Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Julijos Jolitos Kryževičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkų tautybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1997 m. kovo 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (BK galiojęs iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį – dviejų metų laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 47¹ straipsnio nuostatas, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams;

2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1999 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu pagal BK (BK galiojęs iki 2003 m. gegužės 1 d.) 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 45 straipsnio 6 dalies 1 punktu – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, konfiskuojant 1/3 dalį turto. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1997 m. kovo 19 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė – vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, konfiskuojant 1/3 dalį turto;

3. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1999 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal BK (BK galiojęs iki 2003 m. gegužės 1 d.) 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį – dviejų metų laisvės atėmimo bausme, konfiskuojant 1/3 dalį turto. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1999 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė – dviejų metų laisvės atėmimo bausmė, konfiskuojant 1/3 dalį turto;

4. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1999 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK (BK galiojęs iki 2003 m. gegužės 1 d.) 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 35 straipsniu – trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme su 200 Lt vertės turto konfiskavimu. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1999 m. spalio 5 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė – dviejų metų laisvės atėmimo bausmė su 200 Lt vertės turto konfiskavimu. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2000 m. kovo 14 d. nutartimi, pritaikius Lietuvos Respublikos 1999 m. lapkričio 25 d. įstatymą Nr. VIII-1439, Nr. 1440, nustatyta subendrinta bausmė ir paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė su 200 Lt vertės turto konfiskavimu. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2000 m. balandžio 19 d. nutartimi, pritaikius BK 54² straipsnį, paleistas lygtinai neatlikus vienerių metų 21 dienos bausmės;

5. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2002 m. liepos 10 d. nuosprendžiu pagal BK (BK galiojęs iki 2003 m. gegužės 1 d.) 246¹ straipsnio 1 dalį – 3 000 Lt baudos bausme, kartu atimant teisę vairuoti transporto priemones ketveriems metams. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartimi, atleistas nuo bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu už nusikaltimo, numatyto BK 246¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą bei panaikintas teistumas;

6. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – galutine vienerių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu šis nuosprendis pakeistas ir panaikinta dalis, kuria pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies, 61 straipsnio 4 dalies nuostatos ir paskirta galutinė trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. sausio 21 d. nutartimi, paleistas lygtinai neatlikus vienerių metų trijų mėnesių ir septynių dienų laisvės atėmimo bausmės, įpareigojant per visą lygtinio paleidimo laiką registruotis 4 kartus per mėnesį pataisos inspekcijoje. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartimi, lygtinis paleidimas panaikintas ir pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartimi, į bausmės laiką įskaitytinas laikotarpis, praleistas pataisos įstaigoje nuo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. sausio 21 d. nutarties paskelbimo iki faktinio paleidimo, t. y. 2010 m. sausio 27 d.;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo užsiregistruoti darbo biržoje arba įsidarbinti bei gydytis nuo alkoholizmo;

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 213 straipsnio 1 dalį – 7 MGL (263,62 Eur) dydžio bauda;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. 2019 m. gruodžio 21 d., apie 22.55 val., (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Nissan X-Trail“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,02 promilės etilo alkoholio koncentracija, taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir parodė, jog teisės vairuoti transporto priemonių neturi, ši teisė buvo atimta prieš (duomenys neskelbtini) metų dėl transporto priemonių vairavimo neblaiviam. Automobilis „Nissan X-Trail“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso jo pažįstamam vardu T., kurio pavardės nežino. 2019 m. gruodžio 21 d., apie 17.00 val. parduotuvėje nusipirko 250 gramų degtinės butelį ir autobusu išvažiavęs pas savo draugą pakeliui išgėrė jį. Apie 18.00 val. užėjo pas T. į svečius, o kas vyko vėliau, visiškai neprisimena, kadangi buvo neblaivus. Neatmeta, jog 2019 m. gruodžio 21 d., apie 22.55 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus galėjo vairuoti T. priklausantį automobilį „Nissan X-Trail“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Dėl to nuoširdžiai gailisi, daugiau taip nesielgs (b. l. 50-51).

