- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-02
- Bylos Nr.
- 2A-991-567/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Neringa Švedienė, Zita Smirnovienė
- Ieškovas
- UAB „VSA Vilnius“
- Advokatai
- Paulius Markovas, Vilma Ramanauskaitė
- Kategorijos
- 27.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „VSA Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-11950-864/2010 pagal ieškovo UAB „VSA Vilnius“ ieškinį atsakovui .A.S.A. Vilnius, UAB dėl juridinio asmens pavadinimo gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Ieškovas UAB „VSA Vilnius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti .A.S.A. Vilnius, UAB pakeisti pavadinimą ir įregistruoti jį Juridinių asmenų registre tokiu būdu, kad jis nebūtų klaidinančiai panašus į ieškovo bendrovės pavadinimą, priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-04-27 Lietuvoje buvo įregistruota bendrovė .A.S.A. Vilnius, UAB, kurios pavadinimas yra klaidinančiai panašus į ieškovo UAB „VSA Vilnius“ pavadinimą. Ieškovės klientai klaidinami, komercinės sutartys ir pasiūlymai yra sudaromi, nesąžiningai pasinaudojant bendrovės vardu, todėl yra pažeidžiama teisė į juridinio asmens vardą, sąžiningą konkurenciją ir bendrovės dalykinę reputaciją. 2009-06-09 ieškovas pateikė atsakovui pretenziją Nr. 14040 dėl juridinio asmens vardo gynimo, kuria reikalavo nedelsiant pakeisti atsakovo pavadinimą ir įregistruoti jį juridinių asmenų registre tokiu būdu, kad jis nebūtų klaidinančiai panašus į UAB „VSA Vilnius“. 2009-06-30 ieškovas gavo .A.S.A. Vilnius, UAB atsiliepimą dėl 2009-06-09 pretenzijos Nr. 1440, kuria buvo teigiama, kad bendrovių pavadinimai nėra klaidinančiai panašūs ir buvo atsisakyta patenkinti ieškovo pretenziją. Ieškovas teigia, kad atsakovo pavadinimas netesėtai varžo jo teises ir teisėtus interesus, pažeidžia ieškovo teisę į juridinio asmens pavadinimą, žemina jo dalykinę reputaciją, neatitinka sąžiningos komercinės veiklos principų. Lietuvos Aukščiausiais Teismas (2009-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2009) yra konstatavęs, kad juridinio asmens pavadinimo panašumui gali turėti įtakos tų pačių žodžių vartojimas pavadinimui sudaryti, nes tų pačių elementų panaudojimas yra viena iš panašumo apraiškų. Kai juridinių asmenų pavadinimuose be pasikartojančio bendrinio žodžio yra ir kitų, skirtingą reikšmę turinčių žodžių, turi būti vertinama pavadinimo visuma, t.y. šios visumos, o ne atskirų elementų panašumas. Ieškovas teigia, jog pavadinimus „VSA Vilnius“ ir „.A.S.A. Vilnius“ skiria tik viena raidė žodžio pradžioje, o tariant bendrovių pavadinimus, fonetinis panašumas yra dar akivaizdesnis. Informacija apie įmonę yra paprastai perduodama verbaliniu būdu, todėl esant tokiam klaidinančiam panašumui kyla pavojus, kad bendrovių pavadinimai gali būti supainioti ir informacija gali būti perduota ne apie tą bendrovę, kurią turėjo. Ieškovas teigia, jog paslaugų vartotojas gali nepastebėti vienintelės raidės, kuria skiriasi pavadinimas, ir suklysti. Klaidinančio panašumo įspūdį sustiprina dar ir tai, kad bendrovė .A.S.A. Vilnius, UAB ir „VSA Vilnius“ yra konkurentės, veikiančios viešojo atliekų vežimo paslaugų srityje, kurią teikia toje pačioje teritorijoje, t.y. Vilniaus miesto gyventojams. Ieškovas, siekiant įsitikinti dėl juridinių asmenų pavadinimų klaidinančio panašumo, 2009 m. gegužės mėn. atliko paslaugų gavėju anketavimą bei kreipėsi dėl nepriklausomo socialinio tyrimo atlikimo. 