Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. G. patikslintą ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį, tretieji asmenys R. R. (G.), A. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo P. G. patikslintą ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį, tretieji asmenys R. R. (G.), A. G..

Šalys pateikė teismui 2019 m. lapkričio 18 d. sudarytą taikos sutartį, kurią prašo patvirtinti rašytinio proceso tvarka, civilinę bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo tenkinamas.

Teisinės taikos atkūrimas tarp ginčo šalių yra vienas pagrindinių civilinio proceso tikslų, todėl įstatymas suteikia šalims teisę užbaigti bylą taikos sutartimi, o teismą įpareigoja visais atvejais imtis priemonių šalims sutaikyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 straipsnis). Aiškindamas taikos sutarties sampratą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2010 m. kovo 15 d. Nr. 3K-3-108/2010, 2008 m. liepos 4 d. Nr. 3K-3-354/2008 ir kt.).

Šiuo atveju šalys ginčą išsprendė taikiai, pretenzijų neliko, šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešam interesui, todėl šalių prašymas dėl bylos užbaigimo taikiai ir taikos sutarties patvirtinimo tenkinamas, civilinė byla Nr. e2-18048-955/2019 nutraukiama (CPK 2 straipsnis, 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Bylos nutraukimo pasekmės – tai, kad nutraukus bylą vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama – šalims žinomos (taikos sutarties 7. punktas) (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Tvirtinamas visas šalių pateiktas taikos sutarties tekstas, išskyrus taikos sutarties nuostatas, kuriomis išreiškiami šalių procesiniai klausimai, patvirtinimai ir išsprendžiami techniniai / organizaciniai klausimai: išreiškiamas susitarimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (taikos sutarties 2, 3, 4 punktai), patvirtinimas, kad šalims žinomos civilinės bylos nutraukimo sudarius taikos sutartį procesinės pasekmės (taikos sutarties 5, 7 punktai), nurodomas sudaromos taikos sutarties egzempliorių skaičius (taikos sutarties 8 punktas), nurodoma, kada taikos sutartis įgauna teisinę galią (taikos sutarties 6 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-8-464/2017).

Ieškovui 2019 m. balandžio 1 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo suteikta 100 proc. apmokama teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2019 m. spalio 16 d. teismui pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodė, kad valstybė teikdama ieškovui antrinę teisinę pagalbą patyrė 234,00 Eur išlaidų. Teismo nuomone antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurios atsižvelgiant į advokato suteiktas paslaugas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 patvirtintose Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių punktuose nustatytus dydžius. Šiuo atveju šalys taikos sutartimi prašė nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš šalių, nes abi šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. O jeigu teismas laikytų, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos priteistinos iš vienos iš šalių, tuomet jas priteisti iš ieškovo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2014 yra aiškiai nurodęs, kad atleidimą nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimo išlaidų mokėjimo reglamentuoja CPK 83 straipsnis, pagal kurio 1 dalies 5 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės ar savivaldybės interesus, – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės ar savivaldybės interesą. Tačiau atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies pagrindu nereiškia atleidimo nuo kitų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad Kauno miesto savivaldybė nagrinėjamoje byloje CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu yra atleista tik nuo žyminio mokesčio, tačiau ne nuo kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo taikyti CPK 96 straipsnio 4 dalies nuostatą, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, kai abi šalys yra atleistos nuo visų rūšių bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Šiuo atveju nuo visų bylinėjimosi išlaidų nagrinėjamoje byloje yra atleista tik viena iš ginčo šalių – ieškovas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies pagrindu. Šio ginčo santykiams taikytina CPK 96 straipsnio 1dalis, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Byloje nėra nustatyta ieškovo piktnaudžiavimo savo teisėmis tyčia teikiant nepagrįstą ieškinį, ar bylos vilkinimo faktų. Atsižvelgus į tai, kad taikos sutarties įvykdymas priklauso ne tik nuo atsakovės, bet ir nuo ieškovo veiksmų (taikos sutarties 1 punktas), į tai, kad atsakovė teisminio proceso nevilkino, savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mažinamos iki 100,00 Eur.

Šalys taikos sutartyje (4 punkte) susitarė, kad ieškovas apmoka teismo paskaičiuotas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Toks šalių prašymas ir susitarimas netenkinamas, nes kaip jau buvo minėta, ieškovas 2019 m. balandžio 1 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo visiškai atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Be to, akivaizdu, kad ieškovo reikalavimai taikos sutartimi buvo patenkinti, todėl valstybės patirtos 3,58 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteisiamos būtent iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 87 straipsniais, 140 straipsnio 3, 4 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, 294 straipsniu, teismas

nutaria:

patvirtinti ieškovo P. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111106319, buveinė Kaune, Laisvės al. 96) 2019 m. lapkričio 18 d. sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:

1. Šalių susitarimu, atsakovė įsipareigoja įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl šios taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje Nr. e2-l8048-955/2019, bet ne vėliau kaip per 5 mėnesius nuo tada, kai ieškovas pateiks atsakovei visus tokios sutarties sudarymui reikalingus dokumentus, pasirašyti su ieškovu (šeimoje du asmenys: jis, sutuoktinė A. G.) savivaldybės gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.

Nutraukti civilinę bylą Nr. e2-18048-955/2019.

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111106319, buveinė Kaune, Laisvės al. 96) valstybei 3,58 Eur (trijų eurų 58 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111106319, buveinė Kaune, Laisvės al. 96) valstybei 100,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Atšaukti 2019 m. lapkričio 28 d. 10 val. 30 min. paskirtą posėdį.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.