Liudytojas E. Č. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gruodžio 21 d., apie 22.44 val. važiuodamas Vilniuje, Geležinio Vilko gatve link Ozo gatvės, pastebėjo automobilį „Nissan X-Trail“ (Valst Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris važiavo lėtai stabdydamas visą eismą, mėtėsi per juostas, trukdė eismui. Suprato, kad vairuotojas galimai yra neblaivus ir iš karto paskambino bendruoju pagalbos numeriu, kur buvo sujungtas su policija. Bendraujant su policija, minėtas automobilis visą laiką važiavo įjungęs dešinio posūkio signalą, bet niekur nesuko. Pervažiavo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą degant raudonos spalvos šviesoforo signalui. Liudytojo teigimu, jis visą laiką sekė minėtą automobilį. Automobilis, pasukęs link (duomenys neskelbtini) gatvės, į gyvenamojo daugiabučio namo kiemą, sustojo ir stovėjo užvestu varikliu. Atvažiavusiems policijos pareigūnams parodė minėtą automobilį, o tada pareigūnai sulaikė už vairo sėdėjusį asmenį (b. l. 34).

Liudytojas D. B. (D. B.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbant 2019 m. gruodžio 21 d. 22.48 val. gavo Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo nurodymą patikrinti informaciją, kad Vilniuje, Geležinio Vilko gatve link (duomenys neskelbtini) mikrorajono važiuoja automobilis „Nissan X-Trail“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas galimai neblaivus, minėtas automobilis yra (duomenys neskelbtini) kieme. Įvažiavus į kiemą, pasitikęs E. Č. nurodė stovintį automobilį „Nissan X-Trail“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Priėjus prie šio automobilio, variklis buvo užvestas, o už vairo sėdėjo anksčiau jam nepažįstamas A. G., jis automobilyje buvo vienas. E. Č. patvirtino, kad A. G. vairavo transporto priemonę. A. G. paprašytas pateikti patikrinimui vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus, jų nepateikė, tačiau patvirtino, kad vairavo automobilį „Nissan X-Trail“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir važiavo iš Vilniaus miesto centro į (duomenys neskelbtini) gatvę. Vairuotojui iš burnos sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Išlipęs iš automobilio sunkiai galėjo pastovėti ant kojų. Patikrinus alkotesteriu, 22.59 val. A. G. įpūtė 2,02 promilės, patikrinus girtumą antrą kartą 23.21 val. –nustatytas 2,15 promilės girtumas. A. G. buvo pristatytas į Operatyvaus valdymo skyrių (b. l. 38-39).

Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2019 m. gruodžio 21 d., apie 22.46 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjo pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Geležinio Vilko gatve link Baltupių, važiuoja automobilis „Nissan X-Trail“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas galimai neblaivus (b. l. 8-9).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio J. S. 2019 m. gruodžio 21 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2019 m. gruodžio 21 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu D. B., apie 22.44 val. buvo gautas pranešimas, jog link Baltupių važiuoja automobilis „Nissan X-Trail“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Budėtojas nurodė, kad minėtas automobilis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kiemą, o pranešėjas E. Č., gim. (duomenys neskelbtini), važiuoja paskui minėtą automobilį. Įsukus į kiemą, stovintis E. Č. rankų gestais parodė į aikštelėje stovintį automobilį „Nissan X-Trail“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Priėjus prie automobilio, jame sėdėjo vyras, kuriam buvo įsakyta užgesinti transporto priemonės variklį ir pateikti vairuotojo pažymėjimą bei kitus transporto priemonės dokumentus. Kaip vėliau paaiškėjo, tai A. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimo neturi. Paprašius išlipti ir prieiti prie tarnybinio automobilio pasitikrini blaivumą, jis sutiko, bet išlipęs negalėjo paeiti tiesia linija, svyravo į šonus, sunkiai dėstė mintis, kalbėjo nerišliai, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Patikrinus alkotesteriu, pirmu pūtimu jam nustatytas 2,07 promilių girtumas, o patikrinus po 22 min., alkotesteris parodė 2,15 promilių girtumą. Vairuotojas pristatytas į Operatyvaus valdymo skyrių, automobilis priverstinai išvežtas į saugomą aikštelę (b. l. 10).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio J. Č. 2019 m. gruodžio 21 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2019 m. gruodžio 21 d., apie 22.45 val. patruliuojant kartu su P. B. ir A. K., iš Vilniaus apskrities policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, jog Vilniuje, Geležinio Vilko gatve link Baltupių važiuoja automobilis „Nissan X-Trail“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Adresu (duomenys neskelbtini) vietoje jau buvo V1856 su minėto automobilio neblaiviu vairuotoju A. G., gim. (duomenys neskelbtini). Minėtas asmuo apie 23.40 val. buvo pristatytas į Operatyvaus valdymo skyrių (b. l. 11).