2010-04-06 UAB „Praction“ išvada buvo nustatyta, jog trečdalis (32 proc.) atsakovo paslaugų vartotojų, teigiančių, kad žino, kas jiems veža atliekas. Nuolatiniai skambučiai ir pretenzijos ieškovo bendrovei dėl .A.S.A. Vilnius, UAB teikiamų paslaugų rodo, kad vartotojai yra klaidinami dėl bendrovės, kuri jiems iš tikrųjų teikia paslaugas. .A.S.A. Vilnius, UAB bendrovė pavadinimas pažeidžia ne tik ieškovo bendrovės teisę į juridinio asmens pavadinimą, bet tuo pačiu pažeidžia ir konkurencijos teisės normas (LR CK 2.39 str. 1 d., 2 d., 3 d., 4 d., 2.42 str. 2d ., 6.251 str., 6.249 str. 1 d., 6.250 str., LR Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d., 17 str. 1 d., 1 d., 2 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas .A.S.A. Vilnius pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas priklauso ypatingai senai, respektabiliai, didelę patirtį turinčiai .A.S.A. bendrovių grupei. Tai didžiausia ir pirmiausia atliekų tvarkymo bendrovių grupė Rytų Europoje. Pirmoji šios grupės įmonė įsteigta 1988 m. Atsakovo pavadinimą sudaro žymuo .A.S.A. identifikuojantis bendrovės .A.S.A. Vilnius, UAB priklausymą .A.S.A bendrovių grupei ir vieninteliam akcininkui .A.S.A. International Environmental Service GmbH, žymuo Vilnius, identifikuojantis bendrovės .A.S.A. Vilnius, UAB pagrindinę veiklos teritoriją, žymuo UAB, identifikuojantis bendrovės .A.S.A. Vilnius, UAB teisinę formą. Vienintelis atsakovo akcininkas ir steigėjas yra užsienio juridinis asmuo .A.S.A. International Environmental Service GmbH. LR CK 2.40 str. 3 d. nustato, jog juridinio asmens, susijusio su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija, pavadinimas gali būti sudaromas taip, kad jis būtų tapatus ar panašus į užsienio juridinio asmens pavadinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (civilinė byla Nr. 3K-3-632/2005) nurodė, jog juridinio asmens pavadinime gali būti informacija apie jo steigėjus ir vykdomą veiklą. Skirtinga juridinio asmens teisinė formą nusakančių žodžių santrumpos, t.y. UAB, padėtis juridinių asmenų pavadinimuose lemia skirtingą ne tik šių juridinių asmenų pavadinimų pradžios, bet ir viso pavadinimo tarimą. Valstybinis patentų biuro sprendimas Nr. 2AP-770 ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (civilinė byla Nr. 3K-3-1263/2000) nurodė, kad žodinio elemento, į kurį asmuo neturi išimtinės teisės, atkartojimas kitame žymenyje nesudaro pagrindo ženklus laikyti klaidinančiai panašiais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (civilinėje byloje Nr. 3K-3-632/2005) pažymėjo, kad tam tikras juridinių asmenų pavadinimų panašumas yra pateisinamas. Lemianti aplinkybė yra ne tai, jog tarp lyginamųjų juridinių asmenų pavadinimų egzistuoja panašumas, bet tai, ar tas panašumas yra klaidinantis. Ieškovo ir atsakovo tiesioginiai klientai yra įmonės, įstaigos, organizacijos, daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos ir daugiabučių gyvenamųjų namų administratoriai. Pavieniai fiziniai asmenys, išskyrus atvejus, kai jie yra individualiuose namuose gyvenantys fiziniai asmenys, į tiesioginių klientų sąvoką nepatenka. Atsakovas pabrėžė, jog, norint pagrįsti juridinių asmenų .A.S.A. Vilnius, UAB ir UAB „VSA Vilnius“ pavadinimų klaidinamą panašumą, reikia nustatyti suklaidinimo tikimybės galimybę tiesioginių .A.S.A. Vilnius, UAB ir UAB „VSA Vilnius“ klientų, o ne netiesioginių klientų atžvilgiu. Ieškovo atlikta gyventojų apklausa pasižymi dideliais metodologiniais trūkumais (LR CK 2.39 str. 3 d., LR Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d., 50 str. 1 d.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-09-17 sprendimu atmetė ieškovo UAB „VSA Vilnius“ ieškinį atsakovui .A.S.A. Vilnius, UAB, dėl juridinio asmens pavadinimo gynimo, nusprendė priteisti iš ieškovo UAB „VSA Vilnius“ atsakovo .A.S.A. Vilnius, UAB, naudai 7000 Lt bylinėjimosi išlaidų, išieškoti iš UAB „VSA Vilnius“ 9 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Teismas nustatė, kad UAB „VSA Vilnius“ pavadinimą juridinių asmenų registre įregistravo 2006-05-24 (1 t., b.l. 18). „A.S.A. Vilnius, UAB pavadinimas įregistruotas 2007-04-27 (1 t., b.l.40). Prekinis ženklas .A.S.A. registruotas 1999-07-14 (1 t., b.l. 171). Abejų įmonių veikla - viešojo atliekų vežimo paslaugų teikimas (1 t., b.l. 18, 40). UAB „Praction“ 2010-04-06 išvadoje dėl UAB „VSA Vilnius“ ir .A.S.A. Vilnius, UAB pavadinimų painiojimo, kuri atlikta tarp Vilniaus miesto daugiabučių, esančių (duomenys neskelbtini) gyventojų, nurodyta, kad 78 proc. nežino, kas veža šiukšles, 17 proc. mano, kad veža .A.S.A. Vilnius, UAB, 8 proc., kad UAB „VSA Vilnius“. Trečdalis .A.S.A. Vilnius, UAB paslaugų gavėjų mano, kad jiems paslaugas teikia UAB „VSA Vilnius“ (1 t., b.l. 104-108). 