prašyme yra nurodytas toks veiklos adresas, tačiau apeliantas šiame prašyme taip pat buvo nurodęs savo buveinės adresą - būtent Laisvės pr. 3, Vilnius. Jokių nurodymų, kad jam procesiniai dokumentai būtų įteikiami ne buveinės, o veiklos adresu, prašyme nėra. CPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą` arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Todėl konstatuoti, kad teismas, siųsdamas pranešimą apie teismo posėdį apelianto buveinės adresu pažeidė procesinės teisės normas, nėra pagrindo.

Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad teismas pažeidė CPK 118 straipsnio 1 dalies reikalavimus – tais atvejais, kai šalis veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui. Iš byloje esančio pranešimo apie teismo posėdį iš tikrųjų nesimato, kad pranešimas buvo siųstas apelianto atstovui, nors prašymą dėl sprendimo išaiškinimo buvo pasirašęs atstovas, taip pat prie prašymo yra pateikta atstovavimo sutartis (t. 11, b.l. 88-93, 116). Taigi, vertinant formaliai šį pažeidimą iš tikrųjų galima būtų konstatuoti esant absoliutų skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindą. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju toks procesinis sprendimas būtų itin formalus, neatitiktų proceso operatyvumo, koncentruotumo ir ekonomiškumo principų, juo labiau, kad nebūtinai sąlygotų kitokio kaip skundžiamo procesinio sprendimo priėmimo ir jo turinio. Pažymėtina, kad ir kitas apeliantas savo atsiliepime į RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ atskirąjį skundą nurodo, kad toks procesinis sprendimas ir pakartotinis to paties klausimo nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme pažeistų minėtus principus.

Kaip jau aukščiau minėta, nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės neteisingą procesinį sprendimą. CPK 328 straipsnis nustato draudimą naikinti sprendimą ar nutartį formaliais pagrindais. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į nagrinėto klausimo ir jo nagrinėjimo teisinio reglamentavimo specifiką. Šiuo atveju buvo nagrinėjamas klausimas dėl jau išnagrinėtos iš esmės bylos priimto sprendimo išaiškinimo. Tokio pobūdžio klausimas apskritai gali būti sprendžiamas rašytinio proceso tvarka, juo labiau, kad apeliantas neprašė nagrinėti prašymą žodinio proceso tvarka, o ir dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į tokio pobūdžio prašymo svarstymą teismo posėdyje nėra kliūtis jį nagrinėti iš esmės (CPK 278 str. 3 d.). Apeliantas savo prašyme dėl sprendimo išaiškinimo buvo išdėstęs savo motyvus, prie prašymo buvo pateikęs papildomus dokumentus (t. 11, b.l. 94-115). Su atskiruoju skundu papildomų dokumentų apeliantas nepateikė, atskirajame skunde ir nenurodo jokių esminių aplinkybių, ką jis papildomai būtų pateikęs ar paaiškinęs pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ir ko negali išdėstyti atskirajame skunde bei kokios įtakos tai būtų galėję turėti kitokio procesinio sprendimo priėmimui. Taigi, įvertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, konstatavus formalų procesinės teisės normų pažeidimą, teigti, kad šis pažeidimas galėjo turėti esminės įtakos kitokiam klausimo išsprendimui, nėra pakankamo pagrindo. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nagrinėjamu atveju skundžiama nutartis apelianto nurodomu pagrindu nenaikinama.

Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino CPK 278 straipsnio nuostatas, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.