Iš 2019 m. gruodžio 21 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, jog A. G. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Be to, pirmo patikrinimo metu jam nustatytas 2,02 promilių girtumas, o antrojo – 2,15 promilių girtumas (b. l. 12).

Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2019 m. spalio 3 d. patikros sertifikato Nr. 1171708 matyti, kad alkotesteris Alcotest 6810 Nr. ARBL-0761 yra tinkamas, patikros sertifikatas galioja iki 2020 m. balandžio 3 d. (b. l. 13).

Iš alkotesterio kvitų rodmenų matyti, kad 2019 m. gruodžio 21 d., 22.59 val. A. G. buvo nustatytas 2,02 promilių girtumas, o praėjus kiek mažiau nei pusvalandžiui, 23.21 val. nustatytas 2,15 promilių girtumas (b. l. 14-15).

Iš 2019 m. gruodžio 21 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Nissan X-Trail“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame ties bėgio perjungimo svirtimi gulėjo 0,33 talpos stiklinis butelis su užklijuotu lipduku „Bajorų“ degtinė, pridedamos fotonuotraukos (b. l. 16-22).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų apie kelių transporto priemones matyti, kad transporto priemonės „Nissan X-Trail“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) savininkas yra UAB „Mogo LT“, o valdytojas T. M. (T. M.), gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 25-27).

Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad 2019 m. gruodžio mėn. duomenimis, automobilio „Nissan X-Trail“ (2004 m., dyzelinas) kaina be PVM yra 2 545 Eur (b. l. 29).

Iš 2019 m. gruodžio 21 d. E. Č. paaiškinimo matyti, jog važiuodamas Geležinio Vilko gatve, pastebėjo neadekvačiai kelyje besielgiantį vairuotoją su „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), automobilyje vairuotojas buvo vienas. Iš jo matymo zonos nebuvo dingęs ir iš mašinos nebuvo išlipęs. Vairuotojas, važiuodamas gatve, mėtėsi tarp juostų ir tokiais veiksmais sukėlė įtarimą, kad gali būti neblaivus. Sustojo (duomenys neskelbtini) ir nebuvo dingęs iš matymo zonos (b. l. 32).