2010 m. liepos 2-24 dienomis „Vilmorus“ atliktoje daugiabučių namų administratorių apklausoje nurodyta, kad 73,1 proc. apklaustųjų nesupainiotų ieškovo ir atsakovo įmonių, 23,1 proc. – supainiotų, o 3,8 proc. nežino (1 t., b.l. 227). Gyventojų apklausos rezultatų duomenimis, 73,7 proc. apklaustųjų nurodė, kad šalių prekių ženklai yra visiškai arba greičiausiai nepanašūs (1 t., b.l. 234), 62,3 proc. nurodė, kad ieškovas ir atsakovas yra skirtingi paslaugų teikėjai (1 t., b.l. 238). UAB „Rait“ atliktoje visuomenės (Vilniaus miesto gyventojų) nuomonės tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad 52,2 proc. apklaustųjų teigė, jog įmonių pavadinimai nėra panašūs, 37,5 proc. – kad panašūs (1 t, b.l. 259). 52,8 proc. apklaustųjų teigė, kad nesupainiotų šių dviejų įmonių, rinkdamiesi paslaugų teikėją, o 29,7 proc. – jog supainiotų (1t., b.l. 260). Ieškovo pateiktą į bylą VU Lietuvių kalbos katedros lektoriaus L. L. raštą apie šalių pavadinimų panašumą teismas įvertino kaip lietuvių kalbos specialisto nuomonę, bet ne kaip išvadą, kadangi teismui nepateikti įrodymai apie minėto asmens teisę teikti tokias išvadas (2 t., b.l. 6-8). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika orientuoja, kad, vertinant juridinio asmens pavadinimo atitiktį CK 2.39 str. 3 d. įtvirtintiems reikalavimams dėl jo panašumo į kitą juridinio asmens pavadinimą, lemianti aplinkybė yra ne tai, jog tarp lyginamųjų juridinių asmenų pavadinimų egzistuoja panašumas, bet tai, ar tas panašumas yra klaidinantis. Įstatyme nenustatyta absoliutaus draudimo skirtingiems juridiniams asmenims turėti panašius pavadinimus, bet draudžiama tuo pačiu metu veikiantiems juridiniams asmenims turėti tokius panašius pavadinimus, kad tai klaidintų visuomenę. Visuomenės klaidinimo įvertinimas pagal savo pobūdį ir esmę apima tiek teisinio, tiek faktinio pobūdžio veiksmus (2009-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2009). Juridinio asmens pavadinimo panašumas turi būti klaidinantis visuomenę, kad susidarytų sunkumų vieną juridinį asmenį atskirti nuo kito ar iškreiptų konkurenciją. LR Valstybinio patentų biuro direktoriaus 1996-07-11 įsakymu Nr. 28 patvirtintų Metodinių nurodymų dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo 3.1 punkte numatyta, kad žodinių ženklų panašumą lemia jų grafinis, fonetinis ir semantinis panašumas. Pats ieškovas pabrėžia grafinį ir fonetinį įmonių pavadinimų panašumą. Grafiniu atlikimu pavadinimai UAB „VSA Vilnius“ ir .A.S.A. Vilnius, UAB yra panašūs tuo, kad pirmų žodžių junginių antros dvi raidės „S“ ir „A“, taip pat žodis „Vilnius“ yra tie patys, tačiau pavadinime .A.S.A. Vilnius, UAB, skirtingai nei UAB „VSA Vilnius“, pirmų trijų raidžių junginyje raidės yra atskirtos taškais, taip pat, pirmosios raidės skiriasi. Fonetiškai pavadinimai tariami panašiai, tačiau yra akivaizdus pavadinimų pradžių tarimų skirtumas, kurį lemia skirtingos pirmosios pavadinimų raidės. Teismas pripažino, kad semantine prasme įmonių pavadinimai yra kardinaliai skirtingi, kadangi UAB „VSA Vilnius“ reikšmė šifruotina kaip „Vilniaus specialus autotransportas Vilnius“, tuo tarpu .A.S.A. Vilnius, UAB yra „Abfall Service Austria Vilnius“. Abi įmonės, pavadinimuose naudodamos bendrą žodį „Vilnius“, nurodo savo veiklos teritoriją. Nė viena iš šalių neturi išimtinės teisės savo pavadinimuose naudoti žodį „Vilnius“, tuo tarpu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2000-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1263/2000) yra konstatavęs, kad žodinio elemento, į kurį asmuo neturi išimtinės teisės, atkartojimas kitame žymenyje nesudaro pagrindo ženklus laikyti klaidinančiai panašiais. Ieškovas yra nurodęs, kad dėl galimai klaidinančiai panašių šalių pavadinimų, yra klaidinami vartotojai. Ieškovo pateiktų daugiabučių gyventojų apklausų rezultatuose matyti, kad iš esmės didžiosios dalies apklaustųjų nuomone, pavadinimai nėra panašūs ir jie nesupainiotų, renkantis paslaugų teikėją. Atsakovo pateiktų daugiabučių administratorių ir privačių namų savininkų apklausų duomenys liudija, kad didžioji dalis subjektų taip pat nepainioja šių abiejų įmonių bei nemano, kad jų pavadinimai yra panašūs. Nagrinėjamu atveju, subjektai, besirenkantys ieškovą ar atsakovą, kaip paslaugų teikėjus, yra daugiabučių namų administratoriai ir privačių namų savininkai, tačiau ne daugiabučių namų gyventojai. Teismas konstatavo, jog ieškovas atliko apklausą ne tų asmenų, kurie įtakoja jo pajamas ir reputaciją, atžvilgiu. Neatsižvelgiant į minėtą aplinkybę, abiejų apklausų rezultatai patvirtina, kad didžiajai daliai apklaustųjų subjektų įmonių pavadinimai nesudaro pagrindo klysti. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad ieškovo ir atsakovo įmonių pavadinimai grafinio atlikimo ir fonetine prasme yra tik iš dalies panašūs, su akivaizdžiais, juos identifikuojančiais skirtumais, tuo tarpu semantine prasme - visiškai skirtingi. Visuomenės nuomonės apklausų duomenimis įmonių pavadinimai pakankamai skirtingi, kad būtų klaidinantys. Pagrindiniai įmonių pavadinimų panašumai yra grafinio atlikimo ir fonetine prasme, o būtent, raidėse bei žodyje „Vilnius“, kuris kaip miesto pavadinimas ir bendrinis žodis nesuteikia jokio išskirtinumo nė vienam juridiniam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2009). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2005-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-632/2005) yra pabrėžęs, kad tam tikras juridinių asmenų pavadinimų panašumas yra pateisinamas. Ieškovas taip pat akcentavo konkurencijos principo pažeidimą, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad toks principas būtų pažeistas. Lietuvos Respublikos CK 178 straipsnio nuostatos teigia, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Nesant pateiktų į bylą įrodymų, minėtas ieškovo argumentas nėra vertintinas. Ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymų - šalių susirašinėjimo medžiagos, apklausų, išvadų - duomenis teismas konstatavo, kad ieškovo ir atsakovo pavadinimuose yra tam tikrų panašumų, tačiau .A.S.A. Vilnius, UAB pavadinime nėra klaidinančio elemento UAB „VSA Vilnius“ atžvilgiu (LR CK 2.39 str.). Remiantis tuo, teismas padarė išvadą, kad ieškovo ieškinys dėl juridinio asmens teisių gynimo atmestinas LR CK 2.39 str. 3 d., LR CPK 88 str., 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d., 98 str. 2 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas UAB „VSA Vilnius“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-09-17 sprendimą, kaip neteisėtą ir nepagrįstą, tenkinti ieškinį, įpareigoti .A.S.A. Vilnius, UAB pakeisti pavadinimą ir įregistruoti jį Juridinių asmenų registre tokiu būdu, kad jis nebūtų klaidinančiai panašus į ieškovo bendrovės pavadinimą, priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika šios kategorijos bylose nurodo, kad asmens teisės į pavadinimą pažeidžiama, kai nustatomos tokios aplinkybės: juridinių asmenų pavadinimai yra panašūs, juridiniai asmenys veikia toje pačioje rinkoje; tretieji asmenys painioja juridinius asmenis; pažeidžiamas sąžiningos konkurencijos principas. Ieškovo UAB „VSA Vilnius“ ir atsakovo .A.S.A. Vilnius, UAB pavadinimai yra panašūs. Pavadinimas praktiškai nelaikomas tapačiu, jeigu jis nuo kito pavadinimo skiriasi bent viena raide ar skaitmeniu. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodį „tapatus“ apibrėžia kaip „toks pat, identiškas, tolygus“. Tas pats žodynas žodį „panašus“ apibrėžia kaip turintį tų pačių arba artimų ypatybių. Apeliantas teigia, kad juridinio asmens pavadinimo panašumui gali turėti įtakos tų pačių žodžių vartojimas pavadinimui sudaryti, nes tų pačių elementų panaudojimas yra viena iš panašumo apraiškų. VU Lietuvos katedros lektoriaus L. L. 2010-09-08 išvadoje nurodyta, jog pavadinimai panašus fonetiškai, grafiškai. Santrumpos „VSA“ ir .A.S.A. rašomos taip pat didžiosiomis raidėmis. Teismas skundžiamame sprendime pabrėžė, jos svarbus skiriamasis požymis – taškai, kuriais atskiriama .A.S.A. atsakovo pavadinimo santrumpa. Tačiau, kaip nurodyta lektoriaus L. L. išvadoje, nei taškai, nei kabutės nėra lemiančiu skirtumu, kadangi jie paprastai nėra tariami. UAB „Rait“ atliktoje visuomenės nuomonės tyrimo ataskaitoje nurodyta, jog 37,5 proc. apklaustųjų mano, kad pavadinimai yra panašūs. Ieškovas pabrėžė, jog 2006-05-24 UAB „VSA Vilnius“ užregistravo tokį pavadinimą, kaip jis tariamas ir rašomas. Tai, jog teismas savo iniciatyva iššifravo ieškovo bendrovės pavadinimą, su kuriuo ieškovas nesutinka, negali būti pagrindu konstatuoti semantinius skirtumus su atsakovo pavadinimu. Ieškovo bendrovės pavadinimo teisinė apsauga negali būti išvestinė iš tam tikrų kitų pavadinimų, kitų žodžių junginių ar kitų reikšmių. Toks teismo vertinimas yra neteisėtas, priešingu atveju galėtų būti laikoma, jog Juridinių asmenų registro tvarkytojas, registruodamas įmonės pavadinimą, privalėtų išsiaiškinti kokia semantinė reikšmė tame pavadinime slypi. Apeliantas teigia, jog atsakovas, registruodamas bendrovę Lietuvoje, pasirinko būtent tokį pavadinimo modelį, kuris jo paslaugų vartotojams jau asocijuojasi su seniai toje pačioje rinkoje esančiu tiekėju. Byloje yra įrodytas faktas, jog abi įmonės veikia toje pačioje atliekų vežimo rinkoje. Ieškovas ir atsakovas konkuruoja toje pačioje rinkoje tiek pagal teikiamų paslaugų pobūdį, tiek pagal geografinę teritoriją. Byloje taip pat įrodyta, jog tretieji asmenys painioja juridinius asmenis. Teismas visiškai nepagrįstai nurodė, jog nors ieškovo ir atsakovo pavadinimuose yra tam tikrų panašumų, tačiau .A.S.A. Vilnius, UAB nėra klaidinančio elemento UAB „VSA Vilnius“ atžvilgiu. Atsakovas pateikė į bylą agentūros „Vilmorus“ tyrimo išvadas dėl 26 įmonių, kurios teikia daugiabučių namų administravimo paslaugas, apklausos. 23,1 proc. šių įmonių nurodė, jog jie pavadinimus supainiotų. Šis rodiklis yra svarbus, kadangi visos apklaustosios įmonės atliekų tvarkymo rinkoje Vilniaus mieste veikia kaip profesionalai, patys yra paslaugų tiekėjai gyventojams, iš viso administruojančių įmonių yra nedidelis skaičius. Klaidinantis pavadinimų panašumas laikytinas ir sąžiningos konkurencijos pažeidimu, kadangi ieškovas ir atsakovas yra konkuruojančios įmonės. Nagrinėjamojoje byloje teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovas ir atsakovas yra konkuruojančios įmonės ir jų steigėjai skiriasi. Steigėjo nurodymas atsakovo pavadinime negali būti pateisinamas vartotojo klaidinimo bei konkurencijos požiūriu. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reguliuojančias ginčo santykį. Tiek atsakovas byloje rėmėsi, tiek teismas motyvuojamojoje dalyje nurodė prekių ženklų registravimo sąlygas reguliuojančias taisykles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2005-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2005) yra nurodęs, jog teisė į juridinio asmens pavadinimą nesuteikia teisės į prekės ženklą, taip pat ir teisė į prekės ženklą nesuteikia teisės į juridinio asmens pavadinimą (LR CK 2.39 str. 1 d., 2 d., 3 d., 4 d., 2.42 str. 2 d., LR Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d., 17 str. 1 d., 1 p., 2 p., LR CPK 111 str.-115 str., 326 str. 1 d. 2 p.).