Motyvuojamoji dalis

A. G. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. G. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis A. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir parodė, jog minėtą dieną, apie 17.00 val. nusipirko 250 gramų degtinės butelį ir autobusu išvažiavęs pas savo draugą pakeliui išgėrė 250 gramų degtinės. Apie 18.00 val. užėjo pas draugą į svečius, o kas vyko vėliau, neprisimena, kadangi buvo neblaivus. Neatmeta, jog 2019 m. gruodžio 21 d., apie 22.55 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus galėjo vairuoti T. priklausantį automobilį „Nissan X-Trail“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 50-51). Tokie jo parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Visų pirma, iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad išties, 2019 m. gruodžio 21 d., apie 22.46 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjo pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Geležinio Vilko gatve link Baltupių, važiuoja automobilis „Nissan X-Trail“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas galimai neblaivus (b. l. 8-9). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, apie galimai neblaivų vairuotoją Bendrajam pagalbos centrui pranešęs liudytojas E. Č. detalizuodamas parodė, kad tą dieną, apie 22.44 val. važiuodamas Geležinio Vilko gatve link Ozo gatvės, pastebėjo automobilį „Nissan X-Trail“ (Valst Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris važiavo lėtai stabdydamas visą eismą, mėtėsi per juostas, trukdė eismui. Supratęs, kad vairuotojas galimai yra neblaivus iš karto paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Bendraujant su policija, minėtas automobilis važiavo visą laiką įjungęs dešinio posūkio signalą, bet niekur nesuko. Pervažiavo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą degant raudonos spalvos šviesoforo signalui. Liudytojo teigimu, jis visą laiką sekė minėtą automobilį. Automobilis pasukęs į gyvenamojo daugiabučio namo kiemą, sustojo ir stovėjo užvestu varikliu (b. l. 34). Tokias aplinkybes apie tai, kad minėto automobilio vairuotojas galimai buvo neblaivus ir nebuvo dingęs iš matymo zonos, E. Č. nurodė ir savo rašytiniame paaiškinime (b. l. 32). Pastebėtina, jog šias liudytojo aplinkybes patvirtina ir į nagrinėjamo įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno D. B. nurodomos aplinkybės apie tai, kad atvykus į (duomenys neskelbtini) kiemą, pasitikęs E. Č. nurodė stovintį automobilį „Nissan X-Trail“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Priėjus prie automobilio, variklis buvo užvestas, o už vairo sėdėjo E. Č. anksčiau nepažįstamas A. G., kuris automobilyje buvo vienas. E. Č. patvirtino, kad A. G. vairavo transporto priemonę. Liudytojo teigimu, A. G. paprašytas pateikti patikrinimui vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus, jų nepateikė, tačiau patvirtino, kad vairavo minėtą automobilį ir važiavo iš Vilniaus miesto centro į (duomenys neskelbtini) gatvę (b. l. 38-39). Iš esmės analogiškas aplinkybes kitas policijos pareigūnas J. S. išdėstė ir savo 2019 m. gruodžio 21 d. tarnybiniame pranešime, jog įsukus į kiemą, pastebėjo stovintį E. Č., kuris parodė į aikštelėje stovintį minėtą automobilį. Priėjus prie automobilio, jame sėdėjo vyras, kuriam buvo įsakyta užgesinti transporto priemonės variklį ir pateikti vairuotojo pažymėjimą bei kitus transporto priemonės dokumentus. Kaip vėliau paaiškėjo, tai A. G., kuris paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimo neturi. Paprašius A. G. išlipti ir prieiti prie tarnybinio automobilio pasitikrini blaivumą, jis sutiko, bet išlipęs negalėjo paeiti tiesia linija, svyravo į šonus, sunkiai dėstė mintis, kalbėjo nerišliai, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas (b. l. 10). Policijos pareigūno J. Č. tarnybiniame pranešime taip pat nurodoma, jog atvykus į įvykio vietą, policijos ekipažas V1856 jau buvo vietoje su neblaiviu minėto automobiliu vairuotoju (b. l. 11). Aplinkybę, jog A. G. nagrinėjamo įvykio metu vairavo neblaivus, vidinį teismo įsitikinimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies prasme sustiprina ir byloje esantis transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas kartu su fotonuotraukomis, iš kurių matyti, jog ties bėgio perjungimo svirtimi gulėjo 0,33 talpos stiklinis butelis su užklijuotu lipduku „Bajorų“ degtinė (b. l. 16-22). Tuo tarpu aplinkybę, jog kaltinamasis A. G. nagrinėjamo įvykio metu vairavo neblaivus, patvirtina jau minėto liudytojo policijos pareigūnų D. B. parodymai bei J. S. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės (b. l. 38-39, 10), 2019 m. gruodžio 21 d. neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, kad A. G. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Be to, pirmo patikrinimo metu jam nustatytas 2,02 promilių girtumas, o antrojo – 2,15 promilių girtumas (b. l. 12). Kartu iš byloje esančių alkotesterio kvitų rodmenų matyti, jog 2019 m. gruodžio 21 d., 22.59 val. A. G. buvo nustatytas 2,02 promilių girtumas, o praėjus kiek mažiau nei pusvalandžiui, 23.21 val. nustatytas 2,15 promilių girtumas (b. l. 14-15).

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, A. G., 2019 m. gruodžio 21 d., apie 22.55 val., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Nissan X-Trail“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo 2,02 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo A. G. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. G. pareiškė sutinkantis su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 78-80).