Atsiliepimas
Atsakovas .A.S.A. Vilnius, UAB pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-09-17 sprendimą, priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Nurodė, kad juridinių asmenų pavadinimų panašumas sprendžiamas, vadovaujantis tais pačiais kriterijais, kaip ir žodinių prekių ženklų panašumas. Tai patvirtina tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2009, tiek pats apeliantas ieškinyje ir apeliaciniame skunde, pateikdamas juridinių asmenų .A.S.A. Vilnius, UAB ir UAB „VSA“ pavadinimų grafinio ir fonetinio galimo panašumo analizę. Atsakovas teigia, jog šalių pagrindinės pavadinimo dalys, t.y. .A.S.A. Vilnius ir VSA Vilnius, nėra vizualiai panašios. Nagrinėjamų juridinių asmenų pavadinimų vizualųjį skirtingumą pabrėžia ir juridinio asmens A.S.A. Vilnius, UAB pavadinime naudojami taškai, atskiriantys ir įrėminantys raides. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad L. L. išreikšta nuomonė gali būti vertinama, kaip su byla susijęs rašytinis įrodymas tik tokia apimtimi, kiek yra analizuojamas pavadinimų galimas panašumas kalbiniu aspektu, bet ne vizualiuoju aspektu. Fonetinis pavadinimų skambesys nėra panašus. Ginčo atveju ieškovas ir atsakovas verčiasi komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugomis, dėl kurių teikimo šalys sudaro rašytines sutartis. Daugiabučių administratoriai paslaugų teikėjus atrenka, vykdydami kainų apklausas arba kitas viešųjų pirkimų procedūras, ir aišku, kad gauna su tuo susijusius rašytinius šioje paslaugų rinkoje veikiančių dalyvių pasiūlymus, kuriuose juridinių asmenų pavadinimai naudojami raštu. Vienintelis identiškas elementas, naudojamas tiek atsakovo, tiek ieškovo pavadinime, yra žodis „Vilnius“. Šio elemento paskirtis - nurodyti bendrovių .A.S.A. Vilnius, UAB ir UAB „VSA Vilnius“ pagrindinės veikos vietą, t.y. Vilnių ir jo apylinkes. Skirtingai nei naudojami elementai, „Vilnius“ yra aprašomasis, bendrinis, neturintis skiriamojo požymio ir viena bendrovė neturi teisės įgyti išimtinių teisių į į žodžio „Vilnius“ naudojimą. Valstybinis patentų biuras yra pažymėjęs, jog aprašomojo pobūdžio ar nesaugomų elementų panašumas prekių ženkluose neturėtų būti pagrindas pripažinti ženklus panašiais (2005-04-11 Valstybinio patentų biuro sprendimas Nr. 2AP-770). Lietuvos Aukščiausias Teismas (2005-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-632/2005) pažymėjo, kad tam tikras juridinių asmenų pavadinimų panašumas yra pateisimas. Tam tikro panašumo tarp juridinių asmenų pavadinimų egzistavimas savaime negali sukelti teisės subjektui negatyvių pasekmių. Lemianti aplinkybė yra ne tai, jog tarp lyginamųjų juridinių asmenų pavadinimų egzistuoja panašumas, bet tai, ar tas panašumas yra klaidinantis. Atsakovo ir ieškovo tiesioginiai klientai yra įmonės, įstaigos, organizacijos, daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos ir daugiabučių gyvenamųjų namų administratoriai. Norint pagrįsti juridinių asmenų .A.S.A. Vilnius, UAB ir UAB „VSA Vilnius“ pavadinimų klaidinamą panašumą, reikia nustatyti suklaidinimo tikimybės galimybę tiesioginių .A.S.A. Vilnius, UAB ir UAB „VSA Vilnius“ klientų. Atsakovas neatlieka jokių nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Be to, nesąžiningiems konkurencijos veiksmams nėra jokio racionalaus ir objektyvaus pagrindo. Atsakovas priklauso ypatingai senai, respektabiliai, didelę patirtį turinčiai .A.S.A bendrovių grupei ir būtent atsakovas yra ankstesnių intelektinės nuosavybės teisių turėtojas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas. Paryžiaus konvencijoje dėl pramoninės nuosavybės saugojimo (toliau – Paryžiaus konvencija) vartojamas terminas „firmos vardas“, o CK normose – sąvoka „juridinio asmens pavadinimas“. Savo esme tai yra tapačios sąvokos. Įstatyme nenustatyta absoliutaus draudimo skirtingiems juridiniams asmenims turėti panašius pavadinimus, bet draudžiama tuo pačiu metu veikiantiems juridiniams asmenims turėti tokius panašius pavadinimus, kad tai klaidintų visuomenę. Visuomenės klaidinimo įvertinimas pagal savo pobūdį ir esmę apima tiek teisinio, tiek faktinio pobūdžio veiksmus. Tai, kad juridinį asmenį identifikuojantis ir individualizuojantis pavadinimas negali būti tapatus ar klaidinančiai panašus į kito juridinio asmens pavadinimą, savaime nereiškia, kad kilus rinkoje konkuruojančių ūkinės veiklos subjektų ginčui, nesant juridinių faktų sudėties visiems elementams, galima įpareigoti juridinį asmenį pakeisti pavadinimą. Lietuvos teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad esant juridinių faktų sudėčiai, teismas priima sprendimą įpareigoti pakeisti juridinio asmens pavadinimą, kai nustatomos tokios aplinkybės:
1) juridinių asmenų pavadinimai yra panašūs;
2) juridiniai asmenys veikia toje pačioje rinkoje;
3) tretieji asmenys (paslaugų gavėjai ir tiekėjai) painioja juridinius asmenis;
4) pažeidžiamas sąžiningos konkurencijos principas.
Šioje byloje visų nurodytų sąlygų, kaip juridinių faktų sudėties elementų, nėra, nes ieškovo ir atsakovo pavadinimai nėra klaidinamai panašūs semantine prasme. Vien ta aplinkybė, kad šalys konkuruoja toje pačioje rinkoje, savaime nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį, nes byloje nėra duomenų, kad šalių paslaugų gavėjai ir tiekėjai painioja juridinius asmenis. Byloje nėra duomenų, kad dėl atsakovo, kaip juridinio asmens pavadinimo, yra pažeidžiamas sąžiningos konkurencijos principas.
Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad juridinių asmenų pavadinimai nėra panašūs, daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo taikyti CK 2.42 straipsnį ir įpareigoti atsakovą nutraukti neteisėtus veiksmus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant juridinių asmenų pavadinimų panašumo, negalima taikyti teisinių pasekmių, nes kiekvienas teisės subjektas – juridinis asmuo – savo veikloje veikia tam tikru vardu ir turi savo dalykinę reputaciją.
Byloje nėra duomenų dėl to, kad šalių, kaip juridinių asmenų pavadinimai, yra klaidinamai panašūs. Vertinant šioje byloje ieškovo ir atsakovo, kaip juridinių asmenų, pavadinimus – UAB „VSA Vilnius“ ir .A.S.A. Vilnius, UAB – akivaizdus semantinis nepanašumas. Pavadinimuose pavartotas bendrinis žodis „Vilnius“ jokio išimtinio išskirtinumo nė vienam juridinio asmens pavadinimui nesuteikia. O fonetinis ieškovo pavadinimas prasideda priebalse, kuri akivaizdžiai skirtingai tariama nuo atsakovo pavadinimo pirmosios raidės, kuri yra balsė. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl juridinio asmens pavadinimo klaidinančio panašumo, reikia įvertinti visus pavadinimo elementus. Lyginamų juridinių asmenų pavadinimuose be pasikartojančio bendrinio žodžio „Vilnius“, yra ir kitų elementų, sudarančių pavadinimo visumą, todėl vertinamas šios visumos, o ne atskirų elementų panašumas. Šiuo atveju tenka lyginti tą pačią teisinę formą turinčių juridinių asmenų pavadinimus, todėl žodžiai ar jų santrumpos, nusakantys juridinio asmens teisinę formą, pavadinimo funkcijai – atskirti vieną juridinį asmenį nuo kitų – iš esmės nedaro įtakos.
Nagrinėjamoje byloje lyginamosios analizės aspektu aptartų pavadinimų vidutiniškai atidus ir apdairus asmuo neturi supainioti, nes jie nėra panašūs. Tai aptvirtina ieškovo į bylą pateikta UAB „Rait“ atlikta visuomenės nuomonės tyrimo ataskaita (1 t., b.l. 251-261), kurioje nurodyta, kad 52,8 procentai apklaustųjų nurodė, kad nesupainiotų UAB „VSA Vilnius“ ir .A.S.A. Vilnius, UAB pavadinimų. Tai, kad šioje apklausoje dalyvavusių apklaustųjų 37,5 procentai mano, kad šiuos pavadinimus supainiotų, savaime nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį, nes daugiau kaip pusė apklaustųjų šių juridinių asmenų pavadinimų nesupainiotų.
Atsakovas yra pateikęs į bylą visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausos rezultatus (1 t., b.l. 222-241) dėl įmonių pavadinimų panašumo, kurioje
73,1 procentų apklaustųjų nurodė, kad nesupainiotų įmonės .A.S.A. Vilnius, UAB ir įmonės UAB „VSA Vilnius“. Tai, kad šios apklausos 23,1 procentai dalyvių nurodė, jog jie pavadinimus supainiotų, savaime nereiškia ieškovo teisių pažeidimo dėl juridinių asmenų pavadinimo, nes didžioji dauguma apklaustųjų nesupainiotų šių įmonių.
2010-04-06 UAB „Praction“ išvada (1 t., b.l. 104-107) dėl telefonu atliktos apklausos duomenų patvirtina, kad 78 procentai apklaustųjų nežino, kas veža atliekas, todėl šios apklausos 68 procentų dalyvių manymas, kad veža .A.S.A. Vilnius, UAB, yra teisiškai nereikšmingas bylos nagrinėjimo dalykui, nes UAB „Praction“ atliktos apklausos tikslas buvo išsiaiškinti, ar gyventojai žino, kas jiems teikia atliekų vežimo paslaugą.
Juridinio asmens pavadinimas yra juridinio asmens nuosavybė, ginama tiek pagal CK 2.42 straipsnio, tiek pagal Paryžiaus konvencijos 8-10 straipsnių nuostatas. Tačiau nenustačius CK 2.39 straipsnio nuostatų pažeidimo, nėra pagrindo tenkinti ieškinį, nes teisėjų kolegija nenustatė ieškovo teisių pažeidimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad VU Lietuvos katedros lektoriaus (2 t., b.l. 46) L. L. 2010-09-08 raštu išdėstyta nuomonė neturi teismui iš anksto nustatytos galios, nes teismas turi galimybę, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, savarankiškai nuspręsti, ar šalių pavadinimai yra klaidinamai panašūs. Tai, kad VU Lietuvos katedros lektoriaus L. L. 2010-09-08 raštu (2 t., b.l. 6-8) išdėstytoje nuomonėje nurodoma, kad dalis visuomenės, be atitinkamo išsilavinimo ar specialių žinių, gali būti suklaidinti dėl šalių pavadinimų panašumo – fonetinio ir grafinio, savaime nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį, nes teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, nenustatė šalių pavadinimų klaidinamo panašumo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė svarbų skiriamąjį požymį – taškus, kurias atskiriama .A.S.A. atsakovo pavadinimo santrumpa ir išsamiai išanalizavo šalių juridinių asmenų pavadinimus dėl jų grafinio vaizdavimo. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų nekartoja.
Byloje nėra duomenų, kad paslaugų gavėjai ir tiekėjai painioja ieškovą ir atsakovą, kaip juridinius asmenis. Tai, kad Adampolis siunčia kvietimą į renginį fiziniam asmeniui V. P., .A.S.A. Vilnius, UAB, nurodant adresą (duomenys neskelbtini), (2 t., b.l. 47, 48), ir teismo siųsta korespondencija (2 t, b.l. 74, 109-112) neįrodo, kad paslaugų gavėjai ir tiekėjai painioja ieškovą ir atsakovą, kaip juridinius asmenis. Internetinio puslapio duomenys (2 t., b.l. 45) nėra teisiškai reikšmingi bylos nagrinėjimo dalykui ir nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį.
Apelianto pateiktas viešojo pirkimo komisijos protokolas (2 t., b.l. 75) ir pasitarimo dėl atliekų tvarkymo sistemos protokolas (2 t., b.l. 76) įrodo, kad šalys yra konkurentės toje pačioje rinkoje ir paslaugų gavėjai nepainioja ieškovo ir atsakovo, kaip juridinių asmenų. Ta aplinkybė, kad po skundžiamo pirmosios instancijos teismo 2010-09-17 sprendimo priėmimo, pasikeitė nuo 2011-02-04 atsakovo akcininkas - UAB „Eco holding“, neturi teisinės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes akcininkų pasikeitimas savaime nesudaro teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą pakeisti pavadinimą, byloje nenustačius juridinių faktų sudėties taikyti CK 2.42 straipsnyje numatytas neigiamas pasekmes. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo 2011-09-27 neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas vienbalsiai priėmė sprendimą pakeisti bendrovės pavadinimą į UAB „VSA“ (2 t., b.l. 87, 113-118), tuo patvirtinant, kad nagrinėjamos bylos teisinis rezultatas ieškovui nėra reikšmingas, nes, nelaukiant apeliacinio proceso pabaigos nagrinėjamoje byloje, ieškovo, kaip juridinio asmens, pavadinimas yra keičiamas, tuo patvirtinat, kad ieškinys yra pareikštas formaliais pagrindais, o ne dėl realaus juridinio asmens teisių į pavadinimą pažeidimo ir gynimo.
Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kurie yra bendro pobūdžio samprotavimai, neturintys teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti pateikti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės, tinkamai paskirstant tarp šalių įrodinėjimo naštą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., CPK 313 str., 320 str., 328 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas nėra tenkinamas, apeliantas neturi teisės gauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinėje instancijoje ir įgijo pareigą atlyginti valstybei 14,10 Lt (2 t., b.l. 67,102) bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (CPK 92 str., 93 str., 96 str.). Už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme atsakovas sumokėjo 3962,65 Lt (2 t., b.l. 88, 89, 119-122). Šių išlaidų dydis mažinamas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovą apeliacinėje instancijoje atstovavo tas pats advokatas, kaip ir pirmosios instancijos teisme. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovas turi atlyginti atsakovui iš viso 1320 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, nes kolegija nustato maksimalią priteistiną sumą už advokato teisines paslaugas - 1200 Lt (1,5 x 800 Lt (MMA)) už atsiliepimo į apeliacinį skundo surašymą bei 120 Lt (0,15 x 800 Lt) už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 93 str., 98 str., Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 p., 8.11 p., 8.18 p., 9 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš UAB „VSA Vilnius“ (j. a. k. 220074960) 1320 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme .A.S.A. Vilnius, UAB (j. a. k. 300730461) naudai.
Priteisti iš UAB „VSA Vilnius“ (j. a. k. 220074960) 14,10 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo valstybės naudai.