Dėl A. G. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę A. G., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Pirmiausia teismas skirdamas bausmę kaltinamajam A. G., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. G. – yra vidutinio amžiaus, praeityje teistas, taip pat ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą – vairavimą esant neblaiviam (b. l. 59-62), baustas administracine tvarka, daugiausia iš jų, už važiavimą be bilieto keleivinėmis transporto priemonėmis, be to, informacijos, apie baudų sumokėjimus, nėra (b. l. 63-74). Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Teismo vertinimu, A. G. elgesys tiek iki, tiek po nusikalstamos veikos padarymo nebuvo nepriekaištingas, jis yra linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms. Esant pirmiau išdėstytų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad A. G. skirtina bausmė – areštas, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, ši bausmė atitiks teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus ir bus pakankama BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. G. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

A. G. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 21 d. 23.00 val. iki 2019 m. gruodžio 22 d. 16.53 val. (b. l. 42-43, 54). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kaltinamajam A. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 53) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo A. G.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, A. G. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 2,02 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pagal teismų praktiką BK 67 ir 68 straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar jis turėjo teisę vairuoti automobilį. Neturint teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad A. G. vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, praeityje teistas aštuonis kartus, taip pat už analogiškos veikos padarymą, baustas administracine tvarka, vairavo neturint tam teisės, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ketveriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 21 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam A. G., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „Nissan X-Trail“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priklauso T. M.. Tai patvirtino pats kaltinamasis, be to, šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys VĮ „Regitra“ duomenys (b. l. 25-27). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minimas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – T. M., svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo A. G. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. G. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, jis pats yra vidutinio amžiaus, darbingas, registruotas Užimtumo tarnyboje. Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad išieškotina transporto priemonės vertė siekia 2 545 Eur be PVM (b. l. 29), t. y. nėra neproporcingai per didelė vertinant jo asmenybę ar padarytą veiką, kadangi kaltinamasis padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus judrioje miesto gatvėje ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio „Nissan X-Trail“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Šiuo metu autotransporto kainas skirtingais laikotarpiais Lietuvoje sisteminanti duomenų bazė Emprekis, kurioje aktualaus automobilio kaina 2019 m. gruodžio mėnesiui nustatyta 2 545 Eur be PVM (b. l. 29), neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.

Dėl proceso išlaidų

Nagrinėjamu atveju matyti, jog prokurorė prašė priteisti iš kaltinamojo A. G. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas 35,09 Eur išlaidas, už automobilio „Nissan X-Trail“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuvežimą ir saugojimą (b. l. 24, 30, 81-87). Tuo tarpu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyrio rašte dėl transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidų nurodoma, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas patyrė išlaidas dėl transporto priemonės „Nissan X-Trail“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2019 m. gruodžio 21 d. nuvežimo ir saugojimo iki 2019 m. gruodžio 23 d. UAB „Sauda“ aikštelėje, viso suma 35,09 Eur (b. l. 81). Iš 2019 m. spalio 21 d. Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 10-ST2-183 matyti, kad nustatyti šie įkainiai, kai už paslaugas moka policijos įstaiga: nuvežimo įkainis – 32,67 Eur ir saugojimo (vienos paros) įkainis – 1,21 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, 105 straipsnio 1 dalimi, šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo A. G. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui priteisiamos minėtos išlaidos – 35,09 Eur, šią pinigų sumą pervedant į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT987044060007935553, AB SEB bankas, mokėjimo pavedime „mokėjimo paskirtis“ nurodant automobilio valstybinį numerį ir vardą, pavardę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam keturiasdešimt penkių (45) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. paskirti trisdešimties (30) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti A. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 21 d. 23.00 val. iki 2019 m. gruodžio 22 d. 16.53 val. (t. y. vieną dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant šį baudžiamąjį įsakymą dienos.

Paskirti A. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir ketveriems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 21 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš A. G. automobilio „Nissan X-Trail“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2 545 Eur (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt penkis eurus).

Priteisti iš A. G. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 35,09 Eur už automobilio „Nissan X-Trail“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) 2019 m. gruodžio 21 d. nuvežimą saugojimą iki 2019 m. gruodžio 23 d., šią pinigų sumą pervedant į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT987044060007935553, AB SEB bankas, mokėjimo pavedime „mokėjimo paskirtis“ nurodant automobilio valstybinį numerį ir vardą, pavardę.

A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-57 straipsniai.

2. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į paskirtą pataisos įstaigą (nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai – į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) atlikti arešto bausmės.

3. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

4. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, bus paskelbta nuteistojo paieška